Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro ir nuteistojo D. Z. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalies 3 punktu, 68² straipsniu, D. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje 4 metų laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, iš D. Z. valstybės naudai išieškota 490 Lt konfiskuotino turto vertės.

S. Š. iš kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Z. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2012 m. balandžio 26 d. iki 2012 m. balandžio 28 d., (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, būdamas valstybės tarnautoju – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių būrio (toliau – Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) PK VP PB) patruliu, tarnybos metu vykdydamas įgaliojimus tiesiogiai reikalavo savo naudai 500 Lt kyšio iš automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. J. už neteisėtą neveikimą, t.y. galimai padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo nefiksavimą ir asmens netraukimą administracinėn atsakomybėn, bei per tris kartus tiesiogiai priėmė iš A. J. 490 litų kyšį, o būtent: 2012 m. balandžio 26 d., apie 00 val. 10 min., tarnybos metu D. Z., patruliuodamas viename ekipaže su S. Š., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. 47, S. Š. vairuojant tarnybinį automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir įjungtų švyturėlių pagalba sustabdžius automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. J., nurodė pastarajam ateiti į tarnybinį automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t.y. už administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašymą dėl to, kad automobilį A. J. vairavo neva neprisisegęs saugos diržo, bei kad saugos diržų nebuvo prisisegę A. J. vairuojamo automobilio keleiviai, už neva padaryto administracinio teisės pažeidimo nefiksavimą iš A. J. pareikalavo 500 Lt dydžio kyšio. A. J. sutikus su jo reikalavimu, tačiau neturėjus reikiamos pinigų sumos, tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė pinigus atvežti šalia (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) mieste, kur apie 00 val. 40 min. į nurodytą vietą atvažiavus A. J. ir atvežus 50 eurų, t.y. dalį reikalaujamo kyšio, bei įsėdus į tarnybinį automobilį, nurodė šiam pinigus padėti tarnybiniame automobilyje, taip D. Z. tiesiogiai savo naudai priėmė dalį reikalauto kyšio – 50 eurų iš A. J., bei nurodė A. J. kitą dieną 11.00 val. į tą pačią vietą, prie patruliuojančių policijos pareigūnų tarnybinio automobilio atvežti likusią reikalauto kyšio dalį.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. balandžio 28 d., apie 17 val. 23 min., (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) rajone, patruliuodamas viename ekipaže su D. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, D. J. vairuojant tarnybinį automobilį Mitsubishi Pajero Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. Z. nurodžius, įjungtų švyturėlių pagalba sustabdžius automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. J., jau veikusio kaip nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyvis, pasikvietė šį asmenį į tarnybinį automobilį Mitsubishi Pajero Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai reikalavo ir per du kartus savo naudai priėmė likusią kyšio dalį – 320 litų.

S. Š. šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2012 m. balandžio 26 d., apie 00 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) mieste, būdamas valstybės tarnautoju – Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) PK VP PB vyresniuoju patruliu, tarnybos metu vykdydamas įgaliojimus, bendrininkų grupėje su Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) PK VP PB patruliu D. Z. tiesiogiai reikalavo savo ir bendrininko naudai 500 Lt kyšio iš automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. J. už neteisėtą neveikimą, t.y. už galimai padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo nefiksavimą ir asmens netraukimą administracinėn atsakomybėn, bei iš jo tiesiogiai priėmė dalį reikalauto 500 Lt kyšio – 50 eurų, o būtent: 2012 m. balandžio 26 d., apie 00 val. 10 min., tarnybos metu patruliuodamas viename ekipaže su D. Z., vairuodamas tarnybinį automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. 47, įjungtų švyturėlių pagalba sustabdė automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. J.. A. J. atėjus į tarnybinį automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), D. Z. pareikalavus iš A. J. 500 Lt dydžio kyšio už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus t.y. už administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašymą, kad automobilį A. J. vairavo neva neprisisegęs saugos diržo, bei, kad saugos diržų nebuvo prisisegę A. J. vairuojamo automobilio keleiviai, už neva padaryto administracinio teisės pažeidimo nefiksavimą, būdamas ekipažo vyresniuoju ir užuot ėmęsis priemonių D. Z. nusikalstamiems veiksmams užkirsti, savo tylėjimu pritarė D. Z. daromai nusikalstamai veikai ir tokiu būdu veikė bendrai su D. Z.. A. J. sutikus su jų reikalavimu, tačiau neturėjus reikiamos pinigų sumos, tęsdamas nusikalstamą veiką, D. Z. nurodžius pinigus atvežti šalia (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) mieste, nuvairavo tarnybinį automobilį į sutartą vietą ir, apie 00 val. 40 min. į nurodytą vietą atvažiavus A. J. ir atvežus 50 eurų t.y. dalį reikalaujamo kyšio, bei įsėdus į tarnybinį automobilį, D. Z. nurodymu šiam pinigus – 50 eurų – padėjus tarnybiniame automobilyje, taip tiesiogiai savo ir bendrininko D. Z. naudai iš A. J. priėmė dalį reikalauto kyšio – 50 eurų.

Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendį dalyje dėl S. Š. išteisinimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį: S. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 150 MGL (19500 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 68² straipsniu, skirti S. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje 4 metų laikotarpiui.

2012-05-02 nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolas ir garso įrašo suvestinė prie jo patvirtina, jog taikant šią procesinę prievartos priemonę, vadovaujantis Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012-04-27 nutartimi, ir fiksuojant informaciją nustatyta, kad 2012-04-28 apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) name, (duomenys neskelbtini) m., nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyviui A. J. buvo pravestas instruktažas, įteikta vaizdo ir garso įrašymo technika VIDIKON-CF ir pinigai (320 litų: 3 banknotai po 100 litų Nr. AB6138703, AA0085822, AA8704929; 1 banknotas 20 litų Nr. AD6477369). Tą pačią dieną 17.23 val. A. J., vairuojantį automobilį VW Golf, baltos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g. prie (duomenys neskelbtini) kapinių, (duomenys neskelbtini) mstl., su įjungtais švyturėliais sustabdė automobilis Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos automobilį vairavo D. J., o šalia jo sėdėjo D. Z.. Pastarasis išlipo iš policijos automobilio ir nuėjo prie A. J. vairuojamo automobilio VW Golf. Priėjęs pasisveikino su A. J. ir paklausė, kur buvo prapuolęs, o A. J. užsiminė, kad jis apie du šimtus litų turi su savimi. Tada D. Z. liepė eiti kartu su juo į tarnybinį automobilį: D. Z.: „Tai taip ir prapuolate“; A. J.: „Ai nu ti kiek ten aš apie du šimtus kažkur a ne? Tuos penkiasdešimt eurų. Ti aš turiu dabar, galiu duot jeigu nori. Ti aš nežinau dabar“. D. Z.: „Ateikit iki mūsų“. 17.24 val. A. J. išlipo iš savo vairuojamo automobilio ir nuėjo į pareigūnų tarnybinį automobilį, atsisėdo ant galinės sėdynės už keleivio sėdynės, o D. Z. atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės. A. J. pradeda teisintis, kad 11 val. jis pramiegojo ir šiaip nebūtų gavęs pinigų, o dabar turi su savimi du šimtus litų, o dar šimtą jis galėtų nuimti iš bankomato ir paklausė, kur jam turimus pinigus padėti. D. Z. pasidomėjo, ar jis nepasisakė motinai. A. J. pasakė, kad ne: A. J.: „Ti nežinau aš ten mat kaip tariamės kad vienuoliktą biški pramiegojau ten apie puse dvylikos ir taip ne tūdien nebūčiau gavęs aš. Va dabar turiu vietoj du šimtus karoče nu ir nežinau dar tik iki bankomato nebent galiu da nuvažiuot nuimt da šimtą. Kur man padėt?“; D. Z.: „Motinai nepasakei?“; A. J.: „Ne, tikrai nesakiau“. Tada D. Z. pasakė, kad „Tadum tujen tiek, sakei tiek, duok tiek, tiek duok”. 17.25 val. A. J. išsėmė du perlenktus šimto litų banknotus, pasakė, jog čia tiek, ir padėjo tarp priekinių sėdynių. Dar pasidomėjo, ar kaime yra bankomatas. Gavęs iš D. Z. atsakymą kad yra, A. J. pasitikslino, ar bankomatas prekybos centre „Maxima“ ir kur jie po to bus. D. Z. pasakė, kad jie jo lauks toje pačioje vietoje, A. J. pasakė, jog tuoj grįš.: A. J.: „Ti tadum tiek či, ir nežinau, či bankomatas yra? Kaiman?“; D. Z.: „Yra“; A. J.: „Maximoj“ ane? A tai kur jūs, ten būsit? Kur susitiksim?“; D. Z.: „Čia būsim“; A. J.: „Čia, čia vietoj? Gerai, tuoj“. 17.25 val. A. J. išlipo ir nuėjo link savo automobilio, 17.26 val. įsėdo į jį ir išvažiavo, 17.27 val. sustojo, išlipo iš automobilio ir užėjo į prekybos centrą “Maxima”, vaikšto po parduotuvę. 17.29 val. A. J. stovi prie kasos padėjęs ant prekystalio limonadą „Sprite“, jam paskambina Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. Š.. A. J. pasako, kad jį sustabdė, du jis padavė ir išvažiavo dar nuimti iš bankomato, nes jam dar ant lapuko parašė trylika ir jo laukia toje pačioje vietoje: A. J.: „Nu? <...> nu sustabdė, padaviau ten tuos du žinai ir <...> sakau varau iki bankomato ten atvešiu. Jo, padaviau, taip sake, tipo man užrašė ant lapuka kiek daviau. Nu va dabar nu ten tipo sako buvo tiek, pasiėmi žinai ir parašė tipo dar vieną ir tris. Nu gerai, o o ti tenai jie ten ten ir yra žinai ten ir stovi. <...> net nemačiau žinok tiksliai, aš padėjau. Gerai gerai gerai ten prie kapinių dabar jie stovi tipo sakam. Tenai ant, kur <...> daiktam pasidėt ant ta .... nu ti va ti dabar važiuoju važiuoju likusius nuvešiu ir viskas. Gerai, davai. Jo, įsijungęs viskų. <...>“ 17.30 val. A. J. vis dar kalbėdamas susimoka už limonadą ir išeina iš prekybos centro „Maxima”, įsėda į savo automobilį, baigia pokalbį ir važiuoja. 17.32 val. A. J. sustabdo automobilį, išlipa ir nueina link automobilio Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 17.33 val. A. J. atsisėda minėtame policijos automobilyje ant galinės sėdynės už priekinio keleivio sėdynės. Automobilyje už vairo sėdi D. J., o šalia sėdi D. Z.. A. J. pasako, kad nebuvo kaip šimtą trisdešimt nuimt, nes likę tik šimtas trisdešimt trys, tai pasiėmė šimtą dvidešimt. D. Z. pasako kad gerai: A. J.: „Nebuvo žinok šimtą trim tai šimtą dvim pasiėmiau“, D. Z.: „Gerai, nu“, A. J.: „Nes šimtas trim trys tik bebuvo kortela“, D. Z.: ..... . A. J. klausia, kur jam padėti: „Kur dėt šita?“, o D. Z. sako: „mesk ant žemės“. A. J. perklausia: “ant žemės?”, numeta perlenktus banknotus ant kilimėlio už vairuotojo sėdynės, atsisveikina ir išlipa. Apie 19.00 val. A. J. namuose (duomenys neskelbtini), gražina vaizdo ir garso įrašymo įrenginį (t. 1, b.l. 42-43, 44).

Taigi, pastarieji vienas kitą papildantys faktiniai duomenys patvirtina liudytojo A. J. parodymus ir apie 2012 m. balandžio 28 d. įvykio aplinkybes, kuomet D. Z. antrą kartą tiesiogiai pareikalavo kyšio, o tiksliau - likusios jo dalies, ir per du kartus šią dalį priėmė. Nors nuteistasis D. Z. teigia, kad 2012-04-28 pokalbis tarp jo ir A. J. vyko dėl pastarojo veiksmais jam padarytos žalos eismo įvykio metu apgadinant automobilį, tačiau nuteistojo aiškinimo apie eismo įvykį nepatvirtina jokie byloje esantys faktiniai duomenys, jų teismui nepateikė ir pats nuteistasis. Pažymėtina ir tai, kad apie šias aplinkybes D. Z. nurodė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu ir visiškai negalėjo paaiškinti, kodėl tokių elementarių aplinkybių jis nenurodė ikiteisminio tyrimo metu, kuomet aiškino, jog pokalbis su A. J. apie pinigus buvo susijęs su senesniais asmeniniais reikalais, apie kuriuos plačiau jis nenori aiškinti (t. 1, b.l. 157).

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. Z. nepagrįstai teigia, kad pirmiau aptarti byloje surinkti įrodymai, kuriais apygardos teismas grindė jo kaltę reikalavus iš A. J. 500 Lt dydžio kyšio ir jį priėmus už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, nėra patikimi. Apeliantas nurodo, kad liudytojas A. J. jį apkalba, nes jis bendravo su A. J. vaiko motina V. L., be to, jau buvo nubaudęs jį administracine tvarka. Teisėjų kolegija sutinka, kad liudytojui A. J. jo draugės bendravimas su kitu vyriškiu galėjo būti nemalonus, tačiau vien ši aplinkybė, kaip ir tai, kad D. Z., vykdydamas tarnybinius įgaliojimus, buvo jį nubaudęs administracine tvarka, jokiu būdu nepatvirtina, kad A. J. yra suinteresuotas D. Z. nepagrįstai apkaltinti sunkaus nusikaltimo padarymu, ir dėl to davė tikrovės neatitinkančius parodymus bei sukurstė tokius parodymus duoti savo draugus E. P. ir S. P. bei tėvus O. J. ir J. J.. Juolab, kad liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai teigė, kad jokio pykčio D. Z. nejaučia, su V. L. santykius buvo nutraukęs maždaug prieš tris mėnesius iki įvykio, be to, kiek jam yra žinoma, pastarosios bendravimas su D. Z. vyko kur kas seniau, o ir bendravo jie tik socialiniame tinkle "Facebook" (t. 1, b.l. 8-9, 16-17, t. 2, b.l. 69-70). Liudytoja apklausta V. L. parodė, kad su D. Z. ji bendravo dar iki pažinties su A. J., todėl pastarajam apie tai pasakė, jis neturėjo pagrindo dėl to ant D. Z. pykti (t. 2, b.l. 73). Nuteistasis D. Z. taip pat nurodo, kad jį su O. J. iki šiai išeinant į pensiją siejo įtempti tarnybiniai santykiai, kurių iš esmės neneigė ir pati liudytoja O. J., tačiau toks apeliacinio skundo argumentas neatitinka tikrovės. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, liudytoja O. J. ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad jokio pykčio D. Z. atžvilgiu ji nejaučia. Dirbdama vadovaujantį darbą ji buvo reikli patruliams, tačiau santykiai buvo normalūs ir jokių pykčių savo pavaldiniams ji nejautė, nebent pastarieji galėjo būti nepatenkinti dėl jos keliamų reikalavimų (t. 2, b.l. 70). Apeliantas pažymi, kad A. J. nurodyta reikalaujamo kyšio vertė buvo žymiai didesnė nei gresianti bauda, be to, ne už jo paties, o keleivio padarytą pažeidimą, kas turėjo sukelti abejonių pastarojo motinai O. J., be to, neįtikėtina, kad ji būtų pritarusi tokiam veiksmui ir dar davusi tam pinigų. Tačiau, kaip matyti iš liudytojų O. J. ir J. J. parodymų, apsisprendimą duoti pinigų sūnui, kad šis nuvežtų juos jį sustabdžiusiems pareigūnams, lėmė tai, kad D. Z. pasiliko visus A. J. su savimi turėtus jo vairuojamo automobilio dokumentus. Be to, bylos duomenimis, A. J. jau buvo baustas administracine tvarka už tokį patį pažeidimą, todėl jam grėsė ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad veždama sūnų su pinigais, O. J. toli gražu nepritarė kyšio davimui, o priešingai, įsitikinusi, jog pareigūnai iš tiesų reikalavo iš sūnaus kyšio ir priėmė jo dalį, po ko grąžino automobilio dokumentus, apie tai telefonu pranešė Specialiųjų tyrimų tarnybai. Ginčydamas liudytojų A. J., E. P. ir S. P. parodymų patikimumą, nuteistasis teigia, kad vaikinams nebuvo reikalo vykti į Pasvalio gatvėje esančią degalinę "E" (duomenys pakeisti), nes pakeliui, Kęstučio gatvėje, buvo "Lukoil" degalinė. Teisėjų kolegiją tokį nuteistojo argumentą vertina kaip niekuo nepagrįstą. Kaip žinia, kiekviena įmonė, prekiaujanti tam tikromis prekėmis, siūlo skirtingą jų asortimentą, taip pat gali skirtis ir tų pačių prekių kaina, aptarnavimo kokybė ir kiti dalykai, kurie ir sąlygoja kiekvieno žmogaus apsisprendimą, kurią prekybos vietą pasirinkti, todėl ta aplinkybė, kad vaikinai važiavo ne į jiems, nuteistojo požiūriu, artimiausią degalinę, negali būti vertinama kaip kelianti pagrįstų abejonių jų parodymų patikimumu. Juolab, kad tą aplinkybę, jog A. J. savo draugus vežė būtent į degalinę "E" (duomenys pakeisti) be visų trijų vaikinų parodymų patvirtina ir šios degalinės ikiteisminiam tyrimui pateikti vaizdo įrašai. Abejoti, kad į šią degalinę minėtų liudytojų nurodytu laiku galėjo atvykti ne A. J. vairuojamas, o kitas tokios pat spalvos bei markės automobilis, iš kurio išlipę asmenys degalinėje pirko liudytojų nurodytas prekes - įvairius gėrimus, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad pats apeliantas abejones dėl vaikinų vykimo į minėtą degalinę iškėlė tik apeliaciniame skunde, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu, turėdamas visas galimybes šias jam asmeniškai abejones keliančias aplinkybes išsiaiškinti, užduodant klausimus liudytojui A. J. ir E. P., to nepadarė. Taigi, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo D. Z. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti liudytojų A. J., O. J., J. J., E. P. parodymais apie įvykio aplinkybes, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, sutapo tarpusavyje ir atitiko kitus byloje surinktus faktinius duomenis, todėl apygardos teismas pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas faktines įvykių aplinkybes, o šių faktinių duomenų visetui prieštaraujančius nuteistojo D. Z. parodymus pagrįstai įvertino kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus.

