Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. L., Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento atstovui Rimantui Stasiui Stanevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos regiono departamento 2009 m. birželio 1 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento pareigūnas 2009 m. gegužės 27 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2009 m. kovo 18 d. 19:40 val. Perkėlos g. 2, Klaipėda (Malkų įlanka) dokumentų patikrinimui buvo sustabdytas A.L. vairuojamas krovininis automobilis „Scania R 114L“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis IĮ (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), vykstantis maršrutu Perkėlos g. 2 – Nemuno g. 24, Klaipėda. Patikrinimo metu sveriant nustatyta, kad transporto priemonė su kroviniu yra sunkiasvorė, tai yra, faktinė automobilio masė yra 43,85 t., faktinė triašės puspriekabės bendroji ašių grupės apkrova 25,10 (8,45, 8,3 ir 3.35) t, ir tai 1,1 t viršijo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintą „Maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, leidžiamos ašies apkrovos, leidžiamos bendros masės“ III skirsnio 3.2 punkte nustatytą maksimalią leidžiamą ašių grupės apkrovą – 24 t. Transporto priemonė krovinio vežimą vykdė Klaipėdoje, Perkėlos g. 2- Nemuno g. 24 ir šiame maršrute yra kelias, kuris priklauso vietinės reikšmės viešajam keliui.

A.L. vairavo transporto priemonę neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę sunkiasvorei transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos vietinės reikšmės viešaisiais keliais. Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-150 patvirtinto „Mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyje, iš jų ir Europos sąjungos valstybėse masėse, įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, ir (ar) kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė, mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų važiuoti jomis valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarkos aprašo“ 3 punkto reikalavimus.

- Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento 2009-06-01 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 73784 panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja.

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl transporto priemonių ašies (ašių) apkrovų, leidžiamo bendro svorio bei transporto priemonės matmenų ribojimo reikalavimai, bei leidimų vežti šiuos ribinius dydžius viršijančius krovinius išdavimo ir apmokestinimo tvarka yra reglamentuoti kituose teisės aktuose, o būtent 2002 m. vasario 18 d. susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-66, 2006 m. balandžio 20 d. susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-150.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A.L. teigia, jog vairavo transporto priemonę Perkėlos gatve, kuri nėra priskiriama nei prie valstybinės reikšmės bei prie vietinės reikšmės viešojo kelio, todėl nustatytos formos leidimas, važiuoti šiai transporto priemonei nebuvo būtinas.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Valstybinės reikšmės keliai, kuriais vyksta tarptautinis, tranzitinis, turistinis ir vietinis intensyvus transporto priemonių eismas, skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius (3 straipsnio 2 dalis), o vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius ir vidaus kelius (3 straipsnio 3 dalis). Šio Įstatymo 4 straipsnyje keliai suskirstyti pagal nuosavybės formas. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja ir jais disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės ar jos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (4 straipsnio 2 dalis). Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai - valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (4 straipsnio 3 dalis). Kelių įstatymo 20 straipsnyje nurodoma, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus tai su kelio savininku ir gavus leidimą. Leidimai važiuoti tokiomis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais išduodami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais - savivaldybių nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Mokesčio dydis už naudojimąsi vietinės reikšmės vidaus keliais gali būti nustatomas šalių (kelio savininko ir naudotojo) tarpusavio sutarimu.

Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarka, kaip jau minėta, yra nustatyta Apraše, o leidimų išdavimo važiuoti vietinės reikšmės viešaisiais keliais (Klaipėdos miesto gatvėmis) tvarka numatyta 2006 m. liepos 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtiname „Mokesčio už važiavimą Klaipėdos miesto gatvėmis Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse, iš jų Europos sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) mokėjimo administravimo, kontrolės ir leidimų išdavimo tvarkos apraše“.

Administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l.20) bei ginčijamame nutarime (b.l.18) nurodyta, kad 2009 m. kovo 18 d. 19:40 val. A.L. vairavo krovininį automobilį „Scania R 114L“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį IĮ (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“ valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), vykstantį maršrutu Perkėlos g. 2 – Nemuno g. 24, Klaipėda ir Institucijos teigimu vežėjas turėjo turėti leidimą vežti krovinį vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir būti sumokėjęs nustatyto mokesčio dydį. Tačiau tiek protokole, tiek nutarime nurodoma, jog pažeisti Aprašo 3 punkto reikalavimai, numatantys, kad didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) kroviniai gali būti vežami valstybinės reikšmės keliais tik gavus leidimą, nežiūrint to, kad vežimas Institucijos teigimu buvo vykdomas važiuojant vietinės reikšmės viešaisiais keliais. Taigi nenurodoma kokios savivaldybės nustatytos tvarkos (blanketinės teisės normos) reikalavimų nepaisė vežėjas, sunkiasvore transporto priemone važiuodamas vietinės reikšmės viešaisiais keliais, neturint specialaus leidimo. Vien ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Institucija tinkamai nesuformulavo kaltinimo, kokią nustatytą tvarką ir kokį jos punktą pažeidė A.L., nes kaltinimo pagrindas grindžiamas ne ta teisės norma, už kurios pažeidimą asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Institucijos atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad nors sunkiasvorė transporto priemonė ir buvo sustabdyta Perkėlos g. 2, kuri nėra valstybinės reikšmės kelias, tačiau sunkiasvorio transporto maršrutas buvo Perkėlos g. – Nemuno g. 24, Klaipėda. Vykstant į paskirties vietą yra važiuojama vietinės reikšmės viešuoju keliu, todėl buvo konstatuota, kad transporto priemonė neišvengiamai važiuos vietinės reikšmės viešuoju keliu, todėl turi turėti nustatytos formos leidimą gabenti sunkesnį krovinį nei leistina reglamentuota riba.

