- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-07
- Bylos Nr.
- 2YT-4850-1021/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01061-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. G. prašo nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad V. M., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. M., kuri bendrosios jungtinės sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise turėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini). V. M. savo šeimos neturėjo, todėl notaro patvirtintu testamentu visą jai priklausanti turtą po savo mirties paliko pareiškėjai. Pareiškėja 2025 m. kovo 7 d. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą po V. M. mirties. Tačiau ji negali paveldėti viso V. M. priklausančio turto bei turtinių teisių ir gauti paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi paaiškėjo, jog nebuvo užvesta paveldėjimo byla po jos sutuoktinio V. M. mirties. V. M. mirė (duomenys neskelbtini) V. M. po sutuoktinio mirties nepadavė pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo ir nebuvo paveldėjusi jam priklausančios turto dalies. Šiuo metu, norint pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą į V. M. priklausanti turtą, būtina kreiptis į teismą, kad teismine tvarka būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog V. M. priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. M. mirties, pradėdama ji faktiškai valdyti. Po sutuoktinio mirties V. M. liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl jai atiteko ir visi bute buvę bei sutuoktiniui priklausę asmeniniai ir namų apyvokos daiktai. Šiame bute V. M. gyveno iki pat savo mirties. Ji jį prižiūrėjo, tvarkė, pagal poreikį remontavo, mokėjo už jį visus priklausančius komunalinius mokesčius. Šiame bute V. M. buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą nuo 1980 m. balandžio 26 d. Tokiu būdu V. M. priėmė palikimą po sutuoktinio V. M. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad valstybės įmonė „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. M. paliktojo turto priėmimą valdyti. Šiuo metu pareiškėja pareikšto prašymo visapusiškai neįrodo rašytiniais įrodymais ir, kad palikėjo palikimas buvo priimtas per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Taip pat pareiškėja nepateikė pažymų apie palikėjo V. M. šeimos sudėtį ir jo artimus gimines. Prašo pareiškėjos A. G. pareiškimo pagal šiuo metu į bylą pateiktus rašytinius įrodymus netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y., juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, neturi galimybės, todėl pareiškėjos reikalavimas yra teisėtas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi, neturėdama teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, negali paveldėti viso mirusios testatorės, kurios palikimą yra priėmusi, turto, jį įregistruoti viešame registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatytinas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta: (duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas ir Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), jos nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 1980 m. balandžio 26 d. iki mirties buvo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 4, 9, 20); (duomenys neskelbtini) mirties įrašas ir Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 21); (duomenys neskelbtini) santuokos akto įrašo išrašas, Gyventojų registro išrašai patvirtina, kad V. M. ir V. M. buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini), santuokoje pragyveno iki pat V. M. mirties (b. l. 6, 9, 20, 21); Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro Rimanto Kivyliaus išduotu liudijimu nustatyta, kad A. G. yra priėmusi savo testatorės V. M. palikimą (b. l. 7); Testamentų registro išrašas patvirtina, kad dėl V. M. turto paveldėjimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, V. M. testamento sudaręs nebuvo (b. l. 8); Nekilnojamojo turto registro išrašais nustatyta, kad V. M. vardu nėra įregistruota nekilnojamojo turto, V. M. vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1992 m. spalio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 10-13); Gyventojų registro išrašai patvirtina, kad V. M. ir V. M. vaikų neturėjo (b. l. 20, 21).
Kadangi butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu buvo įgytas V. M. ir V. M. santuokos metu, konstatuotina, kad V. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė minėtas nekilnojamasis turtas (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taigi, po jo mirties liko paveldėtino turto. V. M. buvo V. M. sutuoktinė, todėl ji turėjo teisę paveldėti šio turtą kartu su pirmos ar antros eilės mirusiosios įpėdiniais (jei jų būtų) pagal CK 5.13 straipsnį (duomenų, kad V. M. būtų sudaręs testamentą, byloje nėra). Tam, kad paveldėti sutuoktinio turtą, V. M. turėjo per 3 mėnesius nuo sutuoktinio mirties priimti jo palikimą teisės aktų nustatyta tvarka, t. y., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti arba paduodama palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad V. M. į notarą dėl mirusio sutuoktinio palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau pareiškėja įrodinėja, kad V. M. savo sutuoktinio V. M. palikimą priėmė faktiniu valdymu.
Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, reglamentuojamas CK 5.51 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad po V. M. jo sutuoktinė V. M. liko ir toliau gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno kartu su sutuoktiniu iki jo mirties ir jame gyveno iki savo mirties, todėl po sutuoktinio mirties jai atiteko palikėjui priklausę asmeniniai ir namų apyvokos daiktai, ji šį butą prižiūrėjo, tvarkė, pagal poreikį remontavo, mokėjo už jį visus priklausančius komunalinius mokesčius.
Nors į bylą nėra pateikta rašytinių įrodymų apie buto priežiūrą, remontą, komunalinių mokesčių mokėjimą ir pan., tačiau pateiktuose dokumentuose (V. M. medicininiame mirties liudijime, Gyventojų registro išraše) fiksuoti duomenys apie tai, kad V. M. tiek iki sutuoktinio V. M. mirties gyveno, tiek ir po jo mirties liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) Taigi, šie duomenys leidžia teigti, kad V. M. iš karto po sutuoktinio V. M. mirties perėmė mirusiojo turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo.
Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – ji įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą mirusiajai V. M., kurios palikimą yra priėmusi, priklausiusį turtą, pareiškimas tenkintinas visiškai – paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. M., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama palikimą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nesusidarė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama palikimą faktiškai valdyti.
Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.
Šio teismo sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pasiųsti pareiškėjai bei suinteresuotam asmeniui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.