- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-05
- Bylos Nr.
- 1-907-951/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00025-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- G. K.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Dainius Žiedas, Eglė Gecevičė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K. (nusikalstamų veikų padarymo metu – Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis R. Ž. prekybos įmonėje vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2000-12-15 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. LR BK 310 str. 1 d., bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K., dalyvaudamas organizuotoje grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, organizuotos grupės nariams veikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos (duomenys neskelbtini)., vardu, laikotarpiu nuo 2010-02-02 iki 2010-02-22 apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės, tai yra padarė sukčiavimą, o būtent 2010 m. sausio mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tyrimo metu nenustatytam asmeniui subūrus organizuotą grupę, kurios nariais buvo pats G. K. ir dar du tyrimo metu nenustatyti asmenys, šios organizuotos grupės nariams iš anksto susitarus daryti bendrą tęstinį sunkų nusikaltimą – sukčiavimą, tyrimo metu nenustatytam asmeniui parengus šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip tarpininkei, gavus išankstinį apmokėjimą iš ūkio subjektų (užsakovų) už krovinių pervežimo paslaugas neatsiskaityti pagal sudarytas sutartis su ūkio subjektais, suteikusiais krovinių pervežimo paslaugas, o gautus pinigus pasidalinti, bei paskirsčius organizuotos grupės nariams atlikti konkrečias užduotis, tai yra: G. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui – organizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir su ūkio subjektais pasirašinėti krovinių pervežimo sutartis bei iš banko sąskaitos paimti iš anksto pervestą apmokėjimą, tyrimo metu nenustatytam asmeniui – netiesiogiai, per G. K., duoti nurodymus kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, ieškoti klientų bei lydėti G. K. į banko skyrių ir dalyvauti paimant pinigus, o nusikalstamos veikos organizatoriui koordinuojant šios organizuotos grupės neteisėtai vykdomą veiklą ir padalinant apgaulės būdu įgytas pinigines lėšas, G. K. tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymu neįvykdžius su ūkio subjektais, suteikusiais krovinių pervežimo paslaugas, sudarytų sutarčių sąlygų ir jiems nesumokėjus už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, tai yra :
2010-02-02 sutarties Nr. K-1001, sudarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąlygų bei nesumokėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. G0580 – 2831,29 Lt;
2010-02-03 sutarties Nr. K-1002, sudarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąlygų bei nesumokėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. G0565 – 2831,29 Lt;
2010-02-03 sutarties Nr. K-1003, sudarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąlygų bei nesumokėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. G0645 – 2831,29 Lt;
2010-02-04 sutarties Nr. K-1004, sudarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąlygų bei nesumokėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. G0580 – 2900,36 Lt;
2010-02-04 sutarties Nr. G-2009.02.04/1, sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąlygų bei nesumokėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. JAD 038311 – 3551,20 Lt;
2010-02-05 sutarties Nr. K-1005, sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąlygų bei nesumokėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MBG 10-44 – 3133,42 Lt;
2010-02-08 sutarties Nr. K-1006, sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąlygų bei nesumokėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DENR 0000001 – 2506,73 Lt;
2010-02-08 sutarties Nr. K-1007, sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąlygų bei nesumokėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DEN 0000047 – 2506,73 Lt;
2010-02-08 sutarties Nr. K-1008, sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąlygų bei nesumokėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. EJJ 0003543 – 1506,73 Lt;
2010-02-09 sutarties Nr. G-2009.02.09/1, sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąlygų bei nesumokėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RAI 5320 – 3551,20 Lt;
2010-02-12 sutarties Nr. R-2009.02.12/1, sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąlygų bei nesumokėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VŽT AS 0000002 – 1671,15 Lt;
2010-02-12 įmonės „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio susitarimo sąlygų bei neatlikus krovinio pervežimo paslaugų už iš anksto pervestus 9840,48 Lt;
2010-02-18 sutarties Nr. K-1010, sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąlygų bei nesumokėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VMM 005224 – 3008,08 Lt;
2010-02-19 sutarties Nr. R-1012, sudarytos su J. K. PĮ, sąlygų bei nesumokėjus J. K. PĮ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 3049,85 Lt;
2010-02-22 sutarties Nr. R-2010 02 22/2, sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąlygų bei nesumokėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ERA 000016 – 3154,30 Lt;
2010-02-22 sutarties, sudarytos su A. Z. įmone, sąlygų bei nesumokėjus A. Z. įmonei pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GCB 0001414 – 3049,85 Lt,
tokiu būdu G. K. dalyvaujant organizuotoje grupėje kartu su kitais organizuotos grupės nariais bendrais tyčiniais veiksmais apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės ir neteisėtai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 51923,95 Lt piniginių lėšų, kurias tarpusavyje pasidalino.
Be to, G. K., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingas už tinkamą įmonės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2009-07-27 iki 2010-05-01 aplaidžiai tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)” teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent, pažeisdamas LR buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 p. ir 3 p., numatančių, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir „ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą, daro dvejybinį įrašą“, 12 str. 1 p., numatančio, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 str. 1 p. ir 3 p., numatančių, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, ir „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, reikalavimus, dėl savo aplaidumo neužtikrino tinkamo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” apskaitos tvarkymo, neišsaugojo bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kuri pagal 2009-11-09 sudarytą apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2091109 tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nepateikė visų tinkamam apskaitos tvarkymui reikalingų bendrovės dokumentų, tai yra 2010 m. kasos dokumentų, atsargų, prekių, skirtų parduoti, ilgalaikio turto apskaitos registrų (sąskaitų, žurnalų), kuriuose būtų registruotos pirktos – parduotos prekės ar paslaugos, įsigytas ilgalaikis turtas, pirkėjų, nuosavo kapitalo, pajamų ir sąnaudų, pelno, mokėtinų ir išmokėtų atlyginimų, priskaičiuotų ir sumokėtų mokesčių, tiekėjų apskaitos registrų, taikant dvejybinį įrašą, šių sąskaitų likučių, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nuo 2009-07-27 iki 2010-05-01, šios bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.
