Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2017-11-24 · Civilinė byla Nr. e2-4017-450/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-24
Bylos Nr.
e2-4017-450/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00773-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Ieškovas
A. Š.
Atsakovas
Ž. Š., E. Š.
Kategorijos
  • 2.5.1.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-4017-450/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00773-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.6.1.; 2.5.7.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, dalyvaujant ieškovei A. Š., jos atstovei adv. E. D., atsakovų Ž. Š. ir E. Š. atstovui adv. R. M.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovams Ž. Š. ir E. Š. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 30 d. sprendimu bei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi santuokos nutraukimo byloje ieškovės A. Š. naudai iš atsakovo Ž. Š. priteista 26 775,37 Eur kompensacija už jam atitenkančią didesnę turto dalį ir atliktus turto pagerinimus. Atsakovas įvykdė teismo sprendimą iš dalies, sumokėjo 15 775,37 Eur, likusios 11 000 Eur skolos mokėti vengia.

2. Ieškovė pateikė antstoliui A. N. vykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-366-723/2015 dėl 11 000 Eur skolos išieškojimo. Atliekant priverstinius išieškojimo veiksmus nustatyta, jog nuo 2006 m. spalio 25 d. atsakovo vardu buvo registruotas sekantis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Antstoliui patikrinus informaciją viešame registre paaiškėjo, kad 2016 m. vasario 24 d. atsakovas sudarė Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį Turtą neatlygintinai padovanojo savo sutuoktinei E. Š.. Ieškovė apie šį Turto perleidimo sandorį sužinojo, kuomet antstolis 2016 m. lapkričio 9 d. raštu informavo ją apie sudarytą sutartį ir apie galimybę sandorį ginčyti actio Pauliana pagrindu.

3. Ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, atsiradusią Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimo, kuris yra įsigaliojęs, ir Vykdomojo rašto Nr. 2-366-723/2015 pagrindu. Atsakovas yra skolingas ieškovei 11 000 Eur ir teismo sprendimo geranoriškai nevykdo. Atsakovas, sudarydamas neatlygintinį Turto perleidimo sandorį su savo sutuoktine, elgėsi nesąžiningai ir siekė išvengti įvykdyti prievolę ieškovei. Ieškovė apie sandorį sužinojo, gavusi antstolio A. N. 2016 m. lapkričio 9 d. raštą, todėl ieškinio senaties termino nepraleido.

Šalies argumentai

4. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2016 m. sausio 24 d. Nekilnojamų daiktų dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovų Ž. Š. ir E. Š. ir taikyti restituciją - grąžinti Turtą, perleistą Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. Š. ir nukreipti į šį turtą skolos išieškojimą.

5. Atsakovai Ž. Š. ir E. Š. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad padovanotas turtas nebuvo vienintelis turtas, priklausęs atsakovui Ž. Š. nuosavybės teise. Iš pateikto išrašo iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su galutinai nesuformuotais statiniais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvuliai, automobilis Mercedes Benz 310 bei nuomos teisė. Turimo kito turto vertės pakanka ieškovės reikalavimui patenkinti.

6. Atsakovas Ž. Š. turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti. Vienas iš nepilnamečių vaikų yra ieškovės ir atsakovo dukra M. Š., kurios naudai yra mokamas išlaikymas iki pilnametystės. Prievolės išlaikyti savo nepilnametę dukrą atsakovas neturi galimybių vykdyti pilna apimti iš savo lėšų, dėl ko už atsakovą tokią prievolę vykdo jo sutuoktinė E. Š.. Pateikė įrodymus, kad į ieškovės sąskaitą kas mėnesį iš atsakovės E. Š. sąskaitos yra pervedamos lėšos dukters išlaikymui, taip pat mokamos draudimo įmokos bei išlaidos už gimnastikos užsiėmimus. Dabartinė atsakovo sutuoktinė savo asmeninėmis lėšomis prisideda prie atsakovo asmeninių prievolių vykdymo. Atsakovo Ž. Š. ir atsakovės E. Š. turtas santuokoje yra atskirtas 2016 m. vasario 9 d. povedybine sutartimi.

7. Atsakovas su sutuoktine E. Š. turi mažametį sūnų M. Š., kurį atsakovas taip pat privalo išlaikyti. Šiai dienai santuokoje situacija tokia, kad atsakovo gaunamos pajamos nėra pakankamos, todėl iš esmės visą finansinę naštą dėl jų vaiko išlaikymo, o taip pat ir dėl atsakovo dukters išlaikymo, yra prisiėmusi E. Š.. Atsižvelgiant į tai, kad periodiniu išlaikymu mokamomis sumomis atsakovas prie savo sūnaus, dukters ir šeimos išlaikymo neturi galimybės prisidėti, siekiant užtikrinti nepilnamečio sūnaus M. Š. interesus, ateitį, atsakovai sutarę jog vaiko turtą valdys atsakovė E. Š., sudarė dovanojimo sutartį. Ši sutartis buvo sudaryta dar ir dėl to, kad iš E. Š. asmeninių lėšų buvo iš dalies atsiskaityta ir su ieškove A. Š.. E. Š. 2015 m. spalio 12 d. gavusi lėšas 14 094 Eur pardavus asmeninį turtą - žemės sklypą, jas panaudojo atsakovo asmeninei prievolei vykdyti, tai patvirtina išrašai iš banko sąskaitos. Pirmos eilės reikalavimai yra reikalavimai dėl išlaikymo įsiskolinimo, todėl prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečių vaikų interesų ir išlaikymo teisės užtikrinimui. Be to, ginčo turtas yra atsakovo šeimos gyvenamoji vieta, kurioje gyvena nepilnametis atsakovo sūnus. Dėl šio fakto, net ir tuo atveju jeigu turtas nebūtų perleistas, iš šio turto nebūtų galima išieškoti LR CPK 668 str. 1 d. pagrindu. Šiuo sandoriu nebuvo pažeistos ieškovės teisės.

8. Ieškovė praleido sutrumpintą 1 (vienerių) metų ieškinio senaties terminą reikalavimui pareikšti. Ieškovė nurodė, jog apie ginčijamą sandorį sužinojo neva po 2016 m. lapkričio 9 d. antstolio rašto gavimo dienos. Tačiau ji vykdomąjį raštą gavo 2015 m. lapkričio 30 d.; ginčijamas sandoris registruotas viešajame registre 2016 m. kovo 1 d., po to, kai ieškovė jau turėjo vykdomąjį raštą ir galiojo jos reikalavimo teisė atsakovo atžvilgiu; registro duomenys yra vieši, todėl ieškovė veikė nerūpestingai ir neoperatyviai tam, kad apgintų savo tariamai pažeistas teises, nesidomėjo skolininko turtine padėtimi, viešai pateikiama informacija; vykdomąjį raštą antstoliui pateikė vykdyti tik 2016 m. balandžio 13 d.; antstolis 2016 m. balandžio 14 d. ieškovės naudai areštavo atsakovui priklausantį turtą ir jo vertės pakako ieškovės reikalavimams užtikrinti; ieškinys teismui pateiktas 2017 m. balandžio 14 d. Atsakovų nuomone, apie ginčijamą sandorį ieškovei turėjo būti žinoma jau po 2016 m. kovo 1 d., ji privalėjo domėtis skolininko turtine padėtimi, tačiau to nepadarė, ir dėl tokio jos nerūpestingumo praleido ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškininis pareiškimas tenkintinas.

9. Faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 30 d. sprendimu nutraukė ieškovės A. Š. ir atsakovo Ž. Š. santuoką, bei priteisė ieškovei iš atsakovo 26 775,37 Eur kompensaciją už jam atitekusią didesnę turto dalį, bei turto pagerinimus, kurios mokėjimą išdėstė 8 mėnesių laikotarpiui; Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės 2015 m. sausio 30 d. sprendimą pakeitė iš dalies ir papildomai priteisė iš atsakovo Ž. Š. ieškovės naudai 11 439,99 Eur kompensaciją ir visą 26 775,37 Eur kompensacijos išmokėjimą išdėstė 8 mėnesių laikotarpiui; atsakovas Ž. Š. dar kartą kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti bei atidėti dalies teismo sprendimo įvykdymą - nustatyti, kad 26 775,37 Eur kompensaciją atsakovas išmokės per 24 mėnesius. Pirmos instancijos teismas tokį prašymą tenkino, tačiau 2016 m. sausio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas šį atsakovo Ž. Š. prašymą atmetė.

10. Atsakovas Ž. Š. vykdė teismo sprendimą ir į ieškovės banko sąskaitą iki 2016 m. vasario 19 d. mokėjo skolą dalimis, iš viso sumokėjo 15 775,37 Eur skolos. Kadangi 2016 m. kovo 20 d. atsakovas nesumokėjo eilinės įmokos, ieškovė 2016 m. balandžio 13 d. pateikė antstoliui A. N. vykdomąjį raštą Nr. 2-366-723/2015, išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d., dėl 11 000 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo Ž. Š. trečios eilės išieškotojos (ieškovės) naudai. Antstolis A. N. 2016 m. balandžio 13 d. areštavo atsakovui Ž. Š. priklausantį turtą, esantį, (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su galutinai nesuformuotais statiniais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei atsakovui priklausančius gyvulius, transporto priemonę Mercedes Benz; ieškovė savo lėšomis atliko areštuoto turto įvertinimą, antstolis A. N. ruošėsi priverstinio turto realizavimo veiksmams.

Žemesnės instancijos teismas

11. Atsakovai Ž. Š. ir E. Š. 2016 m. sausio 21 d. susituokė, atsakovų turtas yra atskirtas, jie 2016 m. vasario 9 d. yra sudarę povedybinę sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 18 d. pagal pareiškėjos E. Š. prašymą priėmė teismo įsakymą, kuriuo priteisė iš atsakovo Ž. Š. nepilnamečio sūnaus Mato išlaikymui po 175 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės ir 5957 Eur išlaikymo įsiskolinimą (atsakovas Ž. Š. neprieštaravo dėl teismo įsakymo išdavimo). 2016 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė atsakovei E. Š. vykdomąjį raštą Nr. L2-10807-558/2016, kurį 2016 m. vasario 18 d. ji pateikė vykdyti antstolei D. M.. Antstolė D. M. 2016 m. liepos 15 d. areštavo nekilnojamąjį turtą esantį, (duomenys neskelbtini), pirmos eilės išieškotojos E. Š. naudai.

12. 2016 m. lapkričio 16 d. antstolis A. N. išsiuntė antstolei D. M. patvarkymą dėl Turto, esančio (duomenys neskelbtini) realizavimo, kuriuo buvo prašoma pradėti skolininkui Ž. Š. priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) realizavimo procesą; 2016 m. lapkričio 24 d. antstolės D. M. patvarkymu, antstolė suteikė informaciją, kad 2016 m. lapkričio 24 d. atsakovė E. Š. pateikė prašymą nevykdyti atsakovui Ž. Š. priklausančio turto realizavimo, kadangi ketina kreiptis į teismą dėl uzufrukto nustatymo iki M. Š. pilnametystės. Antstolė D. M. pranešė antstoliui A. N., kad artimiausiu metu minėtas turtas nebus realizuojamas.

13. 2016 m. lapkričio 09 d. pranešimu antstolis A. N. informavo ieškovę, kad jis vykdydamas priverstinio išieškojimo veiksmus, nustatė, kad nuo 2006 m. spalio 25 d. skolininko Ž. Š. vardu registruotas turtas: žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - sodo pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 24 d. dovanojimo sutartimi yra padovanotas sutuoktinei E. Š..

14. Dėl actio Pauliana sąlygų

Ieškovė Dovanojimo sutartį prašo pripažinti negaliojančia CK 6.66 str. pagrindu. Pagal CK 6.66 str. 1 d. kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485.2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2013, 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-372/2017). Kadangi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Šiame nutarime taip pat akcentuota, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

15. Dėl ieškinio senaties termino: atsakovai nurodė, kad ieškovė praleido sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą šiuo pagrindu ieškinio reikalavimui pareikšti. Atsakovų vertinimu, ginčijamas sandoris įregistruotas viešame registre 2016 m. kovo 1 d., kai ieškovė jau buvo gavusi vykdomąjį dokumentą, kadangi viešo registro duomenys yra prieinami ieškovei, ji privalėjo veikti rūpestingai ir operatyviai, pasidomėti skolininko turtine padėtimi. Atsakovų vertinimu, ieškovė apie pažeistą teisę turėjo sužinoti 2016 m. kovo 1 d., nes privalėjo domėtis skolininko turtine padėtimi, kadangi to nepadarė, veikė nerūpestingai, todėl praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovė nurodė, kad apie dovanojimo sandorį ji sužinojo, gavusi iš antstolio A. N. 2017 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 0157/16/00775/S. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Tais atvejais, kada ieškovas tvirtina, jog apie teisės pažeidimą sužinojo ne paties teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2005; 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012). Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-366-723/2015 vykdomąjį raštą ieškovei išdavė 2016 m. kovo 16 d., po to kai atsakovas Ž. Š. 2016 m. vasario 24 d. nesumokėjo priteistos skolos dalies. Taigi nustačius kad kreditorius (atsakovas) iki 2016 m. vasario mėnesio mokėjo ieškovei teismo sprendimu išdėstytas dalimis skolos įmokas, ji neturėjo pagrindo domėtis skolininko turtine padėtimi. Ginčijamas sandoris sudarytas 2016 m. vasario 24 d. Ieškovei 2016 m. balandžio 13 d. pateikus vykdomąjį raštą vykdymui, skolininkui priklausęs kitas turtas: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (u/n (duomenys neskelbtini)) su galutinai nesuformuotais statiniais: gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu; a/m Mercedes Benz 310, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1991 m. gamybos), registre neregistruotas; nuomos teisė į ½ dalį žemės sklypą (3,64 ha.), esantį (duomenys neskelbtini) (u/n (duomenys neskelbtini)); karvė (gim. (duomenys neskelbtini)) ir kumelė (gim. (duomenys neskelbtini)) buvo areštuoti 2016 m. balandžio 14 d., kito turto priklausiusio skolininkui, arešto metu rasta nebuvo. Kaip patvirtino ieškovė, areštavus turtą, ji savo lėšomis atliko šio turto įvertinimą. Taigi remiantis išdėstytais duomenimis, teismas konstatuoja, jog ieškovė 2016 m. kovo 16 d. gavusi vykdomąjį raštą ir jį pateikusi vykdymui, o antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus (areštavo turtą), ieškovei savo lėšomis atliekant areštuoto turto įvertinimą, jai nebuvo tikslo papildomai tikrinti viešo registro duomenis apie atsakovo turtinę padėtį. Tik antstolei D. M. pradėjus išieškojimą pagal E. Š. kaip pirmos eilės išieškotojos pateiktą vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-10807-558/2016, ir pranešus antstoliui A. N., kad šiam nėra suteikiamas leidimas realizuoti skolininko Ž. Š. turto, bei antstoliui A. N. 2017 m. lapkričio 9 d. raštu informavus ieškovę apie dovanojimo sutarties sudarymo faktą (raštas ieškovei įteiktas 2016-11-11), teismas laiko įrodytu faktą, kad būtent nuo šio rašto įteikimo ieškovė sužinojo apie ginčijamą sandorį, kadangi iki to momento ji neturėjo pareigos papildomai domėtis skolininko turto apimtimi, nes buvo pradėti išieškojimo veiksmai iš areštuoto skolininkui priklausančio kito turto, todėl ieškovei sužinojus apie savo teisių pažeidimą 2016 m. lapkričio 11 d. (rašto įteikimo diena) ir 2017 m. balandžio 14 d. pareiškus actio Pauliana ieškinį, ji nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino. Pažymėtina, kad atsakovas (skolininkas) neinformavo ieškovės apie galimai jos teises pažeidžiančio sandorio sudarymą ar ketinimą jį sudaryti.

16. Dėl kreditorės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, nuo to momento kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Tai reiškia, kad spręsdamas dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės kaip actio Pauliana sąlygos, teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad tokią teisę kreditorius turėjo ginčijamo sandorio sudarymo metu, bet ir tai, kad ją (reikalavimo teisę) tebeturi ir teismo sprendimo priėmimo metu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė A. Š., reikšdama actio Pauliana ieškinį, gina savo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininko Ž. Š. atžvilgiu, atsiradusią 2015 m. sausio 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties pagrindu. Byloje nėra ginčo, kad skolininkas yra nesumokėjęs kreditorei 11 000 Eur priteistos kompensacijos dalies.

17. Dėl kreditorės teisių ginčijamu sandoriu pažeidimo. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą – pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sukelia realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

18. Nurodytos kasacinio teismo praktikos kontekste, teismas nagrinėjamu atveju nurodo, kad iš tiesų atsakovas Ž. Š. sudarydamas ginčijamą dovanojimo sutartį ir padovanodamas sutuoktinei E. Š. žemės sklypą ir pastatą – sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), perleido turtą, kuris nebuvo vienintelis skolininkui nuosavybės teise priklausęs turtas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (u/n (duomenys neskelbtini)) su galutinai nesuformuotais statiniais: gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu; a/m Mercedes Benz 310, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1991 m. gamybos), išregistruotas iš registro; nuomos teisė į ½ dalį žemės sklypo (3,64 ha.), esančio (duomenys neskelbtini) (u/n (duomenys neskelbtini)); karvė (gim. (duomenys neskelbtini)) ir kumelė (gim. (duomenys neskelbtini)). Būtent šį turtą areštavo antstolis pradėjęs ieškovės naudai vykdymo veiksmus. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė nustatyta 2010 m. kovo 31 d. masinio vertinimo būdu yra 8425 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2259-781/2015 (santuokos nutraukimo, turto dalybų ir kt.) nagrinėdamas apeliacinį skundą remiantis Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu nustatė, kad šio žemės sklypo vertė buvo 79 000 Lt (22 879,98 Eur), bei šį turtą asmeninės nuosavybės teise priskyrus atsakovui, pusę sklypo vertės – 11 439,99 Eur kaip kompensaciją priteisė A. Š.. Taigi nustatyta, kad šio žemės sklypo vertė 2015 metais buvo 22 879,98 Eur. Duomenų, kad šio žemės sklypo vertė šiuo metu sumažėjo, byloje nepateikta. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad atsakovo nuosavybės teise valdomas automobilis Mercedes Benz 310, 1991 m. gamybos, registre neregistruotas, yra bevertis, ar itin mažos vertės (pirmos instancijos teismas iš esmės sutiko su tokiu vertinimu), todėl nukreipti išieškojimą į šį turtą, iš esmės negalima. Teismas sutinka ir su ieškovės argumentais dėl atsakovo nuosavybės teise valdomų gyvulių galimos itin mažos rinkos kainos, nors byloje ir nepateiktas joks šio turto vertinimas, kadangi jų amžius leidžia manyti, kad gyvulių vertė galėtų būti labai nedidelė. Todėl iš šio turto mažai tikėtinas skolos išieškojimas. Duomenų apie tai, kad atsakovas gauna pajamas iš žemės nuomos teisės ir į tokias lėšas būtų galima nukreipti išieškojimą, byloje taip pat nepateikta (CPK 178 str.). Atsakovo atstovo argumentai apie tai, kad pateiktoje deklaracijoje nurodyta atsakovo gautų pajamų suma ir yra gautos pajamos iš žemės sklypo nuomos, nes jo vertinimu, tai matyti iš deklaracijoje nurodyto valstybei pajamų mokesčio procentinio dydžio (5 %), vertintina kaip atstovo niekuo nepagrįsta nuomonė (CPK 179 str.). Taigi atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad išieškojimas yra galimas ir iš atsakovo Ž. Š. kito (be padovanoto) valdomo nuosavybės teise turto: žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertės tik galimai pakaktų ieškovės skolai padengti, kadangi atsakovė kaip pirmos eilės kreditorė, taip pat turi skolinį reikalavimą, kurio išieškojimas galimas iš šio turto.

19. Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditorės teisės“, būtina nustatyti, ar ginčijamu sandoriu ir dėl kitų aplinkybių, sumažėjo ar nebeliko realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditore ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditoriaus teisių pažeidimas. Kaip jau nurodyta, nei ieškovė, nei atsakovai neginčija, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (u/n (duomenys neskelbtini)), yra areštuotas ir kitos antstolės D. M. patvarkymu, vykdant pirmos eilės išieškotojos atsakovės E. Š. pateiktą vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-10807-558/2016 dėl išlaikymo priteisimo sūnui M. Š.. Byloje pateiktas antstolės D. M. 2016 m. lapkričio 24 d. Patvarkymas Nr. 0012/16/00982, kuriuo antstolis A. N. (vykdantis išieškojimą pagal ieškovės pateiktą vykdymui vykdomąjį raštą) informuotas, jog neleidžiama realizuoti šio turto, nes šis žemės sklypas areštuotas vykdant pirmos eilės išieškotojos E. Š. skolą. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-10807-558/2016 2016 m. vasario 18 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš Ž. Š. nepilnamečio sūnaus M. Š. išlaikymui kas mėnesį po 175 Eur iki vaiko pilnametystės ir priteisė išlaikymo įsiskolinimą 5957 Eur, pavedė uzufrukto teise kreditoriaus išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti jo motinai E. Š..

20. Taigi, nustačius jog atsakovas turi ne vieną kreditorę, ir jo kito turimo turto tikėtinai nepakaktų abiems reikalavimams padengti (tuo labiau, kad išlaikymo dydis tik didėja), darytina išvada, kad atsakovas Ž. Š. 2016 m. vasario 24 d. Dovanojimo sutartimi padovanojęs atsakovei E. Š. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) su jame esančiu sodo pastatu, bendros 64 500 Eur vertės, pažeidė kreditorės A. Š. interesus, nes sudarytu sandoriu buvo sumažintas skolininko mokumas. Visiškai nepagrįstas atsakovų argumentas, kad turtas buvo padovanotas todėl, kad atsakovė iš savo asmeninių lėšų padengė dalį vyro skolos ieškovei, bei iš savo asmeninių lėšų vykdo vyro prievolę išlaikyti dukrą. Teismo vertinimu, atsakovė E. Š. savo asmeninėmis lėšomis gali disponuoti savo valia, pareigos mokėti skolą už savo vyrą, ji neturi. Kita vertus, atsakovė pati kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir pateikė vykdomąjį dokumentą vykdymui. Tokie atsakovės veiksmai negali būti vertinami kaip pagrindas ginčo sandoriui sudaryti. Kita vertus, atsakovė yra pirmos eilės kreditorė, todėl jai pareiškus prašymą nevykdyti turto realizavimo dėl ketinimo kreiptis nustatyti uzufruktą iki sūnaus pilnametystės, išieškojimas ieškovės naudai iš viso nevykdomas ir pasidarė negalimas iš atsakovui priklausančio turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Įvertinus faktą, kad išlaikymas sūnui Matui priteistas periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės, ir toks įsiskolinimas galimai tik didės, didėjant skolai, kito atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto vertės ieškovės kaip trečios eilės kreditorės skolai padengti tikrai nepakaks. Kaip matyti iš teismui prieinamų viešų registrų (CPK 179 str. 3 d.), atsakovo turtinė padėtis šiuo metu nepasikeitusi. Iš Sodros duomenų matyti, kad atsakovas Ž. Š. nedirba ir nuo 2014 m. spalio 6 d. (Sodros duomenimis savarankiškai dirbantis asmuo nuo 2009 m.) vykdo individualią veiklą, tačiau jokių duomenų apie iš tokios veiklos gaunamas pajamas, byloje nepateikta (CPK 178 str.). Taigi nustatyta, kad skolininko sudarytas ginčijamas dovanojimo sandoris lėmė, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditore ir įvykdyti prievolę sumažėjo ir/ar jos ateityje iš viso gali nebelikti. Teismas atmeta atsakovų argumentą, jog padovanotas turtas yra atsakovo šeimos gyvenamoji vieta, kurioje gyvena jų nepilnametis sūnus, todėl iš šio turto išieškojimas iš viso negalimas, kadangi jau pačioje Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad pastatas – sodo pastatas priskiriamas negyvenamos paskirties pastatui.

21. Dėl kreditorės pareigos sudaryti ginčijamą sandorį. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad atsakovai privalėjo sudaryti ginčijamą dovanojimo sandorį. Aplinkybė, kad atsakovė E. Š. savo asmeninėmis lėšomis padengė sutuoktinio Ž. Š. asmeninę skolą ieškovės naudai, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, nes atsakovė E. Š. neturi pirmumo teisės atgauti pinigus tokiu būdu (apdovanojimo būdu). Atsakovų argumentas, kad ginčijamas sandoris sudarytas, siekiant užtikrinti nepilnamečio sūnaus interesus, taip pat atmestinas, kadangi dovanojimo sutartis nėra sudaryta sūnaus interesais, apdovanotoji yra atsakovė E. Š., duomenų, kad po šio sandorio sudarymo atsakovė būtų atsiėmusi vykdomąjį raštą dėl išlaikymo sūnui išieškojimo, byloje taip pat nepateikta, be to šio fakto atsakovai neteigia. Kita vertus, neteisinga būtų užtikrinti tik vieno vaiko išlaikymo prievolę, kai atsakovas turi pareigą išlaikyti ir nepilnametę dukrą, gyvenančią su ieškove.

22. Dėl atsakovų nesąžiningumo Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Dovanojimo sutartis yra neatlygintinis sandoris (CK 6.465 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ginčijamos dovanojimo sutarties šalys yra sutuoktiniai, todėl jų atžvilgiu galioja CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, kuri bylos nagrinėjimo metu nepaneigta.

23. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad esant pareikštam actio Pauliana ieškiniui, egzistuoja visos ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 str. įtvirtintu teisiniu pagrindu sąlygos, ieškovės ieškinys tenkintinas ir 2016 m. vasario 24 d. Nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento. Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikoma restitucija. Restitucijos atlikimas natūra, atkuriant iki ginčijamo sandorio sudarymo buvusią atsakovo Ž. Š. turtinę padėtį, nepažeidžia kreditorės ir ginčo sandorį sudariusių asmenų interesų pusiausvyros (CK 6.146 str.). Atsižvelgiant į tai, pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu bei pritaikius vienašalę restituciją natūra, 2016 m. vasario 24 d. Dovanojimo sutartimi atsakovei E. Š. padovanotas nekilnojamas turtas grąžintinas atsakovui E. Š. asmeninės nuosavybės teise.

24. CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė apmokėjo ieškinį 340 Eur žyminiu mokesčiu, 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi kitos mokėtinos už ieškinį žyminio mokesčio dalies – 844 Eur mokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Ieškinį tenkinus pilnai, ieškovės naudai priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis jos sumokėta žyminio mokesčio dalis – 340 Eur, kita žyminio mokesčio dalis – 844 Eur priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai. Atsakovų, kaip bylą pralaimėjusios šalies, patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nėra, nes ginčas išnagrinėtas elektroninėje byloje.

25. Ieškinį patenkinus, byloje taikytos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsnio 3 dalimi, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

Ieškovės A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams Ž. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2016 m. vasario 24 d. tarp atsakovų Ž. Š. ir E. Š. sudarytą Nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Taikyti restituciją – grąžinti atsakovui Ž. Š. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sodo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) perleistus Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), bei nukreipti į šį turtą išieškojimą.

Priteisti iš atsakovų Ž. Š. ir E. Š. lygiomis dalimis ieškovės A. Š. naudai 340 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų Ž. Š. ir E. Š. lygiomis dalimis 844 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Asta Radzevičienė