Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant vertėjoms Danutei Kontarienei, Svetlanai Agafonovai, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. D. (I. D.), jo atsatovui advokatui Laimonui Straukai, nukentėjusiajai D. T., nukentėjusiosios įstatyminei atstovei L. T., jų atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), galiojančių administracinių nuobaudų neturinčio, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. D. 2015-11-17, apie 17.15 val., ties Laukininkų g. 17 namu, Vingio g., Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę BMW 330 XD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo ties pėsčiųjų perėja, kai gretimoje juostoje važiavęs automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiosios ir partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją. Vairuotojas apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu nežymiai sutrikdyta pėsčiosios sveikata. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 31, 219.4 punktų reikalavimus.

I. D. teismo posėdžio metu parodė, kad protokole nurodytą dieną, apie 17.00 val. važiavo iš parduotuvės „Ermitažas“. Važiuojant link pėsčiųjų perėjos sulėtino greitį, mergina pėsčiųjų perėjoje išėjo iš po juodos mašinos, jis stabdė, tačiau jo automobilis išvažiavo į pėsčiųjų perėją. Mergina eidama pėsčiųjų perėja kalbėjo telefonu ir staiga, pamačiusi jo automobilį, išsigando ir suklupo prie automobilio. Jis atidaręs automobilio langą merginos atsiprašė, siūlė pagalbą, tačiau ji pasakė, kad jai viskas gerai ir leido jam važiuoti toliau. Vėliau buvo susitikęs su mergina bei jos mama, atlygino galimai padarytą žalą.

Liudytoja E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad protokole nurodytą dieną važiavo nuo Smiltelės g. link Jūrininkų pr., priekyje važiavo automobilis BMW, kuris pėsčiųjų perėjoje partrenkė merginą, ėjusią per perėją iš dešinės į kairę. Ji matė patį smūgio momentą, matė, kaip automobilis BMW trenkė merginai į šoną ir mergina nuo smūgio pėsčiųjų perėjoje nukrito į balą. Automobilio BMW vairuotojas palaukė, kol mergina atsistos, girdėjo, kaip vyriškis kažką per langą jai šaukė, tačiau iš automobilio neišlipo, uždarė langą ir nuvažiavo. Mergina verkė, drebėjo, buvo šoke, iškvietė jai greitąją medicinos pagalbą.

Liudytoja L. T. teismo posėdžio metu parodė, kad dukra po autoįvykio buvo nuvežta į Vaikų ligoninę, kur buvo paguldyta stebėjimui , nes jai buvo sumuštas šonas. Parsivežus į namus, ji skundėsi peties, galvos skausmais, ant jos kūno buvo mėlynės. Po įvykio ilgai gydėsi, dukra nelankė mokyklos, negalėjo miegoti. Dukrą partrenkęs vairuotojas atsiprašinėjo, siūlė kompensaciją, o jo sūnus susirašinėdamas su kita jos dukra darė visokeriopą įtaką, kad tik išsukti tėvą nuo atsakomybės. Ji buvo susitikusi su vairuotoju I. D., gavo iš jo 1500 eurų kompensaciją už sugadintus rūbus, telefoną, taip pat sveikatos sutrikdymą. Dukra blogai jaučiasi iki šiol, vaikšto pas specialistus.

Nukentėjusioji D. T. teismo posėdžio metu parodė, kad grįždama iš korepetitoriaus ėjo per pėsčiųjų perėją. Vienoje juostoje automobilis sustojo ją praleisti, o kitoje juostoje mašina pradėjo stabdyti, tačiau įvažiavo į perėją ir ją partrenkė. Automobilio vairuotojas, kurio išvaizdos ji neatsimena, atidaręs langą kažką jai sakė, tačiau nepamena ką , ir vairuotojas nuvažiavo, ji buvo šoke, skausmo nejuto. Po įvykio buvo išvežta į ligoninę, ten jai skaudėjo šoną, negalėjo užmigti. Sekančią dieną ji buvo išleista namo, kur ilgai gydėsi , dvi savaites samdė masažuotoją, gėrė antibiotikus. Po autoįvykio suprastėjo mokslai, pablogėjo sveikata. Ji iki šiol bijo eiti per gatvę , jaučia nerimą ir įtampą.

