Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

susipažinęs su K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka A. G. atžvilgiu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tvirtindamas, kad aš esu vagis ir apsivogęs, kaltinamas asmuo paskleidė žinias, žeminančias mano asmenį. Ši neteisinga informacija paniekina, pažemina ir pakerta pasitikėjimą manimi. Svarbu, tai, kad kaltinamas asmuo šią žinią pateikė ne kaip nuomonę, o kaip konkrečią turimą žinią.

Teismų praktikoje yra aiškiai suformuoti žinios ir nuomonės atribojimo kriterijai garbės ir orumo gynimo bylose. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis - reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Informacija egzistuoja kaip objektyvus reiškinys, todėl gali būti nustatyta remiantis atitinkamais duomenimis Nuomonė yra subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Ji negali būti peržiūrima ar paneigiama. Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis tikrais faktais. Apibendrinimo, analizės ar kitokiu būdu kaip individualių pastangų rezultatas taip pat gali būti gaunama informacija - nauji duomenys apie daiktus, reiškinius, savybes ir kt. Tačiau nuomonė turi vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį, o nauja informacija - konstatuojamąjį pobūdį, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-7-645/2005).

Interneto žinių portale cituoti kaltinamo asmens teiginiai išsakyti atsakant į žurnalistų klausimus, susijusius su (duomenys neskelbtini) veikla ir laišku informuojančiu apie (duomenys neskelbtini). Straipsnyje minimo laiško aš nerašiau ir man nėra žinomas jo autorius. Aš esu dirbęs (duomenys neskelbtini), tačiau kaltinamas asmuo neturėjo teisės apie mane skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją.

Kaltinamas asmuo yra dirbęs (duomenys neskelbtini). Sprendžiant pagal jo užimtas pareigas neabejotinai suvokė, kad šitaip elgiasi aiškiai nesąžiningai ir neteisėtai bei siekia diskredituoti nukentėjusįjį, tokiu būdu sumenkindamas mano asmenį ir straipsnyje aptariamo laiško turinį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas grąžintinas pareiškėjai.

Pažymėtina, kad privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis B.b. Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, kuris teisme įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 str.). Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Lietuvos Respublikos BPK 412 str. nurodyta, kad skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas.

Teismas pažymi, kad formuluojamas skunde kaltinimas turi būti tikslus, pats teismas koreguoti kaltinimo negali, nes taip teismas prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį.

K. P. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalį. Iš skunde išdėstytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjas į teismą kreipiasi dėl internete, portale www.delfi.lt publikuoto straipsnio, tačiau neaišku, kokie žodžiai pareiškėją galimai šmeižė, o kokie įžeidė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinime turi būti kiek įmanoma tiksliau aprašyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens galimai parašyti neteisėti žodžiai ar kt., jų padarymo eiliškumas, seka, bei konkrečiai nurodyta, kokiais konkrečiais žodžiais ar kt. pasireiškė nurodomos nusikalstamos veikos, kurie, pareiškėjo manymu, žodžiai ją šmeižia, t.y. šmeižimas turi būti nurodomas aiškiai, konkrečiai, kadangi tokios informacijos apibrėžtumas būtinas nustatant bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo ribas, o dėl kurių asmuo mano, jog jis yra įžeistas. To šiame skunde nėra, t.y. nėra sukonkretinta kaltinimo apimtis, nenurodyta kiek ir kokių konkrečių frazių apšmeižė pareiškėją, kuriuose straipsniuose pateiktos frazės būtent jos atžvilgiu yra šmeižiančios. Pažymėtina, kad tas kas šmeižė asmenį per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, tokia nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalyje. Akcentuotina ir tai, jog tos pačios frazės nesudaro dviejų nusikalstamų veikų - šmeižimo ir įžeidimo sutapties, t.y. tokiu atveju gali būti arba tik šmeižimas, arba tik įžeidimas, jei nusikalstama veika nustatoma, jog yra padaryta. Pagal Lietuvos Respublikos 154 str. 2 d. atsako tas, kas apšmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje garbė traktuojama kaip viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens gerą vardą. Orumu laikomas asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis žodžiu, raštu panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones pažeminamas yra kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant ir jo orumą. Objektyviosios pusės požymis – paskleidimas bent vienam trečiajam asmeniui tikrovės neatitinkančios informacijos (žinios), galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 str. 2 d. numatytą tiesioginės tyčios formą, t.y., darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas turi suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to norėti. Kitaip sakant, jis turi suprasti, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios yra žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo ir sąmoningai tai daro. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje numatyta įžeidimo nusikalstama veika yra viešas užgaulus žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu, tai yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2005, Nr. 2 K-269/2005, Nr. 2K-210/2008). Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojamas atsiliepiamas apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimas veiksmu visada yra padaromas užgaulia forma, siekiant pažeminti, morališkai įskaudinti žmogų. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį ir to nori. Baudžiamosios teisės prasme įžeidimo būtinas subjektyvus požymis yra tyčia, objektyvusis požymis - užgaulumas, akivaizdžiai prieštaraujantis įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog K. P. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, teismas, -

nutaria:

atsisakyti priimti K. P. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą skundą. Skundą grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.