- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-458-569/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04397-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Egmila“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Greifas“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Egmila“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Greifas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Egmila“ dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir nuostolių atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Egmila“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Greifas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Greifas‘‘ kreipėsi į teismą su ieškiniu, pašydama įpareigoti atsakovę UAB ,,Egmila“ per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei UAB ,,Greifas“ autobusą (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Autobusas), pristatant adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės UAB ,,Egmila“ ieškovei UAB ,,Greifas“ 5000,00 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš atsakovės UAB ,,Egmila“ ieškovei UAB ,,Greifas“ bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė UAB ,,Egmila“ pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti atsakovės UAB „Egmila“ naudai iš ieškovės UAB „Greifas“ 410,19 Eur skolą už transportavimo paslaugos teikimą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti atsakovės naudai iš ieškovės 4295,50 Eur skolą už ieškovės turto saugojimą bei priteisti iš ieškovės atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Įpareigojo atsakovę UAB ,,Egmila“ per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei UAB ,,Greifas“ autobusą (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pristatant adresu (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovės UAB ,,Egmila“ ieškovei UAB ,,Greifas“ 5000,00 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atsakovės UAB „Egmila“ priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės UAB „Egmila” ieškovei UAB „Greifas” 188,00 Eur žyminio mokesčio ir 1452,00 Eur už advokato suteiktas paslaugas.
4. Teismas darė išvadą, jog atsakovė UAB ,,Egmila“, sulaikydama ieškovei UAB ,,Greifas“ nuosavybės teise priklausantį autobusą, tarp šalių kilus ginčui dėl pervežimo kainos peržengė savigynos ribas.
5. Atsižvelgęs į sulaikyto autobuso vertę ir tarp šalių kilusio ginčo sumą (410,00 Eur) teismas atsakovės UAB ,,Egmila“ savigyną, sulaikant svetimą turtą, laikė neprotinga ir neproporcinga atsakovės patirtiems nuostoliams, t. y. ieškovei neatsiskaičius pagal atsakovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovė UAB ,,Egmila“ 2020 m. lapkričio 9 d. pargabento autobuso neperdavė ieškovei UAB ,,Greifas“, autobuso pirkėjas UAB ,,Truckas“, vadovaujantis preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties 5.2 punktu, pareikalavo sumokėti 5000,00 Eur netesybas, kurias ieškovė UAB ,,Greifas“ 2021 m. gegužės 19 d. buvo priversta sumokėti UAB ,,Truckas“. Teismas sprendė, kad, atsakovei neteisėtai, neproporcingai, pasinaudojus savigyna, ieškovė patyrė 5000,00 Eur nuostolius, sumokėdama netesybas UAB ,,Truckas“. Teismas sprendė, kad yra nustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, todėl tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės ieškovei 5000,00 Eur nuostolių atlyginimo.
7. Teismas pažymėjo, jog atsakovė UAB ,,Egmila“ nurodo, kad ieškovė suklaidino dėl maršruto, kurio bendras ilgis sudaro 2200 kilometrų. Šiuos atsakovės teiginius teismas vertino visiškai nepagrįstais, nes, dar prieš atsakovei išvykstant pargabenti autobusą į Vokietiją, atsakovei buvo žinomas konkretus autobuso buvimo adresas ir pati atsakovė sprendė dėl maršruto.
8. Teismas sprendė, jog nesant tam faktinio ir teisinio pagrindo atsakovė siekia perkelti autobuso pargabenimo riziką ieškovei. Atsakovei pateikus autobuso buvimo adresą, pati atsakovė sprendė dėl pasirinkto maršruto ir kitų rizikų, susijusių su autobuso pargabenimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
9. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Egmila“ (toliau – ir apeliantė) prašė: įpareigoti ieškovę UAB „Greifas“ pateikti į bylą 2020 m. spalio 28 di. Preliminarios autobuso pirkimo pardavimo sutarties originalą šios sutarties pasirašymo momento nustatymo ekspertizės atlikimui; garantavo ekspertizės atlikimui būtinų lėšų įnešimą į teismo nurodytą depozitinę teismo sąskaitą; apeliantės UAB „Egmila“ apeliacinį skundą tenkinti visiškai ir panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužes 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Greifas“ ieškinį atmesti visiškai, o atsakovės UAB „Egmila“ priešieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš ieškovės UAB „Greifas“ atsakovės UAB „Egmila“ naudai įmonės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovė buvo informuota apie atsakovės sprendimą saugoti ieškovei priklausančią transporto priemonę-autobusą atsakovės saugojimo aikštelėje ir už šią paslaugą imti iš ieškovės atitinkamą mokestį. Kartu ieškovei reguliariai, t. y. kiekvieną kalendorinį mėnesį yra pateikiamos sąskaitos faktūros už ieškovės turto saugojimą, tačiau ieškovė jų neapmoka.
