Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-492-480/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-14
Bylos Nr.: e2A-492-480/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-02272-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Edvardas Paliokas
Ieškovas: R. G.
Atsakovas: AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Trečiasis asmuo: G. D.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-492-480/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02272-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.16; 2.6.10.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18,1; 3.3.1.20 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Edvardo Palioko ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6561-1088/2021 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl žalos atlygimo, trečiasis asmuo byloje G. D..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus vėliau sumažino ir prašė iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje priteisti 2 286,01 Eur turtinę ir 12 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad G. D. (duomenys neskelbtini) apie 17.45 val. Kaune, vairuodama automobilį Hyundai IQNIQ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, dėl kurio motociklo Honda vairuotojas, ieškovės sutuoktinis E. G., patyrė sužalojimus, nuo kurių žuvo. G. D. vairuotojos civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Ieškovė su prašymu kreipėsi į AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje dėl (duomenys neskelbtini) sukelto įvykio metu patirtos 14 529,02 Eur neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo. 2020 m. spalio 20 d. sprendimu byloje Nr. AJA/20/008967 atsakovas nusprendė, jog draudimo bendrovei nekyla prievolė atlyginti prašomos neturtinės ir turtinės žalos bei nurodė, kad apdraustoji neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nėra kalta dėl įvykio atsiradimo. Atsakovas sprendime nurodė, kad E. G. mirtį lėmė jo paties veiksmai ir padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, sukėlę eismo įvykį. Žuvusysis laikytinas eismo įvykio kaltininku, o ne nukentėjusiuoju. Ieškovė su tuo nesutinka. G. D., iš automobilių stovėjimo aikštelės įvažiuodama į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio E. G. vairuojamo motociklo, todėl pažeidė Kelių eismo taisyklių 102 punktą. G. D. galėjo ir turėjo matyti pagrindiniu keliu važiuojantį motociklą. Jeigu G. D. būtų praleidusi pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę, eismo įvykis nebūtų įvykęs, todėl laikytina, kad tarp G. D. veiksmų ir eismo įvykio yra priežastinis ryšys, kuris ir nulėmė žalos atsiradimą. Kaltė dėl eismo įvykio yra abipusė. Kadangi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 13 d. ekspertizės akte Nr. 11-2510 (19) (toliau – ekspertizės aktas) nustatyta, kad E. G. greičio viršijimas yra pagrindinė eismo įvykio priežastis, laikytina, kad jam tenka 60 proc. kaltės dėl eismo įvykio, o G. D. – 40 proc. Turtinę žalą sudaro laidojimo išlaidos. Už 2 800 Eur sumą, t. y. kapavietės restauracijos kaina, kapas buvo išklotas plytelėmis, pastatytas antkapis ir kryžius, bei akmeninis suoliukas ant kapo. Po eismo įvykio ieškovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, negrįžtamai sumažėjo bendravimo galimybės, sutriko miegas, sumažėjo bendravimo galimybės bei atsirado nuolatinis nerimas, emocinė įtampa. Ši būsena gali ir nepasikeisti ir tai gali lemti ir didesnes psichologines pasekmes, o liekamieji reiškiniai ateityje visiškai neišnyks. Ieškovė, mažindama ieškinio reikalavimus, susijusius su patirta turtine žala, nurodė, kad ieškinio reikalavime dėl turtinės žalos dydžio per klaidą buvo nurodyta proporcijai neatitinkanti žala, t. y. tuo metu nurodytos patirtos laidojimo išlaidos 4 215,04 Eur 40 proc. sudaro ne 2 529,02 (kaip nurodyta ieškinio reikalavime), bet 1 686,01 Eur. Atsiradus naujiems įrodymams dėl patirtų laidojimų išlaidų, ieškovė sumažino ieškinio dalyką dėl turtinės žalos atlyginimo – patirtai turtinei žalai dėl laidojimo išlaidų esant 5 715,04, pritaikius proporciją, turtinę žalą sudaro 2 286,01 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas ir G. D. 2019 m. rugpjūčio 22 d. sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. E190561613, galiojusią nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. 2020 m. spalio 2 d. buvo gautas R. G. prašymas atlyginti neturtinę žalą (12 000 Eur), o 2020 m. spalio 14 d. papildomas prašymas atlyginti turtinę žalą (laidojimo išlaidas – 2 529,02 Eur). Atsakovas 2020 m. spalio 20 d. raštu Nr. AJA/20/008967 informavo ieškovę, kad priimtas sprendimas nemokėti draudimo išmokos, nes remiantis nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio kaltininku pripažintas E. G.. G. D. buvo atsargi ir prieš išvažiuojant į pagrindini kelią įsitikino, kad tai daryti saugu, kaip tai numato Kelių eismo taisyklių 101 punktas. Ekspertizės akte nustatyta, kad motociklo vairuotojas važiavo nemažesniu kaip 119 km/h greičiu, kai tuo tarpu buvo leistinas 50 km/h greitis. Ekspertas V. V. patvirtina, kad jeigu motociklo vairuotojas E. G. būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu, jam automobilis Hyundai išvis nebūtų sudaręs kliūties ir eismo įvykio nebūtų buvę. Be kita ko, nustatyta, kad jei motociklo vairuotojas būtų neviršijęs greičio automobilio vairuotoja būtų ne tik išvažiavusi iš kelio važiuojamosios dalies pusės, kuria judėjo motociklas, bet ir būtų pilnai pabaigusi posūkio manevrą į kairę, o motociklui net nebūtų reikėję stabdyti. Taigi G. D. nekyla civilinė atsakomybė už eismo įvykį, o ieškovė negali būti laikoma nukentėjusiąją. Atsakovui taip pat nėra suprantamas kaltės padalijimas į 60 proc. ir 40 proc. Ieškovė teigia, kad pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo E. G. greičio viršijimas, tačiau nepaaiškinta, kodėl yra nustatytas toks nedidelis skirtumas tarp vairuotojų vertinamos kaltės dydžio. Atsakovo manymu, toks vertinimas yra subjektyvus ir neteisingas. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad neturtinė žala neturėtų būti vertinama nuo maksimalios panašioje teismų praktikoje priteisiamos sumos – 30 000 Eur. E. G. ne tik yra atsakingas dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo, tačiau tuo pačiu sukėlė didelę grėsmę ir kitiems eismo įvykio dalyviams – G. D. ir jos dviem mažamečiams vaikams, kurie taip pat patyrė didelį stresą ir išgyvenimus.

4. Trečiasis asmuo G. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovės 13,82 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

6. Teismas sutiko su ieškove, kad ekspertizės akto 6 punkte priimta išvada, jog tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad trečiasis asmuo, prieš įvažiuodama į pagrindinį kelią, neturėjo objektyvios galimybės pamatyti link jos artėjančio motociklo, tačiau sprendė, jog ši išvada nėra pakankama Kelių eismo taisyklių 102 punkto pažeidimui konstatuoti. Teismo vertinimu, taisyklių pažeidimui konstatuoti nebuvo pakankamas ir ieškovės argumentas, jog G. D. turėjo 7 sekundes motociklui pamatyti, kadangi 200 m atstumu nebuvo jokios kliūties.

7. Teismas priėmė išvadą, kad objektyvios galimybės įvertinti motociklo greičio trečiasis asmuo neturėjo, kadangi būtent dėl didelio greičio apskritai jo nematė, bei pažymėjo, jog šią aplinkybę patvirtina ne tik ekspertizės metu atlikti skaičiavimai, bet ir tyrimo metu apklaustų liudytojų nuoseklūs, papildantys vienas kitą, ir neprieštaraujantys ekspertizės išvadoms parodymai apie motociklo judėjimo greitį.

8. Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo galėjo pagrįstai tikėtis, jog jai įvažiuojant į pagrindinį kelią nebus transporto priemonių, kurioms ji sudarys kliūtis važiuojant pagrindiniu keliu.

9. Teismas nurodė, kad nors ieškovė byloje ekspertizės akto 6 punktu ir vaizdo registratoriaus įrašo pagalba įrodinėjo, jog nebuvo jokių kliūčių jai pamatyti artėjantį motociklą, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad G. D. galėjo objektyviai įvertinti motociklo greitį, nėra.

10. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys neteikia pagrindo išvadai, jog G. D., pradėdama įsukti į pagrindinį kelią iš šalia esančios teritorijos, neįsitikino, kad šiam manevrui atlikti nėra jokios kliūties, t. y. nėra ir subjektyviojo požymio.

11. Teismas priėmė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog G. D. eismo įvykio metu vairuodama automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 102 punktų reikalavimus.

12. Teismas, nustatęs, kad motociklo vairuotojo didelis neatsargumas nulėmė žalingas pasekmes, trečiasis asmuo Kelių eismo taisyklių nepažeidė, sprendė, jog dėl eismo įvykio trečiojo asmens civilinė atsakomybė nekyla, o nesant draudžiamojo įvykio faktui, neatsiranda ir draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovė R. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Sprendimas prieštaringas, nes iš pradžių sprendimo 25 punkte teismas padaro išvadą, kad G. D. matė motociklą, bet neturėjo galimybės įvertinti jo greičio, vėliau tame pačiame punkte teismas padaro priešingą išvadą, kad G. D. motociklo nematė. Tokią išvadą teismas padarė net neapklausęs G. D.. Prieštaringas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu.

13.2. Teismo išvada, kad G. D. nematė motociklo, prieštarauja byloje esančiam vaizdo įrašui, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 13 d. ekspertizės akto Nr. 11-2510 6 punktui. Teismas neturi specialių žinių nuspręsti, ar dėl motociklo greičio G. D. galėjo jo nepamatyti. Sprendimo išvados neturėtų prieštarauti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 13 d. ekspertizės akto Nr. 11-2510 6 punktui.

13.3. Jeigu liudytojai galėjo ne tik matyti motociklą, bet ir nustatyti, jog motociklas viršija greitį, tai tą galėjo ir privalėjo nustatyti ir G. D., todėl teismas, net neapklausęs G. D., padarė klaidingą išvadą, kad ji motociklo apskritai nematė, dėl jo ženkliai viršyto greičio.

13.4. Sprendimo 27 punkte teismas nurodė, jog trečiasis asmuo kelių eismo taisyklių nepažeidė, tačiau tokie teismo argumentai neatitinka tikrovės bei prieštarauja byloje surinktai medžiagai. Iš byloje esančio vaizdo įrašo, liudytojų parodymų ir ekspertizės akto akivaizdu, kad G. D. galėjo matyti artėjantį motociklą bei nustatyti, jog motociklininkas viršija greitį, o tai nustačius, privalėjo duoti jam kelią ir nepažeisti Kelių eismo taisyklių 101–102 punktų. Laikytina, kad tarp G. D. veiksmų ir eismo įvykio yra priežastinis ryšys, kuris ir nulėmė žalos atsiradimą.

Atsiliepimas

14. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

14.1. Trečiasis asmuo nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriamas UAB „Rimi Lietuva“ perduotas vaizdo įrašas. Darytina, išvada, kad G. D. buvo atsargi ir prieš išvažiuojant į pagrindinį kelią įsitikino, kad tai daryti saugu, kaip tai numato Kelių eismo taisyklių 101 punktas. G. D. ikiteisminio tyrimo metu taip pat paaiškino, kad prieš sukant į kairę važiavimui link (duomenys neskelbtini) sustojo, apsidairė, įsitikino, kad kliūties nėra ir lėtai pradėjo manevrą. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus nutarimu buvo priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. kovo 13 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-2510 (19) yra nurodoma, kad eismo kaltininkas buvo motociklo vairuotojas E. G..

14.2. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai patvirtino, tą aplinkybę, kad motociklą pastebėti buvo sunku. Liudytojas A. B. teigė, kad „motociklo greitis tuo momentu buvo kur kas didesnis, tikrai buvo viršytas“. Liudytojas G. R. teigė , jog „ar motociklas važiavo įjungtu priekiniu žibintu ar ne, tokios aplinkybės negali paaiškinti, bet motociklas buvo matomas prastai“. Liudytojas V. V. paaiškino, kad „nors eismas buvo neintensyvus, tačiau motociklo atvažiuojant nepastebėjo. Labai nustebo, kai pamatė, kad motociklas atsitrenkė į Hyundai automobilį“. Taigi konstatuota, kad G. D. nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Tą patvirtino priimtame sprendime ir pirmosios instancijos teismas.

14.3. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų nustatytas G. D. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl ko turėtų kilti jos civilinė atsakomybė.

15. Trečiasis asmuo G. D. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

18. Bylos medžiaga nustatyta, kad trečiasis asmuo G. D. (toliau – trečiasis asmuo) (duomenys neskelbtini) apie 17.45 val. išvažiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), į pagrindinį kelią – (duomenys neskelbtini), ir sukdama į kairę, susidūrė su motociklu „Honda CBF 600“ (toliau – motociklas), vairuojamu ieškovės R. G. (toliau – ieškovė arba apeliantė) sutuoktinio E. G., važiuojančio tiesiai (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) E. G. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė. Trečiojo asmens civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje (toliau – atsakovas), todėl ieškovė kreipėsi dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo. 2020 m. spalio 20 d. sprendimu atsakovas sprendė, jog draudimo bendrovei nekyla prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, vadovaudamasis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 13 d. ekspertizės aktu Nr. 11-2510 (19) (toliau – Ekspertizės aktas) ir aplinkybe, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas 2020 m. balandžio 8 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės nutarimu (toliau – ir nutarimas). Ieškovė prašė priteisti 2 286,01 Eur turtinę žalą ir 12 000 Eur neturtinę žalą, viso 14 286,01 Eur. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007).

20. Ieškovė apeliaciniame skunde, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, nurodo, kad teismo sprendimas yra prieštaringas, teismas padarė išvadas netinkamai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nesivadovavo liudytojų parodymais, klaidingą išvadą, kad trečiasis asmuo motociklo apskritai nematė dėl jo ženkliai viršyto greičio, padarė net neapklausęs trečiojo asmens.

21. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tiesiog pakartotinai išdėstė savo reikalavimą, nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo, cituodama dokumentų jai palankias sakinio ištraukas (pavyzdžiui, Ekspertizės akto 6 punktą ir kt.) bei siekdama, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl teismo sprendimo prieštaringumo. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, argumentus šiuo aspektu apeliantė grindžia cituodama tik dalį sakinio (sutiktina su ieškove, kad ekspertizės 6 punkte daryta išvada, jog tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad trečiasis asmuo, prieš įvažiuodama į pagrindinį kelią, neturėjo objektyvios galimybės pamatyti link jos artėjančio motociklo), nutylėdama kitą jo dalį (tačiau, teismo vertinimu, ši išvada nėra pakankama taisyklių 102 punkto pažeidimui konstatuoti). Teismo padarytą išvadą, kad objektyvios galimybės įvertinti motociklo greičio ji (t. y. trečiasis asmuo) neturėjo, kadangi būtent dėl didelio greičio apskritai jo nