Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei G. G. dėl skolos už šilumą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad: ieškovė tiekia šilumą namui (duomenys neskelbtini), kuriame esanti negyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso atsakovei; atsakovė kaip patalpų savininkė turi apmokėti už jai tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepriklausomai kokiu būdu šildomos jai priklausančios patalpos; atsakovei tenkančios apmokėti šilumos kiekis apskaičiuotas taikant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodą Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovės skola už laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2016-03-01 yra 2 031,94 Eur, kurią ir prašo priteisti iš atsakovės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad: atsakovei G. G. nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių šildymo sistema atjungta nuo 1995-08-31, UAB „Būsto valda“ administruojamame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-11, 92-94, 112); ieškovės mokesčių paskaičiavimo pažymose nurodyta 2 031,94 Eur atsakovės skola už patalpas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2016-03-01, įvertinus 2010 m. rugsėjo mėnesio perskaičiavimą, taip pat pateikta perskaičiavimus detalizuojančios lentelės (b. l.14-32, 169-170, 178-180); ieškovė yra pateikusi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nagrinėtą skundą su kitu asmeniu dėl šilumos paskirstymo (b. l. 33-44); ieškovė ragino atsakovę apmokėti skolą už šilumą, sudaryti sutartį, o tarp šalių nuo 2010 m. lapkričio mėnesio vyko susirašinėjimas dėl skolos ir jos dydžio (b. l. 45-49, 54-71, 95, 113-116, 125); 2011-06-27 Kauno technologijos universiteto (toliau – KTU) Architektūros ir statybos institutas atsakovės užsakymu pateikė ataskaitą pagal 2011-04-01 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pastato (duomenys neskelbtini), energetinio audito išvados dėl bendrųjų nuostolių nustatymo, kurios tyrimo tikslas buvo nustatyti kokią dalį bendrųjų pastato šilumos nuostolių turi dengti užsakovas (b. l. 50-53, 104-110, 130-136); 2011-11-23 UAB „Būsto valda“ pateikė ieškovei 2011-06-27 KTU Architektūros ir statybos instituto išvadų kopiją ieškovei ir prašė jomis vadovautis, skaičiuojant mokestį už bendrojo naudojimo patalpų šildymą (b. l. 111); 2012-03-27 UAB „Būsto valda“ prašymu ieškovė pateikė duomenis apie gyvenamajam namui ir jo patalpų savininkams perskaičiuotas šilumos dalis (b. l. 119-124). Taip pat byloje yra pateiktos ieškovės PVM sąskaitos faktūros atsakovei – 2010-09-30 Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini) bei už 2012 m. vasario mėn. be numerio (b. l. 96-101, 117-118, 162-168). Atsakovė yra pateikusi I. J. Vasiliauskienei (objekto adresas (duomenys neskelbtini)) ieškovės išrašytas sąskaitas 2010-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-31 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 126-129).

Šioje byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo už šilumos energiją – ieškovė teigia, kad atsakovė yra jai skolinga, o atsakovė nurodo neturinti prievolės ieškovei mokėti už šilumos energijos paslaugas, vadovaujantis 2011-06-27 atlikto energetinio audito išvadomis. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės patalpos teisėtai atjungtos nuo namo centralizuotos šildymo sistemos, o dėl mokėjimų už šilumą namo bendro naudojimo patalpoms šalys nėra sudarę rašytinės sutarties. Duomenų, kad gyvenamojo namo, kuriame yra atsakovei priklausančios negyvenamosios patalpos, butų ir kitų patalpų yra pasirinkę Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) rekomenduojamo bendrai suvartojamos šilumos matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą arba kad atsakovė bendru su kitais namo bendraturčiais susitarimu visiškai ar iš dalies atleista nuo šilumos energijos, tenkančios gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, mokėjimo, nėra.

Daugiabučio namo bendraturčiai turi dvejopą pareigą šilumos energijos vartojimo atžvilgiu – atlyginti ne tik šilumos ir karšto vandens vartojimo išlaidas, bet ir išlaidas bendram turtui išlaikyti. Namo bendraturčiui atsijungus butą nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, jis lieka šilumos vartotojas kita prasme – kaip turto savininkas, kuris privalo proporcingai savo nuosavybės daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas namui atnaujinti, nes daugiabučio namo šildymo sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 1, 3 dalys, 4.83 straipsnio 3 dalis). Taigi, prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, o patiekta ir apskaityta šilumos dalis, kurios vartotojai (butų ir kitų patalpų savininkai) neapmoka, sunaudojama bendrosioms patalpoms šildyti ir turi būti apmokėta vartotojų kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes kiekvienas bendraturtis atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu) (CK 4.76 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-514/2004, Nr. 3K-3-229/2012). Pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų ar kitų patalpų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos, todėl atsakovei, kaip bendraturtei, tenka pareiga mokėti už šilumą namo bendrosioms konstrukcijoms išlaikyti ir bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepriklausomai nuo naudojimosi tomis patalpomis (Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015). Pažymėtina, kad šioje byloje reiškiami reikalavimai už laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2016-03-01, todėl šalių santykiai nagrinėtini tik dėl šio laikotarpio, tačiau pažymėtina, jog teisinis pagrindas skaičiuoti mokesčius už šildymą bendroms patalpoms atsirado pagal Šilumos ūkio įstatymą nuo 2003-10-01.

Tuo atveju, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos, moka už jam paskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal VKEKK rekomenduojamus taikyti ar su jais suderinus metodus nustačius kokia visų vartotojų bendrai suvartota šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš VKEKK rekomenduotų taikyti metodų (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2010-10-25 Energetikos ministro įsakymu Nr.1-297, 132.5 punktas). Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Ieškovė nurodo skaičiavusi atsakovei tenkančią apmokėti dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendro naudojimo patalpoms šildyti, pagal 2005-07-22 VKEKK nutarimu Nr. O3-41 „Dėl komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“ patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5 (toliau – Metodas Nr. 5), taikomą, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.) (Metodo 1.4. punktas), todėl šiuo atveju šio metodo taikymas laikytinas pagrįstu.

Pagal Metodą Nr. 5 yra nustatoma kokia iš centralizuotos šildymo sistemos patiektos į pastatą šilumos kiekio dalis tenka bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, o ši dalis nustatoma pastato šildymui suvartotą šilumos kiekį dauginant iš šilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficiento, kuris gali būti nustatomas pagal pačiame metode (Metodo 3.1. punkte) įtvirtintą rekomendaciją arba pagal pastato energijos vartojimo audito duomenis (Metodo 3.2. punktas), kai daugiabučio namo bendraturčiai teisės aktų – CK, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nustatyta sprendimo priėmimo tvarka pasirenka jį taikyti. Kaip matyti, atsakovės užsakymu energetinis pastato (duomenys neskelbtini), auditas buvo pateiktas ieškovei tik 2011-09-19, todėl iki to laiko skaičiuoti mokesčius pagal vėliau atlikto audito išvadas ieškovė neturėjo teisinio pagrindo, o bendraturčių sutikimo tokiam perskaičiavimui ieškovei nebuvo pateikta (CK 1.7 straipsnis, CPK 177, 178 straipsniai b. l. 49-53, 104-110, 113, 130-136). Pažymėtina, kad iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovė informavo atsakovę apie mokesčių skaičiavimo teisinį pagrindą ir tvarką bei atliktą perskaičiavimą už laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2009-12-31 dar 2010-12-24, o ir vėliau (b. l. 47-48, 54-55, 57, 59-66). Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovė, gavusi atsakovės užsakyto energetinio audito išvadas, jomis vadovavosi iki 2015 balandžio mėnesio. 2015-03-04 pasikeitus Metodo Nr. 5 redakcijai (įsigaliojo nuo 2015-03-07) ir nelikus nuostatos dėl galimybės šilumos kiekius pastato bendroms reikmėms priskirti, atsižvelgiant į patalpos padėtį pastate, atsakovei nuo 2015 m. balandžio mėnesio vėl pradėtas skaičiuoti mokestis už šilumą bendrosioms namo reikmėms, nes visiems pastato šilumos vartotojams jis skaičiuojamas tik pagal butų (patalpų) plotą arba tūrį (jei patalpų aukštis nevienodas), nekeičiant audito nustatyto bendrųjų šilumos nuostolių koeficiento (24,5%). Taigi, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, pripažintina, kad ieškovė pagrįstai skaičiuoja mokestį, kurį atsakovė privalo mokėti ne sutarties, bet įstatymų pagrindu (CK 6.2 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad Metodas Nr. 5 nenumato galimybės nustatyti šilumos dalies bendrojo naudojimo patalpoms šildyti nustatymo koeficiento individualiai konkrečiam butui ar kitai patalpai, o pastato (duomenys neskelbtini), bendraturčiai nėra atlikę energijos vartojimo audito, kuriuo būtų numatyta taikyti kitą koeficientą viso pastato atžvilgiu.

Atsakovės argumentai dėl nevienodų duomenų pateikimo jai ir teismui atmestini, nes: atsakovei pateiktoje 2010-09-30 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), o ir kitose sąskaitose faktūrose mokėtina suma nurodyta su delspinigiais, o teismui pateiktoje mokesčių paskaičiavimo pažymoje – be jų (3828,68-98=3730,68) (b. l. 13, 101, 118167); 2010-09-30 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog sąskaita pateikta už šildymą 2007-2009 metais, o mokesčių paskaičiavimo pažymoje tuo laiku ir nurodyta apie perskaičiavimą ir akivaizdu, jog jis tuo metu ir buvo atliktas (b. l. 13, 96-100); ieškovė mokesčių perskaičiavimus atliko 2010 m. rugsėjo mėnesį, todėl objekto (duomenys neskelbtini), mokėtojos I. J. Vasiliauskienės sąskaitose už 2010 m. spalio-gruodžio ir 2015 m. balandžio mėnesius minėtas perskaičiavimas neatsispindi (b. l. 120-129). Teismas sutinka, kad mokesčiai turi būti skaičiuojami ir pateikiami apmokėjimui savalaikiai, tačiau tai nėra pagrindas atleisti asmenį nuo įstatyminės pareigos vykdymo, juolab, kad kiekvienas asmuo privalo sąžiningai, tinkamai ir laiku vykdyti savo prievoles, o vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai keisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, draudžiama (CK 6.4, 6.38, 6.59 straipsniai). Įrodymų, kad ieškovės nurodytos sumos už patiektą šilumą atsakovei priskaičiuotos neteisingai ar kad jos yra sumokėtos, teismui nepateikta (CPK 177, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieškinys laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas – ieškovei iš atsakovės priteistina 2 031,94 Eur skola už patiektą šilumą laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2016-03-01 (CK 6.2, 6.38 straipsniai, 6.63 straipsnio 1 dalies 1-3 punktas, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.383, 6.388, 6.391 straipsniai, Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnis, 19 straipsnio 5 dalis, 25 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 5% dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-05-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei – 30,00 Eur žyminis mokestis bei 1,71 Eur išlaidos už duomenų gavimą iš Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3, 9 punktai, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, b. l. 2, 8, 72-76).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija” (įmonės kodas 235014830, buveinė Kaune, Raudondvario pl. 84, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT607044060002866144, AB SEB bankas) 2031,94 Eur (dviejų tūkstančių trisdešimt vieno euro 94 ct) skolą už patiektą šilumą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-05-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 30,00 (trisdešimties eurų) žyminį mokestį ir 1,71 Eur (vieną eurą 71 ct) už duomenų gavimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.