- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- eA-2548-492/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03136-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys
- Atsakovas
- Audito, .Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR Finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- J. U.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą pareiškėjui J. U. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 21R- 683(AG-577/02-2020) (toliau – ir Sprendimas) ir pareiškėjo J. U. skundą Komisijai atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas nurodė, kad Tarnyboje 2020 m. sausio 31 d. buvo patvirtintas ir užregistruotas teikimas, kuriame pasiūlyta dėl jame nurodytų aplinkybių pradėti neplaninį nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Sekmė“ (toliau – ir Administratorius) veiklos patikrinimą. Atsakovas 2020 m. vasario 10 d. raštu Nr. (10.4) D2-458 AVNT informavo Administratorių apie patikrinimą ir paprašė iki 2020 m. vasario 17 d. pateikti išsamius paaiškinimus bei teiginius pagrindžiančių dokumentų kopijas dėl šiame rašte nurodytų veiksmų (veikimo (neveikimo), t. y., kokiu pagrindu ir kokius konkrečius veiksmus Administratoriaus administruojamuose įmonių bankroto procesuose atliko (atlieka) A. K. 2020 m. vasario 18 d. gautas Administratoriaus 2020 m. vasario 14 d. paaiškinimas. Atsakovas nurodė, kad Tarnybos darbuotojai 2020 m. kovo 9 d. vyko į Administratoriaus nurodytą vietą ir dalyvaujant pareiškėjui buvo atliktas tikrinimas vietoje. Peržiūrėjus pareiškėjo pateiktuosius bankroto proceso dokumentus nė vienas dokumentas nebuvo paimtas, kadangi iš pateiktų bylų buvo matyti, jog Tarnybos atstovams nebuvo pateikta išsami bankroto procesų medžiaga. Tarnyba 2020 m. kovo 25 d. raštu Nr. (10.4. E) D2-872 paprašė Administratoriaus iki 2020 m. kovo 31 d. imtinai pateikti šią patikrinimui reikalingą papildomą informaciją, kuri nebuvo pateikta patikrinimo vietoje metu: kopijas visų dokumentų, kurie Tarnybai dar nebuvo pateikti, pagrindžiančių A. K. dalyvavimą Administratoriaus veikloje administruojant įmonių bankroto procesus, t. y. įrodymus, kad A. K. yra Administratoriaus nariu, įgaliojimus ar kitus panašaus pobūdžio dokumentus, kurių pagrindu A. K. atliko konkrečius veiksmus Administratoriaus administruojamų įmonių bankroto procesuose, pvz., Administratoriaus vardu teikė teismams dokumentus per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP), disponavo Administratoriaus administruojamų įmonių depozitinių sąskaitų duomenimis ir kt.; kopijas visų sutarčių, kurias Administratorius ir (ar) jų administruojamos įmonės yra sudarę su A. K. ir kurios yra susiję su nemokumo administravimo veikla, įskaitant patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Atsakovas nurodė, kad į Tarnybos 2020 m. kovo 25 d. raštą Nr. (10.4. E) D2-872 nebuvo atsakyta ir dokumentai patikrinimui nepateikti. Tarnyba 2020 m. birželio 16 d. priėmė įsakymą Nr. V4-132 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui J. U. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas). Įsakymu už patikrinimo metu nustatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 41 dalies, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 130 straipsnio 2 dalies bei 3 straipsnio 5 punkto pažeidimus pareiškėjui, kaip Administratoriaus direktoriui, atsakingam už nemokumo administratoriaus darbo organizavimą ir kontrolę (darbų paskirstymą, jų koordinavimą, kontrolę ir pan.) bei netinkamai vykdžiusiam savo funkcijas, skirta poveikio priemonė – įspėjimas. Komisijos Sprendimu Įsakymas buvo panaikintas.
3. Nesutikdamas su Sprendimu, atsakovas nurodė, kad atliekamo patikrinimo metu Tarnyba niekada nėra teigusi, jog nemokumo procesą reglamentuojantys teisės aktai draudžia pasitelkti kitus asmenis, bet pažymėjo, kad, nors administratoriui ir (ar) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą (kai administratorius yra juridinis asmuo), nei šiuo metu, nei anksčiau nėra (nebuvo) draudžiama, vykdant bankroto procedūras, pasitelkti kitų asmenų pagalbą, tačiau tokiais atvejais administratorius ir (ar) darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą, įgyvendindamas iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 9 punkto nuostatą, numačiusią galimybę įgalioti kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą, negali (negalėjo) pavesti (leisti) kitam asmeniui visiškai ar dalinai pakeisti jį bankroto procese, perimti visas ar dalį jam įstatymu priskirtų funkcijų (jų kontrolės) kitais nei įstatyme nustatytais atvejais, o kitų asmenų veikimas įmonės bankroto procese, Tarnybos vertinimu, turėtų būti pagrįstas, aiškiai apibrėžtas ir įrodomas; nekelti abejonių bankroto administravimo veiklos skaidrumu; suteikti įgaliojimai (pavedimai) nėra abstraktūs, jais nesukuriamos sąlygos nepagrįstai įsiterpti į administratoriaus kompetencijai priklausančių klausimų sprendimą; kitiems asmenims suteikiami tik tie resursai, kurie būtini konkretiems įgaliojimams (pavedimams) įgyvendinti. Atsakovas atkreipia dėmesį į Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
4. Atsakovas, nesutikdamas su Komisijos argumentu, kad Tarnyba patikrinimo metu tinkamai neištyrė aplinkybių ir faktų, nesurinko pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjui taikytos poveikio priemonės pagrįstumą, pažymi, kad nemokumo administravimas yra licencijuojama veikla ir ja gali užsiimti tik tokią licenciją įgijęs asmuo. Šiam asmeniui ir jo veiklai, atsižvelgiant į jam valstybės deleguotas funkcijas, suteiktas teises ir pareigas bei paties nemokumo procesų administravimo specifiką, keliami specialūs reikalavimai (tiek įtvirtinti teisės aktuose (nepriekaištingos reputacijos ir kt.), tiek pripažinti doktrinoje ar teismų praktikoje, kurioje pripažįstama, kad nemokumo administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai. Valstybė, nustatydama konkrečius reikalavimus nemokumo administratoriams, kartu nustato ir stebėsenos bei priežiūros sistemą, turinčią užtikrinti licencijavimo sąlygų laikymąsi, tuo kartu siekdama ir didesnio visuomenės pasitikėjimo licencijuojama profesija, jos teikiamomis paslaugomis. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas patikrinimo metu nepateikė jokių dokumentų (įgaliojimų, pavedimų ar pan.), susijusių su A. K. veikimu pareiškėjo vardu, kas būtų atitikę Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, bei nepateikė jokių duomenų ar dokumentų, pagrindžiančių faktines aplinkybes, kad jis būtų nusistatęs savo ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su nemokumo procesų administravimu, darbo organizavimo ir kontrolės tvarką (kaip tai numatyta Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 130 str. 2 d. 3 p.), todėl, atsakovo manymu, taikoma poveikio priemonė buvo proporcinga ir pagrįsta.
5. Atsakovas, nesutikdamas su Komisijos argumentu, kad Įsakymas nėra tinkamai pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais argumentais, nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nurodo, kad 2020 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. D4-908 (toliau – ir Išvada) konstatuotos faktinės aplinkybės, jog trečiasis asmuo A. K. disponavo bankrutuojančios įmonės lėšomis, šios įmonės bankroto byloje Administratoriaus vardu teikė informaciją, procesinius prašymus svarbiais proceso klausimais (dėl supaprastinto bankroto proceso nutraukimo, įmonės pabaigos) bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, be to, Administratorius nurodytas ir Tarnybos svetainėje skelbiamas jo adresas – (duomenys neskelbtini), o anksčiau, turėdamas teisę teikti nemokumo administravimo paslaugas, šį adresą buvo deklaravęs A. K.; Administratorius yra nurodęs ir Tarnybos svetainėje buvo skelbiamas jo telefono numeris, o anksčiau, turėdamas teisę teikti nemokumo administravimo paslaugas, šį numerį buvo deklaravęs A. K.; patikrinimo vietoje metu A. K. žodžiu patvirtino, kad telefono numeris priklauso jam.
6. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad šios aplinkybės, patvirtinančios konkrečius A. K. veiksmus Administratoriaus vardu, nustatytos vien tik iš vieno atsitiktinio skundo. Tarnybai prašant, patikrinimo metu Administratorius nepateikė jokių dokumentų (įgaliojimų, pavedimų ar pan.), susijusių su A. K. veikimu Administratoriaus vardu, o teiginiai apie nežinojimą, negalėjimą patvirtinti, kad administratoriaus funkcijas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Lirauto logistics“ bankroto byloje atliko licencijos neturintis asmuo, o ne oficialiai paskirtas asmuo, turintis licenciją, nelaikytini pagrįstais ir tik patvirtina kontrolės trūkumą. Atsakovo teigimu, Administratoriaus pateikti paaiškinimai dėl A. K. veiklos jo administruojamose įmonėse buvo neišsamūs, nepateiktas A. K. veikimo bankroto procesuose pagrindimas, atitinkamai nėra aiškūs A. K. įgaliojimai veikti šiuose procesuose, tikrasis veikimo mastas, taip pat nėra sudarytos prielaidos užtikrinti ir realiai nėra užtikrinta jo veiksmų kontrolė, todėl buvo konstatuoti Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 41 dalies, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 5 punkto, 130 straipsnio 2 dalies pažeidimai.
