Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-10-10 · Civilinė byla Nr. e2A-1802-803/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-10
Bylos Nr.
e2A-1802-803/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01778-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
E. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1802-803/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01778-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; (S) 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 1 218,19 Eur negrąžinto kredito, 152,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. balandžio 27 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 419,21 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 513,99 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. balandžio 27 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. birželio 23 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 294 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė paaiškino, kad UAB ,,BnP Finance“ 2021 m. birželio 23 d. su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-nhcnjvy5 (toliau – sutartis), pagal kurią kreditorė atsakovui suteikė 1 300 Eur kreditą 48 mėnesių laikotarpiui, nustatydama 803,84 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 26 proc.) ir 468 Eur sutarties sudarymo mokestį. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į kreditorės siųstus raginimo laiškus. Kadangi atsakovas nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, UAB ,,BnP Finance“ pagal sutarties 8.4 punktą 2022 m. balandžio 27 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Atsakovas liko skolingas UAB ,,BnP Finance“ 1 218,19 Eur suteikto vartojimo kredito. UAB ,,BnP Finance“ 2021 m. gegužės 19 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-05/01 perleido savo reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. birželio 23 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-nhcnjvy5 bendrųjų sąlygų 6.2 punkto sąlygą, kad „Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Vartojimo kredito davėjui kreipųsis į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo“. Priteisė iš atsakovo E. Z. ieškovei UAB „Legal Balance“ 1 218,19 Eur skolą už negrąžintą kreditą, 106,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. balandžio 27 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 40,26 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 513,99 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. balandžio 27 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. birželio 23 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 879,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 239,79 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovo E. Z. 10,83 Eur teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas ar būtų atsiskaitęs su pradine kreditore ar reikalavimą perėmusia ieškove (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 1 218,19 Eur negrąžinto kredito dalį.

5. Pagal sutarties specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Ieškovė nurodo, kad mokėjimo (pelno) palūkanos apskaičiuotos nuo 6 įmokos pagal mokėjimų grafiką, kai atsakovas nustojo mokėti kredito įmokas, iki sutarties nutraukimo (26,39 Eur + 26,01 Eur + 25,63 Eur + 25,23 Eur + 24,83 Eur + 24,42 Eur = 152,51 Eur). Teismas nustatė, kad mokėjimo (pelno) palūkanų apskaičiavime yra padaryta aritmetinė klaida, nes sutartis nutraukta 2022 m. balandžio 27 d., po nutraukimo dienos mokėjimo (pelno) palūkanos neskaičiuojamos. Dėl to teismas, patikslinęs mokėjimo (pelno) palūkanų apskaičiavimą pagal sutarties sąlygas, nustatė, kad mokėtinos 106,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias priteisė ieškovei iš atsakovo.

6. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 513,99 Eur negautas pajamas, apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. balandžio 27 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. birželio 23 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, yra pagrįstas ir tenkintinas.

7. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl 419,21 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo tenkintinas iš dalies. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte pateiktas sutarties sudarymo mokesčio apibrėžimas patvirtina, kad savo esme tai yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, įsipareigojimų rizikos valdymu, ir pan., t. y. tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu.

8. Apeliacinės instancijos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad mokestis, susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir vykdymu, nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2819-864/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. e2A-50-803/2022, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-905-864/2023). Dėl to teismas ieškovei iš atsakovo priteisė sutarties sudarymo mokestį, apskaičiuotą iki sutarties nutraukimo, t. y. 2022 m. balandžio 27 d., t. y. iš viso 40,26 Eur sutarties sudarymo mokesčio.

9. Procesinėms palūkanoms nustatytini palūkanų dydžiai yra įtvirtinti CK 6.210 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad terminą praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Didesni negu CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria, tačiau toks šalių susitarimas neturi prieštarauti įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 1 ir 3 dalys). Sutarties 6.2 punktu šalys susitarė dėl 12 procentų metinių procesinių palūkanų dydžio.

10. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Pareiga įrodyti aplinkybes, pagal CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį patvirtinančias, kad Sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis). Teismas padarė išvadą, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintas daugiau kaip du kartus didesnis procesinių palūkanų dydis, nei būtų skaičiuojamas pagal įstatymo nuostatas. Ieškovė nenurodė tokį procesinių palūkanų dydį pateisinančių priežasčių ir neargumentavo tokio ryškaus nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palūkanų dydžio būtinybės (CPK 178 straipsnis). Toks procesinių palūkanų dydis laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę atsakovo civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgiant į tai, sutarties sąlyga dėl 12 procesinių palūkanų dydžio laikytina nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo (ab initio) (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).

