Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-10-16 · Civilinė byla Nr. 2A-534/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-16
Bylos Nr.
2A-534/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 27.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 27.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-534/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 126.5, 126.8, 27.3.2.5, 27.8.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės banko „Hansabankas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimo, kuriuo pripažinta, jog įmonės veikla pasibaigė, ir atmestas prašymas dėl vykdomojo rašto grąžinimo, likviduojamos Z. B. įmonės bankroto byloje Nr. B2-37-538/2008.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. lapkričio 9 d. nutartimi iškėlė Z. B. įmonei bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB ,,Verslo administravimo kompanija“ (įgaliotas asmuo – Rasa Prakienė). To paties teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Šalies argumentai

Likviduojamos įmonės administratoriaus įgaliotas asmuo kreipėsi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos bei patvirtinti likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus.

Trečiasis asmuo AB bankas „Hansabankas“ kreipėsi į teismą su prašymu grąžinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-912-105/2005 tolimesniam skolos išieškojimui iš Z. B. . Nurodė, jog 2004 m. balandžio 7 d. apeliantas ir Z. B. pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 04-009587-VA, pagal kurią bankas suteikė 30 000 Lt kreditą automobiliui įsigyti, gaunant 9,5 procentų dydžio metines palūkanas. Skolininkė nevykdė savo įsipareigojimų bankui pagal sutartį, todėl 2005 m. balandžio 26 d. sutartį apeliantas nutraukė ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. 2005 m. liepos 27 d. Tauragės rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-912-105/2005 ir priteisė iš Z. B. apelianto naudai 20 723,66 Lt skolą ir 621,72 Lt žyminį mokestį, taip pat priteisė 9,5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojant nuo 2005 m. gegužės 17 d. ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismo išduotas vykdomasis raštas buvo pateiktas antstoliui vykdyti. Iškėlus įmonei bankroto bylą, antstolis persiuntė teismui Z. B. vykdomąją bylą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. kovo 28 d. sprendimu likviduojamos įmonės administratoriaus įgalioto asmens prašymus patenkino, pripažino, kad Z. B. įmonės veikla pasibaigė, patvirtino likusius nepatenkintus įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, o trečiojo asmens prašymą atmetė. Nurodė, kad atsižvelgiant į pateiktą likvidacinį įmonės balansą, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros pažymą, yra pagrindas priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos bei patvirtinti likusius nepatenkintus įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 31 str. 8 p., 32 str. 4 d., 26 str. 1 d.). Taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, trečiojo asmens prašymas dėl vykdomojo rašto grąžinimo negali būti tenkinamas, nes tuo atveju, kai likviduojama dėl bankroto individuali įmonė, kuri yra neribotos atsakomybės asmuo (CK 2.50 str. 4 d.), ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės ir jos savininko kreditorių reikalavimus, laikytina, kad šios įmonės savininko (dalyvio) visos prievolės kreditoriams pasibaigia (CK 6.128 str. 3 d.). Teismas pažymėjo, jog byloje nustačius, kad įmonės savininkės turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, nėra bei visos iš šio turto išieškojimo procedūros baigtos bankroto byloje, tiek įmonės, tiek jos savininkės prievolės kreditoriams pasibaigė, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl vykdomojo rašto grąžinimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo AB bankas ,,Hansabankas“ prašo skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir panaikinti šio teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas prašymas grąžinti vykdomąjį raštą, ir priimti naują sprendimą - patenkinti prašymą dėl vykdomojo rašto grąžinimo. Skundui pagrįsti apeliantas nurodo, kad teismas, netenkindamas banko prašymo dėl vykdomojo rašto grąžinimo, neįsigilino į visas Z. B. skolos bankui atsiradimo aplinkybes, taip pat netinkamai taikė ir interpretavo CK 6.128 straipsnio 3 dalį bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką individualių įmonių bankroto bylose. Visose pirmosios instancijos teismo minimose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose pagrindinis aspektas yra tai, kad kreditorių reikalavimai (bankroto bylose) atsiranda iš paskolinių santykių su įmone (t. y. įmonėms buvo suteiktos paskolos arba už įmonės prievoles laidavo įmonininkai), ir bylose nagrinėjami klausimai tik dėl įmonės kreditorių tolimesnių reikalavimų pasibaigus bankroto byloms. Nagrinėjamu atveju kreditorių reikalavimai atsirado iš asmeniškai Z. B. suteikto kredito, ir todėl pasibaigus Z. B. individualiai įmonei (kuri nebuvo paskolinio sandorio šalis) įmonės savininkės asmeninės prievolės nepasibaigia ir lieka galioti. Tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-116/2006. Priešingu atveju teismas įtvirtintų fizinio asmens bankroto institutą, kuris šiuo metu Lietuvos teisinėje sistemoje nėra reglamentuotas, ir sukurtų precedentą, iškreipiantį paskolinius santykius.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą CPK 318 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str.). Byla nagrinėjama neperžengiant trečiojo asmens pateikto apeliacinio skundo ribų.

CK 6.128 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog, likviduojant dėl bankroto individualią (personalinę) įmonę, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 str. 4 d.) ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, pripažįstama, jog šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės įmonės kreditoriams pasibaigia (CK 6.128 str. 3 d.). Tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė į AB banko ,,Hansabankas“ pareikšto kreditoriaus reikalavimo pobūdį.