Nuteistasis D. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad išteisintasis S. Š. tokių parodymų, kad jis girdėjo D. Z. kalbantis su A. J. piniginiais klausimais, niekada nedavė. Iš tiesų, byloje tokių S. Š. parodymų nėra užfiksuota, todėl teiginys, kad S. Š. tvirtina girdėjęs D. Z. su A. J. kalbantis piniginiais klausimas, šalinamas iš nuosprendžio aprašomosios dalies.

Nuteistasis D. Z., ginčydamas apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą, apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad liudytojai E. P. ir S. P. neatpažino jo, kaip A. J. automobilį stabdžiusio policijos pareigūno, o J. V. iš viso nebuvo apklausta. Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, toks procesinis veiksmas, kaip D. Z. atpažinimas, ikiteisminio tyrimo metu iš viso nebuvo atliktas, nes liudytojai E. P. ir S. P. paaiškino, kad įvykio metu, kai buvo sustabdytas A. J. automobilis, buvo tamsu ir jie neįsidėmėjo prie jų priėjusio pareigūno, todėl jo atpažinti negalėtų. Kita vertus, šios aplinkybės, kaip ir tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme liudytoja nebuvo apklausta J. V., bylos duomenimis, gyvenanti užsienyje (t. 1, b.l. 94, t. 2, b.l. 75), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikšmingos, kadangi priėjusį D. Z. iš karto atpažino A. J., kuris visai neseniai jau buvo susidūręs su šiuo pareigūnu. Be to, liudytoja O. J., apklausiama iš karto po įvykio nurodė, kad sūnus pinigus pareigūnams perduoti ėjo į tarnybinį automobilį "Škoda Octavia", kurio valstybinių numerių skaičiai buvo 439, o kaip matyti iš byloje esančių Panevėžio apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pateiktų duomenų, nuteistasis D. Z. naktį iš 2012-04-25 į 2012-04-26 patruliavimą kartu su S. Š. vykdė tarnybiniu automobiliu "Škoda" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 65, 71). Nors apeliantas teigia, kad liudytojai E. P. ir S. P. galėjo matyti jų tarnybinį automobilį, vykstantį į iškvietimus, o ne į susitikimą su A. J., ir tai patvirtina byloje esanti (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato patrulių tarnybos 2012-04-25 užduotis, iš kurios matyti, kad tą dieną jis kartu su savo porininku S. Š. buvo nuvykęs į tris įvykius, esančius visiškai šalia J. J. aikštės ir liudytojų minimos estrados, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėti liudytojai parodė, jog matė ne tik tarnybinį policijos patrulio automobilį, vykstantį link estrados, bet ir iš paskos jiems atvažiuojantį A. J. automobilį, o neužilgo pastebėjo, kad abu automobiliai grįžta nuo estrados, taigi, įvertinęs tokius liudytojų parodymus, apygardos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareigūnų tarnybinis automobilis vyko ne kur kitur, o į vadinamąją estradą, tikslu susitikti su A. J.. Ta aplinkybė, kad patruliavimo metu D. Z. su S. Š. buvo tris kartus iškviesti į įvykius, taip pat vykdė kitas jiems priskirtas funkcijas, šios išvados, esant pirmiau aptartų faktinių duomenų visetui, niekaip nepaneigia. Juolab, kad kaip matyti iš byloje esančios policijos patrulio darbo rezultatų ataskaitos, apelianto akcentuojami iškvietimai buvo fiksuoti 2012 m. balandžio 25 d. (t. 1, b.l. 64), kai tuo tarpu A. J. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas jau 2012 m. balandžio 26 d. Nuteistasis D. Z. teisus, jog byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis 2012-04-26 per radijo ryšį būtų pranešęs apie sustabdytą A. J. vairuojamą automobilį, tačiau ši aplinkybė nepaneigia šio automobilio sustabdymo fakto, o priešingai – jį patvirtina, nes pranešus apie sustabdytą pažeidėją būtų reikėję atitinkamai įvykį įforminti, taigi, reikalauti iš A. J. kokio nors atlygio nebūtų pagrindo. Niekuo nepagrįstas nuteistojo D. Z. apeliacinio skundo argumentas, jog ikiteisminio tyrimo metu sąmoningai laiku nebuvo išreikalauti ir prijungti prie bylos jo parodymus, kad apie A. J. vairuojamo automobilio sustabdymą 2012-04-28 jis pranešė per radijo ryšį, patvirtinantys duomenys. Kaip matyti iš liudytojo D. J. parodymų, duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu, pranešti apie A. J. automobilio sustabdymą 2012-04-28 jų ekipažas neturėjo galimybės, kadangi (duomenys neskelbtini) nebuvo ryšio (t. 2, b.l. 72-73, 76), taigi, nuteistojo D. Z. nurodytų duomenų ir negalėjo būti. Be to, pažymėtina, jog ir pats D. Z., ikiteisminio tyrimo metu teigęs, jog apie A. J. vairuojamo automobilio sustabdymą jis tikrai pranešė, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) buvo prastas ryšys, o jis net neatkreipė dėmesio, ar tuo metu veikė racija (t. 2, b.l. 76).

Nuteistasis D. Z. nepagrįstai ginčija jo atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės – nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisėtumą. Apeliantas teisingai nurodo, jog šia procesine prievartos priemone galima tik prisijungti prie pradėtos daryti nusikalstamos veikos, tačiau nepagrįstai teigia, jog šiuo konkrečiu atveju šis reikalavimas buvo pažeistas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis, kuria A. J. leista laikotarpiu nuo 2012-04-27 iki 2012-05-10 atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, buvo priimta 2012-04-27, o šios priemonės realizavimas buvo pradėtas 2012-04-28 (t. 1, b.l. 41, 42-43), taigi, jau po to, kai D. Z. 2012-04-25 pareikalavo iš A. J. 500 Lt dydžio kyšio ir dalį šio kyšio – 50 eurų tą pačią dieną priėmė. Nors byloje nėra duomenų, kad D. Z. 2012-04-26 - 2012-04-28 dienomis būtų A. J. ieškojęs, tačiau aktyvūs jo veiksmai sustabdžius A. J. vairuojamą automobilį 2012-04-28, t.y. likusios kyšio dalies reikalavimas ir jo priėmimas, paneigia nuteistojo aiškinimą, jog jo nusikalstama veika po 2012-04-25 įvykio jau buvo nutrūkusi. Apeliantas teisus, teigdamas, kad A. J., tyrėjų instruktuotas, sąmoningai nuvyko į jo patruliavimo teritoriją ir kelis kartus pravažiavo pro pareigūnų tarnybinį automobilį. Kita vertus, vertinti šiuos A. J. veiksmus kaip provokaciją nebuvo ir nėra jokio pagrindo, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, po to, kai D. Z. sustabdė A. J. automobilį, ne pastarasis, o būtent D. Z. rodė iniciatyvą, teiravosi A. J., kur buvo dingęs, pasikvietė į tarnybinį automobilį, ten teiravosi, ar šis nieko nesakė motinai, po to ant lapelio užrašė pinigų sumas, kurias A. J. jam yra skolingas, laukė pastarojo, kol šis neva nuvyks iki bankomato išsiimti pinigų, ir šiuos pinigus iš A. J. priėmė, o tai patvirtina ir tikrąjį A. J. automobilio sustabdymo tikslą.

