Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. R. (S. R.) ieškinį atsakovei A. R. dėl santuokos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

- priteisti ieškovui S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį 0.4376 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 576000 Lt vertės), esantį (duomenys neskelbtini);

- priteisti atsakovei A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį 0.4376 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 576000 Lt vertės), esantį (duomenys neskelbtini);

Nurodė, kad ieškovas su atsakove santuoką įregistravo 1988-(duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Po santuokos sudarymo tarp šalių susiklostė šeimos teisiniai santykiai, tiek ieškovas, tiek atsakovė kaip sutuoktiniai įgijo atitinkamas teises ir pareigas. Tačiau prieš trejus metus tarp šalių prasidėjo nesutarimai, susiję su atsakovės neištikimybe, nesirūpinimu šeima, atsakovės alkoholio vartojimu. Tapo aišku, kad toliau gyventi kartu nepavyks. Neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo atsakovei pasiliktų santuokinė pavardė. Mano, kad šalims vienai iš kitos išlaikymas nepriteistinas. Santuokos metu 2009-(duomenys neskelbtini)Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi šalys įgijo 0,4376 kitos paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, todėl, nutraukiant santuoką šis nekilnojamasis turtas turi būti padalintas tarp šalių lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį. Atsižvelgiant, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 100,80 kv. m bendro ploto su pastatais: viraline (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei pagal 2005-11-30 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, jokių pretenzijų dėl pastarojo turto priklausomybės atsakovei neturi. Ieškovas kreditorių neturi, apie atsakovės turimus kreditorius ieškovui nėra žinoma. Ieškovas niekur nedirba.

Trečiojo asmens BAB bankas „Snoras“ atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, ieškovo S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoka buvo įregistruot 1988-(duomenys neskelbtini)Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 5-6). Šalys santuokoje nepilnamečių vaikų neturi (b.l.25). Ieškovo ir atsakovės nuosavybės teise 2009-03-18 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 2009-06-15 įregistruotas 0,4376 ha kitos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); atsakovės nuosavybės teise 2005-11-30 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 2005-11-30 įregistruoti: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 100,80 kv. m bendro ploto su pastatais: viraline (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (b.l.7-10, b.l. 37-40). Šalių vardu transporto priemonių įregistruota nėra (b.l.15-17, 41, 45). 2010-02-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1226-562/2010 iš skolininkės A. R. kreditoriui AB bankui „Snoras“ buvo priteista 3006,68 Lt skolos, 186,89 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2010-02-20) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos: 24 Lt žyminio mokesčio kreditoriui ir 3,99 Lt pašto išlaidų valstybei (b.l.47); pagal 2010-02-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymą antstolė N. L. vykdo išieškojimą iš A. R. kreditoriaus naudai.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Kadangi teismo posėdžio metu abi šalys pripažino, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų šalių kaltės ir prašė santuoką nutraukti būtent šiuo pagrindu, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2-3 d. d.). Ginčo dėl to, jog po santuokos nutraukimo atsakovei būtų palikta santuokinė jos pavardė, tai po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina (duomenys neskelbtini) pavardė (CK 3.69 str.1d.). Tiek ieškovas tiek atsakovė yra darbingi, vienas iš kito išlaikymo nereikalavo, todėl išlaikymas nepriteistinas.

Nustatant šalių santuokoje įgyto turto teisinį režimą taikytinos nuo 2001-07-01 įsigaliojusio CK 3 knygos VI skyriaus II skirsnio normos, nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000-07-08 įstatymo Nr.VIII-1864 25 str.1d.). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 str. str.). Turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe išvardintas CK 3.88 str.1d. Pagal LR CK 3.118 str. dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatytas bendras sutuoktinių turtas ir jų asmeninis turtas. Dalijamo bendro sutuoktinių turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (LR CK 3.119 str.).

Pagal CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau pagal CK 3.117 str. 2 d., 3.123 str. 1 d. teismas, atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Kaip nustatyta byloje, santuokos metu šalys įgijo nekilnojamąjį turtą: 0,4376 ha kitos paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centras duomenimis yra 576000 Lt.

Tiek įstatyme (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2004-02-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-108/2004 ir kt.), dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovė sutiko, kad šis nekilnojamasis turtas būtų padalintas tarp šalių lygiomis dalimis, t.y. kiekvienai šaliai priteisiant po ½ dalį žemės sklypo, teismo nuomone, yra tikslinga taikyti būtent tokį turto padalinimo būdą, kiekvienai iš šalių priteisiant po ½ dalį (288000 Lt vertės) 0,4376 ha kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 576000 Lt (CK 3.87 str.. 3.116 str., 3.117 str. 1 d.).

Kaip jau paminėta aukščiau, 2010-02-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1226-562/2010 iš skolininkės A. R. kreditoriui AB bankui „Snoras“ buvo priteista 3006,68 Lt skolos, 186,89 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2010-02-20) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos. Teismo nuomone, nėra pagrindo sutikti su trečiojo asmens BAB bankas „Snoras“ išdėstyta pozicija, jog abi šalys: tiek ieškovas, tiek atsakovė turi solidarią prievolę atlyginti šiam kreditoriui skolą.

Pagal CK 3.109 str.1d.5 p., iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jei vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 str.3d.). Pagal CK 3.92 str.3d., preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarime civ.byloje Nr.3K-P-186/2010, išaiškinta, kad bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str.1-3d.d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.1d.). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civ.byloje Nr.3K-P-186/2010), prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t.y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei.

Ieškovas nurodė, jog apie atsakovės prisiimtus įsipareigojimus bankui iš viso nežinojo, tai patvirtino ir atsakovė, nurodydama, jog prievolė, tuomet dar AB bankui Snoras, yra jos asmeninė prievolė. Atkreiptinas dėmesys, jog 2010-02-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1226-562/2010 kreditoriui AB bankui „Snoras“ buvo priteista skola tik iš skolininkės A. R., ieškovas nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Todėl, esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, darytina išvada, kad atsakovės skoliniai įsipareigojimai BAB bankas „Snoras“ yra asmeninė atsakovės prievolė.

Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas iš esmės, iš atsakovės ieškovui priteistina 138 Lt žyminio mokesčio, ieškovo sumokėto už ieškinio padavimą (b.l.1). Ieškovui dalis žyminio mokesčio – 6760 Lt sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (b.l.30), todėl ieškinio patenkinimo atveju minėta dalis žyminio mokesčio dalis, t.y. - 6760 Lt, turėtų būti priteista iš atsakovės valstybei. Vienok, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį, vadovaujantis CPK 96 str. 5 d. bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str.), iš atsakovės valstybei priteistinas 6760 Lt žyminis mokestis mažintinas, priteisiant iš atsakovės 1690 Lt žyminio mokesčio valstybei. Likusios bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų. Iš atsakovės taip pat priteistina 25,56 Lt pašto išlaidų valstybei, viso valstybei iš atsakovės priteistina 1715,56 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93, 96 str. str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270 str.

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą 1988-(duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp ieškovo S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: (duomenys neskelbtini);

padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – 0.4376 ha ploto žemės skypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 576000 Lt vertės), esantį (duomenys neskelbtini), sekančiai:

- priteisti ieškovui S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį 288000 Lt (dviejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių tūkstančių litų) vertės 0.4376 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).;

- priteisti atsakovei A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį 288000 Lt (dviejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių tūkstančių litų) vertės 0.4376 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);

nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai BAB bankas „Snoras“, j.a.k. 112025973, (buvęs AB bankas „Snoras“) yra asmeninė atsakovės A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolė;

priteisti iš atsakovės A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 138 Lt (vieną šimtą trisdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio;

priteisti iš atsakovės A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 1715,56 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiolika litų 56 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Spendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.