- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-12
- Bylos Nr.
- 1A-254-361/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08498-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- N. K.
- Kaltinamasis
- N. K.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirtos bausmės:
pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, pridėta dalis švelnesnių bausmių, ir N. K. paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. K. paskirta galutinė 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas N. K. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024 m. liepos 6 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti, kardomoji priemonė palikta suėmimas.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo N. K. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 8,78 Eur turtinės žalos atlyginimo.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo N. K. priteista UAB „ (duomenys neskelbtini)“ 150 Eur turtinės žalos atlyginimo.
2024 m. liepos 12 d. prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į N. K. pinigines lėšas – 42 Eur, saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuspręsta pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių visiško įvykdymo, po to panaikinti, nukreipti šiuos pinigus civilinių ieškinių atlyginimui.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo N. K. valstybei nuspręsta nepriteisti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. N. K. nuteistas už tai, kad:
1.1. įvykdė plėšimą: 2024 m. kovo 3 d., laikotarpiu nuo 5 val. iki 6 val. Klaipėdoje, prie Taikos pr. 78 esančios autobusų stotelės, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjęs iš nugaros prie A. K., sudavė jam į pakaušį, po to pastarajam nukritus ant grindinio spyrė ir sudavė rankomis gulinčiam A. K. nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje, odos nubrozdinimus galvoje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat kairio blauzdikaulio artimosios dalies intrasąnarinį lūžį, sukėlusį nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė iš gulinčio A. K. kelnių galinės kišenės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, nuo nukentėjusiojo kairės rankos nusegė laikrodį „Seconda“, neturintį materialinės vertės, ir nuo A. K. dešinės rankos nusegė 20 Eur vertės sidabrinę grandinėlę. Taip N. K. pavartodamas fizinį smurtą pagrobė A. K. priklausantį 90 Eur vertės turtą;
1.2. neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone: 2024 m. kovo 3 d., laikotarpiu nuo 5 val. iki 6 val., prie Taikos pr. 109, Klaipėdos m. esančios parduotuvės „IKI“, nukentėjusiajam A. K. davus jam (N. K.) savo AB ,,Revolut Bank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašius patikrinti sąskaitos likutį, paėmė minėtą banko kortelę ir patikrinęs sąskaitą jos negrąžino A. K., o laikė ją prie savęs iki 2024 m. kovo 7 d. Taip N. K. neteisėtai laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę;
1.3. neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę: 2024 m. kovo 3 d., 8.03.02 val., Klaipėdos m., Debreceno g. 54 esančioje UAB „IKI Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje ,,IKI Draugystė“, neteisėtai atliko finansinę operaciją svetima, A. K. vardu išduota elektronine mokėjimo priemone, AB ,,Revolut Bank“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), pridėdamas minėtą banko kortelę prie banko kortelės skaitytuvo bekontakčiu būdu atsiskaitė parduotuvėje už prekes, sumokėdamas 8,40 Eur;
1.4. pagrobė svetimą turtą: 2024 m. gegužės 23 d., apie 11.32 val., Klaipėdoje, Taikos pr. 39 esančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini) 17“, iš prekybos salės paėmė 6 vnt. alaus „Savas Šviesusis 1 l“, kurio 1 vnt. vertė 1,26 Eur, bendra vertė 7,56 Eur vertės, ir vieną šokoladą „Toblerone“ 1,22 Eur vertės, ir, rankose nešdamas prekes, matant pardavėjai G. L. ir salės administratorei S. L., praėjo pro kasas nesumokėjęs už jas, o parduotuvės darbuotojoms perspėjus apie neapmokėtas prekes ir pareikalavus sugrįžti, pabėgo iš parduotuvės su prekėmis. Taip N. K. atvirai pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą už 8,78 Eur;
1.5. pažeidė viešąją tvarką: 2024 m. gegužės 23 d., apie 16.22 val., Klaipėdoje, Taikos pr. 12A esančioje UAB „Maxima LT“ priklausančioje parduotuvėje „Maxima“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sulaikytas apsaugos darbuotojo V. K. dėl pasikėsintų pavogti prekių už 49,47 Eur, būdamas apsaugos darbuotojo tarnybinėje patalpoje jėga mėgino ištrūkti iš patalpos, dėl to įvykus grumtynėms su V. K. ir grumtynių metu abiem išėjus į lauką, jis, t. y. N. K., pašalinių asmenų akivaizdoje stumdė V. K. ir kumščiu sudavė V. K. į dešinę ranką ir tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinėje rankoje ir kairėje kojoje, sukėlusias nežymų sveikatos sutrikdymą, ir nutraukė ant V. K. kaklo buvusią sidabrinę grandinėlę 90 Eur vertės. Taip N. K. viešoje vietoje, matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurtiniais veiksmais prieš kitą asmenį bei turto sugadinimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
1.6. pagrobė svetimą turtą: 2024 m. liepos 6 d., apie 22.17 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ kazino patalpose, persisvėręs per prekystalį ir kasos aparate buvusiu raktu atsirakinęs pinigų laikymo stalčių iš jo pagrobė 150 Eur grynųjų pinigų ir pasišalino iš įvykio vietos. Taip N. K. įsibrovęs į saugyklą pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius grynuosius pinigus – 150 Eur.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
2. Nuteistasis N. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį – sušvelninti nuosprendžiu skirtą bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teigia, jog būdamas laisvėje galėtų dirbti ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, jog teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
4. Teismo posėdyje apygardos teisme nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliantas mano, kad jam paskirta per griežta bausmė, todėl prašo sušvelninti bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, pritaria apylinkės teismo N. K. parinktai bausmės rūšiai ir jos dydžiui. Bausmės individualizavimo taisyklių apylinkės teismas laikėsi tinkamai. Taip pat nenustatytas pagrindas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
6. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
7. N. K. padarė penkis apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos baigtos, padarytos neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas. Už kiekvieną iš padarytų aktualių nusikalstamų veikų teismas N. K. skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu neviršija sankcijoje numatyto tokios rūšies bausmės vidurkio. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, teismas skirtas už atskiras nusikalstamas veikas bausmes pagrįstai subendrino dalinio jų sudėjimo būdu. Pridėjęs prie griežčiausios, t. y. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, N. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės (2 metų 6 mėnesių) po 6 mėnesius už kiekvieną nusikalstamą veiką, teismas teisingai nustatė, jog skirtina subendrinta bausmė pasiekė 5 metų laisvės atėmimo bausmės dydį. Po to, pritaikęs BK 64¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuotą procesinę taisyklę, šią bausmę teismas pagrįstai sumažino vienu trečdaliu ir nustatė galutinę 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Galiausiai, vadovaudamasis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką apylinkės teismas pagrįstai nusprendė įskaityti N. K. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2024 m. liepos 6 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios bei iki nuosprendžio vykdymo paliko galioti jam skirtą kardomąją priemonę – suėmimą.
8. Teismas, parinkdamas laisvės atėmimo bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, jog N. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, jog byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi atsakomybę sunkinančios – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat teismas atsižvelgė ir į N. K. asmenybę: yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, nusikalstamomis veikomis padarė žalą civiliniams ieškovams, žalos neatlygino, daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka. Visuma šių aplinkybių teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, jog anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos jam nepadarė. N. K. pagrįstai skirta būtent laisvės atėmimo bausmė, nes nėra jokio pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę N. K., pakankamai motyvavo tokį sprendimą, įvertino visumą aplinkybių, atskleidžiančių pastarojo recidyvios asmenybės ir padarytų nusikalstamų veikų nuosavybei, viešajai tvarkai pavojingumą. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės skyrimo ir dar labiau švelninti skirtą bausmę apeliantui pagrindo neturi.
9. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti tuo, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.
10. Šiame kontekste pažymėtina, kad turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų ir pan.). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Labai svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Kartu pažymėtina, kad kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, be to, apeliantas, ne kartą jau teistas už vagystes, plėšimus, ir vėl padarė vagystes, plėšimą, pažeidė viešąją tvarką, o tai rodo jo polinkį daryti teisės pažeidimus. Todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai netaikė N. K. BK 75 straipsnio nuostatų ir skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjo. Dabar taip pat nėra pagrindo spręsti dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo N. K.. Apelianto deklaruojami geri norai laisvėje dirbti, atlyginti žalą nukentėjusiesiems, savaime nepaneigia jo asmenybės ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir kartu neleidžia patikėti, jog jo asmenybė laisvėje pasikeis.
12. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Simbolinės, apeliantui priimtinos bausmės skyrimas nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.
Dėl proceso išlaidų
13. 2024 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas (pateiktas elektroniniu būdu) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-11869, kuria iš N. K. valstybės naudai prašoma išieškoti 208,33 Eur, už jam gynėjo advokato A. Kvaščevičiaus suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu.
14. Sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbus ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos. BPK, įtvirtindamas galimybę priteisti proceso išlaidas, detaliai nereglamentuoja tokių išlaidų atlyginimo išieškojimo tvarkos, todėl sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimą remiamasi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienos instancijos teisme tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas siekiant užtikrinti proceso operatyvumą bei koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) ir pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju tarnybos 2024 m. lapkričio 29 d. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo pateiktas pavėluotai, t. y. po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo 2024 m. lapkričio 28 d. teisiamajame posėdyje. Atsižvelgiant į tai, toks prašymas netenkinamas.
15. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Paskirtoji apeliantui laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta. Civilinių ieškovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai pagrįstai tenkinti visiškai, nes bendrovėms žala padaryta N. K. nusikalstamais veiksmais. Todėl pakeisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apelianto neizoliuojant nuo visuomenės ir be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos jo elgesys nepasikeis. Apelianto skundas atmetamas, o nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo N. K. apeliacinį skundą atmesti.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. lapkričio 29 d. prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš N. K..