- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-21
- Bylos Nr.
- 1-2817-1133/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37732-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Advokatai
- Gediminas Lukaševičius
- Kategorijos
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. 2020 m. rugsėjo 20 d., apie 6 val., Vilniuje, Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „Honda“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė jo iškvėptame ore 2,15 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Tokiu būdu A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad norėjo gerai praleisti vakarą. 2020 m. rugsėjo 20 d., šeštadienį, apie 23-23.30 val. važiavo į centre esantį barą, ten vartojo alkoholį, paskui nuėjo į naktinį klubą, ten taip pat vartojo alkoholį. Po to nuėjo iki mašinos, nusnūdo joje ir nusprendė važiuoti, tačiau išvažiuojant kliudė kitą automobilį, pasimetė ir iš streso išvažiavo, turbūt taip pasielgė, nes buvo neblaivus. Nepamena, ar važiavo priešpriešine eismo juosta, bet galėjo taip būti. Prisistatė policija, teko pūsti į alkotesterį, buvo nustatyta 2,15 promilių girtumas, su alkotesterio rodmenimis sutiko. Įvykio metu vairavo savo asmeninį automobilį. Negali pasakyti, kiek išgėrė, nepamena. Pirmą kartą sukėlė eismo įvykį, tačiau kažkur prieš 5 ar daugiau metų buvo įvykis, jog važiavo po gimtadienio, jautėsi gerai, tačiau sustabdė policija ir įpūtė gal 0,49 promiles, tuomet buvo metams atimtos teisės. Vėl sėdo už vairo išgėręs, nes padarė didelę kvailystę, buvo stipriai pervargęs, galbūt trūko poilsio ir savo emocijų susidėliojimo, buvo daug streso darbe, kadangi yra užduotys, kurios turi būti atliekamos laiku, tačiau už viršvalandžius niekas nemoka. Jeigu darbovietė nori turėtų daugiau verslo partnerių, iš karto išauga darbo krūvis. Yra didelė atsakomybė, ar verslo partneris bus banko klientas ir turės santykius su banku ar jie bus nutraukiami. Kiekvieną savaitę yra susirinkimai ir nusistatomi tikslai. Per dieną dirba apie 11 val., karantino metu dirba irgi darbe, nes ne visas užduotis gali atlikti namuose, be to ofise turi būti bent vienas žmogus. Mano, jog teistumas atsilieptų ir darbo santykiams. Po šio įvykio patyrė labai daug streso, tačiau stengiasi iš to pasimokyti ir tobulėti, judėti į priekį. Suprato, kad nori keisti alkoholio vartojimą, pradėjo keisti savo mąstymą, pradėjo sportuoti, lankyti streso valdymo seminarus, pradėjo daugiau domėtis psichologija, rinktis seminarus savęs tobulinimui, emocijų valdymui, pradėjo skirti didesnį dėmesį bendrai savijautai, kad nepervargti ir daugiau dėmesio vidiniams dalykams. Iki įvykio alkoholį vartodavo dažniau, dabar jo nevartoja, nes mato, kad jis jam tik kelia problemas. Savaitgalius leidžia žaisdamas kompiuterinius žaidimus, taip pat žaisdavo krepšinį ir eidavo į sporto salę kol buvo leidžiama. Dėl galimos laiduotojos įtakos nurodė, jog tai jo motina, kuri gyvena kartu, su ja matosi kasdien iš ryto ir po darbo, kartais susiskambina ir darbo metu paklausti kaip sekasi. Apie šį įvykį motinai papasakojo prieš pusantros savaitės, motina labai dėl to pergyveno, paskui suprato, kad kas padaryta, to jau nepakeisi, dabar reikia susiimti ir judėti į priekį. Pačiam taip pat labai nemalonu, kad reikėjo apie tai pasakoti ir tiek daug rūpesčių sukelti, tačiau papasakojus pasidarė lengviau. Motina palaiko ir tai vedą jį į priekį, skatina tobulėti. Ir pats suprato, jog su motina turi kalbėti kuo daugiau ir apie malonius ir apie nemalonius dalykus.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be A. P. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 20 d., apie 6 val., policijos ekipažas V1823 sustabdė automobilį „Honda“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) galimai po eismo įvykio. Vairuotojas neblaivus, pirmo pūtimo metu nustatytas 2,18 promilių girtumas (b. l. 3).
Iš liudytojo D. K. 2020 m. rugsėjo 25 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir jo 2020 m. rugsėjo 20 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 20 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. M., apie 6 val., važiuojant Geležinio Vilko gatve link Baltupio gatvės, pastebėjo priešinga kryptimi įtartinai važiuojantį tamsios spalvos automobilį, kurio priekinė dalis buvo sudaužyta. Apsisukus Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvių sankryžoje sustabdė minėtą automobilį, tai buvo automobilis „Honda“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), jį vairavo A. P.. Bendraujant su vairuotoju nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Pasiteiravus vairuotojo, kada jis gėrė alkoholinius gėrimus, pastarasis atsakė, kad prieš valandą. A. P. buvo patikrintas alkotesteriu, pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,18 promilių girtumas, antru tikrinimu – 2,15 promilių girtumas (b. l. 9, 46-4).
Iš 2020 m. rugsėjo 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo su fotolentele ir pateiktų vaizdo įrašų matyti, jog buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, padarytas su mobiliąja vaizdo kamera. Vaizdo įraše matyti ir girdėti, kaip A. P. Ukmergės gatvėje bendrauja su pareigūnais, išsipakuoja alkotesterio vienkartinį vamzdelį ir pučia. Girdisi, kai pareigūnas pasako, jog 218 pirmas (pirmu tikrinimu jam nustatytas 2,18 promilių girtumas) (b. l. 12-15, kompaktinis diskas, prisegtas prie bylos viršelio).
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. P. nustatyti iš burnos sklindančio alkoholio kvapo, neadekvačios elgsenos, nerišlios kalbos ir nekoordinuotų judesių neblaivumo požymiai (b. l. 16).
Iš alkotesterio kvitų duomenų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1179171 duomenų matyti, kad A. P. 2020 m. rugsėjo 20 d., 6.12 val. buvo nustatytas 2,18 promilių girtumas, o po 25 min., 2020 m. rugsėjo 20 d., 6.41 val., nustatytas 2,15 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti (b. l. 17-19).
Iš Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Honda“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) valdytojas ir savininkas yra A. P. (b. l. 27).
Iš viešosios įstaigos (toliau ir – VšĮ) „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio „Honda“, pasirinkti metai 1997 m., vertė su PVM rugsėjo mėnesio duomenimis– 870 Eur (b. l. 28).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,15 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nuvyko automobiliui į miestą, bare išgėrė alkoholio, po to nuėjo į naktinį klubą, kur taip pat vartojo alkoholį. Paskui nuėjo iki savo automobilio, jame nusnaudė ir tuomet nusprendė važiuoti. Išvažinėdamas kliudė kitą automobilį, pasimetė ir išvažiavo, tačiau bevažiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino jo blaivumą alkotesteriu. Jam buvo nustatytas 2,15 promilių girtumas. Šiuos jo parodymus pagrindžia pirmiau aptarti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kuriuose nurodyta, kad pareigūnai sustabdė neblaivų, automobilio vairuotoją, galimai po eismo įvykio, taip pat pareigūno D. K. parodymai, kad tarnybos metu važiuojant Geležinio Vilko gatve, pamatė į priešingą pusę įtartinai važiuojantį automobilį, kurio priekinė dalis buvo sudaužyta. Apsisukus ir sustabdžius minėtą automobilį paaiškėjo, jog tai automobilis „Honda“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo A. P.. Kadangi nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, o kalba nerišli, alkotesteriu patikrino jo blaivumą. Tokius duomenis taip pat patvirtina neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys ir alkotesterio kvitų rodmenys, kad A. P. pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 2,18 promilių, o antro tikrinimo 2,15 promilių girtumas. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.
Taigi, iš išdėstytų įrodymų matyti, kad kaltinamasis A. P. būdamas neblaivus (nustatytas 2,15 promilių girtumas) ir tai suvokdamas, tyčia sėdo už automobilio vairo ir vairavo kaltinime nurodytą automobilį „Honda“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), t. y. veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Teisme buvo gautas R. P. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. P. nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, dėl šio įvykio yra priimtas nutarimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį, reikalavimas atlyginti žalą nepareikštas. Taigi byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.
Teismo manymu byloje taip pat yra pagrindas išvadai, kad A. P., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo elgesį įvertino kritiškai, teigė, jog supranta šios veikos pavojingumą ir galimas pasekmes. Iš A. P. apklausos teisiamojo posėdžio metu matyti, jog jis nuoširdžiai gailisi ir išties dėl savo priešingų teisei veiksmų išgyvena. Kaip minėta, asmuo anksčiau nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, daugiausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, nors ir nevisos baudos sumokėtos, tačiau matyti, jog jos yra mokamos. Visa tai leidžia spręsti, jog asmuo nėra linkęs pažeidinėti įstatymų nuostatų, o padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgdamas į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.
Visgi, be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Kaltinamasis ir jo motina R. P. duodami paaiškinimus teisme nurodė, kad pagal savo asmenines savybes R. P. gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. R. P. apklausiama teisme parodė, kad yra kaltinamojo motina, gyvena kartu su juo, todėl matosi kiekvieną dieną, juos sieja glaudus ryšys. A. P. žino jos požiūri į vertybes, kad klaidas reikia taisyti, o problemas spręsti, nevilkinti. Ji jam geras pavyzdys, kadangi yra neteista, dora pilietė, neturi nuobaudų, turi nepriekaištingą reputaciją darbe, laikosi įstatymų. Nors A. P. apie įvykį iš pradžių nepasakojo, norėjo pats išspręsti problemas, tačiau ji matė, kad jam negerai, suprato tai, o paskui pats kreipėsi pagalbos, jie aptarė viską, tai jo stiprybė, kad pasikalbėjo, o nenuslėpė. Jo poelgį vertina blogai, pasiūlė jam dėl to psichologinę pagalbą, jis užsirašė į nemokamus kursus streso valdymui, sportuoja, nukreipia energiją kitur. Anksčiau savaitgaliais išgerdavo alaus su draugais, o po įvykio stengiasi nevartoti alkoholio, o ir šeimoje nemato tokio pavyzdžio.
R. P. nėra teista (b. l. 125), administracine tvarka nebausta (b. l. 126), darbe, kuriame dirba 25 metus, charakterizuojama teigiamai, kaip imli naujovėms, gebanti planuoti darbus, stebėti, analizuoti. Nurodoma, jog ji yra atsakinga, pareiginga ir darbšti, visuomet pasirengusi padėti, turi puikius komunikacijos įgūdžius, geba bendrauti, išklausyti bendradarbius ir jiems patarti, yra tolerantiška kitų nuomonėms, kolektyve gerbiama ir vertinama (b. l. 124).
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, mano, kad R. P. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkama būti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo, yra asmuo, turintis kaltinamajam autoritetą, galintis jam daryti teigiamą įtaką.
Esant išdėstytiems motyvams, teismas konstatuoja, kad A. P. yra pagrindas nuo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo motiną R. P., nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą. Laidavimas skiriamas be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išplėstinis turto konfiskavimas. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (Kasacinė nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).
Teismo nuomone baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti A. P. turi būti skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio konfiskavimas. Vien tik atleidimas asmens nuo baudžiamosios atsakomybės, nagrinėjamu atveju neleistų pasiekti BK 281¹ straipsniu įtvirtinto tikslo, siekio apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei nuo jų atgrasyti.
BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę A. P. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus kai jam nustatytas 2,15 promilės girtumas. Jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. anksčiau nėra teistas, tačiau buvo baustas už analogiško pobūdžio nusižengimą, taip pat atsižvelgiant į pirmiau paminėtas A. P. asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudimas naudotis specialia teise, nustatant artimą vidurkiui terminą – 2 metams ir 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 20 d.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Šis klausimas, pagal teismų praktiką, paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019).
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl automobilio, ar jo vertę atitinkančio sumos konfiskavimo.
VĮ ,,Regitra“ duomenimis automobilis, kurį vairavo kaltinamasis, nuosavybės teise priklauso asmeniškai jam. Kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus Vilniaus mieste, kai jam nustatytas girtumas ženkliai viršijo ne tik leistiną 0,4 promilių neblaivumo ribą, tačiau ir 1,5 promilių ribą, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė, taigi kėlė realią grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai bei gyvybei. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga iš kaltinamojo konfiskuoti automobilį, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika. Automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, yra būtinas ir šiuo atveju yra proporcinga teisinė priemonė.
Kaltinamajam A. P. paskirtos kardomosios priemonės (b. l. 61): rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios; dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.
2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimu A. P. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jam priklausantį automobilį „Honda“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 29), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrio 2020 m. rugsėjo 24 d. rašte nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos dėl transporto priemonės „Honda“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) 2020 m. rugsėjo 20 d. nuvežimo ir saugojimo iki 2020 m. rugsėjo 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje yra 15 Eur (b. l. 37-43). A. P. nurodė, kad šias išlaidas atlygino, prokuroras jų priteisti neprašė, todėl šiuo klausimu teismas plačiau nepasisako.
Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu
nusprendžia:
A. P., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2020 m. rugsėjo 20 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti A. P. priklausantį automobilį „Honda“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Vin kodas (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. P. priklausantį automobilį „Honda“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Vin kodas (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.
A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; kardomąją priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.
A. P. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
A. P. išaiškinti, kad vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.
Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.