Nors šiuo atveju byloje nėra protokolo, patvirtinančio, kad A. J. 2012-04-28 buvo pasirašytinai supažindintas su ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, kuria buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, tačiau, kaip matyti iš paties A. J. taip pat liudytojo R. Š. parodymų bei nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo, įvykio dieną, t.y. 2012-04-28, A. J. ne tik buvo perduota vaizdo ir garso įrašymo technika bei pinigai, bet ir buvo pravestas instruktažas, kurio metu jam buvo išaiškinta, kaip jis turi veikti, taigi, nurodytos nusikalstamos veikos imitavimo modelio ribos, duotas nurodymas neprovokuoti patrulių. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas, teisiamajame posėdyje apklausęs nuteistąjį D. Z., liudytojus A. J., R. Š., S. Š., peržiūrėjęs nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų taikymo metu padarytą vaizdo įrašą ir nenustatęs, kad šios procesinės prievartos priemonės taikymo metu D. Z. buvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, visiškai pagrįstai nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų taikymo metu surinktus įrodymus pripažino tinkamais ir jais rėmėsi grįsdamas D. Z. kaltę.

Bylos duomenimis, A. J. D. Z. kaip kyšis perduoti pinigai sulaikius D. J. vairuojamą tarnybinį automobilį nei šiame automobilyje, nei pas nuteistąjį D. Z., nei pas D. J. nebuvo rasti, tačiau, kaip matyti iš liudytojų R. Š. ir S. Š. parodymų, atstumas nuo vietos, kur A. J. perdavė D. Z. pinigus, iki pastarojo sulaikymo vietos yra apie 3 km. Persekiojamas tarnybinis D. J. vairuojamas automobilis važiavo dideliu greičiu, žvyrkelyje sukeldamas dulkių debesį, taigi, akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis, supratęs, kad dėl neteisėtų savo veiksmų yra persekiojamas pareigūnų, D. Z. turėjo visas galimybes išmesdamas per atvirą langą atsikratyti tiek A. J. jam perduotų pinigų, tiek ir lapelio, ant kurio jo ranka buvo užrašyti skaičiai, reiškiantys pinigų sumas, kurias A. J. jam turėjo perduoti. Nors liudytojas D. J. parodė, kad nuo A. J. išlipimo iš tarnybinio automobilio iki pat sulaikymo D. Z. nebuvo atsisukęs į automobilio galinę sėdynę ir persisvėręs atgal, taigi, negalėjo paimti automobilio gale buvusių pinigų, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tas aplinkybes, kad tuo metu liudytojas D. J. vairavo tarnybinį automobilį, be to, kadangi buvo persekiojamas kitų pareigūnų, važiavo dideliu greičiu, todėl vargu ar galėjo nuolat stebėti savo kolegą. Be to, D. J. šioje byloje taip pat buvo pareikšti įtarimai bendrininkavus su D. Z., taigi, vertinti tokius jo parodymus kaip patikimus ir paneigiančius kitus byloje surinktus vienas kitą papildančius įrodymus, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

Niekuo nepagrįstas nuteistojo D. Z. apeliacinio skundo argumentas, kad kyšiui skirtus pareigūnų perduotus pinigus galėjo pasisavinti A. J., nes pats naudodamas vaizdą ir garsą įrašančią techniką, žinojo į kur nukreiptas objektyvas ir kaip galima pasiimti automobilyje neva paliekamus pinigus. Visų pirma, liudytojas A. J. nuosekliai teigė, kad visus pareigūnų jam perduotus pinigus jis kaip kyšį perdavė D. Z.. Be to, kaip matyti iš pirmiau paminėtų slapto sekimo bei nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolų, vaizdo ir garso įrašymo įranga A. J. buvo įteikta neužilgo iki įvykio, vos tik pirmą kartą padėjęs 200 Lt tarp priekinių sėdynių, o antrą kartą 120 Lt numetęs ant kilimėlio, A. J. iš karto išlipo iš policijos patrulio automobilio, taigi, vargu ar pastarasis per tokį trumpą laiką būtų įgudęs jam perduota technika naudotis taip, kad nepastebimai galėtų pasiimti pareigūnų automobilyje jo paties padėtus pinigus ir tai nebūtų užfiksuota. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, po įvykio buvo atlikta A. J. asmens krata ir jos metu jokie pinigai nebuvo rasti (t. 1, b.l. 54).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumą, konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir, remdamasis jais, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis D. Z. padarė nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje.

Už kyšininkavimą, numatytą BK 225 straipsnyje, baudžiamas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį. 225 straipsnio 2 dalis taikoma tada, kai kyšis priimamas, pažadama ar susitariama jį priimti, reikalaujama ar provokuojama jį duoti už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Neteisėtas neveikimas tokiais atvejais suprantamas kaip sąmoningas susilaikymas nuo veiksmų, kuriuos valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207/2013).

Šiuo konkrečiu atveju byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad nuteistasis D. Z., būdamas valstybės tarnautoju – Panevėžio apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK VP PB patruliu, tarnybos metu vykdydamas įgaliojimus, iš automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. J. už galimai padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo nefiksavimą ir netraukimą administracinėn atsakomybėn tiesiogiai reikalavo savo naudai 500 Lt kyšio bei per tris kartus tiesiogiai priėmė iš jo 490 litų kyšį. Tokie veiksmai atitinka kyšio reikalavimo ir priėmimo už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus požymius, todėl apygardos teismas pagrįstai juos kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, jog, vadovaujantis teismų praktika, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 225 straipsnio 2 dalį taikymui jokios reikšmės neturi tai, kaip būtų pasibaigusi kyšį davusio asmens byla dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, jei nuteistasis kyšį davusiam asmeniui būtų surašęs administracinės teisės pažeidimo protokolą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012), todėl nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad teismui nenustačius, jog administracinis pažeidimas tikrai buvo padarytas, tokio pažeidimo nefiksavimas negali būti laikomas neteisėtu neveikimu.

