Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1560-877/2018 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Z. S. dėl naudojimo tvarkos nustatymo, tretieji asmenys VĮ Turto bankas, E. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl žemės sklypo ir ūkinių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovas 2018 m. kovo 8 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo apibendrino pirminio (2017 m. rugpjūčio 11 d.) ir patikslinto ieškinio (2017 m. rugsėjo 18 d.) reikalavimus ir pareiškė naują reikalavimą – nugriauti ginčo sklype atsakovės savavališkai pastatytą tvoros dalį. Ieškovas nurodė, kad tokio reikalavimo būtinybė buvo neišvengiama, nes tvora yra likusi vienintelė tiesioginė kliūtis teismo sprendimu nustatyti ieškovo prašomą naudojimosi tvarką ir ją realiai įgyvendinti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. B. 2018 m. kovo 8 d. patikslinto ieškinio reikalavimą dėl tvoros nugriovimo, kitą patikslinto ieškinio dalį priėmė.Teismas nurodė, kad pasiruošimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 str.). Byla skirta nagrinėti teismo posėdyje 2018 m. kovo 1 d. nutartimi, t. y. pasirengimo stadija jau yra baigta ir nauji ieškinio reikalavimai negali būti priimami, išskyrus tą atvejį, jei tokio reikalavimo būtinumas iškilo vėliau arba jei yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 227 str. 5 d., 141 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, jog tvora, dėl kurios nugriovimo reiškiamas naujas reikalavimas, buvo pastatyta dar iki 2015 metų. Todėl tvoros buvimo faktas nėra naujai atsiradusi aplinkybė, dėl kurios kiltų būtinybė reikšti naują ieškinio reikalavimą pasibaigus pasirengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje stadijai. Priešingos šalies sutikimas dėl tokio naujo reikalavimo reiškimo negautas. Teismo vertinimu, naujo reikalavimo priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, kadangi proceso dalyviams turėtų būti suteiktas naujas terminas pareikšti atsiliepimą į patikslintą ieškinio reikalavimą. Nurodė, kad byloje pakanka duomenų nagrinėti bylą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kurią galima nustatyti nesprendžiant klausimo dėl tvoros nugriovimo. Todėl sprendė atsisakyti priimti patikslinto ieškinio reikalavimą dėl tvoros nugriovimo vadovaujantis CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatomis.Teismas nurodė, kad ši teismo nutarties dalis neužkerta ieškovui teisės kreiptis į teismą su reikalavimu dėl tvoros nugriovimo bendra tvarka atskiroje byloje. Be to, teismas pažymėjo, kad nors ieškovas ir nurodo, jog tvora yra tiesioginė kliūtis nustatyti ieškovo siūlomą naudojimosi tvarką, šioje proceso stadijoje nėra galimybės preziumuoti, kad ieškovo reikalavimai bus patenkinti visiškai arba kad juos visiškai patenkinus, atsakovė atsisakytų gera valia tvorą pašalinti.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovo patikslinto ieškinio (2018 m. kovo 8 d.) dalį su reikalavimu nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių patikslintame projekte M 1:500 (2018-02-06) pažymėtą atsakovės Z. S. savavališkai pastatytą tvoros dalį, pažymėtą taškais 53-64-65, kurios ilgis - 20,61 m ir apie 3,30 m ilgio tvorą šalia gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane lAlm, prasidedančią netoli geodezinio taško 65 ir einanti link geodezinio taško 51 patikslintame žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių plane (2018-02¬06), atstumu 70 cm – 106 cm nuo gyvenamojo namo sienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovas 2018 m. kovo 7 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo šalia pirmų trijų reikalavimų dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir dviejų jame esančių ūkinių pastatų naudojimosi tvarkos nustatymo pareiškė ir papildomą reikalavimą, tiesiogiai susijusį su pareikštu reikalavimu – nustatyti ieškovo prašomą žemės sklypo naudojimosi tvarką, t. y. nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių patikslintame projekte M 1:500 (2018-02-06) pažymėtą atsakovės Z. S. savavališkai pastatytą tvoros dalį, pažymėtą taškais 53-64-65, kurios ilgis – 20,61 m ir apie 3,30 m ilgio tvorą šalia gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane lAlm, prasidedančią netoli geodezinio taško 65 ir einanti link geodezinio taško 51 patikslintame žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių plane (2018-02-06), atstumu 70 cm -106 cm nuo