Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, spręsdamas nukentėjusiojo K. P. (toliau – nukentėjusysis) 2013-09-17 patikslinto skundo, paduoto privataus kaltinimo tvarka, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nukentėjusysis privataus kaltinimo tvarka teikia teismui patikslintą skundą, kuriuo prašo išnagrinėti jo skundą teisiamajame posėdyje ir įstatymo nustatyta tvarka pripažinti kaltu A. G. pagal Baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. bei nubausti A. G. dėl skunde nurodytų veiksmų atlikimo.

„Kauno miesto savivaldybės tarybos narys A. G. nenustatytu laiku (tačiau ne anksčiau nei 2013 m. birželio 1 d. ir ne vėliau nei 2013 m. birželio 17 d.) tiksliai nenustatytoje vietoje žiniasklaidos priemonei paskleidė žinias:

„Kokia firma? „Creditum"? Tada žinau - jei tai „Creditum", tai čia yra P. Jeigu P. rinko ir pardavinėjo žinias, tai čia jo problemos. Prie ko čia aš? Aš nieko bendro su juo neturiu. Kiek aš žinau, tai P. yra vagis, apsivogęs, pats iš savęs nupirkęs programą, ten milijoninių sumų trūkumai. Tai jis judina visus, aišku. Jeigu jis užsiiminėjo ir tokiu verslu -tai čia jo reikalas. Jeigu jis kažką falsifikuoja, kažką daro, tai ką aš galiu pasakyti?", - Delfi teigė A. G..

Šaltinis - interneto žinių portalas Delfi (paskelbta: 2013 m. birželio 17 d. 12:48 val.):

http://www.delfi.lt/news/dailv/lithuania/kauno-politikai-pasiįuto-slapta-sekami.d?id=61646679

Tvirtindamas, kad aš esu vagis ir apsivogęs, kaltinamas asmuo paskleidė žinias, žeminančias mano asmenį. Ši neteisinga informacija paniekina, pažemina ir pakerta pasitikėjimą manimi. Svarbu, tai, kad kaltinamas asmuo šią žinią pateikė ne kaip nuomonę, o kaip konkrečią turimą žinią.

Šiuo skundu K. A. G. yra kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, aprašytą Baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d.: paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Veika, už kurią kaltinamas šiuo skundu A. G. yra A. G. tvirtinimas: P. yra vagis, apsivogęs.

Prieš įvykdydamas neteisėtą veiką A. G. nurodo apie kurį P. kalba. A. G. pasakė: „Jei tai „Creditum“, tai čia yra P.“.

Bendrovėje Creditum yra dirbęs tik vienas P., tai aš K. P..

Kaltinamas asmuo yra dirbęs Kauno miesto meru. Sprendžiant pagal jo užimtas pareigas neabejotinai suvokė, kad šitaip elgiasi aiškiai nesąžiningai ir neteisėtai bei siekia diskredituoti nukentėjusįjį, sumenkindamas K. P. asmenį. Veika įvykdyta tiesiogine tyčia. A. G. įvykdydamas veiką suvokė pavojingą veikos pobūdį ir to norėjo, suprato, kad skleidžia melagingas žinias ir tos žinios yra žeminančios ir niekinančios.

Tokie kaltinamo asmens A. G. veiksmai K. P. privertė jaustis nemaloniai, sukėlė psichologinį diskomfortą“.

Pažymėtina, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nukentėjusysis su iš esmės analogiško turinio skundu privataus kaltinimo tvarka 2013-06-21 jau yra kreipęsis į teisminę instituciją - Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2013-07-10 nutartimi Nr. PK-2190-818/2013 atsisakė priimti nukentėjusiojo paduotą skundą ir jį grąžino nukentėjusiajam; minėtą nutartį nukentėjusysis skundė apeliacine tvarka, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartimi Nr. 1S-644-626/2013 nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestas ir palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-10 nutartis. Taip pat, nukentėjusysis su analogiško turinio skundu privataus kaltinimo tvarka 2013-09-05 kreipėsi ir į kitą teisminę instituciją – Kauno apylinkės teismą, kuris 2013-09-06 nutartimi Nr. PK-2478-668/2013 nepriėmė nukentėjusiojo skundo ir grąžino jį padavusiajam asmeniui; nukentėjusysis pastarojo teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė.

Teismai (Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Kauno apylinkės teismas), grąžindami skundus jį padavusiam asmeniui, nurodė skundų trūkumus, t. y., jog skundai buvo paduoti nesilaikant Baudžiamojo proceso kodekso 412 str. nurodytų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, jog ir patikslintas skundas neatitinka BPK 412 str. keliamų reikalavimų nukentėjusiojo skundo turiniui, nukentėjusysis neištaisė teismų nutartyse nurodytų trūkumų, todėl patikslintas skundas nepriimtinas ir grąžintinas nukentėjusiajam (BPK 412 str. 3 d.).

BPK 412 str. 2 d. numatyta, kad skunde be kitų duomenų taip pat turi būti nurodyta nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, nes BPK 226 str. 1 d. nustatytas teritorinis baudžiamųjų bylų teismingumas - baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, tačiau nukentėjusiojo patikslintame skunde nenurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, kuri lemia skundo nagrinėjimo teismingumą, o patikslintame skunde nurodoma: „(...) A. G. nenustatytu laiku (tačiau ne anksčiau nei 2013 m. birželio 1 d. ir ne vėliau nei 2013 m. birželio 17 d.) tiksliai nenustatytoje vietoje žiniasklaidos priemonei paskleidė žinias (...)“, tačiau patikslintame skunde pats nukentėjusysis neaišku kuo remdamasis daro išvadą, jog byla kažkodėl teisminga Kauno apylinkės teismui, nes nusikalstama veika galimai įvykdyta Kauno m. (?), tačiau kartu su patikslintu skundu nepateikia jokių tai patvirtinančių duomenų.

Nurodytas skundo surašymo trūkumas trukdo nustatyti teritorinį bylos teismingumą ir pradėti privataus kaltinimo procesą teisme, todėl, esant šioms aplinkybėms, patikslintą skundą priimti atsisakytina grąžinant jį padavusiam asmeniui.

Be to, taip pat atkreiptinas dėmesys, jog privataus kaltinimo bylų procesą bei šio proceso ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso IX dalies XXX skyriaus (407-417 str.) nuostatos.

Privataus kaltinimo bylų procesas ypatingas tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas – prokuroras (BPK 35, 42 str.), o kaltinimus dėl tam tikrų nusikalstamų veikų, numatytų baudžiamajame kodekse, pareiškia ir juos palaiko nukentėjusysis, kuris teisme įgyja privataus kaltintojo statusą (BPK 34 str.). Nukentėjusiojo – privataus kaltintojo prerogatyva yra rinkti ir pateikti teismui įrodymus, kuriais jis kaltina nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl nukentėjusysis – privatus kaltintojas turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visą medžiagą, kad baudžiamoji byla, iškelta privataus kaltinimo tvarka, būtų teisingai išnagrinėta.

Kitas privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tai, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodyta nusikalstama veika, kuria yra kaltinamas galimai nusikalstamas veikas padaręs ir baudžiamojon atsakomybėn trauktinas asmuo.

Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) iš esmės galioja tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių - rungimosi principas bei teisė į gynybą. BPK 22 str. nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, nes tik tuomet jis gali tinkamai ir efektyviai įgyvendinti teisę gintis nuo jam pareikšto kaltinimo.

Nukentėjusiojo skundas yra svarbus procesinis dokumentas, nes juo išreiškiama asmens valia, pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, skundo perskaitymu prasideda įrodymų tyrimas, juo nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kadangi byla nutartimi perduodama į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, pareikštą skunde.

Pareiga nustatyti ir pateikti BPK 412 str. 2 d. numatytus duomenis negali būti perkeliama teismui - ši pareiga įstatymu yra nustatyta nukentėjusiajam, kuris kaip savo teisių gynimo būdą pasirinko kreipimąsi į teismą privataus kaltinimo tvarka, todėl ir minėta pareiga turi būti vykdoma tinkamai.

Be to, taip pat konstatuotina, jog nukentėjusiojo teismui pateiktame skunde apsiribota tik pačio įvykio aplinkybių aprašymu, tačiau nesuformuluotas konkretus kaltinimas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, padarymu kaltinamam asmeniui, nenurodytas galimai padarytos nusikalstamos veikos padarymo vieta ir laikas, kuo ji pasireiškė (minėtų reikalavimų išpildymas išsamiai aptartas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-10 nutartyje Nr. PK-2190-818/2013), kitos esminės aplinkybės bei duomenys, kurie patvirtina procesiniame dokumente išdėstytas aplinkybes; liudytojų, jei tokių yra, vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Skundo grąžinimas neužkerta kelio nukentėjusiajam pašalinus visus nurodytus skundo trūkumus ir surašius įstatymo reikalavimus atitinkantį privataus kaltinimo skundą iš naujo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Atsižvelgiant į nukentėjusiojo teismui pateiktame procesiniame dokumente nurodytus trūkumus, kad nukentėjusysis galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, atkreiptinas nukentėjusiojo dėmesys, jog jis turi teisę pasinaudoti kvalifikuoto teisininko – advokato pagalba arba nemokama pirmine ir antrine teisine pagalba, reglamentuota Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 30-827; 2005, Nr. 18-572), adresas internete www.teisinepagalba.lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str.,

nutaria:

Nepriimti K. P. 2013-09-17 patikslinto skundo, paduoto privataus kaltinimo tvarka.

Patikslintą skundą su priedais grąžinti K. P..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.