Nuteistasis D. Z. teisus, jog yra neatitikimų tarp liudytojų A. J. ir S. P. parodymų apie tai, kas iš keleivių važiavo neprisisegę saugos diržų, tačiau šie neatitikimai, teisėjų kolegijos nuomone, nėra esminiai, kadangi iš šių liudytojų A. J., S. P. ir E. P. parodymų neabejotinai seka, jog mažiausiai vienas asmuo, sėdėjęs automobilio gale, t.y. S. P., tikrai važiavo neprisisegęs saugos diržo ir tai pastebėjo juos sustabdęs policijos pareigūnas, taigi, pastarasis turėjo pagrindą konstatuoti galimą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. J. vairuojamą automobilį sustabdęs ir pastebėjęs be saugos diržų automobilyje sėdinčius keleivius, D. Z. pareikalavo būtent A. J. dokumentų ir būtent jį pasikvietė eiti į tarnybinį automobilį, tuo tarpu be saugos diržų važiavusių keleivių asmens dokumentų jis nereikalavo, neklausė jų asmens duomenų. Aptartos aplinkybės rodo, jog šiuo atveju jei ir būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tai už naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą būtų nubaustas ne kas kitas, o būtent automobilio vairuotojas A. J., kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 134 straipsnio 1 dalies nuostatas už tokį pažeidimą taip pat galėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Dėl nuteistajam D. Z. paskirtos bausmės.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nuteistasis D. Z. padarė nusikaltimą valstybės tarnybai, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Už šio nusikaltimo padarymą numatytos dvi alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. Apygardos teismas D. Z. už paminėtą nusikaltimą parinko griežčiausią šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, motyvuodamas tuo, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką, per kelis kartus aktyviai reikalaudamas kyšio iš savo bendradarbės sūnaus, slėpė nusikalstamos veikos pėdsakus. Parinkdamas tokią bausmės rūšį, teismas formaliai bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Iš tiesų, nuteistasis nusikalstamą veiką padarė savo darbinės veiklos srityje – dirbdamas policijos pareigūnu ir turėdamas pareigą gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves, užkirsti kelią daromoms nusikalstamoms veikoms. Taigi, nustatyti jo paties nusikalstami veiksmai neabejotinai diskredituoja policijos darbą ir menkina pasitikėjimą ja, tačiau tokios pasekmės būdingos iš esmės visiems nusikaltimams valstybės tarnybai. Nuteistasis D. Z. padarė tęstinę nusikalstamą veiką, per kelis kartus aktyviai reikalaudamas kyšio už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, slėpė nusikalstamos veikos pėdsakus. Kita vertus, jo daroma nusikalstama veika tęsėsi tik kelias dienas, reikalauta kyšio suma nebuvo didelė. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis D. Z. yra jauno, 25 metų amžiaus, praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, praradęs darbą policijoje, pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokymo centre, siekdamas įgyti logisto-ekspeditoriaus specialybę, tiek policijos įstaigos, tiek minėtos mokymosi įstaigos charakterizuojamas teigiamai, apibūdinamas kaip drausmingas, principingas, pareigingas pareigūnas, atsakingas, nekonfliktiškas, draugiškas mokymo centro mokinys (t. 1, b.l. 191-192, t. 2, b.l. 57). Duomenų, kad per laikotarpį nuo nusikalstamos veikos padarymo D. Z. būtų padaręs kokių nors teisės pažeidimų, byloje taip pat nėra, kaip paaiškino nuteistasis, šiuo metu jis planuoja sukurti šeimą. Taigi, visuma nuteistąjį D. Z. apibūdinančių aplinkybių, teisėjų kolegijos nuomone, rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą, nors ir nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, parinkdamas D. Z. baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, apygardos teismas pirmiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes įvertino nepakankamai, todėl už BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė nuteistajam aiškiai per griežtą savo rūšimi bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant D. Z. pačios griežčiausios BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės rūšies – laisvės atėmimo, o skiriant kitą šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismo nuosprendis D. Z. atžvilgiu keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas), nuteistajam D. Z. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, skiriama baudos bausmė, jos dydis nustatant mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytas šios bausmės, skiriamos už sunkų nusikaltimą, vidurkis.

Dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinio skundo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir nepažeisdamas baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų pagrįstai S. Š. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį išteisino, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apygardos teismo išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendžio dalį.

S. Š. šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį dėl to, kad būdamas valstybės tarnautoju, Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) PK VP PB vyresniuoju patruliu, tarnybos metu vykdydamas įgaliojimus, veikdamas bendrininkų grupe su Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) PK VP PB patruliu D. Z., tiesiogiai reikalavo savo ir bendrininko naudai 500 Lt kyšio iš automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. J. už neteisėtą neveikimą, t.y. už nefiksavimą galimai padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir asmens netraukimą administracinėn atsakomybėn, bei tiesiogiai priėmė iš jo dalį reikalauto 500 Lt kyšio – 50 eurų.