gyvenamojo namo sienos. Teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė priimti šį patikslinto ieškinio reikalavimą. Ieškovas laiko šią nutarties dalį neteisėta, prieštaraujančia ieškinio priėmimo ir patikslinimo procesiniams pagrindams, protingumo ir teisingumo principams, o atsižvelgiant ir į vėliau susiklosčiusią situaciją byloje, ką patvirtino ir vėlesnis teisėjos elgesys, į šios teisėjos pademonstruotą neprofesionalumą ir šališką požiūrį 2018 m. kovo 22 d. rezoliucija priėmus su akivaizdžiais trūkumais atsakovės Z. S. priešieškinį. Nuo patikslinto ieškinio gavimo teisme dienos iki teismo posėdžio dienos buvo dar 34 dienos. Netgi nuo ginčijamos teismo nutarties dalies priėmimo buvo likę 28 dienos. Tokio laikotarpio atsakovei, turinčiai savo atstovą byloje, būtų pakakę parengti atsiliepimą dėl santykinai nedidelės apimties reikalavimo nugriauti dalį tvoros sklypo viduje pareiškimo ir bylos nagrinėjimas teismo posėdyje nebūtų užvilkintas, taip pat nenukentėtų nei vieno iš bylos dalyvių procesiniai interesai ar teisės. Todėl teismo motyvas, kad šio naujo reikalavimo priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, kadangi proceso dalyviams vėl turėtų būti suteiktas terminas pareikšti atsiliepimą dėl naujo reikalavimo, nepagrįstas, nes dėl nedidelės apimties reikalavimo atsakovė būtų spėjusi laiku atsiliepti dar prieš teismo posėdį. Ieškovo reikalavimas dėl tvoros nugriovimo buvo naujas reikalavimas, tačiau šiuo reikalavimu nebuvo keičiamas ieškinio dalykas arba ieškinio pagrindas. Pirminis ieškovo reikalavimas nustatyti dviejų ūkinių pastatų ir žemės sklypo naudojimosi tvarką buvo papildytas nauju reikalavimu, tiesiogiai susijusiu su pirminiais, bet ne panaikinusiu pirminius ieškovo reikalavimus dėl nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo. Tai yra skirtingi dalykai, parodantys, kad teismas nesuvokė CPK 141 straipsnio 1 dalyje turinio ir netinkamai taikė šią procesinę teisės normą. Dėl to teismo nutarties motyvai, kad tvoros buvimo faktas nėra naujai atsiradusi aplinkybė, dėl kurios kiltų būtinybė reikšti naują ieškinio reikalavimą pasibaigus pasirengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje stadijai ar apie priešingos šalies neduotą sutikimą dėl tokio naujo reikalavimo reiškimo yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Z. S. prašo apeliacinį procesą nutraukti arba Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais: Atskirasis skundas paduotas dėl neskundžiamos nutarties – apylinkės teismas atsisakė priimti apelianto patikslinto ieškinio dalį, kuria byloje buvo pareikštas visiškai naujas apelianto reikalavimas. Apeliantas pripažįsta, kad visiškai naujas patikslinto ieškinio reikalavimas savo esme yra ieškinio dalyko keitimas (pildymas). Įstatymas aiškiai numato, kad teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (papildymo) atskiruoju skundu nėra skundžiama (CPK 141 str. 4 d.). Nutarties rezoliucijoje numatyta galimybė pateikti atskirąjį skundą savo esme negali pakeisti teisinio reguliavimo ir lemti apelianto inicijuoto apeliacinio proceso teisėtumo. Teismui nutarus atlikti nutarties teisėtumo ir pagrįstumo reviziją, nutartis paliktina nepakeista. Teisė keisti (pildyti) ieškinio dalyką yra neribojama tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Ieškinio dalyką apeliantas keitė (pildė) jau pasibaigus pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijai – byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2018 m. kovo 1 d. nutartimi. Vadinasi, apelianto teisė keisti (pildyti) ieškinio dalyką gali būti įgyvendinta tik išimtiniais – įstatyme numatytais atvejais. Reikalavimas yra grindžiamas aplinkybėmis, kurios apeliantui buvo žinomos dar nuo 2015 metų. Vadinasi, šias aplinkybes apeliantas žinojo dar iki bylos iškėlimo dienos – 2017 m. liepos 25 d. Teismas pagrįstai nustatė ir tai, kad byloje nebuvo gauta atsakovės sutikimo dėl patikslinto apelianto ieškinio priėmimo. Tokio sutikimo atsakovė nėra davusi ir šiai dienai. Apelianto reikalavimas savo esme yra susijęs ne su šalių ginču, o su teoriškai galimo teismo sprendimo vykdymu, kadangi žemės sklype esanti tvora neva yra vienintelė kliūtis nustatyti ir įgyvendinti apelianto prašomą bendraturčių nuosavybės naudojimosi tvarką. Nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų patvirtinta apelianto norima bendraturčių nuosavybės naudojimosi tvarka, šis reikalavimas apskritai nėra nagrinėtinas šioje byloje.Apeliantas keitė (pildė) tiek ieškinio dalyką, tiek pagrindą. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinio tikslinimo institutas apskritai negali būti taikomas, kadangi įstatymas leidžia keisti tik vieną elementą – arba ieškinio dalyką, arba pagrindą. Jei bylos šalis keičia abu ieškinio elementus ir dalyką, ir pagrindą, laikoma, kad yra reiškiamas naujas ieškinys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutrauktinas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Jeigu nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikytinos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 str.). Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme 2017 m. rugsėjo 7 d. yra priimtas nagrinėti ieškovo A. B. ieškinys atsakovei Z. S. dėl naudojimosi žemės sklypu bei pastatais tvarkos nustatymo. Ieškovas 2017 m. rugsėjo 18 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuris priimtas ir nustatytas terminas šalims pateikti atsiliepimus. Ieškovas 2017 m. spalio 25 d. pareiškimu prašė pakeisti patikslinto ieškinio reikalavimus. Teismas 2017 m. spalio 30 d. nutartimi priėmė ieškovo A. B. pareiškimą dėl ieškinio pagrindo patikslinimo. Taigi, patikslintu ieškiniu ieškovas prašė nustatyti žemės sklypo ir nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp nekilnojamojo turto bendraturčių pagal VĮ Registrų centro sudarytą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą. Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nustatytas pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdas. Šalims pateikus dubliką ir tripliką, teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi civilinę bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2018 m. balandžio 11 d. 9.30 val. Ieškovas 2018 m. kovo 8 d. dar kartą pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo be kitų reikalavimų papildomai pareiškė naują reikalavimą – nugriauti žemės sklype atsakovės Z. S. savavališkai pastatytą tvoros dalį. Apelianto atstovo vertinimu, ieškovo reikalavimas dėl tvoros nugriovimo buvo naujas reikalavimas, tačiau šiuo reikalavimu nebuvo keičiamas ieškinio dalykas arba ieškinio pagrindas.Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį, iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Ieškovas pateikė teismui ne pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo, bet patikslintą ieškinį, tačiau papildomai suformulavo visiškai naują reikalavimą, o tai yra, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinio dalyko pakeitimas CPK 141 straipsnio prasme.Nors CPK įtvirtinta procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus bei keisti ieškinio pagrindą arba dalyką (CPK 42 str. 1 d., 141 str.), tačiau nuspręsti, ar ieškinio patikslinimas atitinka CPK 141 straipsnio reikalavimus, priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1864/2014). Pirmosios instancijos teismas laikė, jog ieškovas, papildomai pareikšdamas naują ieškinio reikalavimą, pakeitė ieškinio dalyką (CPK 141 str. 1 d.). CPK 141 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama. Taigi, ši procesinė norma aiškiai ir nedviprasmiškai nustato tokios nutarties apskundimo negalimumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-107-178/2017).Tai leidžia užtikrinti ekonomišką, koncentruotą ir kiek įmanomai greitesnį procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1620-178/2016). Šiuo atveju yra skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinį, kai tokios nutarties apskundimo galimybės, kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, CPK nuostatos ne tik nenumato, bet ir tiesiogiai draudžia (CPK 141 str. 1, 4 d., 143 str. 3 d.). Teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog nutartį per septynias dienas galima skųsti atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, tačiau tai negali pakeisti aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo, kuriuo vadovaujantis tokia nutartis yra neskundžiama. Todėl pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą dėl tokios nutarties turėjo atsisakyti priimti (CPK 315 str. 2 d. 3 p.; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1122-196/2017).Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu ir ši aplinkybė yra nustatyta apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį procesą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 14 d. nutarties nutraukti.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.