Liudytoja Klaipėdos vaikų ligoninės vaikų chirurgė Ž. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ji asmeniškai apžiūrėjo į ligoninę atvežtą D. T.. Nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, skundėsi skausmu kairiojo šono-šonkaulių juosmens srityje. Buvo atlikta objektyvi apžiūra - atlikta ligonio kūno apžiūra, atliktas kraujo, šlapimo tyrimas, krūtinės ląstos rentgenograma, pilvo organų echoskopinis tyrimas. Tyrimai vidaus organų sužalojimų neparodė. Akivaizdžių odos sužalojimų nebuvo.

Liudytojas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresnysis specialistas Ričardas Patlaba teismo posėdžio metu parodė, kad jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą I. D., kadangi jis atėjo į policiją ir prisipažino dėl eismo įvykio. Nors buvo nustatyta, kad transporto priemonė priklauso I. D. sūnui, tačiau jis nebuvo apklaustas, kadangi buvo nurodyta, kad jis išvykęs, o dėl eismo įvykio prisipažino I. D., todėl jokių abejonių dėl automobilį vairavusio asmens jam nekilo.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 2338/15(03) matyti, kad D. T. patyrė krūtinės ląstos ir juosmens kairės pusės sumušimą. Sušalijimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuota, kad sužalojimai atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi automobiliui partrenkiant pėsčiąją (b. l. 54). Iš 2016-09-14 papildomos specialisto išvados Nr. pG 1683/2016(03) matyti, kad po eismo įvykio D. T. ištyrus VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje, diagnozuotas krūtinės ląstos ir pilvo sumušimas, žymesnių sušalojimų nenustatyta. Konstatuota, kad vėliau atsiradę galvos, nugaros, stuburo juosmeninės dalies skausmai bei kiti nusiskundimai ir ilgalaikis gydymas negali būti susijęs su eismo įvykio metu patirtu nežymiu sužalojimu, todėl vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktu 12., keisti specialisto išvadoje Nr. G 2338/15(03) nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą nėra pagrindo (b. l. 56-57).

Liudytojas ekspertas D. V. teismo posėdžio metu patvirtino specialisto išvadose pateiktas išvadas. Papildomai paaiškino, kad specialisto išvadose pateiktas išvadas padarė remdamasis pateiktais medicininiais dokumentais, nukentėjusiosios nematė. Nurodė, kad diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas negalėjo sukelti tokių pasekmių, dėl kurių nukentėjusioji gydytųsi iki šiol. Dabar nukentėjusiąją varginantys galvos skausmai negali būti susiję su patirta nežymia trauma.

ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų. Taigi, pagal ATPK 127 str. 1 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nus­tačius, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir kad tarp jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei ATPK 127 str. 1 d. dispozicijoje nurodytų pasekmių (kitų asmenų nežymaus sveikatos sutrik­dy­mo) yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 30P-47524486-15 nurodyta, kad administracinėm atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 31 ir 219.4 punktų reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 31 punkte nustatyta, jog jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 30P-47524486-15, I. D. vairuodamas transporto priemonę BMW 330 XD, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo ties pėsčiųjų perėja Vingio g., ties Laukininkų g. 17 namu, kai gretimoje juostoje važiavęs automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiosios, ir partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją. Minėtą aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesustojo ties pėsčiųjų perėja Vingio g., ties Laukininkų g. 17 namu, kai gretimoje juostoje važiavęs automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiosios, patvirtina tiek pačio I. D. paaiškinimo raštas, kurį pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (b. l. 30), tiek jo duoti parodymai teismo posėdžio metu, kuomet patvirtino, kad laiku nukentėjusiosios, einančios per perėją, nepamatė ir pradėjo stabdyti savo transporto priemonę tik jai pasirodžius iš po sustojusio prie pėsčiųjų perėjos automobilio, o dėl staigaus stabdymo automobilis apie 30 cm išvažiavo į pėsčiųjų perėją.

Nors I. D. pripažino, kad nesustojo ties pėsčiųjų perėja Vingio g., ties Laukininkų g. 17 namu, kai gretimoje juostoje važiavęs automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiosios, tačiau nepripažįsta, kad partrenkė nukentėjusiąją D. T.. I. D. tiek paaiškinimo rašte (b. l. 30), tiek duodamas parodymus bylos nagrinėjimo metu teigė, kad nukentėjusiosios automobiliu nepalietė, ji tiesiog išsigando staiga į pėsčiųjų perėją įvažiavusio automobilio, traukėsi atbula, suklupo ir pargriuvo šalia automobilio. Šiuos I. D. parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