9.2. Visas teismo sprendimas yra iš esmės pagrįstas vien pirminiuose šio teismo proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, visiškai neminint proceso eigoje ir baigiamosiose kalbose pateiktų įrodymų (įskaitant rašytinių įrodymų, pvz. Šiaulių apygardos teismo nutarties) bei argumentų, kas kelia apeliantei pagrįstas abejones, jog šioje byloje priimtas sprendimas yra priimtas byloje surinktų įrodymų visapusišku, objektyviu ir nešališku įvertinimu, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtinti civilinio proceso principai.
9.3. Teismo sprendime teismo buvo padaryta išvada, kad tarp šalių nebuvo susitarimo, jog vieno kilometro kaina (įkainis) - 0,9 Eur. Ši teismo išvada visiškai nesuderinama su byloje surinkta medžiaga, šalių (įskaitant ir pačios ieškovės) pateiktu susirašinėjimu.
9.4. Atkreiptinas dėmesys į tą faktinę aplinkybę (kurios byloje net nepakomentavo teismas), kad šalių susitarimo sudarymo metu šių paslaugų (evakuatoriaus paslaugų) teikimo rinkoje buvo nusistovėjęs šios paslaugos įkainis, svyravęs nuo 1,70 iki 1,75 Eur/km. Atsakovė pateikė teismui atitinkamus rašytinius įrodymus (įskaitant analogiškas paslaugas teikiančių įmonių oficialius kainų pasiūlymus). Tai reiškia, kad atsakovė UAB „Egmila“ sutiko ieškovei teikti šią paslaugą kaip kaimynui už ypač gerą kainą, t. y. beveik už puse rinkos kainos.
9.5. Teismas sprendime daro išvadas, kad pati atsakovė sprendė dėl maršruto, ieškovės nurodytas 2200 km maršrutas negalėjo suklaidinti atsakovės dėl bendro paslaugos kilometražo. Tokios teismo išvados yra nepagristos ir neteisėtos bei aiškiai prieštarauja byloje surinktai medžiagai (visų pirma, šalių tarpusavio susirašinėjimui), šalių paaiškinimams teisme ir šalių konkliudentiniams veiksmams.
9.6. Teismas skundžiamame teismo sprendime daro aiškiai nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad šalys sutarė dėl konkrečios vežimo kainos – 2420,00 Eur, tai patvirtina šalių susirašinėjimas, atsakovės pateikta 2021-10-26 PVM sąskaitą faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Greifas“ 2020 m. spalio 26 d. mokėjimo pavedimas 1210,00 Eur sumai, ir 2020 m. lapkričio 9 d. mokėjimo pavedimas 1210,00 Eur sumai.
9.7. Teismas šioje byloje priimtame teismo sprendime padarė aiškiai nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad atsakovė UAB ,,Egmila“, sulaikydama ieškovei UAB „Greifas“ nuosavybės teise priklausantį autobusą, tarp šalių kilus ginčui dėl pervežimo kainos peržengė savigynos ribas. Ieškovės pareigai atsiskaityti su atsakove yra suėję visi įmanomi (protingi) terminai, o ieškovė jų nevykdo net paraginta atsakovės, todėl atsakovė pagrįstai ir teisėtai pasinaudojo ieškovei priklausančio ginčo objekto sulaikymo teise.
9.8. Teismo nuomone yra nustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti (nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį). Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutiktina kategoriškai ir manytina, kad jos yra nepagrįstos ir neteisėtos. Pirmiausia priešingai, nei nurodo teismas, atsakovės UAB „Greifas“ veiksmuose nėra jokių neteisėtų veiksmų. Atsakovės UAB „Egmila“ elgesys, jos teisėti ir įstatymo leidžiami veiksmai negali būti pripažįstami neteisėtais. Be to, šioje civilinėje byloje yra konstatuotina, kad priešingai, nei nurodo teismas, ieškovė UAB „Greifas“ arba realiai nepatyrė jokios turtinės žalos arba ją patyrė išskirtinai tik dėl savo pačios kaltės, neteisėtų veiksmų, pasireiškusių skolos už atsakovės suteiktą vežimo paslaugą piktybišką neapmokėjimą.
