- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-07
- Bylos Nr.
- e2S-100-267/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- UAB „NLT“
- Atsakovas
- UAB „Metakas“, D. M.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „NLT“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-15317-907/2018, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pagal ieškovės UAB „NLT“ ieškinį atsakovams UAB „Metakas“ ir D. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, akcinei bendrovei (toliau – AB) „Promeg Constructus“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „NLT“ 2018-10-25 pateikė teismui ieškinį atsakovams UAB „Metakas“ ir D. M. dėl skolos priteisimo, ieškinys neatitiko CPK 111 str., 135 str. reikalavimų, todėl apylinkės teismas 2018-10-30 nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovė UAB „NLT“, šalindama nurodytus trūkumus, 2018-11-12 pateikė ieškinį atsakovams UAB „Metakas“ ir D. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AB „Promeg Constructus“ dėl skolos priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi pakartotinai įpareigojo ieškovę UAB „NLT“ iki 2018-11-23 pašalinti nurodytus trūkumus.
Šalies argumentai
3. Pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, jog atsakovė UAB „Metakas“ jai išrašytas PVM sąskaitas faktūras apmokėjo, o dalis PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų trečiajam asmeniui Švedijos įmonei AB „Promeg Constructus“, iki šiol neapmokėta. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei skolinga ir AB „Promeg Constructus“, teismas ieškovei pasiūlė byloje pakeisti atsakovę arba AB „Promeg Constructus“ įtraukti į bylą atsakove, arba pateikti dokumentus, įrodančius, kad D. M. buvo Švedijos įmonės vadovas bei pan., ar kad UAB „Metakas“ įsipareigojo ieškovei atsakyti už AB „Promeg Constructus“ skolas.
4. Ieškovė taip pat prašo priteisti trečiojo asmens AB „Promeg Constructus“ skolą iš fizinio asmens D. M. pagal paprastąjį vekselį. Skolos faktą patvirtina 2017-11-03 D. M. pasirašytas paprastasis vekselis (neprotestuotinas), kurio pagrindu skolininkas D. M. skolą, t. y. 60000,00 Eur, besąlygiškai įsipareigoja 2018 m. sausio 3 d. sumokėti J. Ž., t. y. kitam fiziniam asmeniui, o net ne ieškovei. Iš prie ieškinio pridėtų dokumentų teismas nustatė, kad skolininkas paprastąjį neprotestuotiną vekselį turėjo apmokėti 2018-01-03, tačiau nepateikta duomenų, jog buvo kreiptasi į skolininką ir jis vekselį apmokėti atsisakė, todėl dėl skolos išieškojimo pagal vekselį ieškovei teismas pirmiausia pasiūlė pasinaudoti neteismine tvarka. Paaiškėjus, kad ieškovės pateiktas ieškinys neatitinka CPK 135 str. reikalavimų, teismas ieškovei pakartotinai nustatė terminą nurodytiems trūkumams pašalinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovės UAB „NLT“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė teismo prašė byloje įtraukti Švedijos įmonę AB „Promeg Constructus“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje, nors teismas ir pripažino, kad ieškovė pašalino 2018-10-30 nutartyje nurodytus trūkumus, iš esmės pakartotinai nustatė trūkumus dėl AB „Promeg Constructus“ procesinės padėties. Vertinant, jog atsakovė yra UAB „Metakas“, pageidavo dalį sąskaitų faktūrų rašyti AB „Promeg Constructus“ vardu, nors metalo gaminius užsakė būtent atsakovė UAB „Metakas“, ieškovė nepageidauja pakeisti ieškinyje nurodytų šalių procesinių padėčių.
5.2. Ieškovė praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą, tačiau turi teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo pagal vekselį, tapusį paprastu skolos rašteliu. Teismo nurodyti ieškinio trūkumai, apeliantės nuomone, nėra tokio masto, jog leistų teigti, kad ieškovės reikalavimai, jų pagrindas ar ribos yra tiek neaiškūs, kad teismo procesas apskritai negalėtų būti pradėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Byloje sprendžiamas klausimas dėl nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pagrįstumo.
7. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).
8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie ieškovės pateikto ieškinio neatitikimą šiems reikalavimams. Būtent ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas nagrinėdamas bylą. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str.). Esminės ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo teisminės praktikos taisyklės yra apibendrintos kasacinio teismo atliktoje apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika Nr. 36). Joje nurodyta, kad tiek bendruosius, tiek specialiuosius ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (esminiai trūkumai), bei ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, tokiais atvejais ieškinio trūkumų šalinimo institutas paprastai netaikomas (neesminiai trūkumai arba netikslumai) (CPK 115 str. 4 d.).
9. Iš ieškovės pateikto ieškinio turinio matyti, kad ji iš atsakovų UAB „Metakas“ ir D. M. siekia prisiteisti skolą.
10. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, pasiūlė ieškovei byloje pakeisti atsakovę arba AB „Promeg Constructus“ įtraukti į bylą atsakove, arba pateikti dokumentus, įrodančius, kad D. M. buvo Švedijos įmonės vadovas bei pan., ar kad UAB „Metakas“ įsipareigojo ieškovei atsakyti už AB „Promeg Constructus“ skolas.
11. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad šiuo konkrečiu atveju nėra aiškus ar netinkamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą; ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3- 380/2008, Nr. 3K-3-302/2013, ir kt.).
13. Pažymėtina ir tai, kad galutinis reikalavimų sutikslinimas ir įrodymų surinkimas civiliniame procese galimas ir pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos metu. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašė byloje įtraukti Švedijos įmonę AB „Promeg Constructus“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Ieškovė nepageidauja pakeisti atsakovų procesinės padėties, nurodydama, kad atsakovė UAB „Metakas“ pageidavo dalį sąskaitų faktūrų rašyti AB „Promeg Constructus“ vardu. Ieškovė praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, todėl skolą įrodinės pagal vekselį, tapusį paprastu skolos rašteliu. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyti ieškinio trūkumai dėl atsakovų procesinės padėties ir įrodymų dėl kreipimosi apmokėti paprastąjį neprotestuotiną vekselį nepateikimas nesudaro esminės kliūties tolesnei proceso eigai, o teismo prašomi pateikti įrodymai gali būti teikiami vėlesniuose proceso etapuose. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai, susiję su konkrečiomis aplinkybėmis įrodomąja reikšme ir sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą neturėtų būti keliami. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali rinkti ar vertinti įrodymų bei spręsti, ar šie duomenys įrodo ieškinio dalyką ir pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, o ne jį įrodyti (Lietuvos Apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje e2-218-943/2018).
14. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės pateikto ieškinio priėmimo klausimą, nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti teisiškai nepagrįstą ir neteisėtą nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo