Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės A. K. prašymą suinteresuotiems asmenims: Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai VĮ ,,Turto bankas“, ir išieškotojui UAB ,,Litesko“ filialui ,,Lietuvos energija“ dėl skolininko K. V. pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vykdymo proceso metu teismui pateikiami pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad prie prašymo antstolis pateikė visus prašymo išsprendimui reikalingus duomenis, pripažintina, kad žodinis pareiškimo nagrinėjimas nėra būtinas ir prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad palikėjo turtinės prievolės yra paveldimos. Įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus (CK 5.52 str.). Pirmos instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolės ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 str. 1 d.). Tačiau tam, kad vykdymo procese būtų galima pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, neužtenka įrodyti vien tik palikimo priėmimo faktą, o būtina įrodyti, kad kreditorius pareiškė įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Speciali tvarka kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, nustatyta CK 5.63 straipsnyje. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų turi laikytis ir palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, kadangi priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams, nes nėra tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013.). Taigi, palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditoriaus turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstoliui buvo pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas Nr. 2-4118-835, išduotas 2009-10-07 Alytaus rajono apylinkės teismo dėl 217,97 Eur skolos išieškojimo iš skolininko K. V. išieškotojo UAB ,,Litesko“ filialo ,,Lietuvos energija“ naudai. Tuo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/09/05585. Skolininkas K. V. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Alytaus m. 1-ojo notarų biuro notarės, po K. V. mirties likusį palikimą priėmė Lietuvos Respublikos valstybė.

Vykdomojoje byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad K. V. nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini) antstolės A. K. yra areštuotas 2009-11-11 Turto arešto aktu nuo 2009-11-11 ir areštas nepanaikintas iki šiol. Taigi šie duomenys patvirtina, kad skolininkui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas areštuotas bei areštas įregistruotas ir išviešintas viešame registre dar iki skolininko mirties ((duomenys neskelbtini)). Tokie vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog valstybei priimant skolininko palikimą buvo žinoma apie šią skolininko skolą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad iki skolininko mirties viešame registre įregistravus turto arešto aktą, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas ir palikėjo K. V. įpėdinis, šiuo atveju valstybė, buvo tinkamai informuota apie palikėjo skolas bei turėjo galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo. Atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir nurodytus argumentus antstolės prašymas tenkintinas, skolininkas vykdymo procese pakeistinas.

Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsnius, 596 straipsnio 1 dalį, teismas

nutaria:

pareiškėjos antstolės A. K. prašymą tenkinti.

Pakeisti skolininką vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0133/09/05585, vykdant vykdomąjį dokumentą Nr. 2-4118-835, išduotą Alytaus rajono apylinkės teismo, dėl 217,97 Eur skolos išieškojimo iš skolininko K. V. išieškotojui UAB ,,Litesko“ filialui ,,Lietuvos energija“, vietoje mirusiojo skolininko K. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolininke nurodant Lietuvos Respublikos valstybę.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.