Tai, kad I. D. vairuojamas automobilis prie pėsčiųjų perėjos nesustojo, kai gretimoje juostoje važiavęs automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiosios, nurodė ne tik pati nukentėjusioji D. T.. Jos parodymus, kad I. D. automobilis pradėjo stabdyti tik jai išėjus į pėsčiųjų perėją ir ją partrenkė, kad eidama per pėsčiųjų perėją buvo įsitikinusi, kad eiti gali, nes pirmojoje juostoje važiavusi transporto priemonė sustojo ją praleisti, patvirtino liudytoja E. K. duodama parodymus bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje. Ji patvirtindama 2015-11-17 paaiškinime (b. l. 28) nurodytas aplinkybes, kategoriškai teigė, jog važiavo paskui BMW markės, sidabrinės spalvos automobilį ir matė, kad nukentėjusioji pėsčiųjų perėjoje pargriuvo nuo minėto automobilio smūgio jai į šoną, o vairuotojas iš įvykio vietos nuvažiavo. Tokias pat aplinkybes ji nurodė ir pranešusi apie įvykį policijai ( b.l. 18-19) . Be to parodymus liudytoja E. K. davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad ji būtų suinteresuota bylos baigtimi, nėra, todėl netikėti minėtais parodymais nėra pagrindo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus nebuvus eismo eismo įvykio paneigia ir kiti byloje esantys netiesioginiai įrodymai. Nagrinėjamoje byloje pateiktas nukentėjusiosios sesers J. T. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sūnaus J. D. susirašinėjimas socialiniame tinkle „Facebook“, iš kurio matyti, kad J. D. teigia, kad jo tėvas – I. D., yra pasirengęs kompensuoti visas medicinines išlaidas, sugadintus drabužius, moralinę žalą, siūlo tartis, kad jo tėvui nebūtų atimtas vairuotojo pažymėjimas, todėl reikia pakeisti parodymus policijoje. Minėtame susirašinėjime J. T. aprašo savo sesers D. T. būseną po eismo įvykio. Iš nagrinėjamoje byloje esančio 2015-12-13 pakvitavimo matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. D. sumokėjo nukentėjusiosios D. T. įstatyminei atstovei L. T. 1500,00 Eur kaip kompensaciją už galimą sveikatos, turtinę ir neturtinę žalą D. T.. Pakvitavime taip pat nurodyta, kad transporto incidentas įvyko 2015-11-17 pėsčiųjų perėjoje Vingio g, Klaipėdoje, netoli prekybos centro „Vyturys“ ir, kad jokių pretenzijų I. D. nebeturi, jokio policijos tyrimo nepageidauja ir prašo jo netraukti atsakomybėn (b. l. 45). Tokios pat aplinkybės nurodytos ir L. T. prašyme, kuriame ji teigia, kad jos dukra D. T. nukentėjo per 2015-11-17 eismo įvykį (b. l. 44). Aukščiau aptarti įrodymai suponuoja išvadą, kad I. D. pėsčiųjų perėjoje partrenkė D. T., kadangi nelogiška ir neprotinga būtų mokėti kompensaciją asmeniui už galimą sveikatos, turtinę ir neturtinę žalą, jo nepartrenkus ir nesužalojus, kaip kad teigė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad I. D. vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 31 puntų reikalavimus ir būtent dėl jo veiksmų kilo eismo įvykis, lėmęs D. T. sveikatos sutrikdymą.

Iš nagrinėjamoje byloje esančio 2015-11-17 policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad liudytoja E. K. policijos pareigūnams paaiškino, kad BMW automobilį vairavo du vaikinai (b. l. 16). Bylos nagrinėjimo metu minėta liudytoja parodė, kad vis delto ji pati nematė, kas vairavo BMW automobilį, ji parodė, kad vairavo du vaikinai, nes jai taip nurodė įvykio vietoje sustojęs Ukrainos pilietis, kuris iš įvykio vietos nuvažiavo, nes skubėjo. Atsižvelgiant į tai kad liudytoja E. K. dėl BMW vairuotojo nurodė ne tai ką pati matė, o ką jai sakė asmuo, kuris posėdyje nebuvo apklaustas ir nepatvirtino savo teiginio, jos parodymais teismas dėl BMW vairuotojo nesivadovauja. Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia, kad įvykio dieną ir laiku vairavo transporto priemonę BMW 330 XD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai jis patvirtino ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą o pati nukentėjusioji teismo posėdžio metu tvirtino, jog negali tiksliai apibūdinti automobilio vairuotojo, nes įvykio metu buvo šoko būsenoje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. D. taip pat neigia kaltę pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, kadangi jis nukentėjusiosios net tris kartus paklausė ar jai viskas gerai, ir pastarajai atsakius, kad gerai – nuvažiavo.

Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos me­džia­gą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys admi­nis­tracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/­2015, 2AT-57-139/2015).

Liudytoja E. K. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad po eismo įvykio automobilio BMW vairuotojas palaukė, kol mergina atsistos, girdėjo, kaip vyriškis kažką per langą jai šaukė, tačiau iš automobilio neišlipo, uždarė langą ir nuvažiavo. Tokias pat aplinkybes ji nurodė ir į eismo įvykį atvykusiems pareigūnams. Tai patvirtina 2015-11-17 policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad E. K. paaiškino, jog BMW automobilis pėsčiųjų perėjoje partrenkė einančią merginą ir nuvažiavo (b. l. 16). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūnės Irenos Skierytės 2015-11-17 tarnybiniame pranešime (b. l. 17). Ataskaitų žiuryklėje taip pat nurodyta, kad buvo gautas pranešimas, jog prie naktinio klubo „Kalifornija“ per pėsčiųjų perėją ėjusią merginą nutrenkė ir pabėgo asmuo. Minėtą informaciją pateikė pravažiuojanti moteris (b. l. 18-19). Iš aptartų įrodymų matyti, kad liudytoja E. K. nuo pat pradžių davė išsamius ir nuoseklius parodymus, todėl pagrindo ja netikėti teismas neturi pagrindo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad po eismo įvykio D. T. pargriuvo, šį faktą matė ir patvirtino pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Kaip teigė I. D. neišlipdamas iš savo automobilio per langą pasiteiravo jos, ar viskas gerai. Kadangi nukentėjusioji atsakė, kad viskas gerai, jis nuvažiavo. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad I. D. suvokė sukėlęs eismo įvykį. Atsižvelgiant į tai, kad po eismo įvykio nukentėjusioji parkrito, jis, turėdamas pakankamai gyvenimiškos patirties, turėjo numatyti, kad nukentėjusioji gali būti sužalota. Atsižvelgiant į liudytojos E. K. parodymus, kad ji iš karto po įvykio, kai I. D. nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, sustojo prie nukentėjusiosios ir matė, kad nukentėjusioji verkė, drebėjo, buvo šoke, manytina, kad, jeigu I. D. nebūtų pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, nepaisant to, kad nukentėjusioji sakė, jog jai viskas gerai, jis, kaip ir E. K. būtų matęs, kad vis dėlto D. T. nesijaučia visiškai gerai. Tačiau bylos duomenys liudija, kad I. D. pasitraukė iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Nors iš karto po eismo įvykio D. T. teigė, kad jai viskas gerai, tačiau būdama nepilnametė dėl baimės ir patirto streso galėjo tinkamai neįvertinti situacijos ir patirtų sužalojimų masto. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad I. D. suvokė, jog jis yra susijęs su eismo įvykiu, nes pats jį sukėlė, ir iš jo pasišalino suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. pažeidimą padarė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į ištirtų įrodymų visumą, konstatuotina, kad I. D. veiksmuose yra ATPK 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties požymių, todėl I. D. trauktinas administracinėn atsakomybėn ir jam skirtina administracinė nuobauda.

I. D. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo serga onkologine liga, į finansinę padėtį, t. y. nuo 2016 m gegužės mėn. negauna darbo užmokesčio, į patiriamas papildomas išlaidas dėl gydymosi, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str., bus pasiekti Igoriui DRapkinui skiriant Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose numatytas nuobaudas – minimalias baudas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Nukentėjusiosios D. T. atstovė advokatė Svietlana Baracevičienė pateikė prašymą atlyginti į bylą pateikto susirašinėjimo vertimo išlaidas bei pateikė išlaidas patvirtinantį mokėjimo nurodymą. Pagal ATPK 279 str. šios kategorijos (t.y. administracinio teisės pažeidimo) bylose numatyta atlyginti tik nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų ir vertėjų dalyvavimo nagrinėjant šias bylas išlaidas, kitų išlaidų atlyginimas nėra numatytas. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, prašymas dėl vertimo išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 30, 33, 127 str. 1 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1, 2 p., 302⁴ str. 2 d.,

nutaria:

I. D. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 144,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) baudą.

I. D. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, I. D. paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Nukentėjusiosios D. T. atstovės advokatės Svietlanos Baracevičienės prašymo atlyginti vertimo išlaidas netenkinti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.