Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro Gintaro Jakšto pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. Š., (duomenys neskelbtini), teistas 12 kartų, paskutinį kartą 2020 m. gegužės 25 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubaustas 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 60 (šešiasdešimt) parų arešto. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š., žinodamas, kad pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2492-336/2016 privalo mokėti lėšas R. B. sūnaus E. Š., (duomenys neskelbtini), materialiam išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (163,00 Eur/ mėn. fiksuotas mokėjimas nuo 2020 m. kovo 1 d,; 180,00 Eur/mėn. fiksuotas mokėjimas nuo 2022 m. vasario 1 d.), galėdamas ir privalėdamas tą pareigą vykdyti, vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, tai yra laikotarpius nuo 2020 m. vasario 8 d. iki 2020 m. birželio 9 d. ir nuo 2022 m. vasario 4 d. iki 2022 m. birželio 16 d., nedirbdamas, nesiregistruodamas Užimtumo tarnyboje, materialiai neremdamas vaiko, sąmoningai jos nevykdė ir lėšų savo sūnaus E. Š. išlaikymui nemokėjo visiškai, taip lėšų gavėjai R. B. įsiskolino 1430 eurus.

Kaltinamasis R. Š. kaltu prisipažino ir parodė, kad žinodamas, jog teismo sprendimu, datos nepamena, jam yra priteistas sūnaus E. Š. išlaikymas, lėšų sūnaus išlaikymui laikotarpiais nuo 2020 m. vasario 8 d. iki 2020 m. birželio 9 d., nuo 2022 m. vasario 4 d. iki 2022 m. birželio 16 d. nemokėjo, kadangi neturėjo pinigų. Minėtais laikotarpiais galėjo užsiregistruoti darbo biržoje, tačiau nematė būtinumo, kadangi dirbo atsitiktinius darbus. Šių metų lapkričio mėnesį planuoja įsidarbinti, jei nepavyks, ketina įsiregistruoti į Užimtumo tarnybą. Savo kaltę dėl alimentų nemokėjimo sūnaus E. Š. išlaikymui pripažįsta visiškai, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Pasižada ateityje, pagal galimybes, mokėti priteistą išlaikymą R. B., praleisti daugiau laiko su sūnumi E.

Motyvuojamoji dalis

Be pačio kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš nukentėjusios R. B. apklausos protokolų matyti, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, jog sūnaus E. Š. (duomenys neskelbtini) išlaikymas tėvui R. Š. yra priteistas nuo 2016 m. spalio 17 d. R. Š. per visą laikotarpį, tai yra nuo 2016 m. spalio 17 d. iki pareiškimo parašymo policijoje, nėra atlikęs nė vienos išmokos pavedimo į jos sąskaitą dėl vaiko išlaikymo. R. Š. jos sąskaitos numerį turi, su visomis teismo sprendimo sąlygomis yra susipažinęs. Tuo metu, kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo, jis atliko bausmę pataisos namuose, teismo posėdžio metu ji buvo informuota, kad sprendimo dokumentai bus jam išsiųsti. Per visą išlaikymo priteisimo laikotarpį R. Š. jai tik vieną kartą yra davęs grynųjų pinigų, dėdės S. Š. namuose, tai yra 20 Eur. Tai buvo 2021 metai, galėjo būti kovo mėnuo, tikslios datos nepamena. Daugiau niekada R. Š. grynųjų pinigų į rankas vaiko išlaikymui nėra davęs. Tvirtina, kad 2018 m., tai galėjo būti spalio mėnuo, kartu su R. ir sūnumi E. buvo (duomenys neskelbtini). Tą kartą R. sūnui nupirko šiltą kepurę su mova ir galimai pirštines, ką dar pirko tikrai nepamena, viso R. tą kartą išleido sūnui apie 20 Eur. Tą kartą turguje pats sau nusipirko suktuvą, sportinį treningą, džemperį ir sportinius batus. Jokių 400 Eur R. jai tą kartą nedavė ir tokių pinigų sumos sūnui neišleido. R. Š. tik į vieną kažkurį vaiko gimtadienį, tačiau ar per išmokos priteisimo laikotarpį visiškai nepamena, atsivežė kažkokių saldainių. Vaikas pas tėvą nėra atostogavęs, nes ji pati pas jį būti namuose neleidžia, dėl to, kad bijo dėl vaiko saugumo ir sveikatos. R. Š. linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, dėl to jis būna agresyvus, tad vaiko dėl šių priežasčių pas jį nepalieka ir neveža pabūti. Šiais metais, tai yra 2022 m. birželio 5 d., per tėvo dieną, ji pati sūnų nuvežė pas R. į namus, kad jis galėtų jam perduoti mokykloje paruoštą atviruką ir padainuotų išmoktą dainelę. Prieš atvykstant informavo R., kad jis būtų namuose, tad nuvykus jis jų laukė, bet buvo pachmielingas ir po vaiko pasveikinimo staigiai kažkur išvažiavo, nerodydamas noro pabūti su vaiku. Sūnus E. ankščiau rodė norą bendrauti su tėvu, bet šiuo metu to vengia, nes yra matęs tėvą neblaivų ir agresyviai nusiteikusį. Jei R. nevartotų alkoholio ji tikrai leistų jiems bendrauti, paliktų atostogauti, bendrauti. R. daugiau rūpi alkoholis, draugai ir gastrolės. Būna, kad R. sūnui prižada duoti pinigų ar ką nors nupirkti, bet po to pasako, kad neturi pinigų ar neturi su kuo atvažiuoti, tada sūnus dėl to išgyvena, verkia. Žino, kad R. Š. oficialiai nedirba, jis uždarbiauja atsitiktiniais darbais. Po alimentų priteisimo, tai yra jai nuomojantis butą (duomenys neskelbtini), kartu su R. Š. gyveno ir vedė bendrą buitį apie (duomenys neskelbtini), tai galėjo būti laikotarpis nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio, tačiau metų ir tikslaus laikotarpio nepamena. Gyvendami kartu dalinosi bendru maistu ir pinigais, tačiau kas ir kiek bei už ką mokėjo nepamena ir sumų nurodyti negali. Žino, kad po to iš karto išsikėlė į socialinį būstą, (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol. Iki persikėlimo į (duomenys neskelbtini), ji nuomojosi būstą (duomenys neskelbtini), tačiau ten kartu su R. Š. negyveno, galėjo būti, kad atvažiavęs į svečius nakvojo keletą dienų, tačiau bendros buities ten nevedė. Kartu su R. Š. gyveno ir vedė bendrą buitį jos nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), per laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki 2019 m. gruodžio mėnesio, tikslių datų nepamena. Viso apie 4 mėnesius dalinosi bendrais pinigais ir maistu. Kai gyveno kartu, tada R. atsiveždavo daržovių iš namų, arba pati pasiimdavo, kai važiuodavo į kaimą. 2020 m. gegužės mėnesį, I. Š. anūkui yra davusi 20 Eur. Daugiau nepamena, kad I. Š. būtų davusi anūkui grynųjų pinigų, pirkusi kokių nors daiktų ar dovanų. I. Š. niekada nedraudė nebendrauti su anūku, ji gali atvažiuoti pas jį bet kada. Šiais metais pirmą kartą rugpjūčio 25 d. I. davė E. 50 Eur gimtadienio proga. Iki tol, po alimentų priteisimo, tai yra 2017 m., 2018 m., 2019 m., 2020 m., 2021 m., ji E.i jokių pinigų gimtadienio proga nėra davusi ir nieko nėra nupirkusi, tik žadėdavo duoti pinigų ar ką nors nupirkti. I. Š. rodo norą bendrauti su anūkų, tačiau dėl to, kad jų abiejų tarpusavio santykiai dėl R. Š. nėra artimi, ji pyksta dėl sūnaus, tad tas bendravimas tarp anūko ir močiutės nesiklosto. Ji supranta, kad R. Š. negauna pakankamai pajamų, kad sumokėtų visą išmoką per mėnesį, tačiau iš atsitiktinių darbų tikrai galėtų mokėti kažkokią išmokos dalį. Ji R. Š. sakė, kad jei jis nenori mokėti pinigų jai, tada ji gali kas mėnesį jam padaryti pirkinių sąrašą ko vaikui reikia ir jis gali tai nupirkti. Šiuo metu su vaiku gyvena socialiniame būste, pragyvena iš socialinės, darbo biržos pašalpų ir vaiko pinigų, taip pat gauna 75 Eur iš vaiko išlaikymo fondo.

Liudytoja I. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad R. Š. yra jos sūnus. Apie tai, kad sūnui yra priteistas E. Š. išlaikymas, ji žino. Sūnus išlaikymo nemoka, kadangi neturi iš ko, pragyvena iš atsitiktinių darbų, ji jam padeda materialiai, gyvena ūkiškai. 2022 m. birželio 5 d. anūkui E. davė 30 Eur ekskursijai, dar įdėjo dvi skardines naminių konservų ir gabalėlį lašinukų, kurių nevertina. Pinigus ekskursijai davė tiek nuo savęs, tiek nuo sūnaus R., nes žino, kad jis pats neturi pinigų. E. per kiekvieną gimtadienį, tai yra rugpjūčio 25 d. duodavo pinigų arba ką nors nupirkdavo parduotuvėje, ko R. prašydavo. Kiek pinigų davė ir už kokią sumą bei kokias prekes pirko per E. gimtadienius 2017 m., 2018 m., 2019 m., 2020 m. ir 2021 m., ji nepamena, bet dovanas dovanojo tiek nuo savęs, tiek nuo sūnaus R., nes kaip ir sakė jis pats neturėjo pinigų. Kažkada yra davusi R. įvairių daržovių, kiaušinių, įvairių uogų, jų nevertina, tačiau kada tiksliai tai buvo pasakyti negali, kadangi nepamena. Pamena, kad kažkur prieš tris metus, tiksliai laikotarpio negali pasakyti, R. su R. gyveno (duomenys neskelbtini), jiems duodavo maisto, tai yra daržovių, mėsos. R. pats maistą pasiimdavo ir išsiveždavo. Jiems gyvenant mieste R. prisidėdavo maistu, dirbo atsitiktinius darbus, o R. gaudavo pašalpas. Šiuo metu R. su R. bendrauja telefonu, bet pykstasi. E. nori bendrauti tiek su tėvu, tiek su ja, bet R. neleidžia, mano dėl to, kad nesutaria su R.. Jos namai yra tvarkingi, pas ją nėra girtuokliaujama. Sūnus R. šiuo metu oficialiai nedirba, būna, kad išgeria, bet šiuo metu mažiau.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal pareiškėjos R. B., (duomenys neskelbtini), pareiškimą apie tai, kad R. Š. pagal 2016 m. spalio 17 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-2492-336, vengia išlaikyti savo mažametį sūnų E. Š., (duomenys neskelbtini)

Iš 2016 m. spalio 17 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo ir vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-2492-336/2016 kopijų matyti, kad šiuo sprendimu nepilnamečio E. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove R. B., iš atsakovo R. Š. priteista 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) dydžio kas mėnesį mokama periodinė išmoka sūnaus E. Š. išlaikymui nuo ieškinio padavimo 2016 m. rugpjūčio 10 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Iš antstolės V. P. raštų matyti, kad: 1. R. Š. išlaikymo įsiskolinimas pagal teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2492-336, 2022 m. liepos 1 d. buvo 11 292 Eur. 2. Nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. iki 2022-06-16 skolininkas išlaikymo nemokėjo, priverstinio vykdymo proceso metu išlaikymas už nurodytą laikotarpį neišieškotas. 3. VSDFV duomenimis skolininkas nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. spalio 21 d. draudžiamųjų pajamų iš individualios veiklos negavo. 4. Antstoliui surašius išieškojimo negalimumo aktą vykdomasis dokumentas grąžintinas išieškotojui. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo periodinės išmokos yra išieškomos iki vaiko pilnametystės, išieškojimo negalimumo aktas vykdymo procese nėra surašytas. 5. 2016 m. gruodžio 28 d. skolininkui išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju. Laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 8 d. iki 2020 m. birželio 9 d. įsiskolinimas buvo 650,00 Eur, laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 4 d. iki 2022 m. birželio 16 d. įsiskolinimas buvo 780,00 Eur. (163 Eur/mėn. fiksuotas mokėjimas nuo 2020 m. kovo 1 d.); 180 Eur/mėn. fiksuotas mokėjimas nuo 2022 m. vasario 1 d.

Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Kėdainių skyriaus rašte nurodyta, kad R. Š. buvo įregistruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. gegužės 8 d., nuo 2020 m. birželio 10 d. iki 2021 m. rugpjūčio 10 d., nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. iki 2022 m. vasario 3 d., darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis 6 mėn.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus rašte nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. iki 2022 m. birželio 16 d. R. Š. nėra išduota elektroninių nedarbingumo pažymėjimų.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 straipsnis) yra pavojinga nusikalstama veika ne tik dėl to, kad nevykdomi teismo paskirti įpareigojimai, tačiau pirmiausia dėl to, kad ją padarius kyla grėsmė normaliam, visaverčiam vaiko aprūpinimui. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Priteisto išlaikymo nemokėjimas ilgesnį laikotarpį gali būti pateisinamas tik esant itin svarbioms priežastims, kaip nedarbas, liga, ilgalaikė nelaimė ir pan., tačiau kartu pažymėtina, kad išlaikymą vaikui teikiantis asmuo privalo dėti pastangas, kad tokią pareigą įvykdytų nustatyta tvarka.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltė pasireiškia kaltininko tiesiogine tyčia – asmuo, žinodamas (suvokdamas), kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo, t. y. supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-489/2020).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo R. Š. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį, jis kaltas ir baustinas.

Kaltinamasis su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu sutiko.

Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo R. Š. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 164 straipsnyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Vertinant R. Š. asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, Psichikos ligų registre nėra, nuo (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) Priklausomybės ligų registre, diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas.

Atsižvelgęs į tai, bei įvertinęs jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmę, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kardomosios priemonės: dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsiteisėjus, panaikintinos. R. Š. asmens tapatybės kortelė (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintina R. Š..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 ir 105 straipsniais, iš kaltinamojo priteistinos proceso išlaidos – 6,26 Eur (pašto išlaidos) valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, ir nubausti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias (alkoholį, narkotines ir psichotropines) medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant R. Š. per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias (alkoholį, narkotines ir psichotropines) medžiagas.

Priteisti iš R. Š. proceso išlaidas – 6,26 Eur (pašto išlaidas) valstybei.

Kardomąsias priemones: dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsiteisėjus, panaikinti.

R. Š. asmens tapatybės kortelę (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti R. Š..

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos kaltinamasis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.