Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo R. V. atstovo advokato Giedriaus Ulinsko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarimo R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. lapkričio 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos specialistas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir R. V. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. paskyrė 800 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 5 d., 9 val. 25 min., vairuodamas transporto priemonę BMW „X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo ir pervažiavo geležinkelio pervažą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas neįvertino ir to, kad 2013-11-19 ATP bylos nagrinėjimo metu, kuri truko maždaug 10 minučių, pareiškėjo pateikiami rašytiniai bei žodiniai prašymai nebuvo išklausyti, tuo aiškiai pažeidžiant ATPK 280 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjas jau tuomet buvo pasiruošęs Kauno AVPK pareigūnams teikti papildomus prašymus, o tai reiškia, kad remiantis minėto 280 straipsnio 5 punktu bei ATPK 272 str. nuostatomis jam buvo užkirsta teisė teikti prašymus dėl naujų įrodymų išreikalavimo. Pareiškėjas jau tuomet buvo parengęs prašymą išreikalauti Amalių pervažos 2013-11-05 filmuotą vaizdo medžiagą bei įrodymus iš LR VRM sistemoje naudojamos Vieningos pajėgų valdymo sistemos (VPVS).

Teismas sau prieštaraudamas nurodo, kad pareiškėjas pervažiavo pervažą 9 val. 25 min., kuomet nutarime vadovavosi AB Lietuvos geležinkeliai filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ informacija, kurioje nurodoma, kad Amalių pervažoje, įvykio laiku, 2013-11-05 nuo 9 val. iki 10 val., pervažos užtvaras buvo nuleistas tris kartus. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl AB Lietuvos geležinkeliai filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ pažymoje nurodytos informacijos dėl 09:14:52.949 laiko ir nesulygino su pareiškėjo nurodytu 09:15:04 laiku vaizdo registratoriuje. Skirtumas tarp pažymoje nurodytų laikų t.y. (09:14:52.949 ir 09:15:04) yra 12 sekundžių. Šių aplinkybių išsiaiškinimas, turėjo būti viena iš esminių sąlygų nustatant tikslų pažeidimo laiką. Pagal minėtą pažymą pervažos užtvara pasiekė horizontalią padėti tik 9:15:16.544, todėl nuo 9:15:04 pagal vaizdo registratorių per 12 sekundžių laiko tarpą pareiškėjas spėjo pervažiuoti pervažą ir nusukti į stovėjimo aikštelę prie gyvenamojo namo R. Kalantos gatvėje. Pareiškėjas neneigia fakto, kad 2013-11-05 dieną policijos patrulio R. G. buvo sustabdytas 9 val. 18 min., bet neigia, kad 9 val. 25 min. kaip tai nurodoma ATP protokole bei nutarime. Pareiškėjas niekuomet neneigė, kad vairuodamas savo individualiajai įmonei priklausančią transporto priemonę BMW „X6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvažiavęs į Amalių pervažą užbaigė manevrą, t. y. pervažiavo per pervažą pradėjus degti draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Teismas nutartyje šališkai vertino pareiškėjo argumentą, kuriame buvo nurodoma, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimo laikas (9 val. 25 min.) realiai neatitinka tikrovės. Pastebėtina, kad teismas pripažino, kad neatitikimas laike yra, bet jis neesminis, neturintis įtakos pažeidimui, pažeidimo laikas negali būti fiksuojamas sekundžių tikslumu, todėl paliekamas administracinio teisės pažeidimo protokole. Mano, kad toks teismo argumentas yra nepagrįstas, kadangi nustatant pažeidimo laiką (9 val. 25 min.) tai turi didelės reikšmės vertinant pažeidimą ne tik minučių, bet ir sekundžių skirtumų neatitikimu. Nuo to laiko kai užtvaras pasiekė horizontalią padėtį t.y. (09:15:16.544) praėjo net 9 minutės ir 45 sekundės.

Pareiškėjo manymu šioje byloje pareigūnai ir bylą nagrinėjęs teismas rėmėsi prielaidomis ir netikslumais, todėl nesurinko pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog pareiškėjas padarė inkriminuojamą pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

R. V. atstovo advokato Giedriaus Ulinsko apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. Spręsdamas R. V. kaltės klausimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apelianto keliamos abejonės dėl policijos pareigūnų parodymų teisingumo yra atmestinos kaip nepagrįstos ir vertintinos kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Apeliantas skunde nurodo, kad policijos pareigūnai R. G. ir A. B., įvykio dieną negalėjo aiškiai matyti Amalių geležinkelio pervažos bei šios pervažos šviesoforų signalų R. V. ją kertant, kadangi policijos ekipažo automobilis buvo maždaug už 100 metrų nuo pervažos ir stovėjo degalinės teritorijoje, tačiau tiek liudytojas R. G., tiek liudytojas A. B. teismo posėdžių metu įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, patvirtino, jog matė, kaip nuo R. Kalantos gatvės atvažiuojantys automobiliai sustojo prie šviesoforo, tačiau R. V. vairuojamas automobilis įvažiavo į geležinkelio pervažą degant raudonam šviesoforo signalui, o besileidžiant šlagbaumui išvažiavo nuo Ateities plento link R. Kalantos g., šie jų parodymai visiškai atitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodomas aplinkybes, yra nuoseklūs ir logiški, teismas jais netikėti neturėjo jokio pagrindo.

Apeliantas nurodo, kad teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl AB Lietuvos geležinkeliai filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ pažymoje nurodytos informacijos dėl 09:14:52.949 laiko ir nesulygino su pareiškėjo nurodytu 09:15:04 laiku vaizdo registratoriuje, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog R. V. vaizdo registratorius nėra kalibruotas, patikrintas metrologinių tarnybų, nėra suderintas su pervažos užtvaros darbo laiku, todėl nėra jokio pagrindo remtis šiais duomenimis siekiant tiksliai nustatyti važiavimo per pervažą laiką. Faktą, kad tarp vaizdo registratoriaus ir pažymos yra akivaizdžių neatitikimų patvirtina ir tai, kad nuotraukoje iš vaizdo registratoriaus matomas per pervažą važiuojantis traukinys (b.l. 13), nuotraukoje matomas laikas – 09:14:16, tačiau iš AB Lietuvos geležinkeliai filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ pažymos (b.l. 49) matyti, jog pervažos garsinė ir šviesos signalizacija įsijungė tik 09:14:52, užtvarai pasiekė horizontalią padėti 09:15:16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vaizdo registratoriaus užfiksuotose nuotraukose esantis laikas negali būti patikimas įrodymas nustatinėjant kada R. V. vairuodamas transporto priemonę faktiškai kirto geležinkelio pervažą.

Apeliantas mano, kad nagrinėjamu atveju tikslus pažeidimo padarymo laikas turi didelės reikšmės vertinant pažeidimą ir nesutinka, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodomu laiku – 09.25 val. jis kirto geležinkelio pervažą, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad laiko neatitikimas yra, bet jis neesminis, neturintis įtakos pažeidimui, kadangi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę neabejotinai patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pažeidimo padarymo laikas yra „apie 09.25 val.“.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad 2013-11-19 ATP bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo pateikiami rašytiniai bei žodiniai prašymai nebuvo išklausyti, tuo aiškiai pažeidžiant ATPK 272 str., 280 str. reikalavimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir tokiu atveju, kurį nurodo apeliantas, visi apelianto žodiniai ir rašytiniai prašymai buvo išklausyti ir išspręsti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo teigti, kad apelianto teisės į gynybą buvo suvaržytos, o administracinio teisės pažeidimo byloje nenustačius esminių pažeidimų ir palikus galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos priimtas nutarimą buvo konstatuota, kad nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 4 d. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-22-875/2014 apeliacinį skundą atmetė priimdamas nutarimą, tačiau išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apylinkės teismas nusprendęs palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti priima nutartį (ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo R. V. atstovo advokato Giedriaus Ulinsko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.