Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartis

2020-10-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-73-377/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-23
Bylos Nr.
II-73-377/2020
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00192-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
Teisėjas
Gražina Gudžiūnienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. R.
Pažeidėjas
M. F.
Institucija
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-73-377/2020Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00192-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 23 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė,sekretoriaujant M. B.,dalyvaujant pareiškėjui A. R.,pažeidėjui M. F.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. skundą dėl 2020 m. liepos 28 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2192-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose 2020 m. rugpjūčio 18 d. gautas pareiškėjo A. R. skundas dėl 2020 m. liepos 28 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2192-2020, kuriuo M. F. nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 Eur bauda.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu nutarimu, pateikė skundą, kuriame prašė M. F. atžvilgiu institucijos paskirtą 30 Eurų baudą pakeisti ir paskirti jam 90 Eur baudą. Skunde nurodė, kad institucija, priimdama nutarimą delinkventui M. F. ydingai papildomai neinkriminavo net trijų sunkinančių aplinkybių. Delinkventas M. F. administracinį nusižengimą padarė tiesiogiai veikdamas kartu su M. K., t.y. iš anksto susitarę ir bendrai veikdami, tai prilyginama bendrininkavimo formai (ANK 36 str. 1 d. 1 p.); administracinis nusižengimas padarytas kankinat asmenį ar tyčiojantis iš jo ( ANK 36 str. 1 d. 9 p.); administracinis nusižengimas padarytas iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų ( ANK 36 str. 11 p.). Todėl institucija jam ydingai neimplikavo trijų fakultatyviųjų sunkinančių aplinkybių. M. F. 2020 m. birželio 18 d. naktį padarytas administracinis nusižengimas yra jo priežastinis delinkventinis elgesys bei tęstiniai konkliudentiniai veiksmai. M. F. deliktą įvykdė būdams girtumo stadijoje, į administracinį nusižengimą įtraukė ir jos vykdyme kone visą naktį dalyvavo kartu su kitu asmeniu, t.y. M. K., ciniškai tyčiojosi iš nukentėjusiojo, galiausiai tai yra M. F. daugiamečio teroro jo atžvilgiu pasekmė. Todėl institucijos paskirta M. F. simbolinė 30 Eur bauda privalo būti panaikinta ir paskirta 90 Eur bauda. Be to, 2020 m. rugsėjo 28 d. vykusiame teismo posėdyje pateikė prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Prašyme nurodė, kad dėl M. F. padaryto administracinio nusižengimo, jo atžvilgiu išsakytų necenzūrinių žodžių, dvi valandas trukusio intensyvaus sistemingo terorizavimo, panaudojant psichinio poveikio priemones, jis patyrė diskomfortą, buvo įžeista jo garbė bei orumas. Nukentėjusysis po tos nakties įvykių negalėjo 20 dienų naktimis ramiai, nesijaudindamas ir be visiško streso užmigti, nes bijojo, jog delinkventas M. F. pasisamdęs pagalbinius delinkventus ir vėl sugrįš jį terorizuoti bei, tikėtina, prives prie savižudybės, jį pradėjo kankinti chroniška nemiga. Tuo jam padaryta 50 Eur neturtinė žala, kurią turi atlyginti M. F..

Atsiliepimas

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepimu prašo skundą atmesti, palikti galioti priimtą nutarimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą bei prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo palaikė, papildomai nurodė, kad M. F. paskirta nuobauda yra neadekvati padarytam nusižengimui, bausmė turi būti parinkta protinga, teisinga ir proporcinga, nes M. F. jį terorizuoja jau nuo 2013 m. , tai yra sistemingas terorizavimas, iš anksto suplanuotas teroras, todėl M. F. turi būti paskirta arti sankcijos vidurkio numatyta 90 Eur nuobauda. M. F. 2020 m. birželio 18 d., naktį, tris kartus grasino nužudyti, todėl po to įvykio nemiega, geria raminančias vaistažoles. Mano, kad 50 Eur jo prašoma priteisti iš M. F. neturtinė žala atitinka teismų praktiką, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus. Prie bylos pateikta medžiaga liudija, jog M. F. jį terorizuoja jau seniai, jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, todėl M. F. atžvilgiu neturtinės žalos priteisimas būtų jam poveikis daugiau prie jo nesiartinti, nedaryti jo atžvilgiu psichologinio poveikio priemonių ir leistų žmogui ramiai gyventi.

Atsiliepimas

Pažeidėjas M. F. atsiliepimu su A. R. pateiktu skundu bei prašymu priteisti 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Teismo posėdžio metu M. F. patvirtino, kad dėl jo 2020 m. birželio 18 d., naktį, jo padarytas nusižengimas buvo įvertintas kompetetingos institucijos– Tauragės AVPK, bauda jam paskirta atsižvelgus į nusižengimo padarymo aplinkybes ir turinio sudėtingumą. Su pažeidimu jis sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi. Sutinka, kad tuo metu buvo neblaivus. Jam paskirtą nuobaudą 30 Eur baudą sumokėjo laiku. Jis pirmą kartą teisme. Policijoje yra baustas ir tai susiję su A. R.. A. R. jį pamatęs tuoj kviečia policiją. Jis dėl A. R. atžvilgiu pasakytų necenzūrinių žodžių atsiprašo, jis neturėjo daugiau jokių ketinimų įžeidinėti A. R.. Pats A. R. skunde nurodo, kad turi ir daugiau panašių konfliktinių situacijų su kitais asmenimis ir kaip pavyzdį mini 2017 m. lapkričio 30 d. bylą, kur jam pavyko iš panašios situacijos turėti finansinės naudos. Todėl A. R. siekia melu ir šmeižtu apkaltinti jį nebūtais dalykais, siekia pasipelnyti ir jam pakenkti. Dėl neturtinės žalos taip pat nesutinka. Nėra pateikta jokių patvirtinančių faktų, kad jis būtų kreipęsis į medikus, kad jam tuo laikotarpiu būtų paskirtas gydymas dėl jo minimų miego sutrikimų. Mano, kad jis visai nepergyveno dėl šio įvykio. Jis gyvena kaimynystėje su A. R.. Žino, kad jis pats vakarais ir vėlesniu laiku stovi krūmuose ir filmuoja. Jis ne tik jį filmuoja, bet ir kitus. Jis savo veiksmais jam skriaudos ar moralinės žalos nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Dėl paskirtos nuobaudos individualizavimo

Nagrinėjamu atveju, ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. F. kaltės nėra. Pareiškėjo skunde keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamo kibimo prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis).

Institucija, skirdama M. F. minimalią baudą, atsižvelgė į jo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. M. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe institucija pripažino tai, jog jis nuo pat veikos padarymo pradžios prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybę pripažino, jog administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Byloje nustatyta, jog M. F. nustatytas 0,83 prom. neblaivumo laipsnis. Pareiškėjas A. R. nurodo, kad skiriant nuobaudą M. F., institucija turėjo pripažinti sunkinančiomis jo atsakomybę aplinkybes tai, jog nusižengimas padarytas dviejų ir daugiau iš anksto susitarusių asmenų ( ANK 36 str. 1 d. 1 p.), administracinis nusižengimas padarytas kankinat asmenį ar tyčiojantis iš jo ( ANK 36 str. 1 d. 9 p.), bei administracinis nusižengimas padarytas iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų ( ANK 36 str. 1 d. 11 p.).

Bylos medžiaga, pačio pažeidėjo M. F. paaiškinimais teisme nustatyta, jog pažeidėjas neturėjo tikslo A. R. pažeminti ar kitaip sutrikdyto jo ramybę ar sveikatą, jis pasakė tik frazę ,,Aisti, kūrva, išlysk‘‘, tai buvęs vienkartinis pasakymas, neturintis tęstinio pobūdžio. Byloje bei teisme nustatyta, jog M. F. nuo pat uždraustos veikos padarymo tyrimo pradžios prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, teismo posėdyje jis dar kartą patvirtino, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, atsiprašė A. R. dėl jo atžvilgiu išsakyto necenzūrinio žodžio, patvirtindamas, kad jis neturėjo daugiau jokių kėslų jį pažeminti ar kitaip sukelti jam psichologinį diskomfortą. Teismas neturi pagrindo netikėti M. F. nuoširdžiu gailėjimosi dėl nusižengimo. Byloje pateikto institucijos - Tauragės AVPK pateiktos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad M. F. nustatytas 0,83 prom. Tai patvirtina ir institucijos priimtas nutarimas, kur M. F. atsakomybę sunkina tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė neblaivus ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Teismas , išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą skundą, kur jis nurodo, kad M. F. veiksmuose yra atsakomybę sunkinančios aplinkybės: dviejų ir daugiau iš anksto susitarusių asmenų padarytas nusižengimas ( ANK 36 str. 1 d. 1 p.), administracinis nusižengimas padarytas kankinat asmenį ar tyčiojantis iš jo ( ANK 36 str. 1 d. 9 p.), bei administracinis nusižengimas padarytas iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų ( ANK 36 str. 1 d. 11 p.), šių aplinkybių nenustatė. Pareiškėjas į bylą pateikia kaip įrodymus, kad būtent pažeidėjas jau keletą metų jį terorizuoja, t.y., byloje pateiktas 2014 m. lapkričio 27 d. Tauragės apylinkės prokuratūros nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 85-1-00702-14 dėl lango išdaužimo. Ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, nes nenustatytas nukaltimą padaręs asmuo. Taip pat pareiškime nurodo ir 2013 m. bei 2015 m. M. F. jo atžvilgiu padarytas nuskalstamas veikas. Tačiau kaip matyti, visi pareiškėjo paminėti atvejai M. F. atžvilgiu neturtėjo tęsinio, jis visuose epizoduose nebuvo pripažintas kaltu ar padaręs nusižengimus. Todėl teismas nevertina jų kaip įrodymų, sunkiančių pažeidėjo atsakomybę. Nors iš bylos medžiagos, vaizdo įrašo nustatyta, kad nusižengime dalyvavo ir M. K., tačiau nebuvo nustatyta, jog jie iš anksto susitarę turėjo tikslą terorizuoti A. R. ar kitaip trikdyti viešąją rimtį. Todėl nelaikytina pažeidėjo atsakomybę sunkiančia aplinkybe dviejų ir daugiau iš anksto susitarusių asmenų padarytas pažeidimas. Byloje taip pat nėra patikimų ir tiesioginių įrodymų, jog nusižengimas padarytas kankinat asmenį, kad būtų galima tokius veiksmus pripažinti kaip M. F. sunkinančiomis jo atsakomybę aplinkybėmis.

ANK 34 straipsnio 2 dalis įtvirtina baudos dydžio nustatymo taisykles. Baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl Institucija nepagrįstai parinko ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią 30 Eur baudą. Jokių kitų išskirtinių aplinkybių, M. F. charakterizuojančių išskirtinai teigiamai, pateiktoje bylos medžiagoje nėra, todėl nukrypti nuo aukščiau nurodyto straipsnio išaiškinimo principo nėra pagrindo.

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamumo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra nei per švelni, nei per griežta. (2017-07-27 Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-70-626/2017). Be to, Lietuvos Respublikos K. T. yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą.

Įvertinus M. F. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis, jam nutarimu paskirta ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali 30 Eur bauda neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Teismas pažymi, jog M. F. institucijai pritaikius ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punkto normas, paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda, tiek dėl padaryto nusižengimo sunkumo (pažeista vieša tvarka, nakties metas ir kt.), tiek pažeidėjo asmenybę apibūdinančių (nusižengimas padarytas neblaivaus asmens) aplinkybių viseto prasme, nedera su teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų turiniu. Todėl negalima teigti, jog išties simbolinė 30 Eur dydžio bauda atgrasys M. F. nuo teisės pažeidimų darymo ateityje ir jį tinkamai nubaus, todėl institucijos paskirta bauda didintina atsižvelgus į jau aukščiau paminėtos (ANK 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto) normos reglamentavimą. Apibendrindamas tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju, anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimą nebaustam, kaltę dėl nusižengimo padarymo pripažinusiam, bei esant jo atsakomybę vienai sunkinančiai aplinkybei, baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį.

Todėl institucijos nutarimu paskirta 30 Eur bauda keistina ir M. F. skirtina ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda didintina iki sankcijoje numatytos minimalios baudos vidurkį siekiančios baudos dydžio, tai yra jam skirtina 85 Eur bauda.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Iš nukentėjusiojo pareikšto prašymo matyti, jog jis reikalauja priteisti iš M. F. 50 Eur neturtinės žalos, kadangi dėl jo padarymo nusižengimo sutriko jo miegas. Pažymėtina, jog Lietuvos administracinių nusižengimų kodeksas nereglamentuoja patirtos neturtinės žalos atlyginimo tvarkos. Neturtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Nors nukentėjusysis pareiškėjas A. R. pareiškė prašymą dėl 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau laikytina, kad pareiškėjas byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš M. F. priteisti 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

ANK 664 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Teismo vertinimu, šioje byloje sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimą tikslinga vadovautis įstatymų nuostatomis bei teismų praktikos gairėmis, kurios aktualios sprendžiant dėl minėtų žalų atlyginimo priteisimo Baudžiamajame procese, ypač panašiose situacijose. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK 578 straipsnį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pareiškėjas (nukentėjusysis) A. R. iš esmės tiek prašyme dėl neturtinės žalos priteisimo, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog po aptariamo įvykio dėl M. F. padaryto administracinio nusižengimo, jo atžvilgiu išsakytų necenzūrinių žodžių, dvi valandas trukusio intensyvaus sistemingo terorizavimo, panaudojant psichinio poveikio priemones, jis patyrė diskomfortą, buvo įžeista jo garbė bei orumas, po tos nakties įvykių negalėjo 20 dienų naktimis ramiai, nesijaudindamas ir be visiško streso užmigti, nes bijojo, jog M. F. vėl sugrįš jį terorizuoti, jį pradėjo kankinto chroniška nemiga. Dėl šių aplinkybių visumos iš pažeidėjo prašo priteisti 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Byloje nustatyta, kad M. F. savo neteisėtais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tai yra 2020 m. birželio 18 d., apie 01.30 val., K. D. gatvėje, Tauragės mieste, nakties metu viešoje vietoje iš važiuojančio automobilio garsiai šaukė ,,Aisti, kūrva, išlysk‘‘. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis išties patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą. Tačiau būtina pripažinti, jog neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pareiškėjas (nukentėjusysis) nurodė, kad dėl pažeidėjo padaryto jo atžvilgiu nusižengimo jis patyrė stresą, išgyvenimus, nervinę įtampą, 20 dienų sutriko jo miegas, todėl turėjo gerti raminančias žoleles. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam, arba prašymą atmesti.

Neturtinė žala kompensuoja ne turtinius praradimus, bet pažeistus asmens interesus, kurie neturi ekonominės vertės. Kaip jau buvo paminėta aukščiau, pareiškėjas, prašydamas atlyginti jam nusižengimu atsiradusią neturtinę žalą, apsiribojo bendromis frazėmis, nurodydamas, kad jam ,,sutriko miegas, naktimis sapnuoja makabriškus košmarus, jį kankina chroniška nemiga‘‘. Tačiau iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų neseka, jog jo patirtas stresas buvo ilgalaikis, kad dėl nusižengimo jam būtų kilę kokie nors tiesioginiai sveikatos sutrikimai, o galbūt ir suvaržymai, atsiradę bendraujant su kaimynais ar pažįstamais, ar gėda ir nepatogumai prieš kaimynus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pažeidėjo veiksmai nebuvo iš anksto suplanuoti, kaip teigia pareiškėjas, kitu atveju, būtina pripažinti, kad ir pats pareiškėjas nakties metu nemiegojo, buvo su filmavimo kamera, sode, ir tik pravažiavus pažeidėjui, jį filmavo. Todėl tikėtina pažeidėjo versija, kad pareiškėjas filmuoja ir kitus kaimynus. Tikėtina ir pažeidėjo versija, jog jis nesiekė tiesiogiai įžeisti A. R., tik pamatęs jį filmuojant buvo pasakyti necenzūriniai žodžiai. Kaip matyti, tai patvirtina ir prie bylos pateiktas vaizdo įrašas, darytas pareiškėjo (nukentėjusiojo), kad nakties metu, apie 01.30 val., A. R. nebuvo impulsyviai pažadintas iš miego, todėl tikėtina, kad jam tiesioginio streso nebuvo, pastarasis nakties metu buvo savo sodyboje, ir galimai pamatęs pažįstamą vaikiną (pažeidėjas yra jo kaimynas), pradėjo filmuoti jo neteisėtus veiksmus. Vadinasi, toks pažeidėjo veiksmas nebuvo jam netikėtas, staigus (ar agresyvus), veiksmuose nebuvo tęstinio pobūdžio. Todėl teismas sprendžia, jog pažeidėjo netinkamus veiksmus teismas įvertino skirdamas jam didesnę nuobaudą nei straipsnio sankcijoje minimali, o neturtinės žalos priteisimas šiuo atveju būtų neadekvatus nusižengimu sukeltoms pasekmėms, kurios laikomos minimaliomis ir nereikšmingos piniginiu atžvilgiu. Pareiškėjo baimės dėl ateityje jam galinčios kilti agresijos ar gąsdinimų iš pažeidėjo pusės niekuo nepagrįsti jo samprotavimai. Pareiškėjas nepateikė daugiau jokių įrodymų dėl galimo jo interesų pažeidimo iš pažeidėjo pusės.

Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą pinigų suma, jo patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste, nėra pagrindo. Todėl prašymas dėl neturtinės žalos atlygini atmestinas.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad M. F. institucijos paskirtą 30 Eur baudą sumokėjęs 2020 m. liepos 29 d. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir pats pažeidėjas M. F.. Esant tokioms aplinkybėms, į M. F. skirtiną 85 Eur baudą įskaitytina jo sumokėta 30 Eur baudą.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. R. skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti 2020 m. liepos 28 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2192-2020 bei juo paskirtą 30 Eur administracinę nuobaudą ir M. F. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskirti 85 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų) baudą.

Įskaityti 2020 m. liepos 29 d. sumokėtą 30 Eur dydžio baudą ir M. F. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskirti galutinę 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) baudą.

I. M. F., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutartį – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Po nutarties priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: 20118906260.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutartis skirti baudą bus vykdoma priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose.

Teisėja Gražina Gudžiūnienė