Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotrailer“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sėkmingo verslo grupė“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2015-10-01 tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis. Pagal šią sutartį ieškovė perdavė transporto priemonę – puspriekabę SHIMTZ, valst. (duomenys neskelbtini), atsakovei. Transporto priemonės kaina 4 114 Eur. Atsakovė įsipareigojo visą transporto priemonės kainą sumokėti ieškovei per 12 mėnesių laikotarpį, mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis po 342,83 Eur (išskyrus pirmą įmoką, kuri buvo 342,87 Eur). Atsakovė pagal sutartį yra sumokėjusi ieškovei tik vieną 342,87 Eur įmoką. Pažeisdama sutarties 2.2 punktą, atsakovė nėra sumokėjusi įmokų už 7 mėnesius nuo 2015-11-01 iki 2016-06-01. Atsakovei nemokant įmokų, ieškovei atsirado teisė kreiptis į teismą ne tik dėl skolos, bet ir dėl delspinigių bei procesinių palūkanų.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė, pateikė savo paaiškinimus.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, pateikė savo paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl sutarties galiojimo ir šalių pareigos ją vykdyti

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015-10-01 bylos šalys sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį. Pagal šią sutartį atsakovė iki 2015-11-01 įsipareigojo sumokėti 342,87 Eur įmoką, o vėliau kas mėnesį iki 2016-10-01 – po 342,83 Eur įmoką. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pagal šią sutartį buvo sumokėta tik viena 342,87 Eur įmoka.

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl to, ar šalių sudaryta pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis buvo galiojanti (nenutraukta) ir vykdytina.

Įvertinus atsakovės atstovo paaiškinimus teismo posėdyje, darytina išvada, kad atsakovė šalių sutarties nevykdė – sutartimi sulygtų įmokų nemokėjo dėl to, kad laikė sutartį nutraukta šalių susitarimu, ir dėl to, kad negalėjo naudotis transporto priemone, nes neturi transporto priemonės dokumentų ir jos techninė apžiūros galiojimas yra pasibaigęs.

Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 6.413 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekių pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartys turi būti sudaromos paprasta rašytine forma. Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Nuostata, kad sutarties pakeitimai arba papildymai galioja tik sudaryti raštu, yra įtvirtinta ir šalių sutarties 4.3 punkte. Šiuo punktu šalys taip pat yra susitarusios, kad „žodinės išlygos neturi juridinės galios“.

Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, dokumentų, patvirtinančių, kad šalių sutartis buvo nutraukta ar pakeistas jos vykdymas. Priešingai, atsakovės atstovas paaiškino, kad jam ieškovės darbuotojas pateikė rašytinio sutarties nutraukimo dokumento projektą, kuriame buvo numatytas sutarties vienašališkas nutraukimas pirkėjos (atsakovės) iniciatyva, todėl atsakovės atstovas tokį dokumentą pasirašyti atsisakė (teismo posėdžio garso įrašo 15-16 min.). Iš šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad sutarties šalys raštu sutarties nutraukimo nebuvo ir nėra įforminusios.

Teismas pažymi ir tai, kad ieškovę, sudarant sutartį, atstovavo įmonės direktorius. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad sutarties nutraukimas buvo derinamas su ieškovės darbuotoju, kuris teigė suradęs ginčo transporto priemonei naują pirkėją ir prašęs nutraukti sutartį. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių, jog minėtas darbuotojas turėjo įgaliojimus veikti ieškovės vardu ir priimti galutinį sprendimą dėl sutarties nutraukimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas išdėstytas aplinkybes vertina tik kaip tikėtinai egzistavusias žodines derybas dėl galimo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Šių aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad ieškovė buvo išreiškusi savo valią nutraukti sutartį.

Teismo vertinimu, vadovaujantis protingumo, atidumo, rūpestingumo kriterijais, tada, kai atsakovės atstovas atsisakė pasirašyti jam pateiktą dokumentą, raštu įforminantį sutarties nutraukimą, jam turėjo būti akivaizdu, kad ieškovės pozicija dėl sutarties nutraukimo yra pasikeitusi ir nebuvo pagrindo tikėtis, kad sutartis bus ar yra nutraukta abiejų šalių susitarimu.

Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdyje liudytojas R. B., transporto priemonių aikštelės, kurioje saugoma ginčo transporto priemonė, vadybininkas, paliudijo, kad ginčo transporto priemonės dokumentus jam perdavė atsakovės atstovas, nurodydamas, kad ieškovės darbuotojas pasiūlė nutraukti sutartį, vėliau juos keletui dienų buvo paėmęs minėtas ieškovės darbuotojas ir grąžino, šiuo metu dokumentai greičiausiai tebėra pas liudytoją. Liudytojas nurodė ir tai, kad minėtus dokumentus jis atiduotų tiek ieškovę, tiek atsakovę atstovaujančiam asmeniui, tačiau šalys į jį nesikreipė. Pažymėtina ir tai, kad, liudytojo parodymais, dokumentai jam buvo perduoti pavasarį, taigi praėjus nemažai laiko nuo sutarties sudarymo. Įvertinęs liudytojo parodymus, teismas atmeta atsakovės argumentus, kad atsakovė apskritai neturėjo galimybės naudotis transporto priemone ir konstatuoja, kad atsakovės atstovo veiksmai, perduodant transporto priemonės dokumentus trečiajam asmeniui ir jų neatsiimant, nesidomint jų likimu, priklausė išimtinai nuo atsakovės atstovo valios. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad transporto priemonės techninės apžiūros galiojimas baigėsi 2015-12-06, tačiau, kaip nurodė atsakovės atstovas, šios apžiūros atlikimas buvo įmanomas turint dokumentus (teismo posėdžio garso įrašo 29 min.). Bylos duomenimis, atsakovė į ieškovę dėl kliūčių naudotis transporto priemone nesikreipė, pretenzijų dėl to nereiškė. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų informavusi ieškovę sutartyje nustatyta rašytine forma apie prievolės vykdymo sustabdymą ar vienašališką sutarties nutraukimą. Teismas atsakovės poziciją, kad sutartis buvo nutraukta abipusiu susitarimu ir kartu egzistavo pagrindas vienašaliam sutarties nutraukimui, laiko nenuoseklia ir vertina kritiškai. Pažymėtina, kad ieškovės elgesys nepaneigia atsakovės pareigos rūpintis tinkamu sutarties vykdymu ir tik įstatyme bei sutartyje nustatyta tvarka ginti galimai pažeistas savo teises. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsakovės elgesys, vykdant sutartį, neatitiko rūpestingumo ar atidumo standartų.

