Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-01 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo B. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė teismo priteisti iš atsakovų solidariai 15 000 EUR neturtinę žalą, 2 738 EUR turtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslino, kad atsakovu byloje pripažinta Lietuvos Respublika, o prašomą priteisti turtinę žalą sudaro 2 238 EUR bei 500 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Nurodė, kad 2013-02-18 Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK neteisėtai ir nepagrįstai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Pradėtas remiantis 2013-02-18 melagingo ir šmeižikiško A. G. pareiškimo pagrindu, neva ieškovas 2013-02-04 name, esančiame (duomenys neskelbtini), sužalojo ją ir sūnų bei grasino nužudyti. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės A. K. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, motyvuojant, kad veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį turėjo visuomeninę reikšmę. Prokurorė, kuruojanti bylą, neišaiškino senyvo amžiaus žmogui dėl gynėjo dalyvavimo užtikrinimo ikiteisminiame tyrime. Nuo 2013-02-04 iki 2015-03-16, kai buvo priimta Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-288-383/2015, ieškovas esą visą tą laiką buvo žeminamas, gąsdinamas policijos pareigūnų, verčiamas duoti parodymus, neužtikrinant gynėjo dalyvavimo. Dėl taikytos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, buvo priverstas du metus apriboti koncertinę veiklą, nes bijojo būti suimtas, pažeidus paskirtą kardomąją priemonę. Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-02-03 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-122-490/2014 buvo išteisintas, A. ir A. G. civiliniai ieškiniai buvo atmesti. Tiek prokurorė, tiek A. ir A. G. apskundė minėtą nuosprendį apeliacine tvarka, toliau žemindami ieškovą. Dėl neteisėtai atlikto ikiteisminio tyrimo ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nukentėjo fiziškai ir morališkai, kadangi buvo gerbiamas Jonavos miesto visuomenėje. Neteisėti pareigūnų veiksmai pasireiškė psichologinio spaudimo darymu ir pasinaudojimu teisinių žinių stoka. Prašomą priteisti 15 000 EUR neturtinę žalą pagrindžia kaltinimų sunkumas, visas baudžiamasis procesas truko daugiau nei dvejus metus, buvo viešai paskleista informacija apie įvykdytą nusikaltimą. Be to, A. ir A. G. visą bylinėjimosi laiką kenkė ieškovui tiek fiziškai, tiek morališkai – padegė buto duris, grasino sms žinutėmis ir pan. Turtinę žalą sudaro patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į ieškinį nurodė, kad priimant išteisinamąjį nuosprendį buvo konstatuota, kad byloje nesurinkus pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad ieškovas tyčia sudavė smūgį A. G., tuo nežymiai sužalodamas jo sveikatą, kaltinamasis išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Neįrodžius, kad B. K. tyčia grasino nužudyti nukentėjusiuosius, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, B. K. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintas. Su šiomis išvadomis sutiko ir apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad nei Jonavos rajono apylinkės teismo, nei Kauno apygardos teismo procesiniuose sprendimuose nėra konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas pažeidus BPK reikalavimus. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo laikotarpis, per kurį nebūtų atliekami jokie proceso veiksmai, dėl ko būtų pagrindas konstatuoti proceso vilkinimą, t. y. nepagrįstai ilgą procesą. Ieškovo prašoma 15 000 EUR dydžio kompensacija už patirtą neturtinę žalą yra nereali, nes ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jam atsirado neigiamos pasekmės, sukėlusios jo reputacijos žymų pablogėjimą. Ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių 2 738 EUR prašomą priteisti turtinę žalą, t. y. teisinių paslaugų sutarčių kopijų, nei kitų atstovavimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

Atsakovą atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas neįrodinėjo kilusių padarinių, neakcentavo pasireiškiančių išgyvenimų ar sukrėtimų. Byloje pateikus tik pinigų priėmimo kvitus, nėra detalizuojama už kokius procesinius veiksmus ar teisines paslaugas buvo sumokėta minėta suma. Ieškovas nepagrindė šių išlaidų būtinumo, o tik jų dydį.

Atsakovą atstovaujantis Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Kauno apskr. VPK Jonavos policijos komisariate 2013-02-04 11 val. 05 min. buvo užregistruotas skambutis, jog (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje vyksta konfliktas tarp kaimynų. Atvykę pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, surašė apžiūros protokolą ir paėmė iš B. K. ginklą. B. K. buvo pristatytas į policijos komisariatą, jam nustatytas 1.69 promilių girtumas. Dėl šio įvykio buvo atliekamas informacijos patikslinimas, kurio metu priimtas pareiškimas iš nukentėjusios A. G. ir 2013-02-11 pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pranešime apie įtarimą išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo institucija turėjo faktinį ir teisinį pagrindą suformuluoti tokius įtarimus ir esamoje situacijoje įtarti ieškovą padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus ir taikyti ieškovui procesinę prievartos priemonę. Ieškovo visi dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas yra susiję su 2013-02-04 įvykiu, kuriame jis dalyvavo konflikte su kaimynais. Pareigūnų kaltė nėra nustatyta. Nenustačius institucijų ir pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo tenkinti ieškinio.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-01 sprendimu ieškovo B. K. ieškinį atmetė.Teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, pradėdami ikiteisminį tyrimą, esant duomenims, kad B. K. viešoje erdvėje (namo laiptinėje), dalyvaujant namo gyventojams bei medicinos darbuotojams, galimai sudavė smūgius A. G. bei grasino nužudymu dviem asmenims, naudojant šaunamąjį ginklą, nepažeidė BPK normų ir turėjo pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą ir palaikyti valstybinį kaltinimą, o ne atsisakyti pradėti procesą BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nustatyta tvarka. Šiuo atveju duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą buvo pakankamai (patrulių tarnybiniai pranešimai, nukentėjusiųjų paaiškinimai, nukentėjusių pareiškimai). Tiek Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-12-03 išteisinamajame nuosprendyje, tiek Kauno apygardos teismo 2015-03-16 nutartyje, kuriuo paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, nėra padarytos išvados, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo B. K. atžvilgiu buvo pradėtas neteisėtai. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčija pačios kardomosios priemonės skyrimo būtinumo, jis teigia, kad jam nebuvo išaiškintos taikytos kardomosios priemonės sąlygos. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, sąlygojo ieškovo patirtą neturtinę žalą. Ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, kad ši švelniausia kardomoji priemonė kaip nors iš esmės pažeidė jo interesus, esminiai sutrikdė įprastinį jo gyvenimą, sukėlė didelių nepatogumų. Pažymėjo, kad nežymus termino viršijimas, kaltinamąjį aktą surašius ne 2013-08-28 (t. y. praėjus 6 mėnesiams po pirmo įtarimo pareiškimo), o 2013-09-18 nevertintinas kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumas, sukėlęs ieškovui neturtinę žalą. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas civilinio proceso metu nenurodė konkrečių netinkamų valstybės institucijų veiksmų, organizuojant procesą, ar procesinio delsimo laikotarpių. Deklaratyvūs buvo ir ieškovo atstovės teiginiai, kad ikiteisminis tyrimas galėjo būti atliktas per tris mėnesius. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo delsimo klausimas nebuvo iškeltas tyrimo metu bei tokiais argumentais nebuvo remtasi ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, galimai siekiant nutraukti baudžiamąjį procesą dėl per ilgos jo trukmės. Teismas pažymėjo, kad informacijos pateikimas teismo patalpose esančioje skelbimų lentoje apie baudžiamosios bylos nagrinėjimo laiką bei salę, negali būti vertintinas kaip neteisėtas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veikimas. Teismo darbuotojų veikimas nesuponuoja išvados, kad buvo pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai, teismo patalpose skelbiant duomenis apie vyksiantį teisiamąjį teismo posėdį. Ieškovo teiginiai, jog pažeista jo teisė į gynybą, neatitinka faktinių bylos duomenų: baudžiamojoje byloje esantis 2013-02-28 teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolas įrodo, kad ši teisė ieškovui, kaip įtariamajam padarius nusikalstamą veiką, buvo išaiškinta. Nenustatyta, kad vien įtariamojo amžius, teisinio išsilavinimo neturėjimas sąlygojo būtinybę, pareiškus įtarimą, užtikrinti gynėją. 2013-02-28 pranešime apie įtarimą yra pasirašyta, kad įtarimas įteiktas ieškovui, todėl vertinti to, kaip procesinių dokumentų neįteikimo, nėra jokio pagrindo. Objektyvių duomenų apie paskirtos kardomosios priemonės nutarimo kopijos įteikimą ieškovui baudžiamojoje byloje nėra, tačiau šie duomenys nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad minėto nutarimo kopija iš tikro ieškovui nebuvo įteikta bei buvo esminiai pažeistos ieškovo procesinės teisės, galimai užkirtus kelią apskųsti paskirtą kardomąją priemonę, teikti prašymus dėl jos ir kt., juolab kad tiek ieškovo atstovė, tiek liudytojas paaiškino, kad ieškovas laikėsi kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas B. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-01 sprendimą, priimti naują sprendimą ir priteisti 15 000 EUR neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais: Ikiteisminis tyrimas negalėjo būti pradėtas nebuvo tam jokio pagrindo, kadangi nebuvo jokių įrodymų ir pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog ieškovas padarė nusikalstamą veiką, turinčią visuomeninės reikšmės ir kad ieškovas panaudojo šaunamąjį ginklą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista ieškovo teisė į gynybą, ieškovui nebuvo tinkamai išaiškintos teisės dėl gynėjo, ieškovui nebuvo žinoma, kad jis gali skųsti ikiteisminio tyrimo veiksmus, ko gali prašyti ir reikalauti. Mano, kad iškelta baudžiamoji byla turėjo būti nutraukta atlikus ikiteisminį tyrimą, o ne perduota nagrinėti teismui.Nebuvo jokio pagrindo taikyti kardomąją priemonę. Neatsižvelgta, kad ieškovas nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, pažeidęs įstatymų, į ieškovo amžių. Mano, kad aštuonių mėnesių laikotarpis, kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, negali būti laikomas trumpu laikotarpiu. Viešai paskleista informacija apie iškeltą baudžiamąją bylą žemino, užtraukė gėdą bei nepagarbą kitų žmonių akyse.2016-05-27 dieną ieškovas gavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymą į ieškovo prašymus dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo civilinėje byloje Nr. 2-3006-994/2016. Atsakyme Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nurodė, kad civilinė byla Nr. 2-3006-994/2016 Vilniaus apylinkės teisme yra išnagrinėta, todėl manė, kad šioje teisminio proceso stadijoje taikos sutarties sudarymas būtų netikslingas. Iš to ieškovas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija būtų svarsčiusi ir galimai sudariusi taikos sutartį dėl sumažinto 3 000 EUR ieškinio. Todėl ieškovo nuomone, tai patvirtina faktą, kad jam turėjo būti priteista didesnė neturtinė žala iš atsakovų.

Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į ieškovo B. K. apeliacinį skundą ir prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-01 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Nesutinka su ieškovo argumentais, kad ikiteisminiam tyrimui pradėti nebuvo jokio pagrindo. Konflikto metu ieškovas turėjo rankoje šaunamąjį ginklą, to neneigė ir pats ieškovas, patvirtino liudytojai. Atsižvelgiant į tai, ikiteisminis tyrimas pradėtas ne be pagrindo. Vien faktas, kad ieškovas baudžiamojoje byloje buvo išteisintas, nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas be pagrindo. Nesutinka su ieškovo argumentu, kad dėl kardomosios priemonės buvo priverstas apriboti koncertinę veiklą. Pažymi, kad kardomosios priemonės skyrimas netrukdo išvykti iš gyvenamosios vietos.Ieškovas nenurodė, kokios konkrečiai teisės normos buvo pažeistos, objektyviais įrodymais nepagrindė, kokią žalą dėl pažeistų teisės aktų, o ne dėl savo kaltės, jis patyrė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atlyginti ieškovui žalą, grindžiamą neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais.Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas netinkamai įvertino aplinkybes, teigdamas, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai. Šiems savo argumentams patvirtinti apeliantas nurodo tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos ieškinyje ir kurias tyrė bei vertino pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą. Apeliantas nenurodo jokių teisės pažeidimų, kuriuos priimant sprendimą padarė pirmosios instancijos teismas, o iš esmės siekia kitokio aplinkybių vertinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 409 straipsnio 1 dalies normą bei kasacinio teismo praktiką, konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepažeidė BPK normų ir turėjo pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą bei palaikyti valstybinį kaltinimą, nes pareigūnai turėjo informacijos, jog B. K. viešoje erdvėje, dalyvaujant namo gyventojams bei medicinos darbuotojams, galimai sudavė smūgius A. G. bei grasino nužudymu dviem asmenims, naudojant šaunamąjį ginklą. Nors apeliantas skunde teigia, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas turėjo būti nutrauktas, nes nebuvo nustatyta, kad yra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir kad tokios pareigos nevykdymas patvirtina pareigūnų neteisėtus veiksmus, teisėjų kolegija tokią apelianto poziciją laiko nepagrįsta. Nagrinėjamuoju atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikę ikiteisminį tyrimą ir surašę kaltinamąjį aktą, iš visumos surinktų įrodymų sprendė, jog nusikalstama veika galimai yra padaryta. Vertinti, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai vienareikšmiškai paneigia tokį ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinį sprendimą, nėra pagrindo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jie turėjo pareigą nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau jos nevykdė, pažeisdami teisės aktų reikalavimus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog tai, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2014-12-03 nuosprendžiu išteisino apeliantą, o Kauno apygardos teismas 2015-03-16 nutartimi nuosprendį paliko nepakeistą, nesudaro pagrindo vertinti, jog ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ir atliekamas neteisėtai.Apeliantas taip pat nesutinka, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytų aplinkybių, leidžiančių atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Apelianto įsitikinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, net nemėgindami pasitikslinti visų tos dienos įvykio detalių, nesiekė patikrinti tarnybiniame pranešime ir gautame skunde esančias aplinkybes ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kaip ir pats apeliantas nurodo, BPK 168 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taigi, kaip matyti iš teisės normos, ikiteisminį tyrimą atsisakoma pradėti tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Nagrinėjamuoju atveju negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų gauti duomenys apie nusikalstamą veiką buvo akivaizdžiai neteisingi ar kad egzistavo aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, nes iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ir ikiteisminio tyrimo metu, atlikus eilę skirtingu tyrimo veiksmų, buvo gauti prieštaringi įrodymai, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji A. G. toliau laikėsi savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, o išteisinamasis nuosprendis buvo priimtas dėl įrodymų nepakankamumo.Apeliantas nurodo, kad jis turi teisę į patirtos žalos atlyginimą, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai elgėsi visiškai nerūpestingai, šališkai ir neapdairiai. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais, kadangi byloje nenustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai elgėsi nerūpestingai, šališkai ar neapdairiai. Nei nagrinėjant baudžiamąją bylą, nei šiuo atveju civilinę bylą, nėra nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nesilaikant teisės normų.Apeliantas taip pat nesutinka, jog kardomoji priemonė jam buvo taikyta pagrįstai. Apelianto įsitikinimu, kardomoji priemonė jam buvo paskirta, neatsižvelgus į jo amžių, į tai, kad apeliantas bus priverstas apriboti savo koncertinę veiklą, taip pat į tai, jog niekada nėra padaręs nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad tiek iš ieškinio turinio, tiek iš ieškovo atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad byloje nėra kvestionuojamas pagrindo skirti minėtą kardomąją priemonę teisėtumas, ieškovas neginčijo pačios kardomosios priemonės. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantų argumentų, susijusių su paskirtos kardomosios priemonės pagrįstumu.Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nežymus ikiteisminio tyrimo termino viršijimas negali būti pagrindas atmesti ieškinį, nes dėl aštuonių mėnesių ikiteisminio tyrimo laikotarpio apeliantas patyrė didelius dvasinius sukrėtimus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ne dėl nežymaus ikiteisminio tyrimo termino viršijimo, tačiau dėl to, jog neginčijamai neįrodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus baudžiamojoje byloje ir padarė išvadą, kad akivaizdaus procesinio delsimo nebuvo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šia teismo išvada. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nėra ginčijama tai, kad apeliantas patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, kuris galbūt lėmė ieškovo sveikatos pablogėjimą, tačiau vertina, jog labiau tikėtina, kad tokią jo būseną lėmė ne pati ikiteisminio tyrimo trukmė, o susiklosčiusios aplinkybės dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo.Apeliantas skunde teigia, jog teismas nepakankamai įvertino jo nurodytas aplinkybes, jog viešai paskleista informacija apie jam iškeltą baudžiamąją bylą ne tik žemino, bet užtraukė ir gėdą bei nepagarbą kitų žmonių akyse. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame sprendime buvo įvertintos apelianto nurodytos aplinkybės ir padarytos išsamios ir pagrįstos išvados, jog informacijos pateikimas teismo patalpose esančioje skelbimų lentoje apie baudžiamosios bylos nagrinėjimo laiką bei salę negali būti vertinamas kaip neteisėtas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmas. Visų pirma, atitinkamos informacijos paskelbimas nepriklauso ikiteisminio tyrimo pareigūnų kompetencijai ir jie tokių veiksmų neatliko, antra – toks veiksmas yra būtinas, siekiant tinkamai organizuoti viešą procesą, o skelbiama informacija pasiekia tik ribotą kiekį asmenų. Apeliantas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, sudarančių pagrindą vertinti, kad atitinkama informacija pasiekė asmenis, su kuriais apeliantą sieja bent kokie nors santykiai ir kurie dėl atitinkamos informacijos sužinojimo nustojo gerbti apeliantą ar ėmė jį vertinti neigiamai.Apelianto argumentai dėl Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos rašto neturi teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl teisėjų kolegija detaliau nepasisako dėl jų.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.