11. Sutarties 6.2 punkto sąlygos, nustatančios 12 procentų dydžio metines procesines palūkanas, pripažinimas negaliojančia, neatima iš ieškovės teisės reikalauti priteisti įstatyme nustatytų 5 procentų palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, kad atsakovas prievolės nevykdė geruoju, o ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 879,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

III. Apeliacinio skundo argumentai

12. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimo už akių dalį, kuria buvo sumažintas ieškovės reikalavimas dėl sandorio sudarymo mokesčio priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 419,21 Eur sandorio sudarymo mokesčio, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo 294,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Sutarties 1.18 punkte aiškiai nurodyta, kad sandorio sudarymo mokestis – kliento bendrovei mokamas mokestis už kliento asmens duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, surinktų duomenų apdorojimą, taip pat trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas, būtinas sandoriui sudaryti, įskaitant ir kliento įsipareigojimų bendrovei vykdymo rizikos valdymo paslaugas, vienkartines sandorio sudarymo išlaidas. Taigi sandorio sudarymo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Sandorio sudarymo mokesčio paskirtis yra padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.

12.2. Pagal vartojimo kredito sutarties specialiąsias sąlygas sandorio sudarymo mokestis (468,00 Eur) yra apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta konkreti sandorio sudarymo mokesčio suma – 468,00 Eur, kuri apskaičiuota, nepriklausomai nuo to, ar vėluos atsakovas grąžinti kredito įmokas. Atsakovas, prieš sudarydamas vartojimo kredito sutartį, turėjo galimybę susipažinti su visais dokumentais, kuriuose nurodytos siūlomo vartojimo kredito pagrindinės ypatybės ir galimos pasekmės, jeigu vartojimo kredito gavėjas nevykdytų įsipareigojimų dėl mokėjimų. Visi dokumentai pateikiami vartojimo kredito gavėjui dar prieš sutarties pasirašymą, dokumentuose pateikiama dalinių įmokų mokėjimo ir paskirstymo tvarka. Sandorio sudarymo mokestis nurodytas kaip mėnesinės kredito grąžinimo įmokos dalis.

12.3. Šalių sutartimi sulygtas sandorio sudarymo mokestis buvo nustatytas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, negali būti didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos. Sandorio sudarymo mokestis atitinka sutarties sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms. Sandorio sudarymo mokestis yra bendros vartojimo kredito kainos sudėtinė dalis, todėl visas šis mokestis turi būti priteistas ieškovei iš atsakovo.

12.4. Kadangi teismas nepagrįstai netenkino dalies ieškovės reikalavimo, bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus visiškai, proceso šalis įgyja teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Dėl to ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteistos 294,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

13. Atsakovas E. Z. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

14. Byloje kilo ginčas dėl reikalavimo priteisti 378,95 Eur sutarties sudarymo mokesčio dalį, apskaičiuotą už laikotarpį po sutarties nutraukimo iki sutartyje numatytos sutarties pabaigos, teisėtumo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ su atsakovu 2021 m. birželio 23 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-nhcnjvy5, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 1 300 Eur dydžio kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 2 571,84 Eur, kurią sudaro suteiktas 1 300 Eur vartojimo kreditas, 803,84 Eur palūkanos (26 proc. metinių palūkanų) ir 468 Eur sutarties sudarymo mokestis. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, UAB „BnP Finance“ 2022 m. balandžio 11 d. pranešimu nutraukė sutartį nuo 2022 m. balandžio 27 d. Pradinė kreditorė UAB ,,BnP Finance“ 2021 m. gegužės 19 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-05/01 perleido savo reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal sutartį ieškovei.

Dėl sutarties sudarymo mokesčio

15. Pagal bendrąsias ir specialiąsias sutarties sąlygas bei mokėjimo grafiką atsakovas turėjo mokėti kredito davėjai po 9,75 Eur sutarties sudarymo mokesčio per mėnesį ir nuo sutarties sudarymo iki sutarties termino pabaigos 2025 m. birželio 23 d. sumokėti iš viso 468,00 Eur administravimo mokesčio. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad sutarties sudarymo mokestis savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, tiesiogiai susijusias su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, todėl šis mokestis nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl atsakovo netinkamo pareigų vykdymo ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė tik 40,26 Eur sutarties sudarymo mokesčio dalį, apskaičiuotą pagal mokėjimo grafiką nuo 2021 m. gruodžio 23 d. iki 2022 m. balandžio 27 d., t. y. nuo tada, kai atsakovas nustojo mokėti periodines įmokas, iki sutarties nutraukimo.

16. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra padengti kredito davėjos patiriamas išlaidas, susijusias su teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo įvertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu ir vartojimo kredito sutarties paruošimu. Be to, šalys sutartyje aiškiai susitarė dėl taikytino sutarties sudarymo mokesčio dydžio, atsakovas žinojo, kokią sutarties sudarymo mokesčio sumą turės sumokėti iki sutarties pabaigos, o pats mokestis nustatytas pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, todėl jo dydis ir apskaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.

17. Pagal Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punktą sutarties sudarymo mokestis – vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas vartojimo kredito gavėjo vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui (el.b., failas 1, l. 21-30).

18. Pagal bendrųjų sąlygų 1.9 punktą bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – visos išlaidos, įskaitant palūkanas ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu ir neapima jokių išlaidų, susijusių su vartojimo kredito davėjo iki tol vartojimo kredito gavėjui suteiktais vartojimo kreditais ar ateityje suteikiamais kreditais. Kaina apskaičiuojama, preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima palūkanų ir netesybų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei už pradelstą laikotarpį.

19. Grąžintina suma (bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma) – vartojimo kredito ir bendros vartojimo kredito kainos suma, kurią klientas privalo būti sumokėjęs bendrovei, pasibaigus vartojimo kredito terminui. Grąžintina suma apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai (1.12 punktas).

20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nuo 2021 m. birželio 23 d. (sutarties sudarymo) yra sumokėjęs pradinei kreditorei penkias įmokas, t. y. 267,90 Eur, iš kurių 48,75 Eur buvo skirti sutarties sudarymo mokesčiui (el.b., failas 1, l. 45).

21. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovės argumentais, kad sutarties sąlyga dėl sutarties sudarymo mokesčio sumos yra aiški, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, mokant mokėjimo grafike nurodytas periodines įmokas. Tačiau šios aplinkybės nereiškia, kad sutarties nutraukimo atveju kredito davėja turi teisę reikalauti viso sutarties sudarymo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte pateiktas sutarties sudarymo mokesčio apibrėžimas patvirtina, kad savo esme tai yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, įsipareigojimų rizikos valdymu, ir pan., t. y. tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Apeliacinės instancijos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad mokestis, susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir vykdymu, nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. e2A-50-803/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2618-863/2022 ir kt.). Būtent nurodytais kasacinio teismo išaiškinimu ir apeliacinės instancijos teismo praktika nagrinėjamoje byloje ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas.

23. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, šioms byloms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes: precedento sukūrimo laiką; precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką ar yra pavienis atvejis; precedento argumentacijos įtikinamumą; įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011).

25. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė visiškai jokių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi pacituota apeliacinės instancijos teismų praktika. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nenurodė, kokia kita teismų praktika pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis, kad padarytų kitokias (ieškovei palankias) išvadas.

26. Nagrinėjamoje byloje kredito davėja (pradinė kreditorė), nutraukusi sutartį, nebeturi ieškoti duomenų apie vartojimo kredito gavėją iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių bei jų vertinti, taip pat rengti susijusius dokumentus, todėl ieškovė nebegali reikalauti priteisti sutarties sudarymo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti išlaidas už darbus, kurių pradinė kreditorė po sutarties nutraukimo nebeturėjo atlikti. Ieškovė nepateikė duomenų ir nenurodė apeliaciniame skunde, kokius veiksmus, numatytus sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte, po sutarties nutraukimo turėjo atlikti bei atliko pradinė kreditorė (CPK 178 straipsnis).

27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į sutartyje nurodytą sutarties sudarymo mokesčio paskirtį, ir pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, sprendžia, kad šiuo atveju sutarties sudarymo mokestis turi būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo, nes šios išlaidos iš esmės priklauso nuo sutarties trukmės. Priešingu atveju būtų pažeista vartojimo kredito gavėjo ir kredito davėjo interesų pusiausvyra bei protingumo ir sąžiningumo principai.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

31. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkinęs iš dalies, ieškinio patenkinimo daliai proporcingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas. Kadangi aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovės apeliacinio skundo materialūs reikalavimai netenkintini, taip pat nėra pagrindo perskirstyti ir bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme.

32. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

netenkinti ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinio skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė