Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-514-528/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei G. G. dėl skolos už šilumą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Namo administratorius UAB „Būsto valda“, vadovaudamasis LR CK, LR Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis bei LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu, gyvenamojo namo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), priėmė sprendimą mokestį už bendrojo naudojimo patalpų šildymą skaičiuoti vadovaujantis Kauno Technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto šilumos dalių priskyrimo vartotojams koreguojančio koeficiento nustatytomis išvadomis. Apie sprendimą 2011 11 23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informuota ieškovė.

Ieškovė 2011 11 23 UAB „Būsto valda“ priimto sprendimo ir 2011 06 27 Kauno Technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto atlikto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), energetinio audito neskundė. Ieškovė laikotarpyje nuo 2011 11 01 iki 2015 04 01, įvertinusi atliktą pastato energetinį auditą, neskaičiavo atsakovei mokėjimų už bendro naudojimo patalpų šildymą. T.y. nepagrįsta teismo išvada, kad nėra duomenų, jog gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra pasirinkęs pagal VKKEK 2005 07 22 nutarimą Nr. 03-41 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5.

Apeliantė prieštaravo ir prieštarauja dėl ieškovės atliktų skaičiavimų atgaline data, šilumos kiekio dalies nustatymo, todėl kreipėsi į Kauno Technologijos universitetą Architektūros ir statybos institutą dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), energetinio audito (LR ŠŪĮ 12 str. 2 d., 21 str. 2 d., 2005 07 22 VKKEK nutarimas Nr. 03-41). 2011 06 27 atliktas pastato energetinis auditas. Pateikta išvada, kad atsakovei nepriklausė ir nepriklauso dengti kokias nors išlaidas, susijusias su šilumos tiekimu pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), nes susidarantys šilumos nuostoliai per grindis iš pirmo aukšto patalpų į rūsį, viršija suminę atsakovei tenkančių bendrųjų nuostolių vertę ir, kadangi atsakovės patalpos yra pirmame aukšte ir turi dalį šilumos nuostolių, priklausančių pastato šilumos nuostoliams. Be to nustatė, kad remiantis VKKEK šilumos šildymui paskirstymo metodu Nr. 5, suvartota energija šildymui kitiems vartotojams turėtų būti priskiriama pagal bendro (naudingojo) ploto kiekius, įvertinus patalpų aukščio netolygumą ir patalpų padėtį.

Teismas neįvertino, kad atsakovė, nors ir yra atsijungusi nuo šildymo sistemos, savo patalpas šildo ir patiria nemažus nuostolius bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.

Reiškiami reikalavimai dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2007 10 01 iki 2016 03 01. Byloje nepateikti įrodymai kokiu pagrindu iki 2007 10 01 atsakovės patalpoms nebuvo skaičiuojami mokesčiai už šildymą bendroms patalpoms ir kuo remiantis 2010 metais atliktas perskaičiavimas. Teismas nurodo, kad teisinis pagrindas skaičiuoti mokesčius už šildymą bendroms patalpoms atsirado pagal LR Šilumos ūkio įstatymą nuo 2003 10 01.

Metodą Nr. 5 ieškovė atsakovei pradėjo taikyti tik nuo 2011 11 01. Nėra aišku, kokį metodą ieškovė taikė iki nurodytos datos, kokiu teisiniu pagrindu, remiantis 2010 metų rugsėjo ar sausio mėnesį atliko perskaičiavimą atgaline data, bei kaip nustatė atgaliniu laikotarpiu šilumos kiekio dalį, tenkančią atsakovei.

Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovės užsakymu energetinis auditas ieškovei pateiktas tik 2011 09 19, todėl iki to laiko skaičiuoti mokesčius pagal vėliau atlikto audito išvadas ieškovė neturėjo teisinio pagrindo, o bendraturčių sutikimo tokiam perskaičiavimui ieškovei nebuvo pateikta. Dėl energetinio audito atlikimo atsakovė kreipėsi rekomenduota ieškovės. Energetinis auditas atliktas remiantis ir ieškovės duomenimis, kurie derinti su ieškove. Teismo vertinama atsakovės 2011 09 19 ieškovei pateikta ataskaita buvo tik tarpinis rezultatas. Skaičiavimus namo administratorius ieškovei pateikė 2011 11 23.

Sąskaitą ieškovė atsakovei pateikė tik 2010 11 10. Nėra aišku, kodėl nebuvo skaičiuoti mokesčiai už šildymą laikotarpiu nuo 1995 08 31 iki 2007 10 31. Kadangi iki 2010 11 10 atsakovė sąskaitų negaudavo, jai nebuvo žinoma, kad yra priskiriamos išlaidos bendro naudojimo patalpoms šildyti. Atlikus energetinį auditą, atsakovei mokesčiai už bendrojo naudojimo patalpų šildymą nebuvo skaičiuojami. Todėl apeliantė laiko nepagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą, kad nebuvo pagrindo atlikti perskaičiavimą laikotarpiu nuo 2007 10 01 iki 2011 10 31. Taip pat nesutinka su argumentu, kad nebuvo bendraturčių sutikimo tokiam perskaičiavimui, nes tokių duomenų ieškovė neprašė.

Teismas neįvertino, kad atsakovei apskaičiuota mokėtina suma tiesiogiai priklauso nuo priskaičiuotų delspinigių bei atliktų perskaičiavimų.

Laikotarpiu nuo 2011 11 01 iki 2015 04 01 atsakovei mokesčiai už šilumą nebuvo skaičiuojami, nebuvo priskiriama ir apmokestinama šilumos dalis pastato bendriems poreikiams tenkinti, vadovaujantis 2011 06 27 Kauno Technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto atlikto pastato (duomenys neskelbtini), audito išvada. Atsakovei buvo taikomas nulinis koeficientas, nes tai leido tuo metu galiojusi Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 5.2 punkto redakcija.

Iki 2007 metų spalio mėnesio mokesčiai atsakovei nebuvo skaičiuojami, nes ieškovė, skaičiuojant mokesčius už šilumą, nesivadovavo Šilumos paskirstymo metodu Nr. 5. Šie mokesčiai buvo skaičiuojami vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 07 14 sprendimu Nr. T-379 „Dėl mokesčių už patalpų šildymą ir karšto vandens teikimą apskaičiavimo tvarkos aprašo“ nustatytą tvarką, kuri 2007 07 19 tarybos sprendimu pripažinta netekusia galios. Todėl nuo 2007 metų spalio mėnesio iki 2011 metų lapkričio mėnesio atsakovei mokesčiai už šilumą buvo pagrįstai skaičiuoti vadovaujantis Šilumos paskirstymo metodu Nr. 5, kaip teisėtai nuo namo šildymo sistemos atjungtomis patalpoms.

Atsakovė energetinio audito išvadą gavo tik 2011 metų lapkričio mėnesį ir tik nuo jos gavimo dienos galėjo taikyti ir taikė nulinį koeficientą.

Teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovė neturėjo teisinio pagrindo perskaičiuoti mokesčius laikotarpiu nuo 2007 metų spalio mėnesio iki 2011 metų lapkričio mėnesio, nes nėra gavusi namo bendraturčių sutikimo, kad būtų atliktas toks perskaičiavimas. Nepagrįstai atsakovė mano, kad šilumos tiekėjo pareiga prašyti vartotojų pateikti duomenis, reikalingus mokesčiams už šilumą apskaičiuoti (Šilumos teikimo ir vartojimo taisyklių 133.4 p.).

2015 03 04 nutarimu Nr. O3-205 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino Šilumos kiekio bendrosios reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 naują redakciją, kurioje neliko nuostatos apie galimybę priskirti butams ar kitoms patalpoms šilumos kiekius pastato bendrosioms reikmėms, įvertinant buto (patalpos) padėtį pastate. Audito išvados negali pakeisti šilumos paskirstymo metodo nuostatų. Pasikeitus Šilumos kiekio bendrosios reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 redakcijai, ieškovė atsakovei mokesčius už šilumą, skirtą bendriesiems namo poreikiams tenkinti, pradėjo skaičiuoti nuo 2015 metų balandžio mėnesio, kadangi minėto komisijos nutarimo 2 punktas leido ir toliau taikyti energijos vartojimo audite nustatytą šilumos paskirstymo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti koeficientą. Audite nurodomas koeficientas - 0,245 arba 24,5 proc. Šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 redakcijos 5.2 punktas numato visiems pastato šilumos vartotojams (įskaitant ir teisėtai atjungtų nuo bendros šildymo sistemos butų ir kitų patalpų savininkus) priskirti dalį apskaičiuotos šilumos bendrosioms reikmėms tik pagal butų ar patalpų tūrį, kai jų aukštis nevienodas, tai šiluma ir buvo paskirstyta visiems pastato butams ir kitoms patalpoms, įskaitant ir atsakovei priklausančias negyvenamas patalpas.

Nepagrįstas atsakovės argumentas, jog teismas neįvertino, kad atsakovei priskaičiuota mokėtina suma tiesiogiai priklauso nuo priskaičiuotų delspinigių. Ieškovė nereiškia reikalavimo dėl delspinigių priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovės, kuriai nuosavybės teise priklausančios patalpos yra teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos, priteista skola už patiektą šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.

Byloje nustatyta, kad atsakovei G. G. nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovė teikia šilumą namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad atsakovei priklausančios patalpos 1995 08 31 teisėtai atjungtos nuo namo centralizuotos šildymo sistemos. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės skolą už patiektą šilumą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti už laikotarpį nuo 2007 10 01 iki 2016 03 01. Taip pat nustatyta, kad, remiantis 2011 06 27 Kauno Technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto atlikto pastato (duomenys neskelbtini), audito išvada, laikotarpiu nuo 2011 11 01 iki 2015 04 01 atsakovei mokesčiai už šilumą nebuvo skaičiuojami. T.y. byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už šilumą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti laikotarpiu nuo 2007 10 01 iki 2011 11 01 ir nuo 2015 04 01 iki 2016 03 01.

CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (2014 m. spalio 16 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) turi būti apmokėta namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name. Pareiga išlaikyti name esančias bendrojo naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017 ir joje nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką).

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu, šilumos kiekis pastatui šildyti apskaičiuojamas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22d. nutarimu Nr. O3-41 patvirtintą Šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5 (1.4 punktas). Šis metodas buvo taikomas apskaičiuojant atsakovei tenkančią apmokėti dalį šilumos, suvartotos namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šis metodas taikytas pagrįstai. Ginčo dėl to byloje nekilo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai iki ieškinio byloje pareiškimo būtų pasirinkę Šilumos paskirstymo metodą Nr. 5. Metodas taikytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog nepagrįsta teismo išvada, kad nėra duomenų, jog gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra pasirinkęs pagal VKKEK 2005 07 22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5. Šios teismo išvados nepaneigia ir aplinkybė, kad laikotarpiu nuo 2011 11 01 iki 2015 04 01, įvertinus atliktą ginčo pastato energetinį auditą, atsakovei nebuvo skaičiuojami mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymą. Mokesčiai nebuvo skaičiuojami atsižvelgiant į namo administratoriaus 2011 11 23 raštą Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neįvertino, kad atsakovė, nors ir yra atsijungusi nuo šildymo sistemos, savo patalpas šildo ir patiria nemažus nuostolius bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip jau nurodyta, bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Butų ir (ar) kitų patalpų savininkai, nepaisydami pasirinkto jiems asmeniškai priklausančių patalpų šildymo būdo, turi pareigą atsiskaityti už šilumos dalį, tenkančią daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Pažymėtina, kad bendrojo naudojimo objektų šildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų bendrojo naudojimo objektų šildymą. T.y. mokesčiai už bendrojo naudojimo patalpų šildymą skaičiuojami įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad minėti mokesčiai ieškovei buvo skaičiuojami nesant įstatyminio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad, esant pagrindui, atsakovei mokesčiai už bendrojo naudojimo patalpų šildymą skaičiuojami nebuvo laikotarpiu nuo 2011 11 01 iki 2015 04 01.

Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad nėra aišku kuo remdamasi ieškovė 2010 metais atliko perskaičiavimą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė buvo informuota apie mokesčių skaičiavimo teisinį pagrindą ir tvarką, atliktą perskaičiavimą. Kokiu pagrindu remiantis atliktas perskaičiavimas atsakovė informuota 2010 12 24 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) bei vėlesniais raštai (b.l. 47-48; 54-55; 59-60; 61-62; 63). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų skundusi šiuos ieškovės veiksmus.

Nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad Metodą Nr. 5 ieškovė atsakovei pradėjo taikyti tik nuo 2011 11 01. Kaip jau nurodyta, nuo šios datos, taikant Metodą Nr. 5, buvo atlikti skaičiavimai vadovaujantis atlikto namo energetinio audito duomenimis.

Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas aplinkybė, jog nebuvo savalaikiai pateikti mokėjimai, nėra pagrindas atleisti asmenį nuo įstatyminės pareigos vykdymo. Šios pareigos nepaneigia ir atsakovė apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad 2000 metais buvo sudaryta komisija, kuri nustatė, kad šiluma iš bendro naudojimo patalpų nesklinda į atsakovės patalpas, šildymo ir karšto vandens stovai yra pilnai izoliuoti. Kaip jau nurodyta, bendrojo naudojimo objektų šildymas apima laiptinių, namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų bendrojo naudojimo objektų šildymą. T.y. būtent už patalpų šildymą turi mokėti ieškovė ir aplinkybė, kad šiluma iš bendrojo naudojimo patalpų nesklinda į atsakovės patalpas, nepaneigia šios įstatymu nustatytos atsakovės pareigos.

CK 4.85 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kaip byloje nustatyta, energetinio audito išvados ieškovei pateiktos 2011 11 23, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skaičiuoti mokesčius pagal audito išvadas už pateiktą šilumos energiją iki audito atlikimo, nebuvo pagrindo, o bendraturčių sutikimo tokiam perskaičiavimui ieškovei nebuvo pateikta. T.y. ieškovei nėra pateikta duomenų, jog ginčo namo ir kitų patalpų savininkai sutikto už atsakovę, kaip nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungtų patalpų savininkę, vykdyti atsakovės prievolę apmokėti bendrosioms reikmėms skirtą šilumos energiją. Atsakovė, būdama suinteresuota, kad mokesčiai jai nebūtų skaičiuoti, turėjo imtis veiksmų, kad susitarti su namo bendraturčiais. Jau 2012 03 07 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 57) ieškovė nurodė, jog tam, kad būtų perskaičiuotas mokestis nuo 2007 metų, turi būti pastato valdytojo patvirtintas bendraturčių sprendimas.

Pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl pasikeitusio Metodo Nr. 5 ir jame taikomų koeficientų bei dėl pateiktų skaičiavimų neatitikimų, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, šių argumentų nekartoja. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2015 05 28 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 65) ieškovė nurodo, kodėl yra pradėti nuo 2015 04 01 skaičiuoti mokesčiai už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Nurodoma, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2015 03 04 nutarimu Nr. O3-205 patvirtino Šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatyto ir paskirstymo metodo Nr. 5 naują redakciją, kurioje nebeliko nuostatos apie galimybę priskirti butams ar kitoms patalpoms šilumos kiekius pastato bendrosioms reikmėms, įvertinant buto (patalpos) padėtį pastate. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pateikusi skundą dėl ieškovės veiksmų, nors tokia galimybė jai buvo nurodyta.

Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, teisingai išsprendė ginčą ir tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bendraturčio prievolę mokėti už dalį daugiabučiam namui patiektos ir apskaitytos šilumos energijos, tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno aplinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno aplinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.