Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo S. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1993 m. ieškovas, kaip gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „S.“ narys, įsigijo butą, už kurį atsiskaitė pajiniais įnašais. Kadangi tuo metu jis su sutuoktine ne tik daugiau nei 7 metus nebegyveno kartu, bet jau 6 metus buvo oficialiai išsiskyręs ir nebevedė su ja jokio bendro ūkio, ieškovas už butą atsiskaitė tik iš savo asmeninių lėšų, t. y. 1993 m. kovo 8 d. jis sumokėjo 5 931 taloną, o 1993 m. balandžio 15 d. – 10 136 talonus, ir įgijo butą asmeninės nuosavybės teise.

Ieškinyje taip pat nurodoma, kad nuo turto įsigijimo momento ieškovas rūpinosi butu: pirko baldus, buitinę techniką, jį remontavo, mokėjo už komunalines paslaugas ir dengė kitas su juo susijusias išlaidas. Tai jis darė iš asmeninių lėšų. Sutuoktinė jokia forma nei prie turto įsigijimo, nei prie jo išlaikymo neprisidėjo. Po skyrybų sutuoktinė gyveno Rusijos Federacijoje, ten vėliau ir mirė.

Ieškovas, sužinojęs, kad jis nelaikomas viso buto savininku, bei negali realizuoti jam priklausančio turto, kreipiasi į teismą ir šiuo ieškiniu siekia paneigti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją bei butą pripažinti tik jam priklausančia asmenine nuosavybe. Ieškinyje taip pat pažymima, jog buvusi sutuoktinė yra mirusi, ieškovo dukra S. B. niekada neišreiškė noro ir jokios iniciatyvos dėl buto dalies galimo paveldėjimo, palikimo nėra priėmusi, o ieškovo ir jo sutuoktinės sūnus A. B. yra miręs. Jo palikimo taip pat niekas nėra priėmęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl buto pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ieškovo V. B. ir N. B. santuoka. Klaipėdos miesto liaudies teismas 1987 m. vasario 17 d. priėmė sprendimą nutraukti ieškovo V. B. ir N. B. santuoką. Taip pat nustatyta, kad ši ištuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK), reglamentavusio santuokos nutraukimą nuo 1970 m. sausio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d., 40 straipsnyje buvo nustatyta, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju 1987 m. vasario 17 d. teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo civilinės metrikacijos įstaigoje buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini), taigi ieškovo V. B. ir N. B. santuoka baigėsi (duomenys neskelbtini).

Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad ieškovo V. B. vardu 1993 m. balandžio 15 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos Nr. 227 pagrindu buvo įregistruota buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, ieškovo V. B. ir N. B. santuoka baigėsi (duomenys neskelbtini), nes santuokos nutraukimo faktas nebuvo įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje, konstatuojama, kad minėtas butas buvo įgytas ieškovo ir jo sutuoktinės santuokos metu.

Pažymėtina, kad ginčo butas buvo įgytas 1993 m., t. y. iki šiuo metu galiojančio 2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Todėl ginčo buto teisiniam režimui nustatyti taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio nuostatos.

Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K-3-24/2010).

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Be to, pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos.

Pažymėtina, kad CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su savo sutuoktine gyvena skyrium nuo 1986 m. Tai patvirtina ir sutuoktinių paaiškinimai, užfiksuoti Klaipėdos miesto liaudies teismo 1987 m. vasario 17 d. sprendime, kuriuose buvę sutuoktiniai nurodo, jog jų šeiminiai ryšiai ir santuokiniai santykiai nutrūko prieš metus. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas 1987 m., konstatuotina, kad, nors šis sprendimas nebuvo iš karto įregistruotas, buvę sutuoktiniai buvo išreiškę valią nutraukti santuoką ir jų santuokos nutraukimas sukėlė teisines pasekmes jų turtinėms teisėms nuo tokios bylos iškėlimo (CK 3.67 straipsnio 1 dalis). Taigi ginčo buto įgijimo metu 1993 m. buvę sutuoktiniai jau ilgą laiką (7 metus) nevedė bendro ūkio, buvo iškelta ir išnagrinėta jų santuokos nutraukimo byla, byloje nėra įrodymų, kad ieškovo sutuoktinė būtų dalyvavusi sprendžiant dėl buto įsigijimo, prisidėjusi savo lėšomis prie bendro šeimos ūkio ir (ar) ginčo buto įsigijimo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už ginčo turtą atsiskaitė būtent ieškovas, o jo pajamos, atsižvelgiant į tai, kad jau buvo iškelta sutuoktinių santuokos nutraukimo byla, laikytinos jo asmeniniu turtu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčo buto nuosavybės teisė įregistruota tik ieškovo vardu. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas ieškovo kaimynas A. Š. paliudijo, kad ginčo bute nėra matęs gyvenančios ieškovo sutuoktinės. Paminėtina, kad po ieškovo buvusios sutuoktinės mirties (duomenys neskelbtini). jos įpėdiniai (vaikai) dėl palikimo priėmimo nesikreipė, pretenzijų į šį turtą, kaip galimą motinos palikimą, neturėjo. O ieškovas, kaip matyti iš į bylą pateiktų apmokėtų 2007-2009 m. sąskaitų, toliau šį butą išlaikė kaip savo turtą. Apibendrinant konstatuojama, kad pirmiau išdėstytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog ieškovas ginčo turtą įgijo asmeninėn nuosavybėn, todėl jo pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nagrinėjamu atveju ieškovas yra sumokėjęs 672 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 990 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Šias bylinėjimosi išlaidas ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovės – valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020, 90 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas).

Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, byloje atsakove yra patraukta, kaip subjektas, kuriam pereitų galimas mirusios ieškovo sutuoktinės palikimas. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta neteisėtų atsakovės, kaip valstybės institucijos veiksmų (neveikimo), priešingai susiklosčiusią teisinę situaciją, dėl kurios ieškovui teko kreiptis į teismą dėl turto pripažinimo jo asmenine nuosavybe, nulėmė paties ieškovo veiksmai (neveikimas), kai teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo buvo įregistruotas tik (duomenys neskelbtini), todėl jo įgytam turtui buvo taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija bei susiklostė ieškovo išimtinis interesas kreiptis į teismą dėl turto teisinio režimo nustatymo. Todėl, teismo vertinimu, jokie atsakovės veiksmai nagrinėjamu atveju nėra priežastiniu ryšiu susiję su susidariusiomis bylinėjimosi išlaidomis, todėl, vadovaujantis priežastinio ryšio teorija, taikoma paskirstant bylinėjimosi išlaidas, bei bendraisiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.

Šioje byloje taip pat susidarė 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurių atlyginimo valstybei klausimas turi būti išspręstas pagal CPK 96 straipsnio taisykles. Kaip minėta, bylinėjimosi išlaidos šioje byloje, atsirado ne dėl atsakovės teisei priešingų veiksmų ir (ar) elgesio, o dėl ieškovo veiksmų (neveikimo), t. y. šiuo atveju santuokos nutraukimo fakto vėlesnio įregistravimo, bei ieškovo išimtinio intereso nustatyti turto teisinį režimą. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių (CPK 96 straipsnio 5 dalis) ir priteisti 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Ieškovo prašymo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo V. B. 15,86 Eur (penkiolikos eurų aštuoniasdešimt šešių centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybės įmonei „Registrų centras“ – Nekilnojamojo turto registro tvarkytojai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.