- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- e2-3012-1104/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00209-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- D. D.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. D. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 300 Eur negrąžinto kredito, 47,54 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 11,35 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos, 126,30 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39,00 proc. negautų pajamų paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (300 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.), 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (300 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio, 121 Eur ieškovės patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad vartojimo kredito davėjas BnP Finance, UAB, toliau – Pradinis kreditorius, ir atsakovas – vartojimo kredito gavėjas D. D. (toliau – Atsakovas), 2019 m. rugpjūčio 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria Atsakovui buvo suteiktas 300 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 213,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 39,00 proc.) ir 81 Eur administravimo mokesčio Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovė papildomai pažymi, kad 2020 m. kovo 3 d. tarp Pradinio kreditoriaus BnP Finance, UAB ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria Pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į Pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, tarp kurių ir reikalavimo teisę į Atsakovo įsiskolinimą. Ieškovė nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. Atsakovui Sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė Pradinis kreditorius ir Atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su Reikalavimo perleidimo sutarties kopija (el. b. l. 1-9).
3. Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. įteikiant kartu su atsakovu gyvenančiam šeimos nariui (el. b. l. 15). Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei prašant, ir vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies
4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Dėl negrąžintos kredito dalies
5. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. atsakovas su pirminiu kreditoriumi BnP Finance, UAB sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pirminis kreditorius suteikė atsakovui 300 Eur kreditą 36 mėn. terminui. Sutarties vartojimo kredito palūkanų norma – 39 proc., bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 65,55 proc. Sutarties administravimo mokestis – 81 Eur. Bendra mokėtina suma – 594,36 Eur. Pateiktas 2019 m. rugpjūčio 30 d. banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad ieškovė pervedė į atsakovo banko sąskaitą 300 Eur sumą. Pradinis kreditorius 2019 m. gruodžio 31 d. išsiuntė atsakovui raginimą Nr. 2019-12-31/0 nedelsiant padengti įsiskolinimą bei informavo apie galimą sutarties nutraukimą. 2020 m. sausio 15 d. ieškovė išsiuntė atsakovui pranešimą Nr. 2020-01-15/0, kuriuo informavo, kad vadovaujantis sudaryta sutartimi, vartojimo kredito sutarties nutraukimas įsigalioja 2020 m. sausio 31 dieną. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 26 d. informavo atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą ir likusį įsiskolinimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis).
6. CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Remiantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies ir 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovės reikalaujamą sumą, nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteistina 300 Eur negrąžinto kredito (CK 6.38, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).
Dėl palūkanų ir administravimo mokesčio priteisimo
7. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 47,54 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 11,35 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos, 126,30 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39,00 proc. negautų pajamų paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (300 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.), 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (300 Eur), nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (LAT 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kasacinis teismas taip pat yra suformavęs tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: „nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų“ (LAT 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, p. 54).
9. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, be negrąžintos kredito dalies, prašo priteisti ir 47,54 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos bei 11,35 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos, 126,30 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39,00 proc. negautų pajamų paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (300 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.), taip pat į aukščiau išdėstytą LAT praktiką, šie ieškovės reikalavimai laikytini pagrįsti ir yra tenkintini.
Dėl 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių)
10. Ieškovė taip pat prašo priteisti 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (300 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
11. Nagrinėjamu atveju kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas Sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos be nuolaidos (39,00 proc.), jei ji buvo suteikta Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Visiško skolos sumokėjimo diena laikoma Bendrovės darbo diena, kurią Bendrovės darbo valandomis laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į Vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą.
12. Viena vertus, ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog kredito sutarties sąlyga dėl negautų pajamų (nuostolių) su atsakovu buvo aptarta individualiai, kad jam tinkamai atskleista, jog pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis be 39,00 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, privalės mokėti ir 39,00 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procentai nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
13. Kadangi ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kompensacinių palūkanų – negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų taikant 39,00 procentų metinę palūkanų normą, spręstina, kad palūkanų normos dydis (39,00 procentai) viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų kompensuojamųjų palūkanų dydį, todėl sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtinta sąlyga, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 39,00 proc. dydžio metinę palūkanų normą mokėjimas, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, nes šia sutarties sąlyga nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis). Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas savo praktikoje (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1721-567/2020).
14. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (žr. pvz. LAT 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje be kita ko yra išaiškinta, jog pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (žr. pvz. LAT 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; LAT 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Kad tokiu atveju netesybos išvis nepriteistinos, pripažįstama ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje (ESTT 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Banco Santander SA prieš Mahamadou Demba, Mercedes Godoy Bonet,c-96/16, ir Rafael Ramón Escobedo Cortés prieš Banco de Sabadell SA,c-94/17, 71 punktas).
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtinta sąlyga, kuria nustatytas negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuojamų pagal Specialiose sąlygose numatytas palūkanas (39,00 proc.) mokėjimas, pripažintina nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sutarties sudarymo momento) (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
16. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 485,19 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2021 m. kovo 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
18. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai, sudarantys ieškinio sumą, patenkinti visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisia 15 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, viso – 136 Eur.
19. Iš atsakovo valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2020 m. sausio 13 d. Įsakymo pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2 (2020 m. sausio 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti 2019 m. rugpjūčio 30 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punktą ta apimtimi, kiek nustato negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuojamų pagal 39,00 proc. dydžio metinę palūkanų normą mokėjimą, nesąžiningu ir negaliojančiu ab initio.
Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų) negrąžinto kredito, 47,54 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 54 centus) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 11,35 Eur (vienuolika eurų 35 centus) administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos, 126,30 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 30 centų) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39,00 proc. negautų pajamų paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (300 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.), 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (485,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, įmonės kodas 302528679, naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.