9.9. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime (31. p.) cituoja LAT suformuotą teismų praktiką, tačiau jos taikymo neišplėtoja, nesusieja su šia konkrečia byla ir joje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, vėliau net akivaizdžiai nukrypsta (visiškai nesivadovauja) nuo LAT suformuotos teismų praktikos (pvz. dėl atsakovo sąžiningumo ir jo veiksmų protingumo), todėl padaro neteisingas ir nepagrįstas išvadas, lėmusias nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.
9.10. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nekomentavo priežastinio ryšio (kaip beje ir visų kitų atsakomybės atsiradimo sąlygų), apsiribojęs vien formaliu pareiškimu, jog ,,teismas mano, kad yra visų atsakomybei kilti būtinų sąlygų visuma“. Dėl šios priežasties manytina, kad teismas netinkamai vykdė savo pareigas ir nukrypo nuo LAT suformuotos teismų praktikos.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Greifas“ prašo atsakovės UAB ,,Egmila“ apeliacinį skundą atmesti, o teisėtą ir pagrįstą skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės UAB ,,Egmila“ ieškovei UAB ,,Greifas“ bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB ,,Egmila“ akcentuoja, kad ieškovė suklaidino dėl maršruto, kurio bendras ilgis sudaro 2200 kilometrų. Šie atsakovės teiginiai visiškai nepagrįsti, kaip minėta, 10 dienų dar prieš atsakovei išvykstant pargabenti autobusą į Vokietiją, atsakovei buvo žinomas konkretus autobuso buvimo adresas ir pati atsakovė sprendė dėl maršruto.
10.2. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad šalys tarėsi, jog vieno kilometro kaina – 0,9 Eur. Tokio susitarimo tarp šalių nebuvo. Šalys, dar prieš atsakovei UAB ,,Egmila“ išvykstant pargabenti autobuso į Vokietiją, sutarė dėl konkrečios vežimo kainos – 2420,00 Eur, tai patvirtina šalių susirašinėjimas, atsakovės pateikta 2021-10-26 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB ,,Greifas“2020 m. spalio 26 d. mokėjimo pavedimas 1210,00 Eur sumai ir 2020 m. lapkričio 9 d. mokėjimo pavedimas 1210,00 Eur sumai.
10.3. Apeliaciniame skunde atsakovė akcentuoja autobuso gabaritus ir ribojimus jį gabenant keliais. Kaip buvo minėta, 10 dienų prieš išvykimą pargabenti autobusą atsakovei puikiai buvo žinomi tiek autobuso gabaritai, tiek adresas, todėl, išrašydama sąskaitą už autobuso pargabenimą, atsakovė nurodė konkrečią kainą ir kaip vežėjas prisiėmė visą riziką, susijusią su autobuso pargabenimu.
10.4. Šiuo atveju, atsižvelgiant į sulaikyto autobuso vertę ir tarp šalių kilusio ginčo sumą (410,00 Eur), atsakovė UAB ,,Egmila“ savigyną taikė nesąžiningai ir neprotingai, juo labiau, kad ieškovė UAB ,,Greifas“ pagal 2020 m. spalio 26 d. atsakovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą buvo sumokėjusi visą pervežimo sumą (2420,00 Eur) ir, tik atsakovei pargabenus autobusą į Lietuvą iš Vokietijos, atsakovė papildomai paskaičiavo 410,00 Eur už autobuso pargabenimą, pateikdama ieškovei perrašytą jau apmokėtą PVM sąskaitą faktūrą.
10.5. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos, esą susijusios su autobuso saugojimu, atsirado būtent dėl pačios atsakovės veiksmų, neteisėtai, nepagrįstai, neproporcingai ir nesąžiningai pasinaudojus savigyna, todėl toks reikalavimas yra visiškai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, nuostolių atlyginimo, dėl skolos priteisimo.
Dėl įrodymų išreikalavimo ir ekspertizės skyrimo
13. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo įpareigoti ieškovę UAB „Egmila“ pateikti į bylą sutarties su UAB „Truckas“ originalą tam, kad šioje byloje būtų galima paskirti teismo ekspertizę, atsakant į klausimus – kada buvo sudaryta ši sutartis ir ar Sutarties 2 lapas buvo pasirašytas 2020-10-28 dieną ar vėliau. Apeliaciniame skunde teigiama, kad minėta preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis galimai suklastota.
