Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. K., S. K., V. K., E. K., A. K., I. K., J. K., V. K., A. J., A. D., V. A., I. N., P. K., Ž. L., A. K., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose gautas pareiškėjos A. G. pareiškimas, kuriuo ji prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos E. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Pareiškėja nurodė, jog po motinos mirties liko namų valda, esanti (duomenys neskelbtini). Dar mamai ir visiems broliams bei seserims esant gyviems, buvo sutarta, jog po mamos mirties visą turtą paveldės ji – pareiškėja. Su tuo visi sutiko, todėl ji po mamos mirties į notarų biurą nesikreipė, manydama, kad galės tai padaryti bet kuriuo laiku. Kad reikia kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo per tris mėnesius, ji nežinojo. Po mamos mirties ji dažnai atvažiuodavo į jos namus, tvarkydavo daržą, kiemą, po to leido tuose namuose gyventi savo seseriai Z., kuri buvo likusi be namų, o seseriai mirus, toliau pati namus prižiūrėjo, tvarkė aplinką, moka mokesčius už elektrą, todėl mano, kad palikimą priėmė faktiškai valdydama. Notarė atsisakė išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi praleido įstatymo nustatytą terminą. Prašė pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Suinteresuoti asmenys A. K., A. D., V. K., J. K., E. K., A. J. per nustatytą terminą pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, jog su pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad E. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), testamento sudariusi nebuvo. Jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini).

Iš Pakruojo rajono 1-ojo notaro biuro 2021 m. balandžio 1 d. liudijimo matyti, kad po E. K. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta, niekas iš jos įpėdinių dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Iš Nekilnojamo turto registro matyti, kad po E. K. mirties jos vardu liko registruotas turtas: gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, nurodė, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Pareiškėja A. G. nurodė, kad nors po mamos E. K. mirties motinos vardu registruotame name ir neapsigyveno, tačiau juo rūpinosi, leido jame gyventi sesei Z. L.. Šiuos namus ji prižiūri, tvarko aplinką, moka už elektrą.

Iš pareiškimo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad po E. K. mirties į jos paliktą turtą pretenduoti galėtų net 16 įpėdinių. Pareiškėja nurodė, kad nors motina ir nebuvo sudariusi testamento, tačiau visiems įpėdiniams buvo žinoma, jog mama E. K., po savo mirties, turtą paliks jai. Šių jos teiginių nepaneigia byloje esantys suinteresuotų asmenų pateikti atsiliepimai, kuriuose nurodyta, jog juos pateikę suinteresuoti asmenys sutinka su pareiškėjos prašymu, jo neginčija bei prašo jį tenkinti. Byloje nėra gauta suinteresuotų asmenų prieštaravimų, kad pareiškėjos A. G. prašymas nebūtų tenkintas.

Visi šie teismui pateikti įrodymai liudija, kad nepaisant to, jog pareiškėja, po motinos E. K. mirties, jos vardu registruotame name su priklausiniais, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir neapsigyveno, tačiau jį prižiūri, tvarko aplinką, moka už elektrą, t. y. visi šie duomenys patvirtina, kad pareiškėja savo aktyviais veiksmais, kaip E. K. įpėdinė, siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos A. G. pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas, kad ji po E. K. mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos A. G. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), po E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.