Telšių apylinkės teismo nutartis

2017-11-09 · Civilinė byla Nr. 2YT-2814-671/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-09
Bylos Nr.
2YT-2814-671/2017
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-02024-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
E. M.
Suinteresuotas asmuo
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-2814-671/2017Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02024-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.4.5.11 (S)
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. lapkričio 9 d.Telšiai
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja A. A.,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. M. skundą antstoliui V. D. dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas (skolininkas) pateikė antstoliui V. D. skundą, kuriuo prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, o tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ir areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Nurodo, kad skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų iš nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Nuteistiesiems patiems tenka už savo pinigus susimokėti už elektrą bei telefoninius pokalbius. Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistieji neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje ir nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausias prekes, reikmenis. Pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

Antstolis V. D. 2017 m. spalio 4 d. priėmė patvarkymą Nr. 036P-2741, kuriuo E. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad įstatymas numato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Tokie antstolio veiksmai bei taikyta priverstinio vykdymo priemonė yra leistina ir teisiškai reglamentuota. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 668 straipsnio nuostatos aktualios tik išieškant iš skolininko turto, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo nereglamentuoja LR CPK LI skyriaus normos. Jei išieškojimas iš skolininko turto būtų vykdytinas tik iš pinigų sumos, viršijančios MMA, išieškojimas būtų praktiškai neįmanomas iš lėšų, kurias skolininkas gali gauti į pataisos namų sąskaitą.

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Antstolio V. D. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0047/12/00749/1, pradėta pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl 1303,29 Eur administracinės nuobaudos išieškojimo iš skolininko E. M. išieškotojos valstybės naudai (v. b., b. l. 6). 2017 m. rugsėjo 12 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. 036P-2597 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo skolininko lėšas, esančias Kybartų pataisos namų sąskaitoje (v. b., b. l. 84).

Remdamasis LR CPK 668 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto nuostatomis, pareiškėjas nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią MMA. LR CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.1-93.6 punktuose pateikiamas turto ir lėšų sąrašas, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad LR CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos yra aktualios tik išieškant iš skolininko turto, be to, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo LR CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po LR CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas LR CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. LR CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas LR CPK 736 straipsnyje. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, LR CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o LR CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis Nr. 3K-3-154-313/2016). Taigi išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo LR CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą.

Dėl skundžiamo 2017 m. rugsėjo 12 d. patvarkymo Nr. 036P-2597 pažymėtina, kad vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis LR CPK 733–743 straipsnio normomis, antstolis pagrįstai areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priverstinį išieškojimą nukreipdamas į skolininko pinigų sumą, esančią Kybartų pataisos namų sąskaitoje. Antstolis patvarkyme nurodė, kad reikalauja iš skolininko gaunamų pajamų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų iš skolininko per mėnesį gautų lėšų dalies, viršijančios vieną MMA (LR CPK 736 straipsnio 2 dalis), ir 50 procentų nuo gautų lėšų dalies, neviršijančios vienos MMA (LR CPK 736 straipsnio 1 dalis). Antstolis nurodė, kad jo žinioje yra ir kitos vykdomosios bylos dėl įvairaus pobūdžio skolų išieškojimo iš skolininko, todėl antstolis priimdamas patvarkymą pagrįstai nustatė išieškoti iš skolininko 50 procentų nuo gautų lėšų dalies, neviršijančios MMA. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Taigi, pagal formuojamą teismų praktiką, į skolininko sąskaitoje pataisos namuose įplaukiančias lėšas (pervedamos ar įnešamos artimųjų) išieškojimas gali būti nukreipiamas tik vadovaujantis LR CPK 736 straipsnio nuostatomis (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-97-856/2017). Priimdamas skundžiamą patvarkymą antstolis vadovavosi LR CPK 736 straipsnio nuostatomis, todėl jokios vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos pažeistos nebuvo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu,

nutaria:

skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja A. A.