Kaip jau minėta, pagal BK 225 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis), todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, kuriai padaryti sujungiamos kelių asmenų pastangos sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2008, 2K-254/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų ir apygardos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visumą, pritaria apygardos teismo išvadai, jog tokių požymių visuma, pagrindžianti S. Š. baudžiamąją atsakomybę dėl kyšininkavimo bendrininkaujant su D. Z., bylos duomenimis nėra nustatyta.

Kaip matyti iš prokuroro apeliacinio skundo turinio, savo prašymą pripažinti S. Š. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, apeliantas iš esmės grindžia liudytojo A. J. parodymais, iš kurių matyti, kad D. Z. tarnybiniame automobilyje pareikalavus iš A. J. 500 Lt kyšio už galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo nefiksavimą, tariantis dėl šio kyšio priėmimo ir jį priimant, jame buvo ir S. Š., todėl, pasak prokuroro, jis turėjo girdėti, kaip D. Z. reikalauja 500 Lt kyšio už nustatytą ir nefiksuojamą administracinės teisės pažeidimą. Be to S. Š. nuvairavo tarnybinį automobilį D. Z. ir A. J. sutartą vietą, kur pastarasis turėjo atvežti reikalaujamą kyšį, įvykio dieną jis buvo paskirtas policijos patrulio vyresniuoju, todėl buvo tiesiogiai atsakingas už tinkamą policijos patruliui pavestų funkcijų vykdymą, tačiau nesiėmė priemonių nusikalstamiems D. Z. veiksmams užkirsti. Visos šios aplinkybės, prokuroro nuomone, patvirtina, kad S. Š. veikė kartu su D. Z. kaip pasiskirstę funkcijomis bendravykdytojai. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apeliacinio skundo argumentas nėra pagrįstas. Iš tiesų, liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai teigė, kad visi jo pokalbiai su D. Z. policijos tarnybiniame automobilyje, kuomet pastarasis pareikalavo iš jo 500 Lt kyšio už administracinio teisės pažeidimo nefiksavimą, tarėsi dėl susitikimo vietos, į kurią šis turėtų atvežti pinigus, taip pat kuomet jis atvežė ir perdavė dalį reikalaujamo kyšio bei tarėsi dėl likusios dalies perdavimo, vyko S. Š. būnant tame pačiame automobilyje ir sėdint vairuotojo vietoje, todėl, A. J. nuomone, S. Š. turėjo suprasti, kas vyksta ir apie ką jis su D. Z. kalbasi. Kita vertus, šis liudytojas taip pat parodė, kad S. Š. įvykio metu jam nieko nesakė, į jo pokalbį su D. Z. nesikišo ir jokių pinigų iš jo nereikalavo, aktyviai veikė tik nuteistasis D. Z.. Pats išteisintasis S. Š. teigė, jog neprisimena, kad patruliuojant naktį iš 2012-04-25 į 2012-04-26 kartu su D. Z. būtų sustabdęs A. J. vairuojamą automobilį, tik iš D. Z. žodžių žinojo, kad tarp jų yra buvę kažkokių tai asmeninių santykių, bet į tai nesigilino, o nuteistasis D. Z. A. J. sulaikymo faktą naktį iš 2012-04-25 į 2012-04-26 kategoriškai neigė. Jokių kitų objektyvių duomenų, kurie galėtų būti vertinami kaip neginčijami S. Š. kaltės padarius BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą veikiant bendrininkų grupe su D. Z., byloje nėra. Vien liudytojo A. J. nuomonė, kad S. Š. suprato apie ką jis su D. Z. kalba, ir ta aplinkybė, kad S. Š., vykdydamas savo pareigas, vairavo tarnybinį automobilį jų ekipažui priskirtos teritorijos ribose, nėra pakankami neginčijamai išvadai, jog jis suprato, kad D. Z. realizuoja BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir norėjo kartu su pastaruoju veikti, siekdamas bendro nusikalstamo tikslo – gauti iš A. J. kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, bei šį tikslą pasiekė. Šios aplinkybės gali būti vertinamos kaip prielaidos, tačiau prielaidomis, nesant kitų jas patvirtinančių objektyvių faktinių duomenų, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Ta aplinkybė, kad S. Š. vykdant policijos patrulio vyresniojo funkcijas, taigi, būnant tiesiogiai atsakingu už tinkamą policijos patruliui pavestų funkcijų vykdymą, jo kolega ekipažo patrulis D. Z. pareikalavo iš sustabdyto automobilio vairuotojo A. J. kyšio už galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo nefiksavimą ir dalį šio kyšio priėmė, o jis į tai nesureagavo, gali būti vertinama kaip S. Š. netinkamas policijos patrulio vyresniojo pareigų atlikimas, tačiau ji, nesant kitų objektyvių duomenų, negali būti vertinama kaip jo kaltės bendrininkavus su D. Z. tiesiogiai reikalaujant iš A. J. 500 Lt kyšio už galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo nefiksavimą ir tiesiogiai dalį šio kyšio priimant įrodymas.

Nenustačiusi pagrindo pripažinti S. Š. kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, teisėjų kolegija nepasisako dėl prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su BK 72 straipsnio nuostatų taikymu S. Š. atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendį pakeisti:

D. Z., nuteistam už nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, paskirti 200 MGL (26000 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013 balandžio 28 d. iki 2013 m. gegužės 11 d. (14 dienų), vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, kas atitinka 3640 (trijų tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt) litų sumą, ir šia suma sumažinti paskirtos baudos dydį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.