Taigi, įvertinus šalių elgesį, suderintos valios nebuvimą, formos trūkumus, nėra pagrindo teigti, kad šalių 2015-10-01 sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu ar vienašališkai.

CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas įvykdyti prievolę (CK 6.213 straipsnis) yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovei iš atsakovės priteistinas jos prašomas už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-06-01 susidaręs 2 399,81 Eur įsiskolinimas.

Dėl netesybų dydžio ir apskaičiavimo

Pažymėtina ir tai, kad atsakovė atsiliepime nesutinka su prašomų priteisti delspinigių dydžiu ir jų apskaičiavimo tvarka.

Transporto priemonės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties 2.4 punkte nustatyta, kad, pirkėjui praleidus sutartyje nurodytus mokėjimo terminus, pirkėjas įsipareigoja mokėti pardavėjui 0,2 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 3 d.). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Visgi aplinkybė, kad abi šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui nevertinti sutartyje nustatytų netesybų dydžio. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius. Pagal kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką tokiais atvejais kreditorius turi įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

Plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu, kuris gali būti pareikštas teikiant atsiliepimą ar kitos formos atsikirtimus į kreditorius pareikštą reikalavimą priteisti netesybas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016 29, 32, 34 punktus).

CK 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Šiame straipsnyje nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos ir tais atvejais, kai skolininkas pagal įstatymus arba sutartį atsako už prievolės neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą nepaisant jo kaltės (CK 6.259 straipsnio 3 dalis). Dėl to sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę galbūt pažeidusio asmens, bet ir kitos santykių šalies, turinčios pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2012).

Vadinasi, tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys.

Pažymėtina, kad ieškovė yra pateikusi teismui delspinigių apskaičiavimą iki 2016-04-01. Atsakovei suabejojus delspinigių dydžiu, ieškovė papildomų įrodymų dėl savo patirtų nuostolių ir jų dydžio neteikė. Teismas, įvertinęs šalių tarpusavio santykius, be kita ko, tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė, atsakovei sumokėjus tik vieną įmoką, būtų raginusi atsakovę vykdyti sutartį, reiškusi pretenzijas dėl sutarties netinkamo vykdymo, ir ypač tai, kad tarp šalių tikėtina ilgą laiką vyko derybos dėl sutarties nutraukimo (būtent tuo laikotarpiu už kurį apskaičiuoti delspinigiai), daro išvadą ieškovė šios sutarties vykdymo atžvilgiu taip pat nesielgė atidžiai, rūpestingai, nebendradarbiavo su atsakove, jos interesas sutarties tinkamu vykdymu ilgą laika buvo nedidelis ir tikėtina, kad nuostolių ji nepatyrė arba šių nuostolių atsiradimo riziką savo pasyvumu prisiėmė sau pati.

Atsižvelgiant į konkrečią situaciją, susiklosčiusią tarp šalių, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, įstatymo nuostatas, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas mano esant pagrindą netaikyti civilinės atsakomybės ir delspinigių nepriteisti (CK 6.259 straipsnio 1 dalis).

Kiti klausimai ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos procesinės palūkanos – 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-13, kai buvo priimtas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 staipsnio 1 dalis).

Teismas 2016-05-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-8201-1030/2016 dėl teismo įsakymo išdavimo taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis, 439 straipsnio 3 dalis).

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Teismui pateikti rašytiniai įrodymai apie ieškovės turėtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (100 Eur teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 300 Eur teikiant ieškinį), 120 Eur išlaidas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovė taip pat yra sumokėjusi 64 Eur žyminio mokesčio (19 Eur prašydama išduoti teismo įsakymą ir 45 Eur teikdama ieškinį). Taigi ieškovė patyrė 584 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Ieškinys patenkintas iš dalies. Proporcingai patenkintai reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 492,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurotrailer“, kodas 302538926, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sėkmingo verslo grupė“, kodas 302644281, 2 399,81 Eur nesumokėtų įmokų už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-06-01 pagal 2015-10-01 transporto priemonės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurotrailer“, kodas 302538926, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sėkmingo verslo grupė“, kodas 302644281, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 399,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-05-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurotrailer“, kodas 302538926, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sėkmingo verslo grupė“, kodas 302644281, 492,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-13 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (civilinė byla Nr. eL2-8201-1030/2016) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sėkmingo verslo grupė“ atžvilgiu palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.