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. kovo 28 d. sprendimu (t. 2, b. l. 39) pripažino, kad Z. B. įmonės veikla pasibaigė, ir patvirtino likusius nepatenkintus įmonės kreditorių reikalavimus, tarp kurių nepatenkintas AB banko ,,Hansabankas“ finansinis reikalavimas yra 17 682,50 Lt.

Kaip patvirtina byloje esantys duomenys, AB bankas ,,Hansabankas“ savo reikalavimą grindė Tauragės rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 27 d. sprendimu, kuriuo iš Z. B. kaip fizinio asmens, AB bankui ,,Hansabankas“ buvo priteista 20 723,66 Lt skola, palūkanos ir bylinėjimosi bei teismo išlaidos. AB bankas ,,Hansabankas“ pirminiu prašymu prašė patvirtinti 25 842,12 Lt dydžio reikalavimą, kuris sudaro neišieškotą šiuo sprendimu iš Z. B. priteistos sumos dalį (t. 1, b. l. 128). Vėliau, bankroto bylos nagrinėjimo metu pardavus Z. B. įmonei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, dalis trečiojo asmens reikalavimo buvo patenkinta, kreditoriaus reikalavimo dydis atitinkamai sumažintas. Apelianto teigimu, Z. B. jam liko skolinga 20 928,76 Lt, tačiau teismas skundžiamu sprendimu patvirtino 17 682,50 Lt AB banko ,,Hansabankas“ reikalavimą.

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu, pabaigus bankroto procedūras, baigiasi ir bankrutavusio subjekto turtinės prievolės kreditoriams, tačiau įmonės savininkų – fizinių asmenų, kaip civilinių teisinių santykių subjektų, teisinis statusas nesikeičia, jų asmeninės prievolės, skirtingai nei likviduotos individualios įmonės prievolės, nesibaigia ir pasibaigus bankroto procedūrai, o įmonės savininkų kreditoriai turi teisę reikalauti jas vykdyti teismo sprendimų vykdymo proceso nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-229/2007; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-116/2006). Nors teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad išsiaiškintos visos galimybės nukreipti išieškojimą į Z. B. priklausantį turtą, o, jo nesant, šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės įmonės kreditoriams pasibaigia (CK 6.128 str. 3 d.), jis padarė nepagrįstą išvadą dėl negalimumo išieškoti skolą iš Z. B. , kaip iš fizinio asmens. Likvidavus individualią įmonę, pasibaigia jos savininko prievolės tik įmonės kreditoriams. Tačiau individualios įmonės likvidavimas negali būti pagrindas pasibaigti prievolėms, kurias įgijo įmonės savininkas. Pažymėtina, kad individuali įmonė ir jos savininkas yra savarankiški civilinių teisinių santykių subjektai, o pagal CK 2.50 straipsnį bankrutuojančios individualios įmonės savininkui kyla pareiga atsakyti už įmonės prievoles, tačiau bankrutuojančiai įmonei nekyla atsakomybė už jos savininko asmenines prievoles. Todėl yra pakankamas pagrindas tęsti išieškojimą iš Z. B. , kaip fizinio asmens, ir AB bankas ,,Hansabankas“ pagrįstai prašo perduoti vykdomąjį raštą antstoliui. Nepripažįstant AB banko ,,Hansabankas“ teisės reikalauti visiško prievolių, kurias Z. B. įgijo kaip fizinis asmuo, įvykdymo, būtų pažeisti teisėtų lūkesčių, teisingumo ir protingumo principai.

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prievolės pasibaigimo klausimą, tinkamai neįvertino visų faktinių šiam klausimui spręsti svarbių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai ir tai yra pagrindas skundžiamo sprendimo dalį, susijusią su trečiojo asmens AB banko ,,Hansabankas“ prašymu dėl vykdomojo rašto grąžinimo, panaikinti (CPK 329 str. 1 d.).

CPK 626 straipsnio 3 punktas nustato, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, iškėlus skolininkui bankroto bylą, išskyrus neturtinio pobūdžio bylas. Tokiu atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui. Šiuo pagrindu antstolis R. A. Genutis vykdomąją bylą dėl Z. B. skolos išieškojimo AB bankui ,,Hansabankas“ persiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui (t. 1, b. l. 82-83, 93-94). Kadangi vykdomoji byla atnaujinama išieškotojo ar skolininko pareiškimu arba antstolio iniciatyva (CPK 628 str. 2 d.), grąžinus vykdomąjį raštą Nr. 2-912-105/2005 vykdyti, turi būti sprendžiamas vykdomosios bylos atnaujinamo klausimas. Kaip minėta, iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas patvirtino AB banko ,,Hansabankas“ 17 682,50 Lt finansinį reikalavimą, o trečiojo asmens teigimu, Z. B. liko jam skolinga 20 928,76 Lt. Atmesdamas AB banko ,,Hansabankas“ prašymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl vykdomuoju raštu išieškotinos skolos dydžio, todėl dėl šios dalies klausimas perduodamas nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas trečiojo asmens akcinės bendrovės banko ,,Hansabankas“ prašymas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, panaikinti ir šį prašymą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Konstantinas GurinasDanutė MilašienėNijolė Piškinaitė