Analizuojant UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ teritoriją ir ją jungiančią gatvių susisiekimo schemą pagal žemėlapius, pateikiamus internetiniame tinklapyje www.maps.lt nustatyta, kad transporto priemonė „Scania R 114L“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), priklausanti IĮ (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“ valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) buvo sustabdyta Perkėlos g. 2, Klaipėdoje. Valstybinės reikšmės kelių sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757, kuriame pateiktas valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašas. Šiame sąraše Perkėlos gatvė nėra nurodoma kaip valstybinės reikšmės automobilių kelias. 2007 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1194 savivaldybės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas Klaipėdoje – susisiekimo komunikacija – Perkėlos gatvė (aptarnaujanti, C1 kategorijos) perimta valstybės nuosavybėn ir perduota patikėjimo teise VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Taigi ši susisiekimo komunikacija nuosavybės teise priklauso valstybei, tačiau į valstybinės reikšmės kelių sąrašą nėra įtraukta. Perkėlos gatvė yra uosto infrastruktūros dalis (susisekimo komunikacija), tai yra vietinės reikšmės vidaus kelias, ir už važiavimą juo nėra numatytas joks specialus režimas, tame tarpe ir reikalavimas turėti leidimą vežti sunkiasvorius krovinius.

Atsakovo atstovo argumentai, kad minima gatvė yra valstybės nuosavybė ir pagal tai akivaizdu, kad už važiavimą transporto priemonėmis viršijančiomis nustatytus ribinius dydžius taikomas apmokestinimas ir leidimų sistema, nepagrįsti. Kelio reikšmė nustatoma pagal eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę. Būtent atsižvelgiant į kelio reikšmę yra nustatomas reikalavimas svorio ir gabarito maksimaliems dydžiams ir Kelių įstatymo 20 straipsnis numato leidimų sistemą ir mokėjimą už naudojimąsi valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais. Šiuo atveju reikėtų išskirti kelio nuosavybės formą ir kelio reikšmę, kuri negali būti tapatinama, nes kelio reikšmė nustatoma pagal jau paminėtus kriterijus, apibrėžtus Kelių įstatymo 3 straipsnyje.

Institucijos argumentai, kad transporto priemonė vyko maršrutu Perkėlos g. 2 – Nemuno g. 24, todėl neišvengiamai būtų vykusi vietinės reikšmės viešuoju keliu ir tuo įvykdytas teisės pažeisimas, nepagrįsti. Administracinio teisės pažeidimo teisena nenumato pasikėsinimo įvykdyti administracinį teisės pažeidimą stadijos, todėl Institucijos pareigūnams netgi manant, kad sunkesnis nei leistina krovinys neturint leidimo galimai bus vežamas numanomu maršrutu, kuriame yra ir vietinės reikšmės viešasis kelias, tai negali užtraukti administracinės atsakomybės vežėjui, nes administracinė atsakomybė negali būti taikoma už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti administracinį teisės pažeidimą. Tik nustačius, kad vežėjas sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) gabena krovinį vietinės reikšmės viešuoju keliu negavęs leidimo, jam gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Šiuo atveju administracinė atsakomybė taikyta faktiškai už galimą kėsinimąsi ar rengimąsi įvykdyti tokią veiką. Be to kaip jau nurodyta šiame nutarime Institucija inkriminavo pažeidimą nurodydama, kad vežėjas važiavo vietinės reikšmės keliu, tačiau atsakomybės pagrindas pažeidimo inkriminavimui nurodomas 2006 m. balandžio 20 d. Susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-150, numatantis mokesčio mokėjimo tvarką ir leidimų išdavimų tvarką už važiavimą sunkiasvorėmis ir didžiagabaritėmis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės, o ne vietinės reikšmės viešaisiais keliais. Nutarime nurodomas kitas atsakomybės pagrindas Kelių įstatymo 20 straipsnis, yra blanketinė teisės norma, todėl nutarime turi būti nurodoma konkreti nustatyta tvarka, kurią vežėjas pažeidė (būtų pažeidęs) veždamas sunkiasvorį krovinį Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiais vietinės reikšmės viešaisiais keliais.

Iš aukščiau aptartų aplinkybių akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn A.L. patrauktas jo veikoje nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl 2009 m. birželio 1 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

A. L.skundą patenkinti.

2009 m. birželio 1 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 73784, kuriuo A. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.