Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. e2S-1011-123/2015

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gegužės 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. L. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei R. L. dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palangos miesto apylinkės teismas 2015-01-02 priėmė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės R. L. 5 882,43 EUR (20 310,84 Lt) įsiskolinimo, 1 777,59 EUR (6 137,65 LT) palūkanų, 3 432,87 EUR (11 853,03 Lt) delspinigių, 2 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 11 092,89 EUR (38 301,52 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-12-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo kreditorei Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos bei 333,00 EUR (1 149,78 Lt) žyminio mokesčio valstybei.

Teisme gautas ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos teikdama ieškinį teismui nepateikė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes atsakovės R. L. nekilnojamajam turtui, t. y. žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra taikyta priverstine hipoteka, todėl reikalavimai, kylantys iš valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 6786, yra užtikrinti. Tačiau paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad R. L. turtinių įsipareigojimų nevykdo ne tik Nacionalinei žemės tarnybai, o ir kitiems asmenims, įsiskolinimo sumos yra didelės, išieškojimo pagal teismo sprendimą įvykdymo užtikrinimui, kad nepasunkėtų ar nepasidarytų nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant R. L. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą, nesant ir nepakankant ieškovės reikalavimams užtikrinti skolininko kilnojamojo ir nekilnojamojo ir kito ilgalaikio materialaus turto, skolininko pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose bei pas trečiuosius asmenis pareikšto reikalavimo ribose – už 11 092,89 EUR.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p.), teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-12 nutartis byloje Nr. 2-428/2008). Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl ieškinio didelė suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti turto areštą, kaip procesinio pobūdžio apsaugos priemonę. Priešingu atveju šio klausimo išsprendimas, vien tik esant didelei reikalavimo sumai (kurią savo nuožiūra nustato ieškovas), bet neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgti į šalies finansines galimybes, ir tik tokiu atveju spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad atsakovės nekilnojamam turtui, t. y. žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra taikyta priverstinė hipoteka, todėl ieškovės reikalavimai, kylantys iš valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 6786, yra užtikrinti šio turto įkeitimu. Ieškovė byloje neįrodinėjo, kad įkeisto turto nepakaktų ieškovės reikalavimui patenkinti.

Darytina prielaida, kad įkeisto turto pakanka užtikrinti ieškovo, kaip kreditoriaus, reikalavimams, o papildomi atsakovės turto suvaržymai nėra būtini. Reikalavimai, kylantys iš 2008-07-10 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 6786 numatytų sutartinių prievolių, yra užtikrinti skolininkės nekilnojamojo turto įkeitimu, todėl pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jo reikalavimų patenkinimą iš sumos, gautos pardavus tokį turtą (CK 4.192 str. 1 d.). Ieškovo reikalavimų suma yra užtikrinta įkeitimu tam pačiam subjektui (ieškovui), todėl nėra objektyvaus ir būtino pagrindo tai pačiai reikalavimų sumai taikyti papildomus ribojimus laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba. Prievolės užtikrinimas įkeitimu (hipoteka) iš esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurie keliami taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1082/2009). Be to, apeliantė pateikė teismui įrodymus, kad ieškovui antstolio nurodytas įkeisto turto areštas galiojo tik iki 2015-03-10, ir šiuo metu nurodytas turto areštas yra panaikintas visiškai įvykdžius teismo sprendimą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, tai yra teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.