Atsiliepimas
7. Pareiškėjas J. U. atsiliepimu į atsakovo prašymą prašė prašymą atmesti.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas ir Išvada neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra neobjektyvūs, neteisėti, nesuprantami ir nemotyvuoti, priimti nepagrįstai aiškinant atitinkamų teisės aktų nuostatas ir visiškai subjektyviai jas interpretuojant. Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarnyba neprašė Administratoriaus pateikti konkrečių dokumentų, o savo nuožiūra atsirinko atitinkamus dokumentus, nurodė pavienius duomenis, kurių pagrindu padarė niekuo nepagrįstas, subjektyvias išvadas, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto Įsakymo priėmimą. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba nepagrįstai ir neteisėtai konstatuoja atitinkamus pažeidimus, nes tokių pažeidimų nebuvo padaryta. Pareiškėjas paaiškino, kad Administratoriui paskirtų administruoti bankrutuojančių įmonių nemokumo administravimo procedūras faktiškai vykdė jo paskirti asmenys, turintys licencijas, o vėliau jis pats. Jokie kiti asmenys, neturintys licencijų, Administratoriaus funkcijų ir pareigų neatliko, jokiems kitiems asmenims nebuvo ir nėra perduota nei dalis, nei visos funkcijos, priskirtos nemokumo administratoriui. Pareiškėjas pažymėjo, kad tiek pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, tiek pagal teismų praktiką, darbo organizavimo tvarka nemokumo administratoriuje – juridiniame asmenyje – gali būti (bet neprivalo būti) nustatyta paties juridinio asmens nuožiūra darbuotojams, kurie neatlieka ir nevykdo juridinio asmens nemokumo procesų administravimo.
9. Dėl tos pačios buveinės / vietos deklaravimo skirtingiems asmenims (nurodoma, kad A. K., kai buvo administratoriumi, buvo deklaravęs tą patį buveinės adresą, kaip dabar deklaruoja MB „Sekmė“) pareiškėjas paaiškino, kad nei viena ši aplinkybė, nei kartu su kitomis, Išvadoje nurodomomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo konstatuoti kokį nors pažeidimą, jokie teisės aktai nedraudžia kitam asmeniui deklaruoti buveinės, kurią prieš tai deklaravo kitas asmuo, taip pat nedraudžiama asmeniui būti mažosios bendrijos nariu. Pareiškėjas nurodė, kad A. K. yra Administratoriaus narys (tai yra viešai prieinama informacija pagal valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenis), kuris suteikė teisę neatlygintinai Administratoriui naudotis patalpomis. Pareiškėjo teigimu, tai yra civiliniai teisiniai santykiai, nesusiję su pareiškėjo, kaip Administratoriaus vadovo, vykdomu juridinių asmenų nemokumo procesų administravimu. Tai, kad Administratorius yra nurodęs ir Tarnybos svetainėje skelbiamas jo telefono numeris, o anksčiau, turėdamas teisę teikti nemokumo administravimo paslaugas, šį numerį buvo deklaravęs A. K., pareiškėjo teigimu, nepatvirtina nei Išvados, nei Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjas paaiškino, kad A. K. patvirtino Administratoriaus, kurio narys jis yra, atliktų mokėjimo pavedimų kopijų tikrumą ar per EPP sistemą įkėlė pavienius dokumentus, kuriuos rengė ir pasirašė Administratoriaus vadovai arba įgalioti asmenys. Tai yra aišku iš Išvadoje nurodytų pranešimų turinio, kuris patvirtina, kad visus sprendimus priėmė, nemokumo administratoriaus funkcijas ir pareigas vykdė, dokumentus rengė ir juos pasirašė Administratoriaus vadovai arba įgalioti asmenys, bet ne A. K. Pareiškėjas pažymėjo, kad pats pasirašė dokumentus su banku ir atliko bei atlieka visus nemokumo administratoriui priskirtus kitus veiksmus. A. K. nedisponavo ir negalėjo disponuoti bankrutuojančios įmonės (BUAB „Lirauto logistics“) lėšomis. Vien tai, jog Įsakyme ir Išvadoje yra nurodyti tam tikri teiginiai, tačiau nėra jokių juos patvirtinančių įrodymų, nedaro tų teiginių teisingais, tikrais ir įrodytais. Mokėjimo pavedimų kopijų tikrumo patvirtinimas asmens, kuris yra mažosios bendrijos narys, nereiškia, kad asmuo disponuoja ar gali disponuoti kokios nors bankrutuojančios įmonės turtu. Administratoriui paskirtų administruoti bankrutuojančių įmonių nemokumo administravimo procedūras faktiškai vykdė pareiškėjo įgalioti asmenys, turintys licenciją, vėliau vykdė tik pareiškėjas. Jokie kiti asmenys Administratoriaus funkcijų ir pareigų neatliko, jokiems kitiems asmenims nebuvo perduota nei dalis, nei visos funkcijos, priskirtos nemokumo administratoriui. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad BUAB „Lirauto ligistics“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2020 m. kovo 20 d., Kauno apygardos teismas jokių pretenzijų Administratoriui neturėjo. Pareiškėjo teigimu, Tarnybai buvo pateikti visi prašyti dokumentai ir paaiškinimai, pati Tarnyba atliko patikrinimą ir tikrino visus dokumentus.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu atsakovo prašymą atmetė.
12. Teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 36¹ straipsnio 1 dalimi, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 132 straipsnio 1, 2 dalimis, 134 straipsnio 2 punktu, 136 straipsnio 1, 3 dalimis, 3 straipsnio 5 punktu, 130 straipsnio 2 dalies 1–3 punktais, 155 straipsniu, Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 41 dalimi, ištyrė bylos medžiagą, patvirtinančią, kokie veiksmai buvo atlikti Administratoriaus vykdomame bankroto procese galimai neteisėtai, ir neturėjo pagrindo nesutikti su Komisijos padarytomis išvadomis. Teismas tokią išvadą darė atsižvelgęs į tai, kad byloje nepaneigti pareiškėjo paaiškinimai, kuriuos patvirtina ir tyrimo metu surinkta medžiaga, kad pareiškėjo pavedimu A. K. patvirtino Administratoriaus, kurio narys jis yra, atliktų mokėjimo pavedimų kopijų tikrumą ar per EPP sistemą įkėlė pavienius dokumentus, kuriuos rengė ir pasirašė Administratoriaus vadovai arba įgalioti asmenys. Dokumentus su banku pasirašė ir atliko visus kitus nemokumo administratoriui priskirtus veiksmus pareiškėjas, kaip Administratoriaus vadovas, arba kiti bankroto procedūras vykdantys asmenys. Todėl teismas sutiko su pareiškėjo nurodytais argumentais ir Komisijos Sprendimo išvadomis, kad A. K. nedisponavo ir negalėjo disponuoti bankrutuojančios įmonės (BUAB „Lirauto logistics“) lėšomis.
13. Teismas nepagrįstais laikė Tarnybos argumentus, kad pareiškėjo paaiškinimai dėl A. K. veiklos jo administruojamose įmonėse buvo neišsamūs, nepateiktas A. K. veikimo bankroto procesuose pagrindimas ir realiai nėra užtikrinta jo veiksmų kontrolė, kadangi teismas nustatė, jog Administratoriaus narys yra A. K., todėl jo veikla MB „Sekmė“ yra teisėta. Taip pat aplinkybės, kad A. K. suteikė teisę neatlygintinai Administratoriui naudotis patalpomis, kad MB „Sekmė“ nurodytas telefono numeris yra toks pat, kaip anksčiau naudotas A. K., teismo vertinimu, nėra susijusios su pareiškėjo, kaip Administratoriaus vadovo, vykdomu juridinių asmenų nemokumo procesų administravimu.
14. Teismas pažymėjo, kad teisės aktais nemokumo administratoriui nėra ir nebuvo draudžiama vykdant bankroto procedūras pasitelkti kitų asmenų pagalbą. Tik nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog nemokumo administratorius privalo nustatyti savo ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su nemokumo procesų administravimu, darbo organizavimo ir kontrolės tvarką ir užtikrinti jos laikymąsi. Todėl teismas nepakankamais poveikio priemonės taikymui laikė atsakovo argumentus, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ar dokumentų, pagrindžiančių faktines aplinkybes, jog jis būtų nusistatęs savo ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su nemokumo procesų administravimu, darbo organizavimo ir kontrolės tvarką. Teismas pažymėjo, kad veiksmai, kurie Tarnybos laikomi kaip netinkamas pareiškėjo darbo organizavimas ir kontrolės neužtikrinimas, atlikti iki Juridinių asmenų nemokumo įstatymo įsigaliojimo. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kad A. K. būtų atlikęs veiksmus, kurie įtakojo jų eigą taip, kad būtų kilę neigiamos pasekmės bankrutuojančiai įmonei ar kitaip reikšmingai paveikęs procesą. Teismas pažymėjo, kad iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 9 punktas nurodė atvejus, kai bankroto administratorius savo funkcijoms atlikti gali pasitelkti kitus asmenis, t. y. bankrutuojančiai įmonei atstovauti teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą, tačiau nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Juridinių asmenų nemokumo įstatyme šie atvejai nėra išskiriami.
15. Teismas pažymėjo, kad Tarnybos Išvadoje nurodomas A. K. mokėjimo išrašų patvirtinimas nepagrindžia A. K. disponavimo BUAB „Lirauto logistics“ lėšomis, nes pačius mokėjimo pavedimus darė buhalterė. Kitas byloje esantis dokumentas – BUAB „Lirauto logistics“ administravimo išlaidų iššifravimas yra pasirašytas bankroto procesą vykdančios R. J., taip pat reikšminga aplinkybė, kad Išvadoje minimas 2017 m. balandžio 26 d. mokėjimo išrašo pavedimas tvirtintas pareiškėjui dar nesant Administratoriaus vadovu, todėl duomenys apie šį dokumentą Išvadoje negalėjo būti nurodyti. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje minimi Kauno apygardos teismui teikti raštai parengti MB „Sėkmė“ bankroto procesą vykdančio asmens R. J. Teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog bankroto procedūrą vykdantys asmenys neatliko veiksmų, nurodytų dokumentuose, ir nepriėmė juose užfiksuotų sprendimų. Teismo vertinimu, byloje esančių dokumentų, paaiškinimų ir nustatytų faktų visuma patvirtina išvadą, kad A. K. atliko techninio pobūdžio veiksmus bankroto procese. Aplinkybė, kad darbuotojo, turinčio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, parengtus dokumentus per EPP sistemą teismui pateikė A. K., teismo vertinimu, neįrodo, kad pastarasis perėmė bankroto administravimo kontrolę. Teismas pažymėjo, kad tai, jog skiriasi asmuo, kuris rengia dokumentą, ir asmuo, kuris jį įkelia į EPP sistemą, nėra pažeidimas. Teismas nurodė, kad yra svarbi Sprendime pagrįstai pažymėta aplinkybė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad MB „Sekmė“ per EPP pateiktų dokumentų teismas būtų nepriėmęs kaip netinkamai pateiktų, kad būtų kilę abejonių jų autentiškumu. Teismas nurodė, kad dėl dokumentų turinio teisėtumo ginčo nėra. Todėl teismas konstatavo, jog A. K. atliko tik techninius veiksmus, dokumentai pasirašyti Administratoriaus. Teismo vertinimu, tokie veiksmai savaime nereiškia nemokumo administratoriaus pareigų netinkamo vykdymo ir nelaikytini pažeidimu, už kurį būtų galimą taikyti poveikio priemonę. Teismas pažymėjo, kad jokių esminių, grubių ar žalą sukeliančių veiksmų pareiškėjo veikloje nenustatyta. A. K., būdamas MB „Sekmė“ nariu, atstovaudamas mažajai bendrijai pagal įstatymą, bankroto procesą vykdančio asmens pavedimu iš esmės atliko techninio pobūdžio funkcijas, t. y. perdavė dokumentą teismui, o tokio draudimo nenumato bankroto procesus reglamentuojantys teisės aktai. Teismas darė išvadą, kad Komisija išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
III.
16. Atsakovas Tarnyba apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą Komisijai atmesti.
Atsiliepimas
17. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad Tarnyba nepagrindė, jog pareiškėjo pateikti paaiškinimai dėl A. K. veiklos jo administruojamose įmonėse buvo neišsamūs, nepateiktas A. K. veikimo bankroto procesuose pagrindimas, atitinkamai nėra aiškūs A. K. įgaliojimai veikti šiuose procesuose, tikrasis veikimo mastas, taip pat nėra sudarytos prielaidos užtikrinti ir realiai nėra užtikrinta jo veiksmų kontrolė. Atsakovas nurodo, kad byloje nustatyta, jog Administratoriaus narys yra A. K., todėl jo veikla MB „Sekmė" yra teisėta, ir pažymi, kad nei MB „Sekmė“ administruojamų bankroto procesų dokumentų patikrinimo vietoje metu, nei pateikus pareiškėjui klausimus raštu, administratorių atstovaujantis pareiškėjas nepateikė patikrinimui jokių dokumentų (įgaliojimų, pavedimų ar pan.), susijusių su A. K. veikimu administratoriaus vardu, kas būtų atitikę Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, o teiginių apie nežinojimą, negalėjimą patvirtinti, kad administratoriaus funkcijas BUAB „Lirauto logistics" bankroto byloje atliko licencijos neturintis asmuo, o ne oficialiai paskirtas asmuo, turintis licenciją, Tarnyba negalėjo laikyti pagrįstais, todėl jie buvo traktuojami tik kaip patvirtinantys kontrolės trūkumus administruojamuose nemokumo procesuose, kadangi, nesant aiškiems A. K. įgaliojimams veikti bankroto procesuose, neįmanoma nustatyti tikrojo veikimo masto ir nėra sudaromos prielaidos užtikrinti bankroto byloje veikiančių asmenų veiksmų kontrolę. Atsakovas pažymi, kad nemokumo administravimas yra licencijuojama veikla ir ja gali užsiimti tik tokią licenciją įgijęs asmuo. Šiam asmeniui ir jo veiklai, atsižvelgiant į jam valstybės deleguotas funkcijas, suteiktas teises ir pareigas bei paties nemokumo procesų administravimo specifiką, keliami specialūs reikalavimai (tiek įtvirtinti teisės aktuose (nepriekaištingos reputacijos ir kt.), tiek pripažinti doktrinoje ar teismų praktikoje, kurioje pripažįstama, kad nemokumo administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, todėl mažosios bendrijos dalyvio veikimas nemokumo procesuose, neturint teisės teikti nemokumo administravimo paslaugų, negali būti pripažintas teisėtu.
18. Atsakovas nesutinka su teismo argumentu, kad aplinkybės, jog A. K. suteikė teisę neatlygintinai administratoriui naudotis patalpomis, o MB „Sekmė“ nurodytas telefono numeris yra toks pats, kaip anksčiau naudotas A. K., nėra susiję su pareiškėjo, kaip administratoriaus vadovo, vykdomų juridinių asmenų nemokumo procesų administravimu, kadangi nurodytos aplinkybės tik patvirtina faktą, kad MB „Sekmė“ administruojamose bankroto bylose tretieji asmenys tiek raštu, tiek telefonu turėjo galimybę susisiekti ne su pareiškėju, o su asmeniu, kuriam ta deklaruota buveinės vieta ir telefonas priklausė. Atsakovas pažymi, kad MB „Sekmė“ buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini) (tuo pačiu ir A. K. gyvenamoji vieta), MB „Sekmė“ administruojamų nemokumo bylų dokumentai saugomi būtent šiuo adresu, t. y. asmens, neturinčio teisės užsiimti nemokumo administravimu, gyvenamajame name, o pareiškėjas savo gyvenamąją vietą deklaruoja ir veikia Vilniaus mieste.
19. Atsakovas pažymi, kad, nors administratoriui ir (ar) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą (kai administratorius yra juridinis asmuo), nei šiuo metu, nei anksčiau nėra (nebuvo) draudžiama, vykdant bankroto procedūras, pasitelkti kitų asmenų pagalbą, tačiau tokiais atvejais administratorius ir (ar) darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimų, įgyvendindamas iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 9 punkto nuostatą, numačiusią galimybę įgalioti kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą, negali (negalėjo) pavesti (leisti) kitam asmeniui visiškai ar dalinai pakeisti jį bankroto procese, perimti visas ar dalį jam įstatymu priskirtų funkcijų (jų kontrolės) kitais nei įstatyme nustatytais atvejais. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir teigia, kad kitų asmenų veikimas įmonės bankroto procese turėtų būti pagrįstas, aiškiai apibrėžtas ir įrodomas, nekelti abejonių bankroto administravimo veiklos skaidrumu.
20. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Tarnybos patikrinimo metu aplinkybės, patvirtinančios konkrečius A. K. veiksmus administratoriaus vardu, nustatytos vien tik iš vieno, atsitiktinio skundo. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas, Tarnybai prašant, patikrinimo metu nepateikė jokių dokumentų (įgaliojimų, pavedimų ar pan.), susijusių su A. K. veikimu pareiškėjo vardu, kas būtų atitikę Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, taip pat nepateikė Tarnybai jokių duomenų ar dokumentų, pagrindžiančių faktines aplinkybes, kad jis būtų nusistatęs savo ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su nemokumo procesų administravimu, darbo organizavimo ir kontrolės tvarkas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Administracinės bylos dalyku yra Tarnybos 2020 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. V4-132 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui J. U. skyrimo“ teisėtumas ir pagrįstumas. Įsakymu už patikrinimo metu nustatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 41 dalies, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 130 straipsnio 2 dalies bei 3 straipsnio 5 punkto pažeidimus pareiškėjui J. U., kaip Administratoriaus direktoriui, atsakingam už nemokumo administratoriaus darbo organizavimą ir kontrolę (darbų paskirstymą, jų koordinavimą, kontrolę ir pan.) bei netinkamai vykdžiusiam savo funkcijas, skirta poveikio priemonė – įspėjimas.
22. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo Tarnybos skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 21R- 683(AG-577/02-2020) panaikinimo, kuriuo buvo tenkintas pareiškėjo J. U. skundas ir panaikintas Tarnybos 2020 m. birželio 16 d. įsakymas.
23. Atsakovas Tarnyba, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog bankroto administratoriaus funkcijas BUAB „Lirauto logistics“ bankroto byloje atliko licencijos neturintis asmuo, o administratorių atstovaujantis pareiškėjas nepateikė patikrinimui jokių dokumentų (įgaliojimų, pavedimų ar pan.), susijusių su A. K. veikimu administratoriaus vardu; mano, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog A. K. suteikė teisę neatlygintinai administratoriui naudotis savo patalpomis, o MB „Sekmė“ nurodytas telefono numeris yra toks pats, kaip anksčiau naudotas A. K., kas patvirtina, jog bankroto bylose tretieji asmenys tiek raštu, tiek telefonu turėjo galimybę susisiekti ne su pareiškėju, o su asmeniu, kuriam ta deklaruota buveinės vieta ir telefonas priklausė; MB „Sekmė“ administruojamų nemokumo bylų dokumentai buvo saugomi būtent šiuo adresu, t. y. asmens, neturinčio teisės užsiimti nemokumo administravimu, gyvenamajame name; be to, pareiškėjas nebuvo nusistatęs savo ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su nemokumo procesų administravimu, darbo organizavimo ir kontrolės tvarkų.
24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.
25. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
26. Pareiškėjo ginčijamas Įsakymas grindžiamas Išvada, kurioje nurodytų duomenų pagrindu Tarnyba vertino, kad A. K. disponavo bankrutuojančios UAB „Lirauto logistics“ lėšomis, Administratoriaus vardu šios įmonės bankroto byloje teikė informaciją, procesinius prašymus svarbiais proceso klausimais bankroto bylą nagrinėjančiam teismui – t. y. Administratorius neteisėtai leido atlikti administratoriaus funkcijas asmeniui, neturinčiam teisės administruoti nemokumo procesų ir atlikti administratoriaus funkcijų, sudarydamas galimybę šiam asmeniui perimti bankroto procedūrų vykdymo kontrolę.
27. Įmonių bankroto įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 11 straipsnio 4¹ dalimi buvo nustatyta, kad administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją (arba vadovą, kai jis nėra darbuotojas), turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti (toliau – darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą). Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 5 punktas įvirtina profesionalumo principą, reiškiantį, kad nemokumo procesus administruojantys asmens turi vykdyti savo pareigas profesionaliai, užtikrindami aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį ir elgdamiesi taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 1 punktu nustatyta nemokumo administratoriaus juridinio asmens pareiga nurodyti priežiūros institucijai turintį teisę administruoti nemokumo procesus darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nemokumo administratoriaus paskyrimo dienos; nurodyti priežiūros institucijai naują darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, ir nurodyti tokio keitimo priežastį ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atsakingo darbuotojo keitimo dienos (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 130 str. 2 d. 2 p.); nustatyti savo ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su nemokumo procesų administravimu, darbo organizavimo ir kontrolės tvarką ir užtikrinti jos laikymąsi. Ši nuostata netaikoma asmenims, administruojantiems nemokumo procesus laikinai (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 130 str. 2 d. 3 p.). Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnį, iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: atlygį nemokumo administratoriui; kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 str. 1 d. 1–5 p.).
28. Tarnybos argumentai apeliaciniame skunde, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjas, žinodamas, kad A. K., neturėdamas licencijos, atliko administratoriaus funkcijas BUAB „Lirauto logistics“ bankroto byloje, nepateikė patikrinimui jokių dokumentų (įgaliojimų, pavedimų ar pan.), susijusių su A. K. veikimu Administratoriaus vardu, atmestini, laikytini abstrakčiais, neatitinkančiais byloje surinktų duomenų. Byloje niekaip nėra paneigti pareiškėjo teiginiai, kad Administratorius savo iniciatyva patikrino Tarnybos 2020 m. vasario 10 d. rašte minimus galimus A. K. veiksmus, tačiau nerado, negavo ir neturi įrodymų, kad A. K. būtų pavesta atlikti ar jis būtų atlikęs visas ar dalį administratoriaus funkcijų MB „Sekmė“ administruojamų įmonių bankroto procesų metu. Apeliantas, teigdamas, kad pareiškėjas nepateikė patikrinimui reikšmingų duomenų, nepateikia pagrįstų argumentų, kad A. K. veikė administratoriaus vardu kaip įgaliotas asmuo Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 41 punkto prasme ir kad tokius duomenimis pareiškėjas apskritai gali turėti.
29. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs Išvadoje nurodytus faktus, vertino, kad Tarnybos Išvadoje nurodomas A. K. mokėjimo išrašų patvirtinimas nereiškia, kad A. K. disponavo BUAB „Lirauto logistics“ lėšomis, nes pačius mokėjimo pavedimus darė buhalterė. BUAB „Lirauto logistics“ administravimo išlaidų iššifravimas yra pasirašytas bankroto procesą vykdančios R. J.; Kauno apygardos teismui teikti raštai parengti MB „Sėkmė“ bankroto procesą vykdančio asmens R. J. Nėra duomenų, kad bankroto procedūrą vykdantys asmenys neatliko veiksmų, nurodytų dokumentuose, ir nepriėmė juose užfiksuotų sprendimų. Remdamasis byloje esančiais dokumentais, paaiškinimais, nustatytais faktais pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. K. atliko techninio pobūdžio veiksmus bankroto procese. Aplinkybę, kad darbuotojo, turinčio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, parengtus dokumentus per EPP sistemą teismui pateikė A. K., teismas pagrįstai vertino kaip neįrodančią, kad pastarasis perėmė bankroto administravimo kontrolę. Tai, kad skiriasi asmuo, kuris rengia dokumentą ir asmuo, kuris jį įkelia į EPP sistemą, nėra pažeidimas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad MB „Sekmė“ per EPP pateiktų dokumentų teismas būtų nepriėmęs kaip netinkamai pateiktų, kad būtų kilę abejonių jų autentiškumu. Dėl dokumentų turinio teisėtumo ginčo nėra. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta duomenų, kurie paneigtų minėtus teismo sprendimo argumentus.
30. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nemokumo procesą reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia pasitelkti kitus asmenis, A. K., veikdamas kaip MB „Sekmė“ tikrasis narys, atliko tik techninius veiksmus, kurių atlikimui nėra taikytinas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 41 dalyje įtvirtintas reikalavimas turėti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti; tokių techninio pobūdžio veiksmų atlikimas savaime nereiškia bankroto procesų kontrolės perėmimo bei Administratoriaus funkcijų atlikimo. Bankroto administratoriaus funkcijų vykdymas, administruojamų bankroto procesų kontrolė suprantama ne kaip bet kurių veiksmų, kaip kad nagrinėjamu atveju Išvadoje nurodomi techninio pobūdžio veiksmai, atlikimas, bet kaip sprendimų priėmimas įgyvendinant Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje (ar atitinkamose Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatose) įtvirtintas bankroto administratoriaus funkcijas.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje Tarnyba nėra pateikusi objektyvių duomenų, kurie būtų pagrindas vertinti, jog A. K. būtų atlikęs bankroto administratoriui teisės aktais priskirtas funkcijas bei būtų perėmęs MB „Sekmė“ administruojamų bankroto procesų kontrolę. Tokių teiginių savaime negali pagrįsti apelianto nurodomos aplinkybės, kad Administratoriaus nurodytas ir Tarnybos svetainėje skelbiamas jo adresas – (duomenys neskelbtini), o anksčiau, turėdamas teisę teikti nemokumo administravimo paslaugas, šį adresą buvo deklaravęs A. K.; kad Administratorius yra nurodęs ir Tarnybos svetainėje buvo skelbiamas jo telefono numeris, o anksčiau, turėdamas teisę teikti nemokumo administravimo paslaugas, šį numerį buvo deklaravęs A. K., šiuo metu esantis MB „Sekmė“ tikrasis narys. Teiginiai, kad tretieji asmenys, ketindami susisiekti su Administratoriumi, galėjo būti klaidinami, laikytini prielaida, kuriai patvirtinti duomenų byloje nėra. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis.
32. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Tarnybos argumentą, kad pareiškėjas nebuvo nusistatęs savo ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su nemokumo procesų administravimu, darbo organizavimo ir kontrolės tvarkų, kaip tai numato Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 3 punktas, pagrįstai nurodė, kad šis reikalavimas negalėjo būti taikomas Administratoriui, nes MB „Sekmė“ visos bankrutuojančios įmonės buvo pradėtos administruoti iki 2020 m., t. y. šios įstatymo nuostatos joms nebuvo taikomos.
33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Komisijos padarytas išvadas, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad Tarnybos Išvadoje nurodyti Administratoriaus veiksmai galėtų būti vertinami kaip nemokumo administratoriaus pareigų netinkamas vykdymas ir Įsakyme nurodyti įstatymų reikalavimų pažeidimai, už kuriuos būtų galima taikyti poveikio priemonę. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, daro išvadą, kad Tarnyba nepagrindė savo argumentų dėl Administratoriaus neteisėto bankroto administravimo funkcijų ir bankroto procesų kontrolės perdavimo neturinčiam licencijos asmeniui, neįrodė, kad administratorius pažeidė Įsakyme nurodytus teisės aktų reikalavimus, todėl poveikio priemonės taikymui nebuvo pagrindo.
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad jie nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.