Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, L. Š. ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2022 m. liepos 8 d. iki teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. B. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas ir apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. B. ir R. B. nuteisti už tai, kad būdami apsvaigęs nuo alkoholio, bendrai veikdami, apiplėšė E. P., o būtent: 2022 m. liepos 3 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), E. P. atidarius savo buto duris, T. B. smogė ne mažiau kaip vieną kartą nukentėjusiajam E. P. kumščiu į veidą, ne mažiau kaip vieną kartą įspyrė kojomis į įvairias kūno vietas, o R. B. sudavus E. P. ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu į veidą, ne mažiau kaip vieną kartą įspyrus kojomis į įvairias kūno vietas, T. B. nenustatytu daiktu (kuo galėjo būti kirvis arba medinis plaktukas) smogė daugiau kaip keturis kartus į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis galvoje, viršutinėje lūpoje, dešinėje blauzdoje, dešinės plaštakos V piršto sumušimu su distalinio pirštakaulio saikingu panirimu, taip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš buto pagrobė suktuką ,,Makita“ 220 eurų vertės, kampinį šlifuoklį ,,Makita“ 70 eurų vertės, siaurapjūklį 70 eurų vertės, dulkių siurblį, 100 eurų vertės, viso pagrobė iš E. P. namų turto už 460 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

4. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo T. B. kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę, teigiant, kad pirmosios instancijos teismo T. B. paskirta bausmė yra per griežta, arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, laisvėje turi sugyventinę ir mažamečių vaikų, kurių nenori palikti.

Dėl bausmės

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi visą bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam T. B. paskirta bausmė už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, nėra per griežta, ji paskirta tinkamai vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo. Paskirtoji bausmė, jos rūšis ir dydis atitinka bausmės paskirtį bei nepažeidžia teisingumo principo.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę apeliantui. Byloje nustatyta, kad T. B. nuteistas už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam T. B. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančias aplinkybes, parinkdamas T. B. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta, T. B. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 180 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to įvertino ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes: nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir kad jis veikė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat apylinkės teismas, parinkdamas ir paskirdamas bausmę bei jos dydį nurodė tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje padarė būdamas teistas (2 t., b. l. 1–21), šis teistumas jam jau ketvirtasis, anksčiau yra teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą (BK 180 straipsnio 1 dalis), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 52–54), niekur nedirba, be pastovios gyvenamosios vietos. Neginčytinai nustatyta, kad T. B. elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo nepriekaištingas, kadangi jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, sistemingai daro tiek administracinius nusižengimus, tiek nusikalstamas veikas.

12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę, teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę. Skirdamas bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, ankstesnius teistumus bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama griežčiausia ir vienintelė bausmės rūšis numatyta straipsnio sankcijoje – laisvės atėmimas, parenkant dydį mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Tinkamas bausmės paskyrimas yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių ir teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2006, 2K-140/2012). Kolegijos nuomone, tos aplinkybės, kad apeliantas daug kartų teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, akivaizdu, kad išvadų iš ankstesnių teistumų ir skiriamų bausmių nedaro, jam paskirta griežtos rūšies bausmė (laisvės atėmimas) yra tinkamai paskirta bausmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai ir teisingai nesivadovavo bei nepritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų ir paskirtos bausmės nesumažino vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla apylinkės teisme nebuvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Todėl teisėjų kolegija, sutikti su tokiu apelianto prašymu, kad pritaikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti jam paskirtą bausmę, neturi jokio teisinio pagrindo, laikytina, kad jam 2 metų laisvės atėmimo bausmė yra paskirta teisingai ir pagrįstai. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia jo keisti teigiama linkme, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio savo elgesio kilimo priežasčių, nepriima sprendimų jį keisti, koreguoti.

13. Apeliantas prašo įvertinti tas aplinkybes, kad jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, laisvėje turi sugyventinę bei mažamečių vaikų, todėl paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neigiamai atsilieps jo artimųjų gerovei. Tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija, atmesdama nuteistojo skundą pažymi, kad šias aplinkybes apylinkės teismas įvertino skirdamas bausmę, jos jau buvo žinomos pirmosios instancijos teisme, jos egzistavo priimant skundžiamą nuosprendį ir jos neatgrasė nuteistojo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, todėl pakartotinai vertinti tų pačių aplinkybių nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymima, kad paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę.

14. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytų aplinkybių vertinimu, bausmės skyrimo motyvacija. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti T. B. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Daroma išvada, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, BK 61 straipsnyje, nepažeidė ir tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nevertina kritiškai, jo nekeičia į teigiamą pusę, toliau daro nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus ir šios aplinkybės įrodo, kad jis yra linkęs nusikalsti. Sprendžiama, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kitą bausmės rūšį, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, kad kaip to prašė apeliaciniu skundu nuteistasis. Įvertinusi paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad paskirta bausmė yra per griežta.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

15. Apeliantas skunde taip pat buvo išreiškęs alternatyvų prašymą, jeigu nebūtų paskirta švelnesnę bausmė, tuomet prašo jam paskirtos galutinės 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, t. y. taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas, neatidėdamas T. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

16. Bausmės vykdymo atidėjimas reglamentuojamas BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Atsižvelgiant į paminėtą įstatymo nuostatą yra akivaizdu, kad formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas T. B. atitinka. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistasis už vieno sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą ir jam paskirta galutinė bausmė neviršija penkerių metų. Tačiau būtina pažymėti, kad net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

17. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

18. Skundžiamu nuosprendžiu T. B. nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, kuris pasižymėjo ypatingu pavojingumu – apeliantas kartu su bendrininku R. B., būdami apsvaigę nuo alkoholio, bendrai veikdami, apiplėšė nukentėjusįjį E. P.. Po nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino savo kaltę, nurodė besigailintis, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šios aplinkybės turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai. Tačiau vien jos savaime nesuteikia pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti T. B. realiai neatliekant jam paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir T. B. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nėra jokio teisinio pagrindo.

19. Kaip matyti iš šios nutarties 11 punkto, jame aiškiai ir detaliai yra apibūdinta nuteistojo T. B. asmenybė, jį charakterizuojantys duomenys bei aplinkybės, ankstesni teistumai, todėl papildomai teisėjų kolegija jų nekartoja. Iš baudžiamosios bylos duomenų bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad T. B. ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu buvo nuteistas taip pat už svetimo turto pagrobimą plėšimo ir vagystės būdu. Taigi, šios aplinkybės tiksliai įrodo, kad T. B. linkęs daryti nusikalstamas veikas, susijusias su finansinės naudos sau siekimu.

20. Taigi, aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad T. B. nagrinėjamu atveju nusikalto tikrai ne atsitiktinai, ne dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pastarąją išvadą patvirtina ne tik nuteistojo įvykdytų tyčinių nusikalstamų veikų skaičius, tačiau ir duomenys apie jo padarytus administracinius nusižengimus.

21. Skunde apeliantas akcentuoja, kad dėl realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo jis neturės galimybės pasirūpinti savo sugyventine ir mažamečiais vaikais. Be to, nurodo, kad atlikinėjant bausmę jo sveikatai ir(ar) gyvybei gresia pavojus. Tačiau aukštesniojo teismo teisėjų kolegija pakartotinai atkreipia dėmesį, kad šios išvardintos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, o dėl galimai gresiančio pavojaus kalėjime nuteistasis taip pat nepateikė jokių, šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Be to, aplinkybės, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę negalės pasirūpinti savo artimaisiais, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

22. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, teismo paskirtos bausmės rūšis, jos dydis nuteistojo atžvilgiu nėra per griežta ir per didelė, be to, apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsisakė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu, todėl skundžiamą nuosprendį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo T. B. apeliacinis skundas atmetamas.

23. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus 2023 m. kovo 8 d. pažyma Nr. APD-2023-04190 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad T. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 151,67 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

24. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

25. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. B. niekur nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, be pastovios gyvenamosios vietos, yra eilę kartų baustas administracine tvarka, paskiriant nuobaudas – baudas, apie kurių sumokėjimą informacijos nėra, be to, atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Duomenų apie jo turimą turtą byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms T. B. turtinę padėtį bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už T. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš T. B. valstybės naudai 151,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus 2023 m. kovo 8 d. pažymą Nr. APD-2023-04190.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.