- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-31
- Bylos Nr.
- 1A-432-530/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- A. J., T. Z., K. R., E. M.
- Advokatai
- Marius Kuzminovas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (4 veikos) ir nuteistas:
paskiriant 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (platinimas 2018 m. birželio 21 d.);
paskiriant 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę (platinimas 2018 m. liepos mėn. pradžioje);
paskiriant 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę (platinimas 2018 m. liepos 18 d.);
paskiriant 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (platinimas 2018 m. liepos 19 d.);
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir skirta galutinė bausmė – 3 (treji) metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.
Paskirta bausmė BK 63 straipsnio 1, 2, 4 ir 9 dalių pagrindu subendrinta daliniu bausmių subendrinimo būdu ir tvarka su 2018 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirta galutinė bausmė 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio A. J. sulaikymo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. liepos 19 d. 18.45 val. iki 2018 m. liepos 20 d. 15.30 val., tai yra vieną parą, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir bausmės laikas atliktas pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nuosprendį.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti T. Z., K. R. ir E. M., tačiau šių nuteistųjų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. A. J. Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (4 veikos) už tai, kad jis, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas ir jas platino, o būtent: 2018 m. birželio mėnesį, tikslesniu tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 21 d., Kauno mieste iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo - nusipirko tyrimo metu tiksliau nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 8,964 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurias įsigijimo dieną neteisėtai automobiliu iš Kauno miesto atgabeno su savimi į (duomenys neskelbtini), bei paslėpęs neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dalį šios narkotinė medžiagos – 8,964 g kanapių dervos neteisėtai išplatino – 2018 m. birželio 21 d. nuo 18.16 val. iki 18.28 val. (duomenys neskelbtini), pardavė E. M.;
2. be to, A. J. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas ir jas platino, o būtent: 2018 m. birželio mėnesio pabaigoje-liepos mėnesio pradžioje, tikslesniu tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti neteisėtai įgijo - nusipirko tyrimo metu tiksliau nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,143 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose 2,5 %, kurias įsigijimo dieną automobiliu iš Kauno miesto neteisėtai atgabeno su savimi į (duomenys neskelbtini), bei paslėpęs neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dalį šios narkotinė medžiagos - 0,143 g kanapių (antžeminių dalių), ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose 2,5 %, neteisėtai išplatino - 2018 m. liepos mėnesio pradžioje, tikslesniu tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), už 10 eurų pardavė K. R., ir kurias 2018 m. liepos 19 d. nuo 18.45 val. iki 19.05 val. prie (duomenys neskelbtini), atlikus K. R. automobilio AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai;
3. be to, A. J. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, o būtent: 2018 m. liepos mėnesį, tikslesniu tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 18 d., Kauno mieste, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti neteisėtai įgijo - nusipirko tiksliau nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,263 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurias įsigijimo dieną automobiliu iš Kauno miesto neteisėtai atgabeno su savimi į (duomenys neskelbtini), bei paslėpęs neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dalį šių narkotinių medžiagų – 0,263 g kanapių dervos neteisėtai išplatino – 2018 m. liepos 18 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), už 15 eurų pardavė K. R., ir kurias 2018 m. liepos 19 d. nuo 18.45 val. iki 19.05 val. prie (duomenys neskelbtini) atlikus K. R. automobilio AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai;
4. be to, A. J. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, bei pasikėsino platinti narkotines medžiagas, o būtent: 2018 m. liepos 16 d., tikslesniu tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo - už 480 eurų nusipirko tyrimo metu tiksliau nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 48,954 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose nuo 10,5 % iki 13,4 %, kurias įsigijimo dieną automobiliu iš Kauno miesto neteisėtai atgabeno su savimi į (duomenys neskelbtini), bei paslėpęs neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir dalį šių narkotinių medžiagų – 37,874 g kanapių (antžeminių dalių), ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose 10,8 %, pasikėsino neteisėtai išplatinti, t. y. pagal išankstinį 2018 m. liepos 19 d. susitarimą telefonu su K. R., ketinusio iš jo (A. J.) savo reikmėms įgyti ne mažiau kaip 37,874 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), supakuotų į tris paketus, jis (A. J.) 2018 m. liepos 19 d. apie 18.45 val. automobiliu VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai šias narkotines medžiagas atgabeno į sutartą vietą - prie (duomenys neskelbtini), ir pasikėsino šias narkotines medžiagas neteisėtai išplatinti – parduoti K. R., atvykusiam į sutartą vietą automobiliu AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi 2018 m. liepos 19 d. nuo 18.45 val. iki 19.00 val. prie (duomenys neskelbtini), šias narkotines medžiagas - 37,874 g kanapių (antžeminių dalių), ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 10,8 %, supakuotas į tris pakus, jo (A. J.) automobilio VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, likusi neteisėtai su tikslu platinti įgyta narkotinės medžiagos dalis - 10,144 g kanapių (antžeminių dalių), ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose 10,5 %, 2018 m. liepos 19 d. atliktos kratos metu nuo 19.20 val. iki 20.05 val. buvo rasta ir paimta jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei 0,936 g kanapių (antžeminių dalių), ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose 13,4 %, buvo rasta ir paimta 2018 m. liepos 19 d. 20.45 val. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, (duomenys neskelbtini), atlikus jo (A. J.) asmens kratą.
Šalies argumentai
5. Apeliaciniu skundu A. J. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nuosprendį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti jam švelnesnę subendrintą bausmę (bausmės rūšį), kuri būtų nesusijusi su terminuotu ir realiu laisvės atėmimu.
5.1. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirtos bausmės motyvais bei paskirta realiai laisvės atėmimo bausme bei jos vykdymu. A. J. viso proceso metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi ir dabar gailisi bei yra padaręs išvadas dėl savo nepamatuotų veiksmų. Nors teigiamą A. J. elgseną yra konstatavęs ir pirmosios instancijos teismas, tačiau valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras matė įstatymines galimybes skirti A. J. švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę ir baigiamosiose kalbose to prašė, tačiau teismas nuosprendyje neapsvarstė galimybės taikyti A. J. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytą švelnesnės negu įstatymo nustatytos bausmės paskyrimą, nors dėl kito nuteistojo tokią poziciją teismas išdėstė ir surado galimybę taikyti anksčiau minėtą įstatymo nuostatą.
5.2. Apeliaciniame skunde A. J. pažymi, kad naujų nusikalstamų veikų nekartoja, yra atsiribojęs nuo nusikalstamą polinkį turinčių asmenų, sąžiningai dirba, pragyvena iš teisėtai gaunamų pajamų, vykdo valstybės nustatytas prievoles dirbančiam asmeniui ir gyvena socialinėje aplinkoje, veda bendrą ūkį su drauge, su kuria planuoja kurti šeimą. Kadangi apeliantas yra jauno amžiaus ir nusikalto dėl savo lengvabūdiško mąstymo jaunystėje, jo atžvilgiu bausmės tikslai jau yra pasiekti per patį baudžiamąjį procesą. Šiuo baudžiamuoju procesu, patirtais išgyvenimais ir kitokia moraline prasme A. J. jau yra nubaustas, taip pat paveiktas laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, todėl teisingumo principo įgyvendinimas gali būti pasiektas ir neizoliuojant jo nuo šeimos bei visuomenės. Suprantama, kad teisinė atsakomybė A. J. yra neišvengiama, tačiau ji turėtų būti ne tokio griežtumo, kokią nustatė pirmosios instancijos teismas. Nors teismo paskirta bausmė yra artima minimaliai įstatymo nustatytai bausmei, tačiau apeliantas nesutinka su teismo sprendimu siųsti jį atlikti realią laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus. Tokia bausmė A. J. sužlugdytų morališkai, psichologiškai, paliktų neišgydomą dvasinę žaizdą gyvenime ir jis taptų nepageidaujamu asmeniu visuomenėje, nutrūktų jo socialiniai ryšiai ir bendro gyvenimo planai su artimu ir mylimu žmogumi bei neįgalumą turinčia mama.
6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. J. gailėjosi, jo gynėjas advokatas Marius Kuzminovas pritarė nuteistojo apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti ir ištaisyti bausmių bendrinimo klaidą, paskiriant bausmę artimesnę teisingumo principui. Prokurorė, nesutikdama su pateikto apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu A. J. skundu nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniu A. J. skundu nesutinkama tik su jam paskirta bausme, prašant ją švelninti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį. Teismo posėdžio metu A. J. gynėjas advokatas taip pat prašo ištaisyti bausmių bendrinimo klaidą, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama pateikto apeliacinio skundo ribų, pasisako skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo bei bausmių bendrinimo klausimais.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo
9. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį.
10. Pagal BK 62 straipsnio taisykles švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė kaltininkui gali būti paskirta tik nustačius šio straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse nustatytų aplinkybių visumą. Šioje byloje nėra duomenų, kad pats A. J. savo noru būtų atvykęs ar pranešęs apie šias veikas, taigi nėra sąlygos numatytos BK 62 straipsnio 1 dalyje. Byloje yra nustatyta tik viena A. J. atsakomybę švelninanti aplinkybė, kai tuo tarpu BK 62 straipsnio 2 dalis reikalauja bent dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl nėra sąlygos taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas. BK 62 straipsnio 4 dalis gali būti taikoma asmenims padariusiems labai sunkų nusikaltimą - nužudymą, esant tam tikroms sąlygoms. Tai sudaro pagrindą teigti, kad nėra teisinio pagrindo A. J. skirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnio taisykles.
Žemesnės instancijos teismas
11. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė skiriama ir tada, kai įstatyme numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, kitaip tariant, būtų aiškiai neproporcingas kaltininko asmenybei ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Už veikos numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Jis yra nuteistas už keturias nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. J. bausmę atsižvelgė į jo asmenybę: daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už be gydytojo paskyrimo vartotas narkotines medžiagas. Įvertino tai, kad jis ne tik pats vartojo narkotines medžiagas, bet ir realizavo jas perduodamas kitiems asmenims, jas įsigijęs sverdavo, dozuodavo, tam turėjo ir naudojo svarstykles, tai rodo jo aktyvų vaidmenį nusikalstamų veikų daryme. Teismas vertino ir tai, kad šių veikų darymo metu jis nuteistas nebuvo, tačiau inkriminuojami nusikaltimai buvo padaryti per du mėnesius iki priimant 2018 m. liepos 26 d. teismo nuosprendį, tuo metu dar vykstant teismo procesui byloje ir laukiant teismo galutinio sprendimo, kas rodė A. J. padidintą pavojingumą visuomenei. Teisiamojo posėdžio metu A. J. pripažino savo kaltę ir dėl to teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Vertino atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas A. J. skyrė bausmę artimą minimaliai įstatymo nustatytai ribai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius ir tiek A. J., tiek jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra.
12. Tai kad A. J. po šių veikų padarymo naujų nusikaltimų nepadarė, yra jauno amžiaus, gyvena socialinėje aplinkoje, dirba ir gyvena su drauge, planuoja kurti šeimą, padeda neįgaliai mamai rodo, kad apeliantas suprato savo padarytas klaidas praeityje, tačiau tai teismų praktikoje nėra pripažįstama išskirtinėmis aplinkybėmis. Apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su jo darbine veikla (dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį), teigiamais jo asmenybės bruožais, socialine aplinka (naujų teisės pažeidimų nepadarė, gyvena su drauge, ruošiasi kurti šeimą, padeda neįgaliai mamai) nėra išimtinės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme, į jas buvo atsižvelgta pirmos instancijos teisme priimant skundžiamą nuosprendį ir parenkant bausmę artimą minimaliam dydžiui. Taigi nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, palankiai apibūdinančių nusikalstamas veikas padariusį asmenį, o apeliaciniame skunde akcentuojami nuteistojo socialiniai ryšiai arba valstybės nustatytų prievolių dirbančiam asmeniui vykdymas yra gyvenimiškai įprastos aplinkybės, todėl išimtinėmis nelaikytinos. Kaip jau minėta, teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, be to byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu į tai buvo atsižvelgiama skiriant bausmę.
13. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad prokuroras prašė skirti A. J. švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę ir baigiamosiose kalbose to prašė, tačiau teismas nuosprendyje neapsvarstė tokios galimybės, nors kitam nuteistajam ir taikė šią įstatymo nuostatą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad prokurorė baigiamosiose kalbose teismo prašė A. J. taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę mažinti vienu trečdaliu, o dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo A. J. nepasisakė (4 t., b. l. 26-29). Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį išsamiai aptarė, kad A. J. skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje, netikslinga ir teisiškai nepagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų, apeliacinės instancijos teismas nekartoja. Dėl kitam nuteistajam taikytos švelnesnės negu įstatyme nustatyta bausmė skyrimo teismas nepasisako, kadangi kitų nuteistųjų atžvilgiu apeliaciniai skundai nėra paduoti.
14. Kaip jau minėta, bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti A. J. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš bylos medžiagos nenustatyta, jog įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkretiems baudžiamojo įstatymo pažeidimams, A. J. asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Todėl paminėtos aplinkybės, aukštesniajam teismui leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nesant kokių nors ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, nėra teisinio pagrindo A. J. švelninti paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.
Dėl bausmių bendrinimo
15. Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio ar BK 64 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, privalo subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę subendrintą bausmę. Aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisykles, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo (Lietuvos A. T. nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-8-697/2015, 2A-2-699/2015, 2A-3-693/2016).
16. Teismo posėdžio metu A. J. gynėjas advokatas prašė ištaisyti bendrinimo klaidą ir bausmes paskirtas 2018 m. liepos 26 d. ir 2020 m. balandžio 16 d. nuosprendžiais bendrinti apėmimo būdu, kadangi A. J. anksčiau buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnį (nesunkūs nusikaltimai), o šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (sunkūs nusikaltimai).
17. Iš bylos duomenų matyti, kad A. J. Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžiu teistas už dviejų nesunkių nusikaltimų (BK 284 straipsnis, 259 straipsnio 1 dalis) padarymą. Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu jis nuteistas už keturių sunkių nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant. A. J. teistas už nesunkių ir sunkių nusikaltimų padarymą. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju bendrindamas bausmes taikė bausmių sudėjimo būdą motyvuodamas tuo, kad A. J. padarytos nusikalstamos veikos yra to paties baudžiamojo įstatymo XXXVII skyriaus numatytos gretimų straipsnių veikos, kurių pagrindinis skiriamasis požymis yra tik tikslas jas platinti.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 63 straipsnio 5 dalis reglamentuoja atvejus, kuomet bendrinant bausmes taikomas apėmimo būdas ir nustato, kad bausmių bendrinimas apimant taikomas tik BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais, t. y. kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Akivaizdu, kad šiuo atveju BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punkte numatytų pagrindų nėra, nes nurodytais nuosprendžiais subendrintos veikos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
19. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą bausmių apėmimą teismas taiko tik tuomet, kai esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Pagal Lietuvos A. T. praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymo prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimai) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-26/2005, 2K-570/2012, 2K-380/2013, 2A-5-689/2019, 2A-7-3-489/2019).
20. Pagal BK 11 straipsnį nesunkūs ir sunkūs nusikaltimai priklauso skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kvalifikuota veika, skiriasi pagal pavojingumą nuo nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau bausmių apėmimą teismas taiko tik esant visoms BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytoms sąlygoms: turi būti nustatyta ne tik tai, kad veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį, bet ir tai, kad jos labai skiriasi pagal pavojingumą.
21. Sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina įvertinti ne tik, kokiai nusikalstamų veikų rūšiai ar kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos, ką nurodo BK straipsnio, numatančio atsakomybę už tą veiką, sankcija, bet įvertinti ir konkrečių padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai, priskiriami gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, labai skiriasi pagal pavojingumą, arba atvirkščiai – nors priskiriami skirtingoms kategorijoms, tačiau pagal pavojingumą gali nesiskirti.
22. Teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog A. J. padarytos nusikalstamos veikos, nors ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (nesunkūs ir sunkūs nusikaltimai), tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą, kadangi BK 259 ir BK 260 straipsniuose numatytos veikos yra gretimos, susijusios su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, kurių pagrindinis skiriamasis požymis yra tikslas jas platinti. Kolegija pažymi, kad būtent tikslas platinti ir rodo ženkliai didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą, už kurį BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Be to už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai A. J. teismas paskyrė panašias laisvės atėmimo bausmes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2 metai 2 mėnesiai; 2 metai; 2 metai; 2 metai 6 mėnesiai), o 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 259 straipsnio 1 dalį buvo ženkliai mažesnė (6 mėnesiai laisvės atėmimo). Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tai, kad A. J. 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžiu buvo nuteistas ne tik pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 284 straipsnį, už kurį buvo paskirta tokia pati laisvės atėmimo bausmė (šeši mėnesiai), kaip ir tuo pačiu nuosprendžiu už BK 259 straipsnio 1 dalį. Todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, su tokia apylinkės teismo išvada kad A. J. padarytas veikas skiria tik tikslas ir dėl to negalima spręsti jog pagal pavojingumą jos labai skiriasi, apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Tais atvejais kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį, paskirtos bausmės turi būti bendrinamos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Todėl A. J. Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, apimti su švelnesne 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta 2018 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, atliekant pataisos namuose.
23. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl A. J. paskirtos bausmės rūšies, dėl to kad nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Ir atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pasirinkdamas netinkamą bausmių bendrinimo būdą, todėl toje dalyje nuosprendis keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu, 333 straipsniu,
nusprendžia:
A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 16 d. nuosprendį pakeisti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžiu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir A. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, paskiriant šią bausmę atlikti pataisos namuose.
Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 16 d. nuosprendį palikti nepakeistą.