- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- ATP-77-135/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03764-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. J. ir jo atstovo advokato apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria netenkintas A. J. skundas bei paliktas galioti nepakeistu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės J. A. 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. 40N-39165251-15, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 173 eurų bauda su specialiosios teisės atėmimu 4 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės J. A. 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2015 m. gegužės 22 d., 13.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas vilkiką „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkdamas kitą transporto priemonę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, darydamas lenkimą neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonės. To pasekoje priešpriešiais atvažiuojančio automobilio vairuotojas, stengdamasis išvengti susidūrimo, buvo priverstas staigiai keisti vairuojamo automobilio greitį ir kryptį, t. y. staigiai stabdyti ir sukti automobilį į šoną. Toks vilkiko vairuotojo elgesys kelyje sukėlė grėsmę kito eismo dalyvio atžvilgiu, t.y. jis padarė ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas nutartimi netenkino A. J. skundo ir paliko galioti 2015-09-28 nutarimą, kuriuo jis nubaustas pagal LR ATPK 124² str. 1 d. 173 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. J. ir jo atstovas advokatas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo teisėjos 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. J. atžvilgiu nutraukti.
Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis prieštaringa, pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai, administracinės bylos nagrinėjamo metu neaptarti, visos iškilusios abejonės ir prieštaravimai nepašalinti, teismas nutartį priėmė pažeisdamas procesines ir materialines teisės normas. Taip pat pažymi, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, o, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu - visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Nurodo, kad nagrinėjamoje administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 40P-39162932-15 kelia abejonių nurodyta administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, kuri nesutampa su E. K. vaizdo registratoriuje užfiksuota vieta, nurodytas pažeidimo laikas, nustatytų aplinkybių išdėstymas ir jų įvertinimas, joje nepašalinti prieštaravimai tiek dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo vietos, laiko ir pačios esmės. Taip pat nurodo, kad apie pažeidimą pranešusio ir situaciją automobiliniu vaizdo registratoriumi nufilmavusio asmens E. K. vaizdo įrašas atliktas buitiniu, nesertifikuotu, techniškai netvarkingu vaizdo registratoriumi, kuriam nėra atlikta metrologinė patikra, turinčiam paklaidą fiksuojant laiką, koordinates ir etc. Apeliantų tvirtinimu, pateiktoje labai abejotino autentiškumo, tikrumo ir kokybės vaizdo įraše sudėtinga teisingai įvertinti atstumus tarp eismo dalyvių, vaizdo įraše nesimato kurioje vietoje vilkiko vairuotojas pradėjo lenkimo manevrą, taip pat neįmanoma įvertinti eismo dalyvių greičio ir t.t.
Pažymi, kad teismas nutartį grindė tik neaiškios kilmės buitiniu, techniškai netvarkingu, nepatikrintu metrologiškai vaizdo registratoriumi, kurio duomenys tiek dėl laiko, vietos, koordinačių yra netikslūs ir klaidingi, be to, nepagrįstai padarė išvadą, jog vaizdo registratorius nėra matavimo priemonė ir jam metrologinė patikra nebūtina, nesiaiškino, kokia vaizdo registratoriaus laiko ir vietos koordinačių paklaida, neišsireikalavo ir neapžiūrėjo E. K. priklausančio vaizdo registratoriaus i9r specialistai netyrė šio įrenginio techninės būklės ir jo parodymų autentiškumo, nors rėmėsi jo duomenimis. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kaip nurodo, susijusia su specialiosiomis žiniomis, t.y. tuo, kad vaizdo įrašo trukmė pakankama faktui, jog vilkikas, lenkdamas kitą transporto priemonę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, priešais važiavusi transporto priemonė su vilkiku prasilenkė šonais.
Nurodo, jog nors yra nustatyta, jog pažeidimo vieta yra 210,81 km kelyje (duomenys neskelbtini), tačiau, apeliantų teigimu, 210,81 km ((duomenys neskelbtini)) tai visiškai ne ta pati vieta, kuri užfiksuota E. K. vaizdo registratoriuje. Pažymi ir tai, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo teismų praktika, atkreipia dėmesį, kad prie filmuoto vaizdo įrašo visiškai nėra pridėta įvykio vietos schemos ir fotonuotraukų, iš kurių matytųsi vilkikas, jo valstybiniai numeriai ir įvykio situacija.
Tvirtina, kad teismas nepaneigė A. J. teiginio, kad jis su vilkiku (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-05-22, nuo 12.37 iki 12.57 val., buvo UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo 12.58 iki 13.09 val. (11 minučių) atsikabino vieną priekabą ir prisikabino kitą, nuo 13.10 iki 13.43 val. ilsėjosi., nuo 13.46 iki 13.56 val. važiavo į parduotuvę, nuo 13.57 iki 14.25 val, vėl ilsėjosi ir nuo 14.26 iki 16.20 val. vyko į garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad šias aplinkybes patikimai patvirtina tachografo duomenys (13, 14 b. l.), tačiau šių duomenų teismas tinkamai nevertino ir neaptarė, nors tachografas - tikslus matavimo prietaisas, kuriam atlikta kalibravimo ir metrologinė patikra. Dėl vaizdo registratoriumi fiksuoto vaizdo, apeliantai kelia prielaidą, kad teismui pateikta vaizdo medžiaga galėjo būti sumontuota, o E. K. naudotas vaizdo registratorius nėra laikomas matavimo prietaisu, kol jo tinkamumas nėra patvirtintas metrologiškai. Nurodo, kad iš E. K. pateikto vaizdo registratoriumi užfiksuoto labai trumpo įrašo nuo 17.17.00 iki 17.17.44 val. sudėtinga indentifikuoti kelyje buvusias transporto priemones, jų judėjimo greitį, kelio situaciją, jų padėtį kelyje. Sprendžia, jog iš vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių negalima daryti išvados, kokia tai transporto priemonė, koks jos numeris, spalva ir kokias konkrečiai KET ji pažeidė. Atsižvelgdami į tai, kad E. K. policijai pateikė tik 4 sekundžių įrašą, apeliantai nurodo, jog jos neįmanoma nustatyti transporto priemonių judėjimo sekos, kas yra būtina ir svarbu.
Skunde nurodydami Trakų rajono apylinkės teismo 2015-01-27 nutartį Nr. II-12-213/2015, Klaipėdos miesto apylinkės 2013-08-30 nutartį byloje Nr. II-171-26/2013 tvirtina, kad teismai darė išvadą, jog trumpas vaizdo įrašas neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad asmuo padarė pažeidimą. Sprendžia, jog E. K. ir I. K. parodymų pakeitimą dėl skirtingai nurodyto pažeidimo laiko teismas turėjo vertinti kritiškai, nes bylos tyrimo metu jie patikslinę laiką vėliau teisme vėl teigė, kad įvykis įvyko 2015-05-22 17.17 val. Nurodo ir tai, kad Liudytojas V. V. teisme parodė, kad 2015 m. gegužės 22 d. apie 12.40-12.45 val. (A. J. vilkiko tachografas patvirtina laiką 2015-05-22 12.37 val.) lankėsi jų firmoje, UAB (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), todėl E. K. vaizdo registratoriuje užfiksuotas laikas negali būti patikimu įrodymu nustatinėjant kas ir kada vairavo transporto priemonę, todėl nėra pagrindo minėto vaizdo registratoriaus duomenų laikyti neginčijamu A. J. kaltės įrodymu. Pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje vaizdo registratoriumi užfiksuota medžiaga yra laikoma tik papildomu įrodymu aiškinantis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o faktines aplinkybes užfiksavęs vaizdo įrašas turi būti kokybiškas, išsamus, palikimas ir tikslus (data, laikas, vaizdo kokybė) (Kauno apygardos teismas Nr. ATP-614-493/2014, Vilniaus apygardos teismas Nr. ATP-50-562/2015). Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Tauragės AVPK Šilutės r. PK 2015-06-04 pranešime Nr. 85-PR2-11257 nurodytas vilkiko valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o A. J. vairuojamo vilkiko valst. yra Nr. (duomenys neskelbtini) o pagal valstybės įmonės ,,Regitra“ duomenis egzistuoja taip pat raudonos spalvos vilkikas (duomenys neskelbtini)valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (15,16 b. l.).
Nurodo, kad liudytojų E. K. ir L K. parodymai kaip prieštaringi ir nekonkretūs, vertinti kritiškai, nes jie negalėjo tiksliai ir objektyviai paaiškinti, dėl kokių priežasčių iškart nenurodė tikslaus laiko ir kokia tai buvo transporto priemonė, dėl kurios buvo pateikta informacija policijai, liudytojai nenurodė, kad laikas užfiksuotas vaizdo registratoriuje yra netikslus, nors vėlesniuose savo parodymuose E. K. (2015-08-01 - ši data taisyta, taisymas neaptartas) ir L K. (2015-07-17) ir pakeitė savo paaiškinimus, kurie prieštarauja šių liudytojų pirminiams parodymams, o siųstame elektroniniame laiške nurodyta, kad vilkiko numeriai yra (duomenys neskelbtini), prie administracinės bylos nėra pridėtas E. K. vaizdo registratoriaus apžiūros protokolas, neprijungti prie administracinės bylos šio vaizdo registratoriaus dokumentai. Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai vadovavosi policijos darbuotojos, surašiusios pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą, nes ji yra suinteresuota bylos baigtimi ir šališka, o jos parodymai, kad A. J. pripažino padaręs pažeidimą vertintini kritiškai, nes byloje nėra jokio A. J. prisipažinimo ir jis pažeidimo niekada nepripažino, tik vykstant tyrimui J. A. siūlė A. J. prisiimti kaltę.
Atsižvelgdami į aukščiau nurodytas aplinkybes, tvirtina, kad A. J. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d. sudėties, byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad A. J. pažeidė kitas Kelių eismo taisykles ar padarė administracinį teisės pažeidimą, todėl byla A. J. atžvilgiu turi būti nutraukta.
Nurodo, kad A. J. yra vairuotojas profesionalas, turi 33 vairavimo stažą iš kurių didžiąją dalį vairuoja sunkiasvorę techniką - autobusus ir vilkikus, eismo įvykių per visą vairavimo istoriją nėra turėjęs, turi AM, Al. A2, A, BĮ, B, BE, Cl, C1E, C, CE, Dl, D1E, D, DE transporto priemonių kategorijas, įkūręs šeimos verslo, labai atsakingai vertinantis savo poelgius ir veiksmus žmogus, suprantantis, kad dėl neatsakingumo gali nukentėti verslas bei šeimos gerovė, šiuo metu jam priklausanti įmonė turi išlaikyti 5 vilkikus, įsigytus lizingo būdu, pagal šias sutartis kiekvieną mėnesį mokamos lizingo įmokos, A. J. ne tik vadovauja ir organizuoja įmonės veiklą, bet ir pats asmeniškai vairuoja vilkiką veždamas krovinius, todėl jam vairuotojo pažymėjimo atėmimas sukeltų finansiškai labai skausmingus padarinius, sumažėjus pajamoms nukentėtų verslas ir šeimos gerovė, dėl negalėjimo dirbti vairuotoju per mėnesį A. J. netektų vidutiniškai apie 2000 Eur, o per 4 mėn. patirtų apie 8000 Eur nuostolį, 2015-09-28 išduotas laikinas vairuotojo pažymėjimas, A. J. apribota galimybė vairuoti transporto priemones užsienyje, kai pagrindiniai įmonės partneriai yra įsikūrę šalyse, esančiose Europos Sąjungoje, dėl ko, jo įmonė patyrė didelę žalą ir nuostolius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos įgaliotasis atstovas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas, remdamasis administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad A. J. yra kaltas dėl Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Motyvuojamoji dalis
Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog A. J. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d.
Apeliantas nesutinka su Kelių policijos biuro ir apylinkės teismo padaryta išvada, jog jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, kadangi, jo tvirtinimu byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, jog jam inkriminuoto pažeidimo padarymo metu ir pažeidimo padarymo vietoje buvo jo vairuojama transporto priemonė.
Pažymėtina, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, t. y. chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas ir kiti objektyvios pusės požymiai turi esminę reikšmę tinkamai administracinio teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pažymėjo, kad jam inkriminuoto įvykio metu ir nurodytoje vietoje jis nebuvo, o vaizdo registratoriumi fiksuotas vaizdo įrašas labai trumpas, kad būtų galima nustatyti pažeidimo faktą.
Priešingai nei teigiama nubaustojo A. J. apeliaciniame skunde, administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog nubaustasis, inkriminuotu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkdamas kitą transporto priemonę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, darydamas lenkimą neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonės. To pasekoje priešpriešiais atvažiuojančio automobilio vairuotojas, stengdamasis išvengti susidūrimo, buvo priverstas staigiai stabdyti ir sukti automobilį į šoną.
Liudytojų E. K. ir I. K. nurodytos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti šių liudytojų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių ankščiau paminėti asmenys būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Šių liudytojų parodymus patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, policijos pareigūnės J. A. paaiškinimai teisme, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Tokiu būdu, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo pagrįsta išvada dėl A. J. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d. O be to, ir iš paties A. J. parodymų teisme bei apeliacinio skundo argumentų galima daryti išvadą, jog jis neneigia įvykio dieną važiavęs tuo keliu, kuriame buvo fiksuotas pažeidimas, ir vairavęs tą automobilį, kuris buvo fiksuotas, kaip pavojingai lenkiantis kitą transporto priemonę. Apie tai, kad vilkikas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo įvykio metu, patvirtina ir šio automobilio tachografo duomenys (13, 14 b. l.)
Apeliacinio skundo argumentas dėl pareigūnės J. A. suinteresuotumo administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi atmestinas, kadangi bylos medžiaga dėl chuliganiško vairavimo buvo pradėta rinkti Tauragės AVPK ir tik vėliau persiųsta Šiaulių AVPK, kur, patikslinus įvykio aplinkybės, Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus specialistė J. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė procesinį spendimą, kuris buvo patikrintas teisminio A. J. skundo nagrinėjimo metu.
Darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi administraciniam teisės pažeidimui įrodyti. Teismas aplinkybių, keliančių abejonių pažeidimo padarymu nenustatė.
Esant šioms aplinkybėms, panaikinti apylinkės teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. J. ir jo atstovo advokato apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.