Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) T. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau AB) L. dėl tarptautinio viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė UAB T. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad viešojo pirkimo Nr. 3602878 „(duomenys neskelbtini)“ Specialiųjų pirkimo sąlygų 2.3 p., 3.1 p. 2 lentelės 1-3 eilutėse nustatytos sąlygos yra neteisėtos.

2. Ieškovė teigė, kad atsakovė paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą Nr. 3602878, tačiau nepagrįstai ir neteisėtai neskaidė pirkimo objekto, taip užkirsdama kelią ieškovei dalyvauti pirkime dėl 110 kV oro linijos demontavimo ir pateikti pasiūlymą.

3. Atsakovė AB L. prašo ieškovės ieškinį atmesti.

4. Atsakovė nurodė, kad ieškovė neįrodė teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygų teisėtumą. Atkreipė dėmesį į tai, kad 330 kV oro linija (duomenys neskelbtini) ir 110 kV OL (duomenys neskelbtini) nėra visiškai savarankiški objektai ir jų išskyrimas į atskirus objektus būtų netikslingas ir neracionalus dėl technologinių bei organizacinių priežasčių. Pažymėjo, kad ruožo projektavimo darbai jau ir taip yra atliekami pagal 2024 m. birželio 28 d. sudarytą sutartį, t. y. dalis pirkimo objekto dubliuojasi su kito atsakovės vykdyto pirkimo objektu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

5. Bylos medžiaga nustatyta, kad PO Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) priemonėmis paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą Nr. 3602878 „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo siekė įsigyti oro linijų demontavimo darbus. Specialiųjų pirkimo sąlygų 1.2 punkte nurodyta, kad vykdomas supaprastintas pirkimas. Ieškovė 2025 m. liepos 15 d. pateikė pretenziją, prašydama: pirkimą nutraukti ir išskaidyti pirkimo objektą į dvi pirkimo dalis bei kiekvienai pirkimo daliai nustatyti savarankiškus kvalifikacijos reikalavimus, minimaliai pakankamus demontavimo darbams atlikti. 2025 m. liepos 18 d. PO atmetė ieškovės pretenziją, motyvuodama tuo, kad pirkimo objekto skaidymas būtų netikslingas ir neracionalus dėl technologinių ir kitų priežasčių, ir atsižvelgiant į tai, jog pirkimo objektas nėra suskaidytas į atskiras dalis, tiekėjams nenustatomi skirtingi kvalifikacijos reikalavimai dėl atskirų oro linijų demontavimo.

6. Byloje ieškovė kelia PO atsisakymo pirkimo objektą skaidyti į dvi dalis pagrįstumo klausimus.

Dėl pirkimo skaidymo

7. Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau VPĮ) 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, nusprendusi tarptautinio pirkimo ar statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimo objekto neskaidyti į dalis, sprendimo pagrindimą nurodo pirkimo dokumentuose.

8. Pagal Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo 40 straipsnio 1 dalį perkantysis subjektas, siekdamas didinti tiekėjų konkurenciją ir atsižvelgdamas į smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes įvykdyti pirkimo sutartį, priima sprendimą dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką.

9. Ieškovė teigė, kad PO neskaidydama pirkimo objekto į dalis pažeidė viešųjų pirkimų principus ir specialiosiose pirkimo sąlygose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai yra pertekliniai, ribojantys tiekėjų konkurenciją.

10. Specialiųjų pirkimo sąlygų 2.3 punkte nurodyta, kad pirkimo objektas į pirkimo objekto dalis neskaidomas, o 3.1 punkto 2 lentelės 1-3 eilutėse nustatyti kvalifikacijos reikalavimai tiekėjui.

11. Kasacinio teismo praktika dėl viešojo pirkimo sutarčių skaidymo į pirkimo dalis plėtojama ne tik pirkimo objektų heterogeniškumo (savo pobūdžiu atskirų), bet ir homogeniškumo (panašumo, vienarūšiškumo) atvejais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-469/2015).

12. Nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose perkančiosioms organizacijoms nenustatyta pareigos išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad jos šioje srityje turi visišką diskreciją; atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017).

13. PO sprendimas neskaidyti jų objektų į dalis negali būti grindžiamas formaliu argumentu, jog PĮ nėra nustatyta tokia prievolė, tačiau turi būti pagrįstas realiomis ir objektyviomis aplinkybėmis, rodančiomis, kad toks sprendimas yra racionalus ir pagrįstas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-139-790/2023, 44 nutarties punktas).

14. Atsakovė savo veiksmus neskaldant pirkimo objekto grindė techninėmis ir administravimo priežastimis.

15. Teismas negali sutikti su atsakovės atsiliepimo teiginiais, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygų teisėtumą. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovei vykdant konsultacijas su rinkos dalyviais ieškovė nepareiškė jokių pastabų dėl viešojo pirkimo ar jo sąlygų, savaime nesuponuoja išvados, kad potencialūs tiekėjai neturi suinteresuotumo pirkimu.

16. Teismas laiko nepagrįstais atsakovės teiginius, kad nesant jokių duomenų apie ieškovės turimus atestatus ar licencijas, susijusias su pirkimo objektu, ieškovė neturi suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas ir civilinė byla turi būti nutraukta.

17. Teisingumo Teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, jog su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškė savo valią, galinčią lemti teisinius padarinius; VPĮ nuostatomis gali remtis ne tik viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo, t. y. ne tik pirkimo objektą pasiūlęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektą pasiūlyti (tiekėjas) asmuo, bet dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadarę. Teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz., tiekėjo galimybė laimėti viešąjį pirkimą) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

18. Kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų įvertinti pirkimo objekto skaidymo į dalis reikalingumą ir būtinumą, ypatingai atsižvelgiant į rinkos specifiką bei į tai, ar bus užtikrinta konkurencija ir tiekėjų nediskriminavimas, ar pirkimo objekto skaidymas galėtų paskatinti naujų rinkos dalyvių pritraukimą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-520-798/2023).

19. Ieškovė nurodė, kad reikšdama ieškinį, siekia konkretaus ir aiškaus tikslo – kad pirkimo objektas būtų išskaidytas, nebūtų perteklinių kvalifikacinių reikalavimų ir ji turėtų galimybę pateikti pasiūlymą dėl 110 kV OL (duomenys neskelbtini) demontavimo darbų atlikimo. Ieškovė pažymėjo, kad turi galimybę iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos įsigyti trūkstamą kvalifikaciją ar pasitelkti kitus ūkio subjektus (subtiekėjus), turinčius reikiamus kvalifikacinius pajėgumus.

20. Kasacinio teismo išaiškinta, jog konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams; perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas; tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis, arba tai, kad aukštą reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga; nekvestionuotina, kad paskelbtas pirkimas (kaip, beje, ir kiekvienas viešasis pirkimas) yra susijęs su viešuoju interesu, ir neabejotina jo nauda, tačiau šio pirkimo pobūdis nepateisina tiekėjų konkurencijos (taip pat viešojo visuomenės intereso) varžymo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

21. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, tinkamai realizavo savo teisę kreiptis teisminės gynybos ir teismas, įvertindamas šios bylos kategoriją, ieškovės nurodytas aplinkybes įvertina iš esmės.

22. Pažymėtina, kad atsakovė siekia įsigyti 330 kV oro linijos (toliau OL) (duomenys neskelbtini) ir 110 kV OL (duomenys neskelbtini) oro linijų demontavimo darbus, nurodydama, kad oro linijos nėra visiškai savarankiški objektai ir jų išskyrimas į atskirus objektus būtų netikslingas bei neracionalus. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės dėl racionalesnio vieno rangovo technikos ir žmogiškųjų resursų paskirstymo, yra susijusios su rangovo (-ų) darbo organizavimo ypatumais, tačiau tai nėra pakankama priežastis riboti potencialių tiekėjų konkurenciją. Atsakovės teiginiai, kad esant vienam rangovui, jai netektų pasitelkti papildomų resursų dviejų rangovų veiksmų koordinavimui, taip pat neparodo objekto neskaidymo būtinumo. Teismo nuomone, atsakovės atsakingas asmuo (koordinatorius) galėtų būti atsakingas už daugiau nei vieno rangovo veiksmų priežiūrą arba ši priežiūra galėtų būti paskirstoma, atsižvelgiant į atskirų atsakovės darbuotojų specializaciją, tačiau tai negali būti laikoma pagrindu pirkimo objekto neskaidyti į dalis.

23. Kasacinis teismas išaiškino, jog galimų tiekėjų skaičius konkurse neturi lemiamos reikšmės nustatant neteisėtą konkurencijos iškraipymą, nes atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną per se tiekėjų varžymąsi riboja (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

24. Minėta, kad žmogiškojo faktoriaus aplinkybės nepatvirtina objekto neskaidymo efektyvumą ir būtinumą.

25. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį į pirkimo objekto techninius įgyvendinimo ypatumus ir koordinavimo pastangas, teigdama, kad demontuojamų betoninių ir metalinių atramų aukštis svyruoja nuo 18 iki 40 metrų, didžioji dalis 110 Kv ir 330 kV OL atramų nutolusios viena nuo kitos tik apie 20 metrų, todėl demontavimo darbus racionaliau atlikti vienam tiekėjui(rangovui).

26. Teismo vertinimu, atsakovės nurodyti pirkimo objekto techniniai įgyvendinimo ypatumai nepatvirtina, kad objektą suskaidžius savaime kiltų papildomos tikslų įgyvendinimo rizikos. Teismas sprendžia, kad atramų demontavimo darbai gali būti organizuojami skirtingu laiku, etapais, ar skirtingų tiekėjų vienu metu skirtingose vietose, ar padalijant (nustatant) konkrečias darbų zonų vietas.

27. Teismas sprendžia, kad atsakovė įrodymais nepagrindė savo teiginių dėl sudėtingų atskirų projektų atlikimo miškingoje vietoje specialia sunkiąja technika sąlygų. Byloje nėra jokių duomenų, parodančių, kad skirtingiems tiekėjams būtų sudėtingiau pasidalyti rangos darbams atlikti panaudotų kelių būklės atstatymo atsakomybę ar rangovams būtų apribota galimybė naudotis tais pačiais keliais ir privažiavimas. Galutinė siekiamų atlikti darbų apimtis – demontuoti atramas, nepriklauso nuo potencialių tiekėjų skaičiaus, todėl demontuojamų ir išvežamų betoninių ir metalinių atramų skaičius nepakis, o miškingoje vietoje esantiems keliams bus padarytas iš esmės analogiškos apimties poveikis, nepriklausomai nuo tiekėjų skaičiaus.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atskirų (savarankiškų) pirkimo objektų sujungimas turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis ir būti vienintele priemone perkančiajai organizacijai pasiekti užsibrėžtų tikslų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017).

29. Šiuo atveju atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, parodančių, kad atskirai neįmanoma atlikti 330 kV OL (duomenys neskelbtini) ir 110 kV OL (duomenys neskelbtini) demontavimo darbų.

30. Negalima sutikti su atsakovės argumentais, kad skirtingiems rangovams vykdant OL demontavimo darbus ir organizuojant linijų atjungimo procesus, kurie derinami su atsakove ir AB E., padidėtų atsakovės procedūrų derinimo sąnaudos ir padažnės vartotojų atjungimai. Akivaizdu, kad elektros energijos tiekėjų siekis yra užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą galutiniams vartotojams, tačiau pirkimo objekto skaidymas į dalis savaime neparodo, kad atliekant rangos darbus elektros energijos vartotojai patirtų žymiai daugiau nepatogumų, nei pirkimą neskaldant.

31. Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad pirkimo objektą pripažinti prioritetiniu viešojo intereso dėl tiekėjų sąžiningo varžymosi atžvilgiu turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, kaip išimtis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

32. Atsakovės nurodytos aplinkybės neparodo, kad tik pirkimo objekto neskaidant, galima pasiekti pirkimo tikslą, o darbų išskyrimu tam tikros viešojo intereso siekiamybės liks neįgyvendintos.

33. Pažymėtina, kad atsakovė nurodė, jog jos rangovas T., UAB 2025 m. liepos 23 d. informavo, kad projekto „(duomenys neskelbtini)“ dalis - projektavimo darbai jau yra atliekami pagal 2024 m. birželio 28 d. tarp jos ir T., UAB sudarytą sutartį „110/35/10 kV (duomenys neskelbtini) TP 110 kV skirstyklos rekonstrukcijos projektavimo paslaugos“ Nr. 24VP-SUT-126. Taigi, dalis pirkimo objekto dubliuojasi su kito atsakovės vykdyto pirkimo, dėl kurio jau pasirašyta 2024 m. birželio 28 d. sutartis, pirkimo objektu ir atsakovė planuoja nutraukti pirkimą dėl esminės klaidos techninėje užduotyje ir atitinkamai pakoreguoti techninę užduotį bei kitus pirkimo dokumentus.

34. Iš atsakovės minėto projekto „110/35/10 kV (duomenys neskelbtini) TP 110 kV skirstyklos rekonstravimas“ techninės užduoties 6.2. punkto matyti, kad numatyta suprojektuoti 110 kV OL (duomenys neskelbtini) ruožo nuo atramos Nr. 23A iki atramos Nr. 59 demontavimo darbus. Iš ginčo pirkimo techninės užduoties 3 priedo 1 punkto matyti, kad projekto rengimo etapas apima paprastojo remonto aprašo parengimą ir rangos darbus.

35. Taigi, pati atsakovė patvirtino aplinkybes, kad ginčo pirkimas nebus tęsiamas tokia pat apimtimi, pirkimo dalį įmanoma atlikti atskirai ir tai jau daro kitas rangovas T., UAB, todėl atsakovė neįrodė, jog pirkimo inicijavimas neskaidant objekto yra būtinas ir vienintelis galimas sprendimas.

36. Pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas). Perkančiajai organizacijai nepateikus aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, yra teisinis pagrindas pripažinti, jog ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), todėl pripažintinos neteisėtomis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017).

37. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Ieškovės ieškinį tenkinus, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str. 1 d.).

39. Bylos duomenimis, ieškovė už ieškinio teismui pateikimą sumokėjo 3477,00 Eur žyminį mokestį, taip pat turėjo 6582,40 Eur advokato pagalbos išlaidų.

40. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

41. Bylos duomenimis, ieškovė byloje teikė ieškinį (pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalus dydis - 5544,25 Eur), teikė nuomonę dėl atsakovės prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus dydis - 935,08 Eur), rašytinius paaiškinimus (pagal Rekomendacijų 8.17 punktą maksimalus dydis - 233,77 Eur).

42. Teismo vertinimu, ieškovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos, įvertinant advokato suteiktų paslaugų apimtį ir kompleksiškumą, neviršijo rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270, 423⁸ straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“ ieškinį tenkinti.

Pripažinti neteisėtomis viešojo pirkimo Nr. 3602878 „(duomenys neskelbtini)“ Specialiųjų pirkimo sąlygų 2.3 punkto, 3.1 punkto 2 lentelės 1-3 eilutėse nustatytų sąlygų nuostatas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „T.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės akcinės bendrovės L. (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 10 059,40 Eur (dešimties tūkstančių penkiasdešimt devynių eurų, keturiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.