Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-9-990/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-19
Bylos Nr.
1-9-990/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
J. P.
Advokatai
Benediktas Paulauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-9-990/2019
Teisminis procesas Nr. 1-10-1-01032-2011-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.4; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.23.1.1; 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.1; 2.3.6.4.5
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei-Liobienei,kaltinamajai J. P., jos gynėjui advokatui Benediktui Paulauskui,prokurorui Rolandui Imbrasui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., gimusi (duomenys neskelbtini), rusė, Lietuvos Respublikos pilietė, asmens kodas (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), iki suėmimo dirbusi ir gyvenusi (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 260 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Ne vėliau kaip 2012 m. birželio 18 d. Vilniaus romų bendrijoje J. P. neteisėtai, turėdama tikslą platinti, iš baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmens už 40 litų įgijo 0,025 gramo narkotinės medžiagos - heroino, kurią neteisėtai, turėdama tikslą platinti, atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame minėtą narkotinę medžiagą paslėpė po voko pašto ženklais, po ko minėtą voką A. Z. vardu išsiuntė į Marijampolės pataisos namus nuteistajam A. P., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi minėtą voką su po pašto ženklais paslėpta minėta narkotine medžiaga rado ir paėmė Marijampolės pataisos namų pareigūnai.

Taip pat 2012 m. lapkričio 5 d. laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 19.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), J. P. neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti bei neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš A. B., dėl kurio priimtas įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. apkaltinamasis nuosprendis, už 480 litų įgijo ne mažiau kaip 1,2106 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,2308 gramo narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos atsinešė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur dalį minėtos narkotinės medžiagos suvartojo pati, dalį pardavė baudžiamojo proceso metu nenustatytiems asmenims, o likusią dalį –1,2106 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,2308 gramo narkotinės medžiagos - heroino 2012 m. lapkričio 6 d. apie 09.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, perdavė T. R., dėl kurios priimtas įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. apkaltinamasis nuosprendis, po ko, veikdama kartu su T. R., minėtą narkotinę medžiagą laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kai dalį - 0,068 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,0120 gramo narkotinės medžiagos – heroino T. R. 2012 m. lapkričio 6 d. apie 18.45 val. prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų už 20 litų pardavė V. P. (V. P.), dėl kurio priimtas įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. teismo baudžiamasis įsakymas, o kitą dalį - 0,2262 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,0429 gramo narkotinės medžiagos – heroino, turėdama tikslą parduoti laikė iki 2012 m. lapkričio 6 d. 19.35 val., kai namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečiojo aukšto laiptinėje T. R. buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kuriems ištraukusi iš kišenės padavė 0,2262 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,0429 gramo narkotinės medžiagos – heroino, o likęs kiekis - 0,9164 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,1759 gramo narkotinės medžiagos – heroino buvo rasta ir paimta 2012 m. lapkričio 6 d. 19.40 val. kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu.

Taip pat 2012 m. spalio 31 d. apie 15.00 val. prie Vilniaus priklausomybės ligų centro, esančio Gerosios Vilties g. 3, Vilniuje, J. P. neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmens už 50 litų įgijo 0,061 gramo narkotinės medžiagos – metadono, kurią atsinešė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame šią narkotinę medžiagą laikė iki 2012 m. lapkričio 6 d. 20.30 val., kol kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu J. P. parodė, kad kaltinimą ji supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Anksčiau ji gyveno netinkamai - vogė, vartojo narkotikus, jai buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, po kurios atlikimo ji kurį laiką gyveno gerai, bet vėliau sutiko senus draugus ir pradėjo vartoti narkotikus. Pastariesiems jai reikėjo pinigų, tačiau vogti ji bijojo, nes nenorėjo sėsti į kalėjimą, taigi ji pradėjo pati pardavinėti narkotikus. Narkotikus ji pardavinėjo apie mėnesį laiko, po ko ją sulaikė. Į šią veiklą ji įtraukė ir savo seserį T. R.. Pastaroji padėjo jai prekiauti narkotikais, pas seserį ir buvo rastos narkotinės medžiagos.

Iš pradžių narkotikus ji pirkdavo romų tabore. Pastarajame nusipirkusi narkotikų šiuos ji išsiuntė A. P. į Marijampolės pataisos namus, nes šis paprašė atsiųsti jam heroino. Romų tabore nupirktą heroiną ji paslėpė po pašto ženklu ir voką su heroinu išsiuntė į pataisos namus, nurodydama išgalvotą siuntėjos vardą bei pavardę (A. Z.). Vėliau romų tabore ji sutiko A. B., iš kurio ji pirko didesnį kiekį narkotikų, už kuriuos sumokėjo 480 litų. Narkotines medžiagas ji pirko ketindama dalį šių medžiagų suvartoti pati, o kitą dalį- parduoti. Nusipirkusi heroiną pastarąjį ji padalino į „čekius“. Dalį narkotikų ji pardavė, o likutį padavė seseriai T. R., kad ši narkotikus parduotų. Taip pat seseriai ji paliko telefoną, kad su seserimi galėtų susisiekti narkotikus vartojantys žmonės. Sesuo pati narkotikų nevartojo.

Po kiek laiko ji pradėjo ieškoti metadono, kad galėtų nebevartoti narkotikų. Nuvažiavusi į vietą, kurioje parduoda metadoną, ji sutiko iš matymo pažįstamą žmogų, iš kurio už 50 litų įsigijo metadono, kurį nusivežė į savo butą. Vėliau kratos jos bute metu metadonas buvo rastas ir paimtas. Pati nuvykti į įstaigą ir įsigyti metadono ji negalėjo, nes prieš tai Panevėžio teismas ją paleido iš pataisos namų su sąlyga, kad ji nevartos narkotikų, taigi ji negalėjo tiesiog imti ir pasakyti, jog ji vėl pradėjo vartoti narkotikus. Šiuo metu ji gyvena Anglijoje, narkotikų nebevartoja, turi pastovų darbą, pagimdė vaiką. Anglijoje per savaitę ji uždirba tiek, kiek Lietuvoje uždirbdavo per mėnesį. Išvykusi į Angliją ji išsivežė ir metadoną, kurį ten vartojo po truputį. Pagal Europos arešto orderį ji buvo sulaikyta vieną dieną. Dėl savo veiksmų ji nuoširdžiai gailisi.

Teisiamojo posėdžio metu J. P., kuri nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esanti kalta ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jos gynėjas ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1985-960/2014 konstatuota, jog V. P. 2012 m. lapkričio 6 d. apie 18.45 val. prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš T. R. už 20 litų nusipirko nedidelį kiekį – 0,068 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,0120 gramo narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos laikė su savimi iki tos pačios dienos 18.55 val., kai prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie 2012 m. lapkričio 6 d. 19.15 val. jo asmens kratos metu rado ir paėmė minėtus miltelius.

Žemesnės instancijos teismas

Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3258-891/2014 konstatuota, kad T. R. 2012 m. lapkričio 6 d. apie 09.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdama tikslą parduoti, iš J. P. įgijo 1,2106 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,2308 gramo narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos neteisėtai, turėdama tikslą parduoti, laikė bute iki 2012 m. lapkričio 6 d. 18.45 val., kol prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų T. R. už 20 litų pardavė V. P. 0,068 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,0120 gramo narkotinės medžiagos – heroino, kitą dalį - 0,2262 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,0429 gramo narkotinės medžiagos – heroino, turėdama tikslą parduoti laikė su savimi iki 2012 m. lapkričio 6 d. 19.35 val., kai namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečiojo aušto laiptinėje buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kuriems ištraukusi iš kišenės padavė 0,2262 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,0429 gramo narkotinės medžiagos – heroino, o likęs kiekis - 0,9164 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,1759 gramo narkotinės medžiagos – heroino, buvo rastas ir paimtas 2012 m. lapkričio 6 d. 19.40 val. kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu.

Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-488-891/2014 konstatuota, kad A. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. lapkričio 5 d. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens įgijo nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 1,2106 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,2308 gramo narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos laikė su savimi iki 2012 m. lapkričio 5 d., kai minėtą dieną laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 19.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), minėtus miltelius neteisėtai už 480 litų pardavė J. P..

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad J. P. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys, kurie buvo pripažinti įrodymais ankstesnių baudžiamųjų procesų metu. Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad ne vėliau kaip 2012 m. birželio 18 d. Vilniaus romų bendrijoje J. P. neteisėtai, turėdama tikslą platinti, iš baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmens už 40 litų įgijo 0,025 gramo narkotinės medžiagos - heroino, kurią neteisėtai, turėdama tikslą platinti, atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame minėtą narkotinę medžiagą paslėpė po voko pašto ženklais, po ko minėtą voką A. Z. vardu išsiuntė į Marijampolės pataisos namus nuteistajam A. P., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi minėtą voką su po pašto ženklais paslėpta minėta narkotine medžiaga rado ir paėmė Marijampolės pataisos namų pareigūnai. Taip pat šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2012 m. lapkričio 5 d. laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 19.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), J. P. neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti bei neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš A. B., dėl kurio priimtas įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. apkaltinamasis nuosprendis, už 480 litų įgijo ne mažiau kaip 1,2106 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,2308 gramo narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos atsinešė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur dalį minėtos narkotinės medžiagos suvartojo pati, dalį pardavė baudžiamojo proceso metu nenustatytiems asmenims, o likusią dalį –1,2106 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,2308 gramo narkotinės medžiagos - heroino 2012 m. lapkričio 6 d. apie 09.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, perdavė T. R., dėl kurios priimtas įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. apkaltinamasis nuosprendis, po ko, veikdama kartu su T. R., minėtą narkotinę medžiagą laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kai dalį - 0,068 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,0120 gramo narkotinės medžiagos – heroino T. R. 2012 m. lapkričio 6 d. apie 18.45 val. prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų už 20 litų pardavė V. P., dėl kurio priimtas įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. teismo baudžiamasis įsakymas, o kitą dalį - 0,2262 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,0429 gramo narkotinės medžiagos – heroino, turėdama tikslą parduoti laikė iki 2012 m. lapkričio 6 d. 19.35 val., kai namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečiojo aukšto laiptinėje T. R. buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kuriems ištraukusi iš kišenės padavė 0,2262 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,0429 gramo narkotinės medžiagos – heroino, o likęs kiekis - 0,9164 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,1759 gramo narkotinės medžiagos – heroino buvo rasta ir paimta 2012 m. lapkričio 6 d. 19.40 val. kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu. Taip pat šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2012 m. spalio 31 d. apie 15.00 val. prie Vilniaus priklausomybės ligų centro, esančio Gerosios Vilties g. 3, Vilniuje, J. P. neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmens už 50 litų įgijo 0,061 gramo narkotinės medžiagos – metadono, kurią atsinešė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame šią narkotinę medžiagą laikė iki 2012 m. lapkričio 6 d. 20.30 val., kol kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą.

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 22 straipsnio 1 dalis.

1. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

BK 260 straipsnio 1 dalis.

1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Minėta, kad J. P. neteisėtai, turėdama tikslą platinti, iš kito asmens įgijo 0,025 gramo heroino, kurią atgabeno į butą ir išsiuntė į Marijampolės pataisos namus, tačiau nusikaltamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi minėtą heroiną rado ir paėmė Marijampolės pataisos namų pareigūnai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintais Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais, J. P. įgyta, gabenta ir siųsta medžiaga – heroinas – priskiriama narkotinėms medžiagoms ir yra draudžiama vartoti medicinos tikslams. Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, J. P. siųstas narkotinės medžiagos kiekis viršija nedidelį kiekį, bet nesiekia didelio kiekio. J. P. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga - heroinu - turėdama tikslą šią medžiagą platinti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi minėtą narkotinę medžiagą rado ir paėmė Marijampolės pataisos namų pareigūnai, taigi J. P. pasikėsino padaryti nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, o šie jos veiksmai kvalifikuotini kaip atitinkantys nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Minėta ir tai, kad J. P. neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti bei neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau, kaip 1,2106 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,2308 gramo heroino, kurios dalį suvartojo pati, dalį pardavė, o likusią dalį – ne mažiau, kaip 1,2106 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,2308 gramo heroino, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, perdavė T. R. po ko, veikdama kartu su T. R., minėtą medžiagą laikė bute, kol dalį - 0,068 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,0120 gramo heroino, T. R. pardavė V. P., kitą dalį - 0,2262 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,0429 gramo heroino, turėdama tikslą parduoti, laikė, kol T. R. buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kuriems ištraukusi iš kišenės padavė minėtą kiekį miltelių, o likęs kiekis - 0,9164 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,1759 gramo heroino, buvo rasta ir paimta kratos metu.

Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, J. P. įgytas narkotinės medžiagos – heroino – kiekis viršija nedidelį kiekį, bet nesiekia didelio kiekio. J. P. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga - heroinu, turėdama tikslą dalį šios medžiagos suvartoti pati, o likusią dalį - platinti, parduodant kitiems asmenis. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti du tikslus - vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti), todėl tokiu atveju kaltininko veika kvalifikuotina kaip idealioji BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje nurodytų nusikaltimų sutaptis, taigi J. P. veika atitinka nusikaltimų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Minėta ir tai, kad J. P. neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 0,061 gramo metadono, kurią atsinešė į butą, kuriame laikė iki tol, kol kratos metu minėtą medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintais Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais, J. P. įgyta, gabenta ir laikyta medžiaga – metadonas – priskiriama narkotinėms medžiagoms ir yra leidžiama vartoti medicinos tikslams, tačiau J. P. šią medžiagą įgijo neteisėtai, neturėdama gydytojo paskyrimo. Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, J. P. laikytas narkotinės medžiagos – metadono – kiekis neviršija nedidelio kiekio, taigi J. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

60 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

1. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:

1) veiką padarė bendrininkų grupė. Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia.

BK 63 straipsnio 1- 6 dalys

1. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

2. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

3. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.

4. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

5. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai:

1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis;

2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius;

3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

6. Jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą.

BK 64¹ straipsnis

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

BK 66 straipsnis.

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 75 straipsnis (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 5 d.)

1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas:

1) atsiprašyti nukentėjusio asmens;

2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi;

3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;

4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

6) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;

10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla.

3. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.

4. Skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti.

5. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Spręsdamas dėl J. P. skirtinų bausmių rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. J. P. tyčia padarė tris nusikalstamas veikas: vieną baudžiamąjį nusižengimą, vieną nesunkų, vieną sunkų nusikaltimus, taip pat pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą. J. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ji padarė veikdama bendrininkų grupėje kartu su T. R.. Teismas įvertina ir tai, kad, nors nusikalstamas veikas J. P. padarė būdama teista, tačiau šiuo metu J. P. yra neteista, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, per kurį J. P. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, taigi teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. P. skyrus su laisvės atėmimu susijusias bausmes- areštą bei terminuotą laisvės atėmimą, kurių terminai nustatytini minimalūs: už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą J. P. skirtina dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą J. P. skirtina dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą J. P. skirtina šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą J. P. skirtina penkiolikos parų arešto bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamas veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarytos esant idealiai nuskalstamų veikų sutapčiai, bausmės už šių veikų padarymą bendrintinos jas apimant ir už nusikaltimų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą J. P. skirtina subendrinta dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Ši bausmė su bausme, J. P. skirtina už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą bendrintina jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės, J. P. skirtinos už nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pridedant dalį – tris mėnesius laisvės atėmimo bausmės, J. P. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir už nusikaltimų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą J. P. skirtina subendrinta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Įvertinus tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra baudžiamasis nusižengimas, o kitos nusikalstamos veikos- nesunkūs bei sunkūs nusikaltimai, t. y. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, bausmė, J. P. skirtina už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, su bausme, J. P. skirtina už nusikaltimų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą bendrintina jas apimant, griežtesne - dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę - penkiolikos parų arešto bausmę ir už nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą J. P. skirtina subendrinta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, J. P. prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, J. P. skirtinos dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė terminas mažintinas vienu trečdaliu – dešimčia mėnesių ir J. P. skirtina galutinė vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Po šių nusikalstamų veikų padarymo J. P. išvyko į užsienį, kur nutraukė narkotinių medžiagų vartojimą, sukūrė šeimą, augina vaiką, turi pastovų darbą. Teismas pažymi neturintis duomenų apie naujas J. P. padarytas nusikalstamas veikas, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą trumpiausiam terminui, dėl ko J. P. skirtinos vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams, įpareigojant J. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartimi J. P. skirta kardomoji priemonė- suėmimas. 2019 m. rugsėjo 2 d. 23.59 val. J. P. buvo suimta. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi J. P. skirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti. Įvertinus tai, kad J. P. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, o J. P. skirta kardomoji priemonė – suėmimas naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo momento ir J. P. paleistina teismo posėdžių salėje, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju J. P. suimtai išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. Procesinės prievartos priemonės

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 139 straipsnio 1 dalis.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

BPK 309 straipsnio 1 dalies 7 punktas.

1. Suimtą išteisintąjį ar nuteistąjį teismas nedelsdamas paleidžia iš suėmimo teismo posėdžių salėje, kai tokiam asmeniui:

7) atideda nuosprendžio ar visos bausmės vykdymą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartimi J. P. skirta kardomoji priemonė- suėmimas. 2019 m. rugsėjo 2 d. 23.59 val. J. P. buvo suimta. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi J. P. skirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti. Šiuo nuosprendžiu J. P. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, taigi J. P. skirta kardomoji priemonė – suėmimas naikintina ir J. P. paleistina teismo posėdžių salėje.

VI. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:

1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;

2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;

3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;

4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;

5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.

Du A. P. siųsti vokai (baudžiamosios bylos Nr. 1-488-891/2014 T. 2, b. l. 43, 44), pas A. P. rasti rankraščiai (baudžiamosios bylos Nr. 1-488-891/2014 T. 2, b. l. 45, 46), iš T. R. paimti trys folijos lankstinukai (baudžiamosios bylos Nr. 1-488-891/2014 T. 3, b. l. 15, 16), kratos metu rasti ir paimti dvylika folijos lankstinukų (baudžiamosios bylos Nr. 1-488-891/2014 T. 3, b. l. 31, 32), mobiliojo ryšio telefonas „Motorola“ ir SIM kortelė (baudžiamosios bylos Nr. 1-488-891/2014 T. 3, b. l. 42, 43), kratos metu pas J. P. rastos ir paimtos svarstyklės (baudžiamosios bylos Nr. 1-488-891/2014 T. 3, b. l. 69, 70), plastikinis buteliukas (baudžiamosios bylos Nr. 1-488-891/2014 T. 3, b. l. 77, 78), folijos ritinėlis, popieriaus lapas, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2690“, SIM kortelė (baudžiamosios bylos Nr. 1-488-891/2014 T. 3, b. l. 160, 161) yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, todėl šie daiktai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktų saugojimo kameroje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus naikintini.

Kratos pas J. P. metu rastos ir paimtos medžiagos - metadono (baudžiamosios bylos Nr. 1-488-891/2014 T. 3, b. l. 74-76) apyvarta yra uždrausta, todėl ši medžiaga, saugoma Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, 64¹ straipsniu, 65 straipsnio 2 dalimi, 66 straipsniu, 75 straipsniu (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 5 d.), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 2 dalimi, 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 309 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti J. P. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti J. P. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti J. P. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti J. P. kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai penkiolikos parų arešto bausmę.

Bausmes, skirtas už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą subendrinti jas apimant ir už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą J. P. skirti subendrintą dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę, skirtą už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą su bausme, skirta už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės, skirtos už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pridedant dalį – tris mėnesius laisvės atėmimo bausmės, skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą J. P. skirti subendrintą dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę, skirtą už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, su bausme, skirta už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą subendrinti jas apimant, griežtesne - dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę - penkiolikos parų arešto bausmę ir už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą J. P. skirti subendrintą dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu – dešimčia mėnesių – ir J. P. skirti galutinę vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant J. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju J. P. suimtai išbūtą laiką įskaityti į bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

J. P. skirtą kardomąją priemonę - suėmimą panaikinti ir J. P. paleisti teismo posėdžių salėje.

Du A. P. siųstus vokus, pas A. P. rastus rankraščius, iš T. R. paimtus tris folijos lankstinukus, kratos metu rastus ir paimtus dvylika folijos lankstinukų, mobiliojo ryšio telefoną „Motorola“ ir SIM kortelę, kratos metu pas J. P. rastas ir paimtas svarstykles, plastikinį buteliuką, folijos ritinėlį, popieriaus lapą, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2690“, SIM kortelę, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktų saugojimo kameroje, kratos pas J. P. metu rastą ir paimtą medžiagą - metadoną, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas