Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-877-232/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-09-23
Bylos Nr.: e2A-877-232/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01121-2014-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius
Ieškovas: A. Š., M. S., V. G.
Atsakovas: MB „84 sprendimai“
Trečiasis asmuo: „BTA Insurance Company" SE

Kategorijos

2.5.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1Apeliacinis procesas

Civilinė byla Nr. 2A-877-232/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01121-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.4; 3.3.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Ritos Kisielienės, Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. Š., M. S., V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Š., M. S., V. G. ieškinį atsakovui MB „84 sprendimai“ dėl netinkamai suteiktų paslaugų, trečiasis asmuo „BTA Insurance Company" SE filialas Lietuvoje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

Ieškovai A. Š., M. S., V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami priteisti iš atsakovo po 825,70 Eur nuostolių, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-08-14 ieškovai A. Š., M. S. ir V. G., kaip užsakovai, ir atsakovas MB „84 sprendimai“, kaip vykdytojas, sudarė Paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 13-08-SŠEE-001, Nr. 13-08-SŠEE-002 ir Nr. 13-08-SŠEE-003, kurių pagrindu atsakovas įsipareigojo atlikti saulės šviesos elektros plokščių, saulės inverterių ir saulės baterijos konstrukcijų rinkos vertinimą. Jį ieškovai privalėjo atlikti pagal 2013-06-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 594 patvirtintą „Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo“ 5.4.2. punktą, kuriame nustatyta, kad kompensuotinos išlaidos yra elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių nuvertėjimas, palyginti su turto vertintojo nustatyta esama rinkos verte. Elektrinių ir technologiškai susijusių elektros įrenginių nuvertėjimas kompensuojamas nustatant pateiktuose įsigijimo dokumentuose nurodytų verčių ir turto vertintojų nustatytu rinkos verčių skirtumą vertinimo dieną. Vertinimų pagrindu komisija turėjo apskaičiuoti ieškovams priklausančias kompensacijas už išlaidas, susijusias su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu. Vertinimo ataskaitos turėjo būti sudarytos ir pateiktos komisijai iki 2013-09-01 dienos. Siekiant, kad būtų apskaičiuotos ir išmokėtos kompensacijos, ieškovai privalėjo kreiptis į turto vertintoją, todėl ieškovai kreipėsi į I. A.. Paslaugų sutartis atsakovo vardu taip pat sudarė I. A., nurodydama save kaip turto vertintoją. Vertinimo ataskaitos buvo parengtos 2013-08-29 dieną. Atsiimant vertinimo ataskaitas paaiškėjo, kad vertinimo ataskaitas rengė ne I. A., bet ieškovams nežinomas turto vertintojas G. K.. Taip pat paaiškėjo, kad I. A. yra ne turto vertintoja, kaip nurodoma Paslaugų sutartyse, tačiau turto vertintojo asistentė. 2013-08-29 susipažinę su ataskaitomis ieškovai iš karto pastebėjo akivaizdžias ataskaitų klaidas ir apie jas nedelsiant pranešė rengėjui, tačiau atsakovas jokios iniciatyvos išspręsti tarp šalių kilusį ginčą neparodė. Ieškovai atsakovo parengtoje ataskaitoje pastebėjo akivaizdžių aritmetinių klaidų, taip pat ieškovams sukėlė įtarimų ir įvertinta įrenginių vertė, kadangi lyginamaisiais įrangos pardavėjais buvo imta didmenininkai arba tokios įmonės, kurios faktiškai neegzistuoja. Pagal Sutarčių 1.1. punktą atsakovas privalėjo įvertinti ir saulės baterijų konstrukcijų vertę, tačiau atsakovas šio įvertinimo apskritai neatliko. Pažymėjo, kad nuo įrenginių vertės dydžio ieškovams priklausė gautinos kompensacijos dydis. Ieškovai kreipėsi į kitą turto vertintoją tam, kad būtų nustatyta reali įrangos rinkos vertė. Turto vertintojui atlikus naują vertinimą, paaiškėjo, kad atsakovo ir naujo turto vertintojo įrangos įvertinimo vertės ženkliai skyrėsi ir toks skirtumas nėra pateisinamas. Pažymėjo, kad jeigu jie nebūtų kreipęsi į kitus turto vertintojus, kiekvienam iš jų šiai dienai būtų priskaičiuotos 15400 Lt mažesnės kompensacijos, todėl ieškinys tenkintinas.

Atsiliepimas

Atsakovas MB „84 sprendimai“ atsiliepime nurodo, kad skaičiuodamas ieškovų turto rinkos vertę, vertinamų saulės šviesos elektros plokščių komplekto savybes lygino su pasiūloje pateiktų modulių fizinėmis savybėmis bei funkcinėmis charakteristikomis. Atsakovas parinko rinkos tendencijų analizės būdą, kadangi kitiems būdams taikyti yra reikalinga nuo 15 iki 100 lyginamųjų vienetų norint gauti patikimus skaičiavimo rezultatus. Pažymėjo, kad skirtingai nei nurodo ieškovai, surado teisės aktų reikalaujamo skaičiaus, t.y. mažiausiai trijų, per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiškų arba panašių sandorių kainas (Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo 58.1 punktas.) bei įvertinęs vertinamo turto ir analogiško turto skirtumus, pritaikė rinkos tendencijų analizės būdą pataisoms nustatyti. Tokiu būdu atsakovas tinkamai įvertino saulės šviesos elektros plokščių komplekto rinkos vertę. Atsakovas sąmoningai minėtoje formulėje nenaudojo ieškovų turto įsigijimo kainos, kadangi ieškovų turto įsigijimo kaina negali būti pagrindu skaičiuoti turto sukūrimo sąnaudoms. Ieškovai savo raštuose teikia pretenzijas tiek dėl netinkamo saulės modulių vertės, tiek dėl inverterių vertės nustatymo, tačiau atsakovas akcentuoja, jog ir ieškovų tinkamoje ir teisingoje laikomoje E. L. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje pritaikius atsakovo naudojamą išlaidų (kaštų) metodą inverterių vertė nustatyta 11 733 Lt, t.y. panaši (ir netgi nepalankesnė ieškovams) į atsakovo tuo pačiu metodu apskaičiuotą inverterių kainą (11 600 Lt). Nepaaiškinama, kodėl atsakovo pagal išlaidų (kaštų) metodą apskaičiuota inverterių vertė laikoma neteisinga, o naujojo turto vertintojo gauti iš esmės tie patys inverterių vertinimai abejonių ieškovams nesukelia. Kai atsakovo turto vertintojai nuvyko į vertinamų objektų apžiūrą, paaiškėjo, jog sutartyje nurodytos saulės baterijos konstrukcijos neegzistuoja - apžiūros metu rasta tik saulės baterijos konstrukcijos žaliava – mediena, be jokių tvirtinimo elementų, taip pat nebuvo pateikti ir jokie saulės baterijos konstrukcijų brėžiniai (kurie yra būtini ir reikalingi, siekiant atlikti įvertinimą). Apie tai, kad vertinamų objektų apžiūros vietoje nebuvo jokių saulės baterijos konstrukcijų, o tik medienos žaliava, pagrindžia ir atsakovo apžiūros vietoje darytos nuotraukos. Pažymėjo, jog mediena (žaliava) nėra konstrukcija ir negali būti vertinama kaip tokia, todėl nebuvo pagrindo atlikti saulės baterijos konstrukcijų vertinimą. Atsakovas ištaisė visas klaidas, kurios paaiškėjo atsakovui pakartotinai peržiūrėjus ir įvertinus ataskaitą. Buvo rastos tik korektūros klaidos, kurias visas atsakovas nedelsiant po ieškovo kreipimosi ištaisė.

Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company" SE filialas Lietuvoje pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bendraieškiai nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio ieškinyje nurodytas aplinkybes apie tai, kad atsakovas būtų netinkamai vykdęs Turto vertinimo sutartis ar pažeidęs teisės aktus, reglamentuojančius vertinamo turto metodiką ar turto vertinimo bendruosius principus bei profesinę etiką.

Dublike ieškovas palaikė savo poziciją, nurodė, kad atsakovas savo vertės nustatymo ataskaitos 13 psl. 5 lentelėje nurodė pagrindinių saulės jėgainės komponentų kainas. Atsakovas daro prielaidą, kad įranga yra nuvertėjusi proporcingai, tačiau į formulę neįstato tikslių iš minėtos 5 lentelės skaičių, tuo ataskaitoje padarydamas aritmetinių klaidų ir išvesdamas didesnį procentą nuo suminės įrangos kainos, nei turėtų būti. Atsakovas atsiliepime teigia, kad mažesnė nustatyta rinkos kaina „užtikrina ieškovams didesnės kompensacijos išmokėjimą“, tačiau įrangos kaina turėjo būti nustatyta nei mažesnė, nei didesnė, o teisinga, paremta tyrimo medžiaga ir faktais, argumentais. Ataskaitos 5 lentelėje atsakovas įrašo medinės konstrukcijos kainą 1900 Lt, remdamasis apklausos duomenimis, nors savo atsiliepime į ieškinį teigia, kad „įprastu atveju saulės baterijų moduliai yra montuojami ant kitokių konstrukcijų". Be to, atsakovas tokią mažą konstrukcijos kainą naudoja formulėje, skaičiuojant atkuriamąją turto vertę, tokiu būdu padidindamas saulės baterijų ir inverterių procentus nuo suminės įrangos kainos. Pažymėjo, kad medinei konstrukcijai skirtos medienos supjovimo sutartis buvo atsakovui pateikta, pagal šios sutarties 3.1.1 punktą, kaip vertinamo turto įsigijimo dokumentas, suteikta galimybė sutarties vykdytojui pagal 3.1.2 punktą apžiūrėti vertinamą objektą, jokių papildomų konstrukcijų brėžinių ieškovų nebuvo prašoma, o jeigu būtų prašoma, ieškovai be abejonės būtų pateikę fotografijas ant medinės konstrukcijos veikiančios jėgainės, kaip analogo.

Atsiliepimas

Triplike atsakovas palaikė savo poziciją išdėstytą atsiliepime.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų A. Š., M. S., V. G. atsakovo MB „84 sprendimai“ naudai 1013,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad atsakovas, atlikdamas ieškovų turto vertinimą, vadovavosi visais reikalingais teisės aktais, tiek įstatymais, tiek ir poįstatyminiais teisės aktais, taip pat rėmėsi ir oficialiais valdžios institucijų pateiktais išaiškinimais ir rekomendacijomis, tarp jų Energetikos ministerijos bei Turto vertinimo priežiūros tarnybos. Nurodė, jog remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Ieškovai neginčija atsakovo paruoštų turto vertinimo ataskaitų, todėl teismas laikė, jog jos yra tinkamos. Teismo vertinimu skirtinga nustatyta turto rinkos vertė nesuponuoja turto vertinimo ataskaitos netinkamumo ar prieštaravimo teisės aktams. Pažymėjo, kad išlaidų (kaštų) metodu yra skaičiuojama atkuriamoji turto vertė. Sukūrimo sąnaudoms apskaičiuoti pasirenkamas vertinamo turto pakeitimo kitu turtu skaičiavimo modelis. Tai imperatyviai nurodyta Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo 68.2 punkte. Pažymėjo, kad teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo argumentu, jog atsakovas sąmoningai minėtoje formulėje nenaudojo ieškovų turto įsigijimo kainos, kadangi ieškovų turto įsigijimo kaina negali būti pagrindu skaičiuoti turto sukūrimo sąnaudoms. Pakaitalas parinktas pagal vertinamo turto pagrindines funkcines charakteristikas. Ataskaitoje buvusios taisytinos neesminės klaidos buvo ištaisytos nepažeidžiant galutinių terminų ir nekeičiant ataskaitos esmės bei komisijos išvadų. Teismas atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes konstatavo, jog atsakovas negalėjo įvertinti saulės baterijų konstrukcijų, kadangi jos neegzistavo realybėje. Konstrukcijomis ieškovai vadina pjautinę medieną, kuri sukrauta rietuvėse ir gali būti laisvai realizuota. Šiuo klausimu atsakovas gavo Turto priežiūros vertinimo tarnybos atsakymą į paklausimą, kad pjautinė mediena negali būti laikoma konstrukcija ar statiniu, kuris tuėtų būti vertinamas vadovaujantis Vyriausybės nutarimu Nr.594. Ieškovai nepateikė ir konstrukcijų brėžinių, todėl nebuvo vertinimo objekto. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovai nė karto iki ieškinio pateikimo teismui nekėlė pretenzijų atsakovui dėl to, jog nebuvo vertinamos saulės baterijų konstrukcijos, taip pat saulės baterijų konstrukcijos nebuvo įvertintos ir E. L. ataskaitoje, todėl sprendė, kad sutarties šalių ketinimai pasikeitė, t. y. buvo nuspręsta nevertinti saulės baterijų konstrukcijų. Teismas konstatavo, jog žalą turi įrodinėti ieškovas, tačiau šioje byloje ieškovai nepateikė įrodymų, kad atsakovas jiems būtų padaręs žalos. Atsakovo parengta Turto vertinimo ataskaita yra nenuginčyta, ieškovai neįrodė jokių teisės aktų pažeidimų, ar neteisėtų veiksmų, kuriuos būtų padaręs atsakovas, taip pat neįrodė žalos bei priežastinio ryšio su atsakovo veiksmais. Tas faktas, kad ieškovai negavo iš Valstybės kompensacijos už nesamas konstrukcijas negali būti laikoma žala, nes nenustatyta visų sąlygų, reikalingų civilinei atsakomybei kilti. Teismas padarė išvadą kad, nenustačius, jog atsakovas pažeidė profesinės etikos taisykles, nustačius faktinių aplinkybių, liudijančių apie tai, kad Turto vertinimo sutartis buvo įvykdyta nepilnai dėl aplinkybių, už kurias buvo atsakingas pats atsakovas, nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo dėl sutarties kainos grąžinimo ir jos priteisimo iš atsakovo.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantai (ieškovai) A. Š., M. S. ir V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2015-06-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atsakovui atmesti; priimti naują įrodymą 2015-07-20 išlaidos, susijusių su saulės šviesos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad pagal Paslaugų sutarčių 1.1. punktą atsakovas įsipareigojo atlikti trijų objektų turto vertinimą, t.y. saulės šviesos elektros plokščių, saulės inverterių ir saulės baterijų konstrukcijų. Atsakovui buvo tinkamai ir aiškiai atskleista, kokį turtą reikės įvertinti ir kad medinės saulės baterijų konstrukcijos yra tik pjautinė spygliuočių mediena. Sutartis buvo parengtos net po 8 dienų nuo užsakymo pateikimo, per šį terminą atsakovas privalėjo įvertinti savo galimybes įvykdant sutartį. Tačiau sudaręs Paslaugų sutartis, prisiimtų įsipareigojimų atsakovas neįvykdė ir medinių konstrukcijų rinkos vertės vertinimo ataskaitoje neįvertino. Pažymėjo, kad atsakovas negali išvengti atsakomybės remdamasis vien tik ta aplinkybe, kad medinės konstrukcijos negalėjo būti įvertintos. Juolab, kad konkrečių ir pagrįstų paaiškinimų bei įrodymų, patvirtinančių, kodėl toks kilnojamas turtas negalėjo būti įvertintas, atsakovas nepateikė. Priešingai atsakovo teiginius, jog medinės konstrukcijos negalima įvertinti paneigia I. A. elektroninis laiškas, kuriame ji teigia, kad medienos nevertino, "kad būtų mažiau prie ko kabinėtis". Sprendimas nevertinti medinių konstrukcijų buvo pagrįstas vien tik atsakovo subjektyvia vienašališka nuomone. Atsakovas, matydamas, kad jam trūksta profesinių žinių, privalėjo atsisakyti sudaryti sutartį, patarti kreiptis į kitus specialistus, tačiau šiuo atveju atsakovas buvo nesąžiningas, pats apsiėmė vykdyti užsakymą, kurio negalejo įvykdyti tikėtina dėl profesinių žinių trūkumo. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė ne tik Paslaugų sutartis, bet ir Turto vertintojų profesinės etikos kodekso 3.3, punktą. Atsakovas taip pat pažeidė CK 6.38 str bei 6.718 str. įtvirtintus reikalavimus. Atsakovas neįrodė, jog paslaugų sutarčių neįvykdė dėl nenugalimos jėgos ar tai buvo būtina dėl klientų interesų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti atsakovą pažeidus paslaugų sutartis. Ieškovų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, o kai kurių įrodymų apskritai neįvertino. Bylą nagrinėjęs teismas nevertino teismo metu nustatytų ir teisingam bylos išnagrinėjimui esminę reikšmę turinčių išvadų, kad ataskaitoje nėra nustatyta medienos, skirtos konstrukcijai montuoti, rinkos vertė, nepagrįstai rėmėsi vien atsakovo prieštaringais argumentais, nors atsakovų įrodymai prieštarauja vieni kitiems. Teismas netyrė kitų byloje pareikštų įrodymų (ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo elektroniniais laiškais prieš sutarties sudarymą, iš kurių matyti tikrieji šalių ketinimai; liudytojo, kurio aliuminio konstrukcijos taipogi nemokėjo įvertinti MB "84sprendimai", parodymų), taip pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėjo, kad ieškovai savo ieškiniu siekė įrodyti, jog atsakovo parengtos Turto vertinimo ataskaitos neatitiko teisės aktų reikalavimų, t.y. ieškovai Turto vertinimo ataskaitų neatitikimą teisės aktų reikalavimams siekė įrodyti teisme, o nesikreipdami į Turto vertinimo priežiūros tarnybą. Atsakovas vertindamas saulės baterijų rinkos kainas, nesilaikė Turto vertinimo tarnybos nurodymų ir rinkos vertę nustatinėjo ne antrinėje rinkoje, o pirminėje rinkoje, dėl ko atsakovo pateikti rinkos vertės įvertinimai buvo ženkliai didesni, negu vėliau vertinimą atlikusių vertitojų. Atsakovas saulės plokščių rinkos vertę nustatinėjo pagal "labiausiai vertinamą objektą atspindintį palyginamąjį Nr. 3" t.y. pagal skelbimą, kuriame parašytas telefono numeris yra apskritai nenaudojamas. Dar daugiau, kilnojamųjų objektų, kurių rinkos vertės įvertinimą atliko atsakovas, rinkos vertė buvo nustatyta netinkamai, pažeidžiant Turto ir verslo vertinimo metodikos 55 punktą, nes atsakovas kilnojamojo turto - inverterių - rinkos vertę nustatinėjo tik vienu metodu - išlaidų (kaštų) metodu, o lyginamuoju metodu šio turto rinkos vertė nebuvo nustatinėjama. Be to atsakovai, remdamiesi vien tik internetiniais skelbimais, neturėdami jokių duomenų apie realiai įvykdytus sandorius, ieškovų pateiktą turtą įvertino lyginamuoju metodu, tokiu būdu pažeisdami Turto ir verslo vertinimo metodikos 63 punktą. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovo parengtose turto vertinimo ataskaitose buvo padaryta ir skaičiavimo klaidų, kurias po ieškovų pretenzijų atsakovas buvo priverstas taisyti. Ieškovas įrodė visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas - atsakovo neteisetus veiksmus, žalą bei priežastini ryšį, todėl ieškovų ieškinys turėjo būti patenkintas visa apimtimi, priteisiant iš atsakovo kiekvienam ieškovui po 2.850 Lt nuostolių bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas MB „84 sprendimai“ atsiliepimu prašė apeliantų A. Š., M. S. ir V. G. apeliacinį skundą atmesti; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-22 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tik apžiūrėjus apeliantų turtą turto buvimo vietoje paaiškėjo, jog apeliantai suklaidino atsakovą: saulės baterijų konstrukcijų apeliantai neturėjo. Šį faktą patvirtino ir atsakovo atliktos apeliantų turto apžiūros, užfiksuotos apžiūros aktais, padarytos foto nuotraukos. Apeliantas turėjo ne konstrukcijas, o medinius tašus: žaliavą. Akivaizdu, jog nėra teisėta atlikti vertinimą neegzistuojančio objekto ir iš valstybės reikalauti kompensacijos. Šiuo atveju galima įžvelgti apeliantų bandymus neteisėtai praturtėti valstybės sąskaita ir atlikti neteisėtą veiką. Apie tai, jog atsakovas pranešė ne tik raštu bet ir žodžiu, jog nėra galima atlikti apeliantų saulės baterijų konstrukcijų vertinimo, nes tokio objekto apskritai nėra, buvo įrodyta ir pirmos instancijos teismo posėdžių metu. Apeliantai patys sutiko su tuo, kad saulės baterijos konstrukcijos nebūtų vertinamos. Teigiant priešingai logiškai nepaaiškinamas toks apeliantų elgesys, kai nesant ieškovų pageidaujamo saulės baterijų konstrukcijų vertinimo apeliantai apie tai nieko neužsimena savo ne kartą siųstose pretenzijose ir nereikalauja iš atsakovo pateikti trūkstamą vertinimą. Maža to, netgi po to, kai apeliantai kreipėsi į kitą turto vertintoją tam, kad būtų nustatyta kita rinkos vertė, apeliantai neprašė naujojo turto vertintojo įvertinti saulės baterijų konstrukcijas. Pirmos instancijos teismas teisingai ir tinkamai įvertindamas visus pateiktus įrodymus, paaiškinimus, apeliantų elgesį, priėjo ir teisingos išvados, jog atsakovas negalėjo atlikti rinkos vertinimo tokio objekto, kuris realybėje neegzistuoja. Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus: tiek ieškovų - apeliantų, tiek atsakovo, tiek ir trečiojo asmens; teismas tinkamai ir visapusiškai apklausė visus proceso dalyvius, išanalizavo visą bylos medžiagą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismas priešingai nei teigia apeliantai, įvertino taip pat ir apeliantų pateiktus visus rašytinius įrodymus, kuriuos jie pateikė į bylą, taip pat ir visus paaiškinimus ir kitus dokumentus, pateiktus teismo posėdžių metu, be to, apklausė visus apeliantų iškviestus liudytojus. Apeliantai klaidingai nurodo dėl atsakovo ataskaitų neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Tarnyba nėra kompetentinga oficialiai aiškinti teisės aktų normas, todėl 2015-02-19 rašte yra pateikiama tik Tarnybos nuomonė. Tarnyba savo raštu tik patvirtino, jog atsakovo ataskaitos buvo paruoštos tinkamai ir pagal visus teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju, informacija apie sandorius (apeliantų nurodomi sutarčių išrašai ar sutarčių kopijos) nėra naudojama. Atsakovo ataskaitose ir buvo naudojamos pasiūlos kainos. Apeliantai taip pat klaidina teismą dėl telefoninių pokalbių. Atsakovas pateikė į bylą telefonų išklotines, remiantis kuriomis pagrįstai teigtina, jog atsakovas surinko visą teisės aktų reikalaujamą informaciją. Apeliantai neginčija Sutarties ir jos 3.2.2 punkto nuostatos, numatančios atsakovo pareigą vertinant turtą naudoti du pasirinktus turto vertinimo metodus. Tokią pareigą atsakovui taip pat numato Turto ir verslo metodikos 55 p. Pažymėjo, jog atsakovas nepažeidė nei Sutarties, nei teisės aktų nuostatų, kadangi nustatydamas inverterių rinkos vertę taikė tuos metodus, kurie buvo galimi taikyti ir Ataskaitoje aiškiai nurodė kitų metodų negalimumo priežastis. Papildomai pažymėjo, jog saulės šviesos elektros plokščių vertė buvo nustatoma dviem metodais: lyginamuoju ir išlaidų (kaštų). Apeliantai neįrodo neteisėtų atsakovo veiksmų, patirtų apeliantų nuostolių ir priežastinio ryšio tarp patirtų nuostolių ir atsakovo veiksmų. Atsakovo ataskaitos laikytinos teisingomis ir jos nebuvo apeliantų nuginčytos. Apeliantai patys klaidina teismą, reikalaudami nuostolių atlyginimo, kadangi savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog jie jokių nuostolių nepatyrė ir jų išvengė. Atsakovo nuomone apeliantų nurodyti neva patirti nuostoliai tiek tiesioginiai po 1000 Lt už atsakovo paslaugas, tiek ir netiesioginiai po 1851 Lt už neįvertintas konstrukcijas, neturi ryšio su atsakovo veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų, neperžengdamas skundo ribų.

Kolegija pažymi jog pirmosios instancijos teismas prieš priimdamas skundžiamą sprendimą ištyrė visus į bylą pateiktus įrodymus, kuriais remdamasis nustatė visas ginčo teisingam išsprendimui būtinas faktines aplinkybes. Teismas pateiktus įrodymus vertino vadovaudamasis CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatomis apie įrodymų vertinimą, nustatančiomis pareigą teismui pateiktus įrodymus vertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, įsitikinant, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi, vertinant kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą kartu. Taip pat vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas) praktikoje suformuota įrodymų pakankamumo tikėtinai išvadai taisykle.

Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Atsakovas yra turto vertintojų Mažoji bendrija, įtraukta į Energetikos ministerijos nepriklausomų turto vertintojų, galinčių vertinti saulės elektrinių rinkos vertę, sąrašą. A. A. Š., M. S. ir V. G. kiekvienas atskirai su atsakovu 2013-08-14 pasirašė tris paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis (Nr.l3-08-SŠEE-001, Nr. 13-08-SŠEE-002 ir Nr.l3-08-SŠEE-003) dėl saulės šviesos elektros plokščių, saulės inverterių ir saulės baterijų konstrukcijų rinkos kainos įvertinimo. Visų trijų sutarčių sąlygos identiškos. Ieškovai sudarė šias sutartis su turto vertintoju siekdami gauti iš valstybės kompensaciją, numatytą Vyriausybės 2013-06-26 nutarime Nr.594, dėl minėtų elektros įrenginių nuvertėjimo palyginus su jų įsigijimo dokumentuose nurodyta verte. Vertinimo ataskaitos turėjo būti pateiktos Komisijai iki 2013-09-01.

Iš sutarčių 1.1. punktų nuostatų matyti, kad atsakovas kaip vykdytojas įsipareigojo atlikti vienodos apimties objektų kiekvienam iš apeliantų, rinkos vertę, įvertinti kiekvieno iš ieškovų po 122 saulės šviesos elektros plokščių (tipas POLY, PAVADINIMAS SNM-P 245), saulės inverterių Sunny TripPower 15 000 W (po 2vnt.) ir saulės baterijų konstrukcijas, pateikiant rinkos vertės ataskaitą, o užsakovai įsipareigojo priimti atliktas paslaugas ir sumokėti sutartyje nustatytas pinigų sumas. Sutarčių 1.2. punktai numatė jog rinkos vertė nustatoma vadovaujantis 2013 06 26 Vyriausybės nutarimu Nr. 594 „Dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Turto vertinimo paskirtis nurodyta sutarčių 1.3 punktuose – „Valstybės biudžetinei įstaigai Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai. Atsakovas remiantis sutarčių 4.1. punktais įsipareigojo įvertinimą atlikti laiku ir vadovaudamasis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Tarptautiniais vertinimo standartais, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodeksu. Turto ir verslo vertinimo metodika ir kt. teisės aktais.

Apeliantai savo ieškinį grindė tuo jog atsakovas netinkamai atliko turto vertinimą, kurį atlikti buvo įsipareigojęs pagal šalių pasirašytas paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis ir tuo padarė apeliantams nuostolį, kurį sudaro už vertinimo paslaugas sumokėtos sumos, po 1000 Lt ir negautos pajamos po 1 851 Lt, atsakovui neįvertinus dalies turto, saulės baterijų konstrukcijų. Dėl šių priežasčių ieškovai turėjo pasitelkti kitus turto vertintojus - T. M. ir E. L., kurie nustatė saulės baterijų rinkos kainą 15 400 Lt mažesnę negu atsakovas, todėl už netinkamai atliktą darbą atsakovas turi grąžinti kiekvienam bendraieškiui po 1000 Lt, kurie buvo sumokėti už paslaugas, o taip pat ieškovai patyrė ir po 1851 Lt netiesioginių nuostolių, t.y. negavo kompensacijos už konstrukcijas, kadangi atsakovas jų neįvertino. Taigi apeliantai byloje turėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas atsakovo neteisėtus veiksmus, kaltę žalą (nuostolius) bei priežastini ryšį (CK 246-249 straipsniai).

Apeliantai teigia jog atsakovas neįvykdė visų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nes nenustatė medinių konstrukcijų rinkos vertės ir jos neatspindėjo vertinimo ataskaitoje, kad atsakovas negali išvengti atsakomybės remdamasis vien tik ta aplinkybe, kad medinės konstrukcijos negalėjo būti įvertintos, kad atsakovas nepateikė argumentų kodėl toks kilnojamas turtas negalėjo būti įvertintas, kad atsakovo teiginius, jog medinės konstrukcijos negalima įvertinti paneigia I. A. elektroninis laiškas, kuriame ji teigia, kad medienos nevertino, "kad būtų mažiau prie ko kabinėtis", kad sprendimas nevertinti medinių konstrukcijų buvo pagrįstas vien tik atsakovo subjektyvia vienašališka nuomone, kad atsakovas, matydamas, jog jam trūksta profesinių žinių, privalėjo atsisakyti sudaryti sutartį, patarti kreiptis į kitus specialistus, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes apsiėmė vykdyti užsakymą, kurio negalejo įvykdyti tikėtina dėl profesinių žinių trūkumo, kad tokiais veiksmais atsakovas pažeidė ne tik Paslaugų sutartis, bet ir Turto vertintojų profesinės etikos kodekso 3.3, punktą. Su šiais apeliacinio skundo teiginiais negalima sutikti. Pirmosios instancijos teismas remdamasis bylos duomenimis nustatė jog prieš pasirašant sutartis apeliantai neinformavo atsakovo apie tai, jog jie neturi saulės baterijų konstrukcijų, o yra įsigiję tik medienos tašus, kurie konstrukcijomis negali būti laikomi, o yra tik medžiaga konstrukcijoms pagaminti, dėl ko neegzistuojančių saulės baterijų konstrukcijų įvertinti nebuvo galimybės, kadangi jos neegzistuoja realybėje, nes konstrukcijomis ieškovai vadina pjautinę medieną, kuri sukrauta rietuvėse ir gali būti laisvai realizuota. Šiuo klausimu atsakovas buvo gavęs Turto priežiūros vertinimo tarnybos atsakymą į paklausimą, iš kurio matyti, kad pjautinė mediena negali būti laikoma konstrukcija ar statiniu, kuris turėtų būti vertinamas vadovaujantis minėtu Vyriausybės nutarimu Nr.594 „Dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo". Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantai

nepateikė net konstrukcijų brėžinių, todėl nebuvo vertinimo objekto, be to šalių pasirašytos sutartys numatė konstrukcijų o ne medienos tašų vertinimą. Be to, teismas nustatė jog saulės baterijų konstrukcijos nebuvo įvertintos ir vertintojo E. L., į kurį apeliantai kreipėsi vėliau vertinimo ataskaitoje, kas taip pat pagrindžia išvadą jog tokių konstrukcijų paprasčiausiai nebuvo ir jos negalėjo būti vertinamos. Be to iš ieškinio pareiškimo turinio, matyti, kad Komisijai buvo pateikta būtent pastarojo vertintojo (E. L.) išvada todėl ieškovai nepagrindė savo patirtų nuostolių, negautų pajamų pavidalu, po 1 851 Lt, kuriuos jie neva tikėjosi gauti už konstrukcijų nuvertėjimą. Ta aplinkybės jog apeliantai nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, kuris nesutampa su jų subjektyviu tų pačių aplinkybių ir faktų vertinimu nesudaro pagrindo keisti pagrįsto ir išsamiu visų faktų vertinimų pagrįstų teismo išvadų. Atsakovas nebuvo įsipareigojęs sutartimi vertinti medienos, skirtos konstrukcijai montuoti, rinkos vertės, be to, kaip jau minėta, gavo atitinkamą Turto priežiūros vertinimo tarnybos atsakymą į paklausimą, kurioje buvo nurodyta, kad pjautinė mediena negali būti laikoma konstrukcija ar statiniu, išaiškinimą. Todėl apeliantų teiginys jog teismas rėmėsi vien atsakovo prieštaringais argumentais, nepagrįstas.

Šalių sutarties 3.2.2 punktas numatė jog atsakovas (vykdytojas įsipareigoja įvertinimą rinkos verte atlikti taikant parinktus du vertinimo metodus. Iš pateiktos atsakovo atliktos ataskaitos matyti jog turto vertinimas ir buvo atliekamas pagal du metodus, lyginamąjį metodą ir išlaidų (kaštų) metodą. Atsakovas nurodė jog vertinamo turto rinkos vertės pajamų metodu nėra skaičiuojamos, nes vertinamas turtas (atskirai „Sunel“ plokščių komplektas ir Suny trip Power inverteriai) kaip atskiras turtinis vienetas nesukuria naudos t.y. neduoda pajamų, nes modulių nuomos rinkos nėra. Ta aplinkybė, kad kiti turto vertintojai T. M. ir E. L. atlikdami to paties turto vertinimą naudojo kitus metodus ir gavo kitokią rinkos vertę nėra pagrindas teigti jog atsakovų atliktas vertinimas yra neteisingas ar, kad atsakovai atlikdami vertinimą pažeidė šalių sutarčių nuostatas, nes sutartimi atsakovas nebuvo prisiėmęs pareigos turtą vertinti vadovaudamasis kokiais nors dviem konkrečiais metodais, kaip nebuvo prisiėmęs ir pareigos įvertinti turtą pagal mažiausią ar didžiausią įmanomą kainą. Todėl kainų skirtumas tarp vertinimų nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus (atliko neteisėtus veiksmus). Todėl tenkinti apeliantų ieškinio tuo pagrindu, kad buvo pažeistas šalių susitarimas nėra pagrindo. Apeliantai taip siekė įrodyti, jog atsakovo parengtos Turto vertinimo ataskaitos neatitiko teisės aktų reikalavimų, nurodydami jog atsakovas vertindamas saulės baterijų rinkos kainas, nesilaikė Turto vertinimo tarnybos nurodymų ir rinkos vertę nustatinėjo ne antrinėje rinkoje, o pirminėje rinkoje, dėl ko atsakovo pateikti rinkos vertės įvertinimai buvo ženkliai didesni, negu vėliau vertinimą atlikusių vertintojų, kad atsakovas saulės plokščių rinkos vertę nustatinėjo pagal "labiausiai vertinamą objektą atspindintį palyginamąjį Nr. 3" t.y. pagal skelbimą, kuriame parašytas telefono numeris yra apskritai nenaudojamas, kad kilnojamųjų objektų, kurių rinkos vertės įvertinimą atliko atsakovas, rinkos vertė buvo nustatyta netinkamai, pažeidžiant Turto ir verslo vertinimo metodikos 55 punktą, nes atsakovas kilnojamojo turto - inverterių - rinkos vertę nustatinėjo tik vienu metodu - išlaidų (kaštų) metodu, o lyginamuoju metodu šio turto rinkos vertė nebuvo nustatinėjama, kad atsakovai, remdamiesi vien tik internetiniais skelbimais, neturėdami jokių duomenų apie realiai įvykdytus sandorius, ieškovų pateiktą turtą įvertino lyginamuoju metodu, tokiu būdu pažeisdami Turto ir verslo vertinimo metodikos 63 punktą. Tačiau atsakovas į bylą yra pateikęs telefonų išklotines, kurios rodo, jog atsakovas surinko visą teisės aktų reikalaujamą informaciją, kaip to reikalauja Metodikos 55 straipsnis.

Apeliantai patys pripažįsta jog jo nurodytas skaičiavimo klaidas atsakovas ištaisė, todėl nuostolių dėl šių klaidų neatsirado.

Atsižvelgiant į išdėstytą pirmosios instancijos išvada jog ieškovai neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, patirtų apeliantų nuostolių ir priežastinio ryšio tarp patirtų nuostolių ir atsakovo veiksmų, teisinga ir padaryta ištyrus visus byloje pateiktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, rėmėsi CK 6.716 straipsnio 1 dalyje pateiktu paslaugų sutarties apibrėžimu Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 straipsnio 8 dalimi numatančia, jog turto vertintojas, vertinimą atlieka vadovaudamasis turto vertinimo sutartimi, Tarptautiniais vertinimo standartais, Europos vertinimo standartais, Turto ir verslo vertinimo metodika ir atsižvelgdamas į vertinimo atvejį, parenka turto vertinimo metodus ir metodo taikymo būdus, Metodikos 55 punktu, šalių Sutarties 3.2.2 punktu, kuriame taip pat numatyta, jog turto vertinimas atliekamas pasirinktais vertinimo metodais. Remdamasis minėtais teisės aktais bei sutarties nuostatomis teismas priėjo teisingos išvadų jog šie aktai ir šalių sutartis numato teisę turto vertintojui pasirinkti, kokie turto vertinimo metodai bus taikomi konkrečiu atveju, kad vertinimo objektas yra specifinis, nepopuliarus antrinėje rinkoje, todėl atsakovas pagrįstai laikėsi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei minėtos Metodikos, sutarties 3.2.2 punkto nuostatų suteikiančių atsakovui teisę pasirinkti, kokie turto vertinimo metodai gali būti taikomi.

Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinį skundą atmetus, remiantis CPK 93 straipsniu tenkintinas atsakovo prašymas dėl apeliacinėje instancijoje turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, apmokėti pagal pateiktus rašytinius įrodymus sudarančios 500 Eurų.

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovo MB „84 sprendimai“, buveinė S. Ž. g.16, Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), naudai iš ieškovų A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. L. g. A, Kėdainiuose, M. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. L. g. A, Kėdainiuose ir V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. S. pr., Kaune po 166,66 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 66 euro centus). bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno ieškovo.

Teisėjai Liuda UckienėRita KisielienėVidas Stankevičius