14. Pažymėtina, kad visi šalių įrodymai turi būti teikiami pirmosios instancijos teisme. CPK normos įtvirtina ribotos apeliacijos modelį, pagal kurį ginčijamo teismo procesinio sprendimo teisėtumas tikrinamas pagal byloje esančius, ir tik išimtinais atvejais – pagal naujai pateiktus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Jeigu apeliantei kilo abejonės dėl 2020-10-28 sudarytos sutarties tikrumo, apeliantė prašymą skirti ekspertizę turėjo teikti pirmosios instancijos teisme, tačiau tokio prašymo apeliantė neteikė. Apeliantė nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kodėl tik apeliacinėje instancijoje jai kilo abejonės dėl sutarties tikrumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinėje instancijoje toks apeliantės prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Faktinės bylos aplinkybės
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys UAB „Greifas“ ir UAB „ Egmila“ žodžiu susitarė dėl paslaugos atlikimo. Ieškovė pateikė prašymą atsakovei pargabenti iš Vokietijos jos įsigytą autobusą (duomenys neskelbtini). Ieškovė atsakovei už paslaugą sumokėjo dviem pavedimais - 2020-10-26 sumokėjo 1210,00 Eur ir 2020-11-09 sumokėjo 1210,00 Eur. 2020-11-09 atsakovė išsiuntė ieškovei perrašytą 2020-10-26 PVM sąskaitą faktūrą kitai sumai, t. y. 2830,00 Eur. Atsakovė nurodė, kad faktiškai atsakovės vairuotojas nuvažiavo pirmyn ir atgal 400 km ilgesnį atstumą, tam buvo sunaudotas didesnis kiekis kuro, atsakovės darbuotojas, vairavęs automobilį, sugaišo ilgiau kelionėje, transportuojant autobusą, todėl padidėjo paslaugos kaštai. Ieškovei nesutinkant su atsakovės reikalaujamu 410,09 Eur papildomu pervežimo paslaugos mokesčiu, atsakovė sulaikė ieškovei priklausantį autobusą.
Dėl sprendimo (ne)teisėtumo
16. Apeliantė teigia, kad teismo sprendime teismo buvo padaryta išvada, kad tarp šalių nebuvo susitarimo, jog vieno kilometro kaina (įkainis) - 0,9 Eur. Ši teismo išvada visiškai nesuderinama su byloje surinkta medžiaga, šalių (įskaitant ir pačios ieškovės) pateiktu susirašinėjimu. Nepagrįsta teismo išvada, kad šalys sutarė dėl konkrečios vežimo kainos – 2420,00 Eur. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.
18. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šalys dar prieš atsakovei UAB ,,Egmila“ išvykstant pargabenti autobuso į Vokietiją sutarė dėl konkrečios vežimo kainos – 2420,00 Eur, tai patvirtina šalių susirašinėjimas, atsakovės pateikta 2021-10-26 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB ,,Greifas“ 2020 m. spalio 26 d. mokėjimo pavedimas 1210,00 Eur sumai ir 2020 m. lapkričio 9 d. mokėjimo pavedimas 1210,00 Eur sumai. Niekur, išskyrus vėlesnį atsakovės skaičiavimą susirašinėjime („2000 ; 2200 = 0,090 Eur“ ir pridurdamas raštu, kad „kiek kilometrų bus tiek ir paskaičiuosim po 0,9 Eur“), nebuvo minima ir aptarta, kad vieno kilometro kaina yra 0,9 Eur. Pažymėtina, kad toks atsakovės vadovo parašymas buvo jau po ieškovei pateiktos ir apmokėtos sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės vadovas nepatvirtino, nepritarė tokiems atsakovės vadovo skaičiavimams. Pažymėtina, kad su didesne mokėtina suma ieškovės atstovas nesutiko, nes atsakovei pagal jos pateiktą 2020 spalio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą buvo sumokėta visa suma. Aplinkybės, kad atsakovė teismui pateikė analogiškas paslaugas teikiančių įmonių oficialius kainų pasiūlymus, kuriuose kainuos už tokias pat paslaugas svyruoja nuo 1,70 iki 1,75 Eur/km., neįrodo to, kad nagrinėjamu atveju šalys susitarė būtent dėl vieno kilometro kainos – 0,9 Eur.
19. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad pati atsakovė sprendė dėl maršruto, o ieškovės nurodytas 2200 km maršrutas negalėjo suklaidinti atsakovės dėl bendro paslaugos kilometražo. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante.
20. Maršruto parinkimas yra atsakingas momentas vežėjo darbe. Tinkamai sudarytas maršrutas lemia vežimo savikainą, operatyvumą, ir saugumą. Sudarant maršrutus siekiama, kad būtų kuo mažesnės kuro sąnaudos ir trumpesnis kelionės laikas. Nuo optimaliausio maršruto parinkimo priklauso ir krovinių gabenimo laikas, ir krovinio saugumas, ir krovinių gabenimo sąnaudos.
21. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė atsakovei 10 dienų prieš atsakovei išvykstant pargabenti autobusą į Vokietiją, atsakovei nurodė konkretų autobuso buvimo adresą. Byloje nėra duomenų, kad šalys susitarė, jog šiuo atveju ieškovė parinks maršrutą. Jeigu ir būtų taip sutarusios, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė kaip profesionali vežėja tūrėtų patarti ir parinkti kuo optimalesnį maršrutą. Nesant tarp šalių susitarimo, kad maršrutą parenka būtent tik ieškovė, pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pati atsakovė sprendė dėl pasirinkto maršruto ir kitų rizikų, susijusių su autobuso pargabenimu. Taigi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju ieškovė nėra atsakinga už atsakovės, kaip profesionalaus vežėjo, riziką pasirenkant maršrutą. Kaip minėta, tik tinkamai sudarytas maršrutas lemia vežimo savikainą ir operatyvumą.
22. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė aiškiai nepagrįstą išvadą, jog atsakovė UAB ,,Egmila“, sulaikydama ieškovei UAB ,,Greifas“ nuosavybės teise priklausantį autobusą, tarp šalių kilus ginčui dėl pervežimo kainos, peržengė savigynos ribas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
23. CK 4.229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jei nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas (CK 4.229 straipsnio 2 dalis).
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sulaikymo teisė – specifinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo kreditorius turi teisę pasinaudoti, kol skolininkas įvykdys prievolę (CK 6.69 straipsnio 1 dalis). Daikto sulaikymas yra laikina ekonominio spaudimo priemonė. Daikto sulaikymo teisės turinys reglamentuojamas daiktinės teisės normų (CK 4.229–4.235 straipsniai). Remiantis CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais kriterijais, daikto sulaikymo teisė atsiranda ir gali būti įgyvendinama esant šių aplinkybių visumai: 1) kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininką; 2) reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs); 3) kreditorius valdo skolininkui priklausantį daiktą; 4) kreditorius yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2013).
25. Kiekvieną kartą naudojantis daikto sulaikymo teise kaip ekonominio spaudimo priemone skolininkui dėl neatsiskaitymo, svarbu neperžengti savigynos ribų ir įvertinti, ar atskiru atveju tuo nepadaroma nepateisinama įtaka žmogaus teisėms ir laisvėms.
26. Dėl to, sprendžiant dėl naudojimosi sulaikymo teise teisėtumo, turi reikšmės visuma svarbių aplinkybių, ne vien sulaikomo daikto vertė ar jos santykinis palyginimas su skola. Tokiu atveju yra vertinamas susidariusios skolos dydis, sulaikomo daikto apimtis ir ypatumai (atskirais atvejais ar yra galimybė atidalyti ir sulaikyti daikto dalį), jo vertė, sulaikyto daikto vertės santykis su įsiskolinimu ir kitos svarbios aplinkybės. Kadangi tai laikina ekonominio spaudimo priemonė, kuri realiai nesukelia atsiskaitymo ar sulaikyto daikto praradimo padarinių, tai, sprendžiant dėl naudojimosi ja proporcingumo, vien ta aplinkybė, kad daikto vertė yra didesnė net ir kelis kartus, nei skola, savaime nesuteikia pagrindo spręsti, kad sulaikymas yra neproporcingas. Daikto vertės ir skolos santykis sulaikymo neproporcingumui konstatuoti turi būti akivaizdus ir visiškai nepateisinamas, taip pat atsižvelgiant į suvaržymu sukeliamus padarinius, į kitas kreditoriaus turėtas savo reikalavimų užtikrinimo priemones ir kitas svarbias konkrečiu atveju aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020).
27. Nagrinėjamu atveju ieškovė autobusą įsigijo už 6 922,41 Eur, kurį pagal 2020 m. spalio 28 d. preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį įsipareigojo parduoti UAB ,,Truckas“ už 22 000,00 Eur. Tarp šalių kilo ginčas dėl 410,00 Eur apmokėjimo skirtumo už pervežimo paslaugas. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys susitarė dėl paslaugos kainos – 2420,0 Eur, aptartą sumą ieškovė sumokėjo atsakovei, o 410,00 Eur skirtumas susidarė dėl to, kad, gabenant automobilį specialia transporto priemone, kelionės kilometražas buvo didesnis, nei tikėtasi. Teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė UAB ,,,Greifas“ yra pelninga įmonė, kurios pajamos per vienerius metus sudaro virš 1,5 milijono eurų, todėl nebuvo jokios grėsmės, kad 410,19 Eur atsakovė negalės išsiieškoti iš ieškovės. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė dėl tokio atsakovės veiksmo patyrė nuostolius. Be to, svarbi ir aplinkybė, kad sulaikyto ieškovės autobuso vertė daug didesnė už ginčijamą skolos sumą. Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės UAB ,,Egmila“ savigyna, sulaikant svetimą turtą, yra neprotinga ir neproporcinga atsakovės patirtiems nuostoliams ir ginčo sumai – 410,00 Eur. Taip pat teisėjų kolegija mano, kad atsakovė, tarp šalių kilus ginčui dėl apmokėjimo už vežimo paslaugas, turėjo visas galimybes ginti savo pažeistas teises ir kitomis civilinių teisių gynimo priemonėmis, netaikant daikto sulaikymo (pvz., teikti ieškinį).
28. Apeliantė nurodo, kad ieškovė pateikė Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį, kurioje priimtas sprendimas tarp tų pačių šalių, šioje nutartyje Šiaulių apygardos teismas įsiteisėjusia nutartimi padarė išvadą, kad UAB „Egmila“ pagrįstai didino sutarties kainą ir dėl objektyvių priežasčių perrašė PVM sąskaitą faktūrą.
29. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, o kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pateiktoje Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
30. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010, 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015). Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi, kas reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-874/2001, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).
31. Minėtoje nutartyje dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nefiksuojami konkretūs, reikšmingi civilinei bylai faktai, jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados apie baudžiamojo proceso vyksmo perspektyvą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtoje nutartyje analizuotos ir vertintos faktinės aplinkybės neturi CPK 182 straipsnyje nustatytos prejudicinės galios nagrinėjamai bylai.
32. Apeliantė taip pat teigia, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra nustatytos visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti (nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį). Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina nepagrįstais.
33. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos CK numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė, žala. Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmu, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 straipsnis). Taigi nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.
34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė UAB ,,Egmila“, sulaikydama ieškovei UAB ,,Greifas“ nuosavybės teise priklausantį autobusą, tarp šalių kilus ginčui dėl pervežimo kainos peržengė savigynos ribas. UAB ,,Greifas“ už 6 922,41 Eur įsigijo daužtą autobusą, kurį pagal 2020 m. spalio 28 d. preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį įsipareigojo parduoti UAB ,,Truckas“ už 22 000,00 Eur. Atsakovei UAB ,,Egmila“ negražinus ieškovei UAB ,,Greifas“ autobuso ir jį nepagrįstai laikant, gavus pretenzijas iš autobuso pirkėjo UAB ,,Truckas“, ieškovė buvo priversta pagal preliminarią sutartį sumokėti 5000,00 Eur baudą autobuso pirkėjui UAB ,,Truckas“, tai patvirtina pateikta 2020-10-28 preliminari sutartis, 2021-02-04 pretenzija ir mokėjimo nurodymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu atsakovė nebūtų nepagrįstai, neproporcingai sulaikiusi autobuso (neteisėti veiksmai, kaltė), ieškovė nebūtų turėjusi mokėti 5000,00 Eur baudos (priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių – nuostoliai).
35. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra visos civilinės atsakomybė sąlygos atsakovės UAB ,,Egmila“ deliktinei atsakomybei kilti.
36. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
37. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl, tenkindamas ieškinį ir atmesdamas priešieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
39. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 726,00 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas ieškovei priteisia iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Egmila” ieškovei UAB „Greifas” 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.