Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-9173-887/2023 pagal pareiškėjų A. S. ir A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atsiliepimai į atskirąjį skundą neteikti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip neteismingą CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

9. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjai A. S. ir A. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydami paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra valdomas Z. S. asmeninės nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, konstatavęs, kad pareiškėjai siekia paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, o toks pareikštas reikalavimas turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, pateikiant teismui įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą, pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo atsisakė priimti, kaip neteismingą CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

10. Pareiškėjas (apeliantas) A. S., nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodamas jį tuo, kad pateiktu pareiškimu nėra bandoma paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, tačiau yra prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, teigiant, kad mirusysis Z. S. niekada nebuvo vedęs, todėl turtas ir nebuvo valdomas kita forma kaip asmenine nuosavybe. Apeliantas teigia, kad VĮ Registrų centro duomenų bazėje egzistuoja per klaidą padarytas įrašas, jog mirusysis asmuo yra „išsituokęs“, nors jis net nebuvo vedęs. Dėl to, siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę, jokiu kitu būdu nėra galimybės nustatyti, kad Z. S. turtas yra valdomas asmeninės nuosavybės teise.

11. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).

12. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑535‑969/2015). Teismas nagrinėja bylas ir dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

13. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos CPK 444-448 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. ypatingos teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas, 13 punktas). Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

14. Pareiškėjai A. S. ir A. S. pateiktame pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo, prašydami teismo paveldėjimo tikslu nustatyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra valdomas Z. S. asmeninės nuosavybės teise, nurodė ir pateikė rašytinius įrodymus, kad jų brolio Z. S., kuris yra miręs (duomenys neskelbtini) vardu jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjai, taip pat nurodo ir pateikia rašytinius įrodymus, kad Gyventojų registre yra įrašyti galiojantys duomenys apie Z. S. šeimyninę padėtį „išsituokęs“, nors jis niekada nebuvo vedęs, todėl notaras negali atlikti paveldėjimo byloje veiksmų dėl Z. S. turto paveldėjimo, kadangi nėra aišku, ar jo vardu registruotas ginčo turtas buvo valdomas jo asmenine ar bendrąją jungtine nuosavybe. Pareiškėjai teigia, kad būtent tam, jog būtų galima tinkamai užbaigti paveldėjimo procesą, yra reikalinga nustatyti prašomą juridinį faktą, t. y., kad ginčo turtas yra valdomas Z. S. asmenine nuosavybe. Taigi pareiškėjai turi dokumentus, patvirtinančius tiek aplinkybę, kad pareiškėjų broliui nuosavybės teise priklauso ginčo turtas, tiek tai, kad Gyventojų registre yra įrašyti galiojantys duomenys apie Z. S. šeimyninę padėtį „išsituokęs“.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad pareiškėjai, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie Z. S. vardu registruoto ginčo nekilnojamojo turto priklausomybę jam vienam (asmeninės nuosavybės teise), turi tikslą paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, o tokie reikalavimai turi būti nagrinėjami ginčo teisenos tvarka, paduodant įstatymo reikalavimus atitinkamą ieškinį. Sutiktina su teismo pozicija, kad tuo atveju, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, tame tarpe ir dėl turto teisinio rėžimo, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka, laikantis bylų teismingumo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

16. Tuo tarpu apeliantas nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, teigdamas, kad pateiktu pareiškimu nėra siekiama paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumcijos, o juridinę reikšmę turinčiu faktu, paveldėjimo tikslais, yra siekiama nustatyti turto valdymo faktą, t. y., kad turtas palikėjo yra valdomas asmenine nuosavybe, kadangi palikėjas niekada nebuvo sudaręs santuokos, o įrašas apie ištuoką yra padarytas per klaidą. Kitaip tariant, remiantis apelianto pozicija, byloje iš esmės yra siekiama nustatyti / paneigti tokias aplinkybes, kurios yra pagrindžiamos paties pareiškėjų į bylą pateiktais duomenimis. Pastebėtina, kad nors apeliantas ir nurodo, jog byloje nėra siekiama paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumcijos, kadangi ginčo turto teisinis rėžimas-asmeninė nuosavybė, nes palikėjas nebuvo sudaręs santuokos, tačiau pareikštu reikalavimu prašoma nustatyti juridinį faktą, kurį, kaip minėta, ir patvirtina teismui pateiktas Nekilojamojo turto išrašas. Kadangi kartu su pareiškimu yra pateikti palikėjo nuosavybės teisę į ginčo turtą pagrindžiantys duomenys, konstatuotina aplinkybė, kad nėra sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, t. y. pareiškėjų pareiškimas neatitinka CPK 445 straipsnyje numatytų sąlygų.

17. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjų pareiškimas neatitinka CPK 445 straipsnyje numatytų sąlygų, konstatuotina, kad klausimas dėl prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nenagrinėtinas teisme, todėl pareiškėjų pareiškimą turi būti atsisakoma priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Nors skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti kaip neteismingą CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netinkamas procesinių normų pritaikymas aptartų bylos aplinkybių kontekste nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi nėra pagrindo spręsti, jog dėl netinkamai pritaikytų procesinės teisės normų šiuo konkrečiu atveju galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla.

18. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti, nenustatyta, todėl apelianto A. S. atskirasis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartis iš esmės paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.