Kaltinamasis G. K. teisiamojo posėdžio metu dėl nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2010 m. buvo nupirkęs įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsiėmė krovinių vežimu. Už pervežimus apmokėjimo reikėjo laukti 45 darbo dienas. Atėjo krizė, pradėjo sunkiai sektis, susipažino su A., kuris turėjo draugą T, galėjusį jam padėti. Sakė, kad galima daryti taip, kaip kiti daro, t.y. paimti krovinius ir atsiskaityti per 45 darbo dienas, todėl ir turės apyvartinių lėšų. Už šį pasiūlymą T. ir A. turėjo sumokėti kažkokią dalį. Jis tik pasirašinėjo, duodavo jiems pinigus, po to pamatė, kad nelabai gerai gaunasi. Pinigų niekur nebepervesdavo, tik sau pasiimdavo, todėl išsigando. Paskutinį pervedimą pasiėmė sau, nusipirko bilietą į Ameriką ir išskrido, pabėgo nuo visko. Būdamas Amerikoje, samdė advokatą Lietuvoje, kad sužiūrėtų visą žalą, sudėtų į vieną krūvą ir, kad galėtų atsiskaitinėti. Samdytas advokatas nieko nepadarė. 2011-04 buvo areštuotas ir parsiųstas į Lietuvą. Jį areštavo dėl to, kad Lietuvoje buvo paieškomas asmuo. Areštavimo dokumento vertimo neturi. Jį deportavo Lietuvos prokuroro prašymu, niekas nesakė, kodėl. Ekstradicijos procedūra nebuvo pradėta. Amerikoje susituokė, laukė žalios kortos. Viskam vadovavo T., visus nurodymus duodavo jis, o A. tik imdavo pinigus. Jis asmeniškai gaudavo tik ant cigarečių ir kuro. Tiksliai nesuprato, ką ten daro. A. aiškino, kad ims pinigus, turės apyvartinių lėšų, turės už ką vairuotojams sumokėti, banko lizingą sumokėti ir kitoms išlaidoms apmokėti. Sakė, kad pasiims kažkokią dalį, tik nesusitarė kokią pinigų dalį. Jau klientai pradėjo reikalauti pinigų, pamatė, kad čia nieko gero nebus, pinigų nėra iš ko sumokėti, tai pasiėmė paskutinį pervedimą ir pabėgo į Ameriką. Buvo persekiojamas, turi tokį įtarimą, nes yra vaiko motinos liudijimas, kad jo ieškojo, skambučių buvo iš kalėjimo. Kas jo ieškojo, nežino, neprisistatydavo, ateidavo pas jo vaiko mamą, pas jo mamą. Mano, kad tai dėl visų šių įvykių. T. duodavo nurodymus, kur ieškoti klientų, kur skambinti, jis tai perduodavo vadybininkams. Kartais pats T. su vadybininkais kalbėdavosi. T. pats ieškodavo įmonių, klientų, jam kažkas padėdavo per Skype, bet nežino kas. Įmonėje dirbo du vadybininkai – R. ir K.. Sutartis pasirašinėdavo jis, smulkiai neskaitydavo, matydavo tik, kad tai pervežimų sutartys. Jis buvo įmonės direktorius, atsakomybę suprato. T. sakė, kad sutartis įvykdys po 3 mėnesių, kad yra galimybė užtempti atsiskaitymą, jis juo tikėjo. Bet jie nenorėjo mokėti už pervežimus, tarėsi, kad A. su T. pasiims kažkokią dalį pinigų. Pinigai buvo pervedami į banką, eidavo su T. tų pinigų nuimti. T. laukdavo mašinoje, nuvažiuodavo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, kur laukdavo A., ir tuos pinigus pasidalindavo. Jam duodavo apie 200 Lt. Kiek suprato, jiems reikėjo sumokėti už pagalbą. Papildomai A. buvo skolingas už lubas įmonėje, tai buvo 1200-1300 Lt. Taip pat iš jo buvo apgaule paėmę automobilį BMW, A. padėjo jam jį susigrąžinti. Jautėsi skolingas A.. Už mašiną irgi reikėjo sumokėti apie 5000 Lt. Nemanė, kad A. su T. ims tiek daug pinigų, pasirodo, kad jie net nesiruošė atsiskaitinėti su įmonėmis. Išsigando, tuomet išskrido į Ameriką, nes buvo pradėję jį persekioti. Iš sąskaitos nuimdavo visus pinigus. Vadybininkams buvo mokamas atlyginimas grynais pinigais, tik nepamena, ar duodavo pasirašyti. Jis sutinka su ieškiniais, nes jau būdamas Amerikoje norėjo grąžinti prarastus pinigus klientams, samdė advokatą. Viskas vyko A. iniciatyva, jis sakė, kad turi draugą, kuris gali jam padėti vėl išjudinti įmonės reikalus. Tuo metu jam buvo daug nesėkmių, kažkas bandė vilkiką pavogti, buvo pavogtas kuras, subadytos padangos. Kaip tik sutiko A., kuris jam galėjo tokioje situacijoje padėti ir jis patikėjo. Nemanė, kad tokias sumas jie pasiims. Susitarimo dalintis į lygias dalis nebuvo. Išankstiniai mokėjimai buvo reikalingi tam, kad turėtų apyvartinių lėšų ir tik po 45 darbo dienų galėtų sumokėti klientams. T. rytais paimdavo 7.45 val. iš namų ir važiuodavo į įmonę. Su vadybininkais bendraudavo gyvai, tik būdamas Amerikoje rašė kelis laiškus. T. vadybininkams duodavo tik patarimus, konkrečių nurodymų neduodavo. Vadybininkai turėjo suprasti, kad viskam vadovauja T., o ne jis. A. tik suorganizavo, daugiau nieko nedarė, tik pinigus pasiimdavo. A. buvo jo pažįstamas, norėjo jam padėti atsistoti ant kojų, jis juo patikėjo. Naiviai tikėjo jais, kad viskas susitvarkys. Vasario mėn. pabaigoje suprato, kad iš to nieko gero nebus. Pinigus jie dalindavosi už padėjimą išjudinti įmonės veiklą, už klientų suradimą. Viskas atrodė teisingai. Tik paskui suvokė, kad čia apgaulė. Pripažįsta, kad dėl tokių veiksmų nukentėjo įmonės klientai. Gali būti, kad T. naudojosi el. paštu, nes jis turėjo visus prisijungimus. Jis tik parašus dėjo. Į Ameriką vyko, nes neturėjo kitos išeities. Į policiją nenorėjo kreiptis, nes T. turėjo labai daug pažinčių. Teisybę bijojo pasakyti, nes matė, kaip kalbėdavosi su sėdinčiais kalėjime, jo bijojo. Jam būnant Amerikoje, advokatas S. V. turėjo viską sutvarkyti, sudėti visas skolas. El. paštu bendravo su advokatu, atsiuntė sutartis, sakė, kad viskas daroma, tikėjo juo. Visiškai nieko nepadarė, jo padėjėjai jam rašė laiškus, kad grėsmės grįžti į Lietuvą nėra, kad jo niekas neieško, nors jau buvo paskelbta paieška. Norėjo susisiekti su tais, kas vykdė jo paiešką, bet nepavyko. Buvo deklaravęs išvykimo gyvenamąją vietą, nesislapstė, jei būtų žinojęs su kuo susisiekti, būtų taip ir padaręs. Susitarimas dėl neatsiskaitymo su klientais buvo tik tas, kad uždels neatsiskaitymą 45 darbo dienas. A. ir T. nauda iš to buvo ta, kad gaudavo pinigus už padėjimą. Suma tikrai buvo didelė. Kai pirmi klientai pradėjo prašyti pinigų, pamatė, kad baigsis blogai. Niekam nesakė, kad išvyksta į Ameriką. Darbe sakė, kad važiuoja į Vokietiją pas mamą. Žinojo, kad pinigai, jų išėmimas turi būti forminami, bet nieko neformino. Suma tikrai buvo didelė. Kai pradėjo pirmi klientai prašyti pinigų, pamatė, kad blogai baigsis. Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 223 str. 1 d. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, buvo sudaryta sutartis. Viską, ką turėdavo, visus čekius, sąskaitas veždavo jiems. Nuo jo išvykimo nieko nebegalėjo pateikti. Kartą per mėnesį veždavo dokumentus, kuro čekius. Buhalterija turėjo banko sąskaitos elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, galėjo banko išrašus patys atsispausdinti. Ko jo prašydavo, tą ir pateikdavo. Nežino, kur dokumentai galėjo dingti. Gal aplaidžiai žiūrėjo į dokumentų pateikimą. Vadybininkams atlyginimai buvo mokami grynais pinigais, nepamena, ar buvo duodami pasirašyti kokie nors dokumentai. Kuomet pradėjo viską valdyti T., nežino, kokie dokumentai buvo pateikiami, galbūt ne viską pateikdavo. Ką turėdavo, tą nuveždavo. Kai nuimdavo pinigus iš sąskaitos, jokio dokumento, rodančio, kad T. ir A. duodami pinigai, nebuvo. Pripažįsta, kad neatsakingai elgėsi su įmonės dokumentais, pinigais. Vasario 24 d. išvyko į Ameriką, tuo metu jau nebeturėjo jokių dokumentų, tik spaudą. Visi įmonės registravimo dokumentai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buhalterinė įmonė jokių pretenzijų jam niekada nereiškė. Jis neišmano apskaitos tvarkymo, todėl ir samdė įmonę. Dar gali būti, kad vadybininkas K. vežė dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet dažniausiai veždavo jis. Pats nieko netvarkė, jokių žurnalų nevedė, viską tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pelną, atlyginimus pats pasiskaičiuodavo preliminariai, o realiai viską skaičiuodavo įmonė. Nesidomėjo, kaip viskas tvarkoma, tiesiog pasirašinėdavo ir viskas.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d., teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Dėl sukčiavimo
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Liudytojas S. P. tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. 2010-02-04 į įmonės vadybininką kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir pasiūlė atlikti pervežimo paslaugas iš Lietuvos į Olandiją. Pasiūlyta kaina tiko. Tą pačią dieną buvo gauta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis, kur buvo nurodyta krovinio pakrovimo vieta UAB „(duomenys neskelbtini)“ , o iškrovimo vieta – Olandijoje, nurodyta, kad apmokėjimas bus per 30 dienų nuo įvykdyto pervežimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties sąlygas įvykdė, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ su jais neatsiskaitė, nors visi dokumentai buvo išsiųsti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems liko skolinga 3551,20 Lt (1 t. 65-66 b. l.).
Liudytoja R. J. tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke ir ji 2010 metų vasario mėnesį tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paskelbė ieškanti įmonių, galinčių suteikti krovinio pervežimo paslaugas. Jai paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai ir pasiūlė paslaugas. Tuomet ji parengė tipinę krovinio pervežimo sutartį, pagal kurią iki 2010-02-08 į Olandiją turėjo būti pristatyta 24000 kg makulatūros. G. Z. pasirašyta sutartis su anspaudu buvo atsiųsta atgal į UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2010-02-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padarytas išankstinis apmokėjimas už paslaugas. Taip pat dar vieną krovinio pervežimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė 2010-02-12. Vėliau ji sužinojo, kad pervežimus vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau su šiomis bendrovėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė (1 t. 74-75 b. l.).
Liudytojas R. V. tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri tarpininkauja pervežant krovinius, direktoriumi. 2010-02-09 į bendrovę kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai dėl krovinio pervežimo iš Lietuvos į Belgiją. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta sutartis, kurią pasirašė G. Z.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties sąlygas įvykdė, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ su jais neatsiskaitė, nors visi dokumentai buvo išsiųsti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems liko skolinga 3551,20 Lt (1 t. 91-92 b. l.).
Liudytoja D. M. tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke. Bendrovė gamina ir prekiauja kuro granulėmis bei ieško transporto šių prekių pervežimams. 2010-02-17 įmonė gavo žinutę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie siūlėsi pervežti krovinį. Buvo sutarta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirūpins keturių tentuotų mašinų kuro granulių pervežimu į Italiją, į įmonę „B. G.“. Už visus pervežimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 13120,64 Lt sąskaitą ir prašė apmokėti iš anksto. Ji apie tai pranešė Italijos įmonei ir ši įmonė reikiamą sumą pervedė tiesiai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Vienas krovinys buvo pristatytas į Italiją, po to ryšys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dingo ir trys krovinių pristatymai nebuvo įvykdyti. D. M. kelis kartus bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir ragino vykdyti sutartį ar grąžinti pinigus. Vadybininkas teigė, kad direktorius yra išvykęs į Vokietiją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga Italijos įmonei už iš anksto pervestą apmokėjimą už tris neįvykdytus pervežimus (1 t. 114-115 b. l.).
Liudytojas A. B. tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir ši įmonė užsiima tarptautiniais pervežimais. 2010-02-05 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo užsakymą pervežti ekologiškus žirnius iš Raseinių į Olandiją. Buvo pasirašyta sutartis ir paslaugos kaina buvo 3133,42 Lt. Pagal sutartį jo įmonė darbą atliko, bet apmokėjimo negavo (1 t. 129-130 b. l.).
Liudytojas A. K. tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima tarptautiniais krovinių pervežimais, direktoriumi. 2010 m. vasario mėnesį įmonė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pasiūlymą pervežti popieriaus krovinį į Olandiją. Buvo sudaryta pervežimo sutartis ir nustatyta paslaugos kaina 3342,31 Lt. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprašė išankstinio pusės sumos apmokėjimo ir pavedimu gavo iš šios įmonės 1671,16 Lt. Atlikus darbą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ likusios sumos nebegavo. Jam susisiekus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, šis nurodė, kad direktorius yra dingęs, o jis nėra įgaliotas spręsti piniginius reikalus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga 1671,15 Lt (1 t. 149-150 b. l.).
Liudytojas E. J. J. tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir ši įmonė užsiima tarptautiniais krovinių pervežimais. 2010-02-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į jo įmonę su pasiūlymu pervežti krovinį iš Vilkaviškio į Vokietiją. Buvo sudaryta sutartis. Nurodytu laiku krovinys buvo pristatytas į Vokietiją, tačiau per 30 dienų nuo krovinio pervežimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė ir liko skolinga 1506,73 Lt (1 t. 166-167 b. l.).
Liudytojas A. B. tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir ši įmonė užsiima ekspedijavimu. 2010-02-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė pasiūlė pervežti krovinį ir buvo sudaryta sutartis. Atlikus darbus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo persiųsta PVM sąskaita faktūra 3154,30 Lt sumai, tačiau ji per 15 dienų numatytą terminą nebuvo apmokėta. Vėliau A. B. kontaktavo su vadybininke R., kuri nurodė, kad direktorius yra dingęs (1 t. 176-177 b. l.).
Liudytojas M. M. tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir ši įmonė vykdo medienos ruošinių ir euro padėklų eksportą. 2010 m. vasario mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiskelbė internete ieškanti transporto padėklų pervežimui į Vokietiją. Į skelbimą atsiliepė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasiūlė pervežimo paslaugas. Buvo pasirašytas užsakymas. 2010-02-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė išankstinio apmokėjimo PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią per du kartus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo 3467,64 Lt (2 t. 1-2 b. l.).
Liudytojas V. B. tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba transporto vadybininku ir ši bendrovė užsiima tarptautiniais krovinių pervežimais. 2010-02-18 Skype pagalba į jų įmonę kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkai ir pasiūlė pervežti krovinį į Vokietiją. Tą pačią dieną iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauta sutartis dėl krovinio pervežimo. Krovinys pagal sutartį buvo pakrautas 2010-02-22, o 24 dieną buvo nuvežtas ir iškrautas Vokietijoje. Grįžus vairuotojui į Lietuvą, paštu buvo išsiųsti dokumentai, tačiau apmokėjimas už suteiktas paslaugas nebuvo įvykdytas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 3008,08 Lt žala (2 t. 9-10 b. l.).
Liudytojas J. K. tyrimo metu parodė, kad turi savo personalinę įmonę, kuri užsiima tarptautiniais krovinių pervežimais ir apie savo teikiamas paslaugas skelbiasi tinklalapyje (duomenys neskelbtini) 2010-02-19 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pasiūlymą pervežti krovinį į Vokietiją ir telefonu su vadybininku K. aptarė krovinio pervežimo sąlygas. Krovinio pervežimas vyko 2010 m. vasario 22-24 dienomis. Vairuotojui grįžus į Lietuvą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paštu išsiųsta PVM sąskaita faktūra 3049,85 Lt sumai, tačiau pinigų pavedimas nebuvo padarytas, todėl įmonei buvo padaryta 3049,85 Lt žala (2 t. 24-25 b. l.).
Liudytojas A. Z. tyrimo metu parodė, kad turi savo įmonę, kuri užsiima tarptautiniais krovinių pervežimais. 2010 m. vasario mėn. pabaigoje internete rado skelbimą apie krovinio pervežimą iš Lietuvos į Vokietiją. Jis susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, kuris parengė paslaugų teikimo sutartį. Įvykdžius pervežimą, buvo išsiųsta PVM sąskaita faktūra 3049,85 Lt sumai, tačiau sąskaita nebuvo apmokėta ir buvo padaryta 3049,85 Lt žala (2 t. 39-40 b. l.).
Liudytojas K. P. tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi iki 2010-07-01 buvo jo tėvas K. P.. 2010-02-08 jam paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė ir pasiūlė pervežti du krovinius į Vokietiją. K. P. šį pasiūlymą perdavė savo tėvui K. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suorganizavo abu krovinio pervežimus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė visus reikiamus dokumentus, tačiau apmokėjimo negavo. Praėjus apmokėjimo terminui, K. P. sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra pasislėpęs, todėl jis kreipėsi su ieškiniu į teismą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 5013,46 Lt žala (2 t. 53-54 b. l.).
Liudytojas R. I. tyrimo metu parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. 2010 m. vasario mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems pasiūlęs pervežti vieną krovinį į Vokietiją. R. I. nurodė, kad krovinio pervežimas buvo įvykdytas, apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. I. teigė su UAB (duomenys neskelbtini)“ visiškai nebendravęs, tik vėliau sužinojo, kad ši įmonė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė (2 t. 70-71 b. l.).
Liudytojas A. G. tyrimo metu parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir ši įmonė užsiima tarptautiniais pervežimais. 2010 m. vasario mėnesį įvykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakytus keturis krovinių pervežimus, pateikė visus dokumentus apmokėjimui, tačiau nei už vieną pervežimą nebuvo apmokėta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 11394,23 Lt žala (2 t. 110-111 b. l.).
Liudytojas K. R. tyrimo metu parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Ofise paprastai būdavo keturiese, tai yra jis, R. V., direktorius G. Z. ir T. (kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu – T. V.). T. V. buvo kaip G. Z. patarėjas ir padėjėjas. Pastarąjį į įmonės ofisą atsiveždavo pats G. Z.. G. Z. kažkiek ir pats gaudydavosi pervežimo srityje, bet T. V., matėsi, kad geriau. Nurodymus darbo reikalais duodavo pats G. Z.. T. V. tiesiogiai jokių nurodymų neduodavo, bet jis yra girdėjęs, kad T. V. patarinėja dėl krovinių pervežimų G. Z.. G. Z. pats nei krovinių, nei vežėjų neieškodavo. Jis tik iš vadybininkų norėdavo, kad rastų mokius klientus ir, kad būtų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaityta. G. Z. pasirašinėdavo daugiau ant sutarčių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko prisijungimo kodai būdavo pas patį G. Z.. Apie tai, kad viena ar kita įmonė išankstiniu apmokėjimu perves į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pinigus, jis informuodavo G. Z.. Jis G. Z. sakydavo, kad reikia atsiskaityti su ankstesnių krovinių pervežėjais, o ar G. Z. atsiskaitydavo su pervežėjais, nebeklausinėdavo. Pradėdamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nežinojo, jog su krovinių pervežėjais planuojama neatsiskaityti. Pasirašinėdamas sutartis su vežėjais jis buvo įsitikinęs, kad su jais bus atsiskaityta. Kada G. Z. dingo, tiksliai neatsimena, žino, kad po pastarojo dingimo dar kokią savaitę ar šiek tiek daugiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai galėjo būti 2010 m. kovo mėn. pabaiga. Su G. Z. jis dar tą laikotarpį bendravo skype, pastarasis sakydavo, kad yra Vokietijoje pas mamą. K. R. prašė pervesti jam ir R. V. atlyginimus, tačiau G. Z. sakė, kad įmonės sąskaitoje nėra pinigų. Vėliau G. Z. visai pradingo. T. V. po G. Z. dingimo įmonėje nepasirodė (3 t. 89-90, 91 b. l.).
Liudytoja R. V. tyrimo metu parodė, kad kai ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, ofise paprastai būdavo keturiese, tai yra ji, K., direktorius G. Z. ir kartais ateidavo T. (kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu – T. V.). T. V. buvo kartu su G. Z. kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Tai matėsi iš T. V. elgesio, tai yra jis kažkiek kontroliuodavo jos ir K. darbą, klausinėdavo, kokie užsakymai padaryti, su kokiomis firmomis. Ar jis duodavo G. Z. kažkokius nurodymus, nematė. Iš T. V. kalbų ji yra girdėjusi, kad kelis užsakymus jis yra daręs pats. Kuris – ar T. V., ar G. Z. geriau gaudėsi krovinių pervežimų srityje, nežino. T. V. daugiau savo kalbomis duodavo suprasti, kad jis gaudosi toje srityje, o G. Z., kaip įmonės direktorius, duodavo konkrečius nurodymus. Būdavo keista, kad tuos nurodymus G. Z. visada duodavo el. paštu, o žodžiu jis nelabai ką sakydavo. Jis tik reikalaudavo, kad atsiskaitymai iš įmonių už pervežtus krovinius būtų išankstiniai. Jai asmeniškai susidarydavo vaizdas, kad tie el. paštu atsiųsti nurodymai būdavo ne nuo paties G. Z., o nuo kito žmogaus, kadangi G. Z. bendravimo stilius ir vartojami žodžiai skyrėsi nuo tų, kurie būdavo vartojami duodant nurodymus el. paštu. Atrodydavo, kad kažkas kitas per G. Z. vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pats G. Z. nei krovinių, nei vežėjų neieškodavo. Jis tik iš vadybininkų norėdavo, kad jie rastų mokius klientus ir, kad būtų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaityta. Jis pasirašinėdavo daugiau ant sutarčių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko prisijungimo kodai būdavo pas patį G. Z.. Apie tai, kad viena ar kita įmonė išankstiniu apmokėjimu perves į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pinigus, ji privalėjo informuoti G. Z.. Kada ir kokiu būdu G. Z. nuimdavo pinigus nuo įmonės sąskaitos, nežino. Taip pat nežino, ar jis vienas nuimdavo pinigus ar su T. V.. Pradėdama dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji nežinojo, kad su krovinių pervežėjais planuojama neatsiskaityti. Kada G. Z. dingo, galėjo būti 2010 m. kovo mėn. pabaiga. Su G. Z. dar tą laikotarpį bendravo skype, šis sakydavo, kad yra Vokietijoje pas mamą. Vėliau jis visai pradingo. T. V. po G. Z. dingimo skambino į ofisą ir klausė, kur yra G. Z., dar buvo atvažiavęs į įmonę klausti, ar nepasirodė G. Z. (3 t. 100-103, 125-126 b. l.).
Liudytoja B. K. tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kelis mėnesius, nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio. Ji padėjo G. Z. įsikurti (duomenys neskelbtini), dėjo skelbimus į laikraštį dėl kieto kuro pardavimo, atsiliepinėjo į skambučius. 2009 m. lapkričio mėnesį ji suprato, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis bloga ir dar blogėjo, todėl ji išėjo iš darbo. B. K. teigimu, jai įsidarbinant UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. J. niekaip neįtakojo G. Z. ir apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį A. J. žinojo tik tiek, kiek ji papasakodavo grįžusi į namus (3 t. 174-175, 182-183 b. l.).
Iš 2010-03-22 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. P. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi krovinio pervežimo sutartį, pervežimo paslaugas suteikė, tačiau jiems už darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė (1 t. 67-73 b. l.).
Iš 2010-06-07 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. J. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos dvi krovinio pervežimo sutartys, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė išankstinius apmokėjimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą – 3634,76 Lt ir 3634,77 Lt (1 t. 76-81 b. l.).
Iš 2010-03-24 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. V. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė krovinio pervežimo sąlygas, bet apmokėjimo negavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga 3551,20 Lt (1 t. 93-98 b. l.).
Iš 2010-03-23 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. M. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad Italijos įmonė „B. G.“ iš anksto pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 13120,64 Lt už keturis krovinio pervežimus, o buvo įvykdytas tik vienas pervežimas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Italijos įmonei liko skolinga 9840,48 Lt (1 t. 116-125 b. l.).
Iš 2010-06-14 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. B. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė krovinio pervežimo sąlygas, bet apmokėjimo negavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga 3133,42 Lt (1 t. 132-146 b. l.).
Iš 2010-06-14 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. K. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis, pervesta iš anksto pusė sumos 1671,16 Lt, darbai atlikti ir likutis nebesumokėtas (1 t. 152-157 b. l.).
Iš 2010-06-15 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. J. J. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą, pervežė krovinį ir už šią paslaugą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems nesumokėjo (1 t. 169-173 b. l.).
Iš 2010-06-15 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. B. pateikė dokumentus, patvirtinančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo faktą ir paslaugos suteikimą už 3154,30 Lt sumą (1 t. 179-183 b. l.).
Iš 2010-06-09 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. M. pateikė dokumentus, patvirtinančius apie sandorį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir išankstinį apmokėjimą šiai įmonei 3467,64 Lt sumai (2 t. 3-8 b. l.).
Iš 2010-07-10 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. B. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties sąlygas, bet negavo apmokėjimo 3008,08 Lt sumai (2 t. 11-17 b. l.).
Iš 2010-08-31 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. K. pateikė dokumentus, patvirtinančius įvykusį sandorį tarp J. K. įmonės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3049,85 Lt sumai, už kurį nebuvo apmokėta (2 t. 26-30 b. l.).
Iš 2010-09-02 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. Z. pateikė dokumentus, patvirtinančius įvykusį sandorį tarp A. Z. įmonės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3049,85 Lt sumai, už kurį nebuvo apmokėta (2 t. 41-45 b. l.).
Iš 2010-08-25 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. P. pateikė dokumentus, patvirtinančius įvykusį sandorį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2506,73 Lt sumai, 2506,73 Lt sumai, už kurį nebuvo apmokėta, ir teismo sprendimą dėl priteistos sumos (2 t. 55-69 b. l.).
Iš 2010-09-02 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. G. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos 4 krovinių pervežimo sutartys, kroviniai pervežti, o PVM sąskaitos faktūros – 2900,36 Lt sumai, 2831,29 Lt sumai, 2831,29 Lt sumai ir 2831,29 Lt sumai, neapmokėtos (2 t. 112-121, 123-141 b. l.).
Iš 2012-07-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad K. R. iš jam pateiktų atpažinimui asmenų nuotraukų atpažino T. V., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus savo apklausos metu (3 t. 97-99 b. l.).
Iš 2010-08-25 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. V. pateikė pas ją likusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (3 t. 104-119 b. l.).
Iš 2010-09-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. V. iš jai pateiktų atpažinimui asmenų nuotraukų atpažino T. V., apie kurį davė parodymus savo apklausose (3 t. 120-124 b. l.).
Pagal sankcionuotus prokurorų 2010-04-02 ir 2013-06-21 nutarimus buvo gauta informacija iš bankų, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. K. (Z.) sąskaitose judėjo piniginės lėšos, pinigų sumos buvo nuimamos ar pervedamos į kitas sąskaitas (4 t. 2-57 b. l.).
Iš 2013-03-22 akistatos protokolo matyti, kad akistatos su įtariamuoju T. V. metu įtariamasis G. Z. patvirtino savo parodymus apie įvykdytą nusikalstamą veiką (6 t. 134-137 b. l.).
Iš 2014-06-12 Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro nutarimo matyti, kad iš ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00025-10 buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas paieškomų įtariamųjų A. J. ir T. V. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų padarymo, suteikiant baudžiamosios bylos Nr. 40-9-271-14 (1 t. 37-40 b. l.).
Pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnį atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę, be kita ko tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, taip pat sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuota grupė gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje arba jau pradėtos ar tęsiamos veikos metu. Nustatant organizuotos grupės buvimą atsižvelgtina į rengto ar padaryto nusikaltimo (ar nusikaltimų) pobūdį ir sudėtingumą, ar grupės nariai aptarė jo padarymo būdą, vietą, laiką ir kitus svarbius momentus, susitarė dėl kiekvienos užduoties ar vaidmens, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei išvengti atsakomybės, ir pan. Inkriminuojant atskiram bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, kad šis suprastų priklausąs tokiai grupei.
Byloje nustatyta, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo darymui buvo suburta trijų asmenų grupė, nusikaltimui buvo rengiamasi – aptartas jo padarymo planas, susitarta dėl jo padarymo būdo, vietos ir laiko, o grupės nariai buvo pasiskirstę užduotimis ir turėjo skirtingą vaidmenį. Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad kaltinamasis G. K. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, atėjus krizei, jam įmonėje sunkiai sekėsi, pažįstamas A. J. pažadėjo jam padėti, sakė, kad turi draugą, kuris gali jam padėti vėl išjudinti įmonės reikalus, t.y. T. V., už šį pasiūlymą G. K. tik turėjo atsilyginti šiems asmenims, sumokėdamas kažkokią dalį pinigų. Bylos aplinkybės leidžia teigti, kad G. K. sutikus su šiuo pasiūlymu, viskas buvo organizuota – parengtas šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, t.y. veikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei šiai įmonei, kaip tarpininkei, gavus išankstinius apmokėjimus iš užsakovų už krovinių pervežimo paslaugas, neatsiskaityti už šias suteiktas paslaugas ir gautus pinigus pasidalinti. Nagrinėjant bylą teisme, paaiškėjo, kad buvo ieškoma įmonių, kurios būtų mokios ir, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų atsiskaityta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik kaltinamasis, bet ir tyrimo metu apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkais dirbę K. R. ir R. V., taip ir kiti liudytojai. G. K. gaudavo nurodymus, kur ieškoti klientų, kur skambinti, o jis tai perduodavo vadybininkams. Pažymėtina ir tai, kad už paslaugas iš įmonių gautus išankstinius apmokėjimus nuo sąskaitos nuimdavo pats G. K., lydint kitam asmeniui, o nuimtus pinigus veždavo nusikalstamos veikos organizatoriui, kur pinigai būdavo dalinami. Kaip nurodė kaltinamasis, jam duodavo tik nedidelę sumą pinigų, t.y. nuo kiekvieno užsakymo apie 200 Lt, kurių užtekdavo tik smulkioms išlaidoms. Nagrinėjant bylą, taip pat nustatyta, kad krovinių pervežimo sutartis su ūkio subjektais pasirašinėjo G. K.. Jis teismui teigė, kad sutarčių smulkiai neskaitydavo, matydavo tik, kad tai pervežimų sutartys, o būdamas įmonės direktorius, prisiimamą atsakomybę suprato.
Taigi byloje nustatytos aplinkybės dėl organizuotos grupės narių, kurių buvo daugiau nei du, jų susitarimo daryti vieną sunkų nusikaltimą, pastovus, glaudus bendravimas, kuris pasireiškė G. K. kasdien duodamais nurodymais, pasiskirstymas vaidmenimis, užduotimis, veikimas suderintai ir vieningai įgyvendinant nusikaltimo planą ir visų šių aplinkybių suvokimas, atitinka BK 25 straipsnio 3 dalies objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius.
Analizuojant byloje esančius įrodymus, t.y. kaltinamojo paaiškinimus, tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą – krovinių pervežimo sutartis, PVM sąskaitas-faktūras, tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius, nustatyta, kad veikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmone „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. K. PĮ, UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. Z. įmone, sudarius krovinių pervežimo sutartis, bendrais tyčiniais veiksmais apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai, G. K. išvengė didelės vertės turtinės prievolės ir neteisėtai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 51923,95 Lt piniginių lėšų, kurios tarpusavyje buvo pasidalintos.
Teismas atkreipia dėmesį, kad esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus. Apgaulė – tai turto savininko suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinė nutartis 2K-620/2010). Be to, apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui, o esant turtinei prievolei, sprendimui dėl jos reikalavimo (kasacinės nutartys 2K-851-2001, 2K-387-2009, 2K-538-2010). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. K., su ūkio subjektais pasirašydamas sutartis dėl krovinių pervežimo paslaugų, gaudamas už paslaugas išankstinius apmokėjimus, jau žinojo, kad sutarčių sąlygų nevykdys, nes gautus pinigus iš karto nusiimdavo banke ir perduodavo kitiems organizuotos grupės nariams. Išnagrinėjus bylą nustatyta ir tai, kad krovinių pervežimo sutartys buvo sudaromos tik su tais ūkio subjektais, kurie perves UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinius apmokėjimus. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad ūkio subjektams pradėjus ieškoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, kad su jais būtų atsiskaityta, G. K. iš įmonės gautą pervedimą pasiėmė sau, nusipirko bilietą į Ameriką ir išskrido, taip pabėgdamas. Kas rodo, kad susidarė situacija, kai dėl skolininko veiksmų kreditorių galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis iš esmės tapo neįmanomos.
Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad G. K. padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.
Formuluojant kaltinimą G. K., buvo nurodyta, kad jis nusikalto veikdamas kartu su A. J. ir T. V.. Iki bylos išnagrinėjimo teisme A. J. ir T. V. kaltė dėl sukčiavimo veikiant organizuotoje grupėje įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu nėra konstatuota, nes pastarųjų asmenų baudžiamoji byla išskirta (1 t. 37-40 b. l.), todėl šių asmenų (A. J. ir T. V.) ir jų veiksmų nurodymas iš kaltinime pateikto G. K. veikos faktinių aplinkybių aprašymo šalintinas.
Dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Liudytoja S. R. tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2005 m. iki 2011 m. dirbo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Dirbdama IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal sudarytą sutartį tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. Z. 1 kartą per mėnesį atveždavo įmonės pirminius buhalterinius dokumentus, kuriuos ji sutvarkydavo. S. R. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nebuvo labai intensyvi, todėl dokumentų taip pat nebuvo labai daug. Įmonė užsiėmė kieto kuro prekyba, o nuo 2010 m. pradžios labai trumpą laikotarpį užsiėmė krovinių pervežimais, paskui G. Z. dingo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų niekas nebepateikinėjo (3 t. 135 b. l.).
Iš 2010-09-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. K. pateikė visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus (3 t. 133-134 b. l.).
Iš 2012-08-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. R. pateikė apskaitos paslaugų teikimo sutarčių, pagal kurias tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, kopijas (3 t. 136-149 b. l.).
Iš 2013-09-30 pateiktos Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr.140-(03006)-IS1-4909 matyti, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2009-07-27 iki 2010-05-01, buvo nustatyta, jog:
1. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pirkimo, pardavimo sąskaitų, matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla – transporto paslaugų pardavimas. Kadangi nepateikti paslaugų pardavimų, pirkėjų, tiekėjų, apskaitos registrai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nuo 2009-07-27 iki 2010-05-01 negalima nustatyti iš dalies, nes nėra aišku, kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pajamų už transporto paslaugas bei ar gauti apmokėjimai už transporto paslaugas apskaityti apskaitoje ir kur panaudoti.
2. Iš tyrimui atlikti pateiktų 2009-07-27 – 2010-05-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių įsigijimo pardavimo sąskaitų faktūrų, ilgalaikio turto apskaitos kortelių, kasos ir banko dokumentų, avansinių apyskaitų negalima iš dalies nustatyti :
– turto, nes nepateikti 2010 m. kasos dokumentai, atsargų, prekių, skirtų parduoti, ilgalaikio turto, kasos ir banko, atskaitingų asmenų, pirkėjų apskaitos registrai (sąskaitos, žurnalai), kuriuose būtų registruotos pirktos-parduotos prekės ar paslaugos, įsigytas ilgalaikis turtas, taikant dvejybinį įrašą, nepateikti šių sąskaitų likučiai;
– įsipareigojimų, nes nepateikti mokėtinų ir išmokėtų atlyginimų, priskaičiuotų ir sumokėtų mokesčių, skolų tiekėjams apskaitos registrai, taikant dvejybinį įrašą, nepateikti šių sąskaitų likučiai;
– nuosavo kapitalo, nes nepateikti nuosavo kapitalo, pajamų ir sąnaudų, pelno apskaitos registrai.
3) Tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą nuo 2009-07-27 iki 2010-05-01 nesilaikyta LR buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2, 3 p., 12 str. 1 p., 16 str. 1, 3 p. reikalavimų, nes nepateikti nuo 2010-01-01 iki 2010-05-01 kasos dokumentai, banko išrašai nuo 2010-04-01 iki 2010-05-01, atsargų, prekių, skirtų parduoti, ilgalaikio turto apskaitos registrai (sąskaitos, žurnalai), kuriuose būtų registruotos pirktos-parduotos prekės ir paslaugos, įsigytas ilgalaikis turtas, pirkėjų, pajamų ir sąnaudų, pelno, mokėtinų ir išmokėtų atlyginimų, priskaičiuotų ir sumokėtų mokesčių, tiekėjų apskaitos registrai, taikant dvejybinį įrašą, nepateikti šių sąskaitų likučiai (3 t. 157-170 b. l.).
Iš duomenų apie juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad G. K. (Z.), kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, įregistruotas 2009-07-27 (4 t. 58-67 b. l.).
BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės apskaitos netvarkymą arba aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013).
Nagrinėjant bylą teisme, buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis teigė, kad jis kartą per mėnesį turimus įmonės dokumentus nuveždavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Tačiau taip pat teigė, kad aplaidžiai žiūrėjo į dokumentų pateikimą, nurodė, kad galbūt ne viską pateikdavo, kai nuimdavo pinigus iš įmonės sąskaitos, jokio dokumento, rodančio, kad pinigai buvo paimti, taip pat nepateikdavo, vadybininkams atlyginimus mokėdavo grynais pinigais, dėl to nepasirašant jokių dokumentų, taip pat nurodė, kad nesidomėjo, kaip viskas tvarkoma, tiesiog pasirašinėdavo ir tiek. Byloje esanti specialisto išvada Nr.140-(03006)-IS1-4909 rodo, kad iš tyrimui atlikti pateiktų 2009-07-27 – 2010-05-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių įsigijimo pardavimo sąskaitų faktūrų, ilgalaikio turto apskaitos kortelių, kasos ir banko dokumentų, avansinių apyskaitų negalima iš dalies nustatyti: 1) turto, nes nepateikti 2010 m. kasos dokumentai, atsargų, prekių, skirtų parduoti, ilgalaikio turto, kasos ir banko, atskaitingų asmenų, pirkėjų apskaitos registrai (sąskaitos, žurnalai), kuriuose būtų registruotos pirktos-parduotos prekės ar paslaugos, įsigytas ilgalaikis turtas, taikant dvejybinį įrašą, nepateikti šių sąskaitų likučiai; 2) įsipareigojimų, nes nepateikti mokėtinų ir išmokėtų atlyginimų, priskaičiuotų ir sumokėtų mokesčių, skolų tiekėjams apskaitos registrai, taikant dvejybinį įrašą, nepateikti šių sąskaitų likučiai; 3) nuosavo kapitalo, nes nepateikti nuosavo kapitalo, pajamų ir sąnaudų, pelno apskaitos registrai. Teismas atkreipia dėmesį, kad šia specialisto išvada nėra pagrindo abejoti, nes ji iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 90 str. 3 d. reikalavimus. Specialistas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingos išvados surašymą ir pateikimą buvo įspėtas, išvadoje nurodyta specialistui pateikta užduotis, tyrimo metodai, duoti konkretūs atsakymai į pateiktus klausimus, todėl laikyti jos netinkamu įrodymu nėra pagrindo.
Tokių aplinkybių visumos analizė ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo G. K. (Z.), leidžia neginčijamai teigti, kad G. K. įvykdė nusikalstamą veiką pagal LR Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį.
Formuluojant kaltinimą G. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo, buvo nurodyta, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė visų tinkamam apskaitos tvarkymui reikalingų bendrovės dokumentų, tame tarpe ir banko išrašų nuo 2010-04-01 iki 2010-05-01. Tačiau nagrinėjant bylą teisme, nustatyta, kad jis 2010 m. vasario mėnesį jau buvo išvykęs į JAV, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai turėjo banko sąskaitos elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, todėl galėjo banko išrašus patys atsispausdinti. Tokios aplinkybės leidžia manyti, kad banko išrašų nepateikimas iš kaltinimo aprašymo turi būti šalintinas. Toks kaltinimo patikslinimas nekeičia faktinių esminių bylos aplinkybių, nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, todėl yra galimas.
Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisme išnagrinėjus bylą, nenustatyta.
Skirdamas G. K. bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, viena jų priskiriama prie sunkių nusikaltimų, kita prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas (7 t. 56-57 b. l.), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (7 t. 75 b. l.), anksčiau baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (7 t. 77-82 b. l.). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad G. K. dirba R. Ž. prekybos įmonėje, kurioje charakterizuojamas teigiamai, buvusiose darbovietėse UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat charakterizuojamas teigiamai, iš pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad kaltinamasis turi dukrą. Pažymėtina ir tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. K. nevengė atsakomybės, būdamas išvykęs į JAV, 2011 m. kreipėsi į „Skyrybų centrą“, pervedė 1000 Lt sumą, kad būtų surasti visi kreditoriai ir su jais būtų galima atsiskaityti. Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas G. K. už padarytas nusikalstamas veikas skiria sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos aplinkybių matyti, kad 2010-09-17 buvo paskelbta įtariamojo G. K. paieška (6 t. 30-31 b. l.), 2010-10-01 išduotas Europos arešto orderis, manant, kad jis slapstosi Vokietijoje (6 t. 58-62 b. l.). Tyrimo metu nustačius, kad galimai jis slapstosi JAV, 2011-05-31 LR Generalinė prokuratūra kreipėsi dėl G. K. ekstradicijos į Jungtinių Amerikos Valstijų Teisingumo departamentą (6 t. 79-80 b. l.). Byloje esantis Lietuvos Kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos raštas rodo, kad G. K. 2011-09-09 buvo sulaikytas JAV, rašte taip pat nurodyta, kad siekiant, kad G. K. būtų perduotas Lietuvai, būtina kreiptis dėl jo ekstradicijos Lietuvos ir JAV sutartyje numatyta tvarka (6 t. 91 b. l.). G. K. iš JAV turėjo būti konvojuotas 2011-10-26, tačiau jam pateikus prašymą dėl prieglobsčio, jo konvojavimas iš JAV buto atšauktas (6 t. 94, 97 b. l.). Nors iš bylos duomenų matyti, kad G. K. atžvilgiu Lietuvos ir JAV sutartyje numatyta tvarka ekstradicijos procedūra pradėta nebuvo, tačiau G. K. buvo deportuotas iš JAV į Vilnių 2012-07-12, lydimas dviejų JAV teisėsaugos pareigūnų (6 t. 109 b. l.). Tokios aplinkybės rodo, kad G. K. JAV buvo sulaikytas, laikomas ten ir iš šalies deportuotas būtent dėl jo atžvilgiu iškeltos nagrinėjamos baudžiamosios bylos, todėl nors jo atžvilgiu ir nebuvo pradėta oficiali ekstradicijos procedūra, tačiau laikas, kurį G. K. praleido sulaikytas JAV pareigūnų nuo 2011-09-09 iki 2012-07-12 įskaitytinas į G. K. paskirtą bausmę.
Į G. K. bausmės laiką įskaitytinas ir suėmimo laikas nuo 2012-07-12 iki 2013-01-08.
Kaltinamajam G. K. paskirtos kardomosios priemonės – 5000 Lt užstatas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, 5000 litų užstatas, įmokėtas į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB bankas“, grąžintinas užstato davėjui I. L., gim. 1982-10-29.
Dėl civilinių ieškinių
UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 3551,20 Lt civilinį ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo (1 t. 83-90 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pagrįstas bylos medžiaga, byloje esanti PVM sąskaita-faktūra Nr. JAD038311 liudija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skoloje 3551,20 Lt, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3551,20 Lt civilinis ieškinys tenkintinas visiškai priteisiant 3551,20 Lt iš kaltinamojo G. K..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 3551,20 Lt patirtos žalos atlyginimo (1 t. 101-113 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pagrįstas bylos medžiaga, byloje esanti PVM sąskaita-faktūra Nr. 5320 liudija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ BUAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skoloje 3551,20 Lt, todėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 3551,20 Lt civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant 3551,20 Lt iš kaltinamojo G. K..
BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 3133,42 Lt žalos atlyginimo ir 243,43 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų (1 t. 135-148 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pastebėtina, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-06-15 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-4238-79/2010 jau priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl 3133,42 Lt skolos, 8,28 proc. dydžio metinių palūkanų priteistai sumai nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo byloje įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 95 Lt žyminis mokestis, 148,43 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu (1 t. 144-145 b. l.). Civilinis ieškovas prašo tapačią sumą ir už tuos pačius UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdytus įpareigojimus, jau priteistą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, dar kartą priteisti ir iš G. K.. Teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatos asmeniui, dėl nusikalstamos veikos padarymo patyrusiam turtinę ar neturtinę žalą, leidžia rinktis savo interesų gynimo būdą. Toks asmuo gali reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje arba gali žalos atlyginimo siekti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tuo pačiu pagrindu gali būti reiškiamas tik vienas ieškinys. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo reiškė tiek baudžiamojoje, tiek civilinėje byloje. Abiem atvejais ieškinys buvo grindžiamas iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis – nurodant, kad civiliniame ieškinyje nurodyta turtinė žala buvo patirta dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdytų įpareigojimų pagal sutartį. BPK nustatytos civilinio ieškinio nagrinėjimo baudžiamojoje byloje taisyklės nenumato, kad civilinio proceso tvarka prisiteisus žalos atlygimą iš civilinio atsakovo – juridinio asmens, baudžiamojoje byloje gali būti tenkinamas tuo pačiu faktiniu pagrindu pareikštas reikalavimas atlyginti žalą baudžiamojoje byloje kaltinamiems asmenims. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210/2014). Nors civilinėje byloje ieškovui sprendimu priteistas ieškinys nėra atlygintas ir sprendimas neįvykdytas, dėl to jis nėra negaliojantis ir nėra eliminuota civilinio ieškovo teisė jį pateikti išieškojimui, o priteisus civiliniame ieškinyje nurodytą sumą dar ir iš G. K. bei ją galimai išieškojus, susidarytų nepagrįsto praturtėjimo situacija. Taigi, tuo pačiu faktiniu pagrindu pareikštą ir civilinėje byloje patenkintą ieškinį nėra pagrindo tenkinti dar ir baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas 3133,42 Lt civilinis ieškinys netenkintinas.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo metu pareiškė 1671,15 Lt civilinį ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo (1 t. 158-165 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis, byloje esanti PVM sąskaita-faktūra Nr.0017309 liudija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti 3342,31 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal išankstinę sąskaitą Nr. 0000002 UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo 1671,16 Lt, likusioje dalyje PVM sąskaita-faktūra apmokėta nebuvo. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys 1671,15 Lt sumai tenkintinas visiškai, priteisiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1671,15 Lt iš kaltinamojo G. K..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtos 3154,30 Lt žalos atlyginimo (1 t. 184-190 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pagrįstas bylos medžiaga, byloje esanti krovinio pervežimo sutartis, PVM sąskaita-faktūra Nr. 000016 liudija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skoloje 3154,30 Lt, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3154,30 Lt civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 3154,30 Lt iš kaltinamojo G. K..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 3008,08 Lt civilinį ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo ir šešių procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos atlyginimo (2 t. 18-23 b. l.). Iš byloje esančios krovinio pervežimo sutarties matyti, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta sutartis. Šios sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. VMM 005224 apmokėjimui. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3008,08 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapmokėjo. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai, priteisiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 3008,08 Lt iš kaltinamojo G. K.. Teismas pažymi, kad nors civiliniu ieškiniu prašoma priteisti šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad į turtinės žalos sąvoką įeina tik nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė civilinis ieškovas dėl padarytos nusikalstamos veikos, ir išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, šis reikalavimas laikytinas nepagrįstas ir atmestinas. Analogišką praktiką formuoja ir Šiaulių apygardos teismas (2013-06-21 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-84-332/2013).
A. Z. įmonė ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 3049,85 Lt žalos atlyginimo (2 t. 47-52 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pagrįstas bylos medžiaga, byloje esanti krovinio pervežimo sutartis, PVM sąskaita-faktūra Nr. 0001414 liudija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. Z. įmonei liko skoloje 3049,85 Lt, todėl A. Z. įmonės pareikštas civilinis ieškinys 3049,85 Lt sumai tenkintinas visiškai, priteisiant A. Z. įmonės naudai 3049,85 Lt iš kaltinamojo G. K..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtos 1588,94 Lt žalos atlyginimo, 260 Lt 6 proc. metinių palūkanų, 38 Lt žyminio mokesčio ir 120 Lt išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti (2 t. 82-108 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pastebėtina, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-03-10 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-3148-394/2010 jau priimtas ir įsiteisėjęs teismo įsakymas dėl 5013,46 Lt skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų priteistai sumai nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo byloje įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 38 Lt žyminis mokestis, 120 Lt išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (2 t. 85 b. l.). Civilinis ieškovas prašo dalį tos pačios sumos, kuri dar neišieškota, ir už tuos pačius UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdytus įpareigojimus, jau priteistą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, dar kartą priteisti ir iš G. K.. Teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatos asmeniui, dėl nusikalstamos veikos padarymo patyrusiam turtinę ar neturtinę žalą, leidžia rinktis savo interesų gynimo būdą. Toks asmuo gali reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje arba gali žalos atlyginimo siekti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tuo pačiu pagrindu gali būti reiškiamas tik vienas ieškinys. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo reiškė tiek baudžiamojoje, tiek civilinėje byloje. Abiem atvejais ieškinys buvo grindžiamas iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis – nurodant, kad civiliniame ieškinyje nurodyta turtinė žala buvo patirta dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdytų įpareigojimų pagal sutartį. BPK nustatytos civilinio ieškinio nagrinėjimo baudžiamojoje byloje taisyklės nenumato, kad civilinio proceso tvarka prisiteisus žalos atlygimą iš civilinio atsakovo – juridinio asmens, baudžiamojoje byloje gali būti tenkinamas tuo pačiu faktiniu pagrindu pareikštas reikalavimas atlyginti žalą baudžiamojoje byloje kaltinamiems asmenims. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210/2014). Nors civilinėje byloje ieškovui teismo įsakymu priteistas ieškinys nėra visiškai atlygintas ir teismo įsakymas dar neįvykdytas, dėl to jis nėra negaliojantis ir nėra eliminuota civilinio ieškovo teisė jį pateikti išieškojimui, o priteisus civiliniame ieškinyje nurodytą sumą dar ir iš G. K. bei ją galimai išieškojus, susidarytų nepagrįsto praturtėjimo situacija. Taigi, tuo pačiu faktiniu pagrindu pareikštą ir civilinėje byloje patenkintą ieškinį nėra pagrindo tenkinti dar ir baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys netenkintinas.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtos 11394,23 Lt žalos atlyginimo (2 t. 122-142 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pagrįstas bylos medžiaga, byloje esančios krovinių pervežimo sutartys Nr. K-1004, K-1002, K-1001, K-1003, PVM sąskaitos-faktūros - Nr. G0696, Nr. G 0645, Nr. G0580, Nr. G0565, liudija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skoloje 11394,23 Lt, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 11394,23 Lt civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 11394,23 Lt iš kaltinamojo G. K..
Dėl daiktinių įrodymų
Daiktinis įrodymas - paketas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais, saugomas Šiaulių apskrities VPK daiktų ir dokumentų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t. 171-173 b. l.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį ir paskirti 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir subendrintą bausmę G. K. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę sumažintą bausmę G. K. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Į G. K. bausmės laiką įskaityti laiką, kurį jis buvos sulaikytas JAV, t.y. nuo 2011-09-09 iki 2012-07-12, taip suėmimo laiką nuo 2012-07-12 iki 2013-01-08 ir laikyti, kad G. K. paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę jau yra atlikęs.
Kaltinamajam G. K. paskirtas kardomąsias priemones – 5000 Lt užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, 5000 litų užstatą, įmokėtą į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB bankas“, grąžinti užstato davėjui I. L., gim. 1982-10-29.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą 3551,20 Lt civilinį ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo tenkinti visiškai priteisiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 3551,20 Lt iš kaltinamojo G. K..
BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį dėl 3551,20 Lt patirtos žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 3551,20 Lt iš kaltinamojo G. K..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį dėl 3133,42 Lt žalos ir 243,43 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą 1671,15 Lt civilinį ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1671,15 Lt iš kaltinamojo G. K..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį dėl patirtos 3154,30 Lt žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 3154,30 Lt iš kaltinamojo G. K..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą 3008,08 Lt civilinį ieškinį dalyje dėl patirtos tiesioginės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 3008,08 Lt iš kaltinamojo G. K., likusioje dalyje pareikštą civilinį ieškinį, t.y. dėl šešių procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos atlyginimo, atmesti.
A. Z. įmonės pareikštą civilinį ieškinį dėl 3049,85 Lt žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant A. Z. įmonės naudai 3049,85 Lt iš kaltinamojo G. K..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį dėl patirtos 1588,94 Lt žalos atlyginimo, 260 Lt 6 proc. metinių palūkanų, 38 Lt žyminio mokesčio ir 120 Lt išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti, atmesti.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį dėl patirtos 11394,23 Lt žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 11394,23 Lt iš kaltinamojo G. K..
Daiktinį įrodymą - paketą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais, saugomą Šiaulių apskrities VPK daiktų ir dokumentų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.