Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-11 · Civilinė byla Nr. 2S-866-864/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-11
Bylos Nr.
2S-866-864/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38493-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Ramunė Mikonienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. A.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolė A. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. A. (toliau – pareiškėjas arba skolininkas) pateiktu skundu dėl antstolės veiksmų, prašė pakeisti sprendimą dėl nurašytų pinigų paskirstymo ir pervesti lėšas S. A., pagal antstolio D. K. patvarkymą.

2. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 25 d. gavo 333,65 Eur darbo užmokestį, o 2019 m. lapkričio 26 d. 325,64 Eur suma buvo nurašyta į antstolės A. S. sąskaitą. Iš skolininko išieškojimą vykdo dar vienas antstolis - D. K., išieškotojai S. A..

3. Teigia, kad skolininko darbo užmokestis turi būti perduotas išieškotojai D. K. vykdomojoje byloje.

4. Antstolė A. S. 2019 m, gruodžio 19 d. patvarkymu Nr. (-) vykdomojoje byloje Nr. (-) skundo netenkino. Patvarkyme nurodė, kad išieškojo iš pareiškėjo banko sąskaitoje esančių lėšų ir išieškotas lėšas paskirstė, o skolininkas per 14 dienų nepateikė duomenų apie lėšų areštuotoje banko sąskaitoje kilmę.

5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad antstolė vykdo išieškojimą iš pareiškėjo 2017 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. (-) pagrindu vykdomojoje byloje Nr. (-). Antstolė 2017 m. liepos 11 d. nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (-) iš skolininkui priklausiančios sąskaitos į antstolės depozitinę banko sąskaitą. Antstolė 2019 m. lapkričio 26 d. priverstinai nurašė 325,64 Eur iš skolininko banko sąskaitos. Antstolė 2019 m. lapkričio 28 d. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. (-) pagal kurį išieškota 325,64 Eur suma buvo paskirstyta. Vykdomosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kad antstolis D. K. yra prisijungęs prie antstolės A. S. vykdomo išieškojimo iš to paties skolininko ir nėra duomenų, jog po priverstinio piniginių lėšų nurašymo skolininkas būtų per 14 dienų informavęs antstolę apie nurašytų lėšų kilmę.

8. Teismas padarė išvadą, kad nors pareiškėjas kartu su skundu teikia antstolio D. K. jam siųstą patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo, tačiau nesant nei išieškotojų prašymų, nei kitų antstolių iniciatyvos kreiptis į antstolės A. S. kontorą su prašymu prisijungti prie jos kontoroje vykdomo priverstinio skolų išieškojimo, nėra pagrindo pripažinti, kad pažeista Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnio 2 dalis. Vykdant skolų išieškojimą antstolė gautų lėšų skirstyti ir pervesti kitiems antstoliams neturėjo teisinio pagrindo.

9. Atskirai teismas pažymėjo, kad teisinė prisijungimo prie išieškojimo reglamentacija leidžia prisijungimą prie išieškojimo iki akto dėl išieškotų sumų paskirstymo surašymo. Todėl pareiškėjas turėjo galimybę informuoti antstolį D. K., kuris vykdo išlaikymo išieškojimą iš pareiškėjo, apie vykdomus išieškojimus jo atžvilgiu antstolės A. S. vykdomoje byloje.

10. Teismas nurodė, kad antstolė išieškojo iš pareiškėjo piniginių lėšų esančių banko sąskaitoje ir antstolei nebuvo pateikta per 14 dienų terminą duomenys apie nurašytų lėšų kilmę, dėl to antstolė neturėjo pareigos spręsti nurašytų lėšų grąžinimo klausimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliantas D. A. (toliau ir apeliantas) atskiruoju skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir patenkinti apelianto skundą.

12. Nurodė, kad į apelianto asmeninę sąskaitą buvo pervestas darbo užmokestis, tai pagrindžia pateiktas įrodymas – banko išrašas. Teigia, jog antstolė nereikalavo pagrįsti piniginių lėšų kilmės, taip nutylėdama faktą apie apelianto teises pateikti įrodymus.

13. Paaiškina, jog darbovietė iš kurios buvo gautos lėšos yra bankrutuojanti įmonė ir su apeliantu pilnai nebuvo atsiskaičiusi dėl lėšų trūkumo, todėl, nors apeliantas įmonėje nedirba nuo 2019 m. sausio 1 d., atsiskaityta su juo buvo iš garantinio fondo 2019 m. lapkričio 25 d.

14. Antstolė A. S. atsiliepimo į pateiktą atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta tenkinto apelianto skundą dėl antstolio veiksmų.

17. Išanalizavus bylos medžiagą, nustatyta, jog nagrinėjamu atveju byloje kilęs klausimas, dėl 2019 m. lapkričio 25 d. apelianto gautų 333,65 Eur darbo užmokesčio, kurie 2019 m. lapkričio 26 d. 325,64 Eur buvo nurašyti į antstolės A. S. sąskaitą.

18. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus.

19. Iš vykdomojoje byloje esančio 2017 m. liepos 11 d. patvarkymo Nr. (-) matyti, kad buvo areštuotos visos apelianto sąskaitos. Patvarkyme nurodyta, kad jei į areštuotą sąskaitą yra pervedamos piniginės lėšos, iš kurių nėra galimas išieškojimas, skolininkas turi apie tai pateikti antstoliui informaciją per 14 dienų nuo patvarkymo gavimo. Antstolė 2019 m. lapkričio 26 d. priverstinai nurašė 325,64 Eur iš skolininko banko sąskaitos. Antstolė 2019 m. lapkričio 28 d. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. (-) pagal kurį išieškota 325,64 Eur suma buvo paskirstyta ir išmokėta išieškotojui.

20. Vykdymo proceso metu antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus ir išlaikyti šių interesų pusiausvyrą, tačiau iš esmės vienintele ir pagrindine vykdymo proceso paskirtimi išlieka kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimų patenkinimas, todėl šių interesų pusiausvyros išlaikymas negali paneigti siekio kuo operatyviau įvykdyti teismo sprendimą, kad išieškotojas greičiau atgautų skolą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas netinkamai vykdė pareigą informuoti antstolį apie gautą darbo užmokestį, šios lėšos yra paskirstytos, todėl pagrindo jas grąžinti pareiškėjui nėra.

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad skolininkas antstoliui nustatytu terminu reikiamos informacijos nepateikė, todėl teisės aktų nustatyta tvarka paskirstytų ir išmokėtų lėšų sugrąžinti skolininkui nėra pagrindo.

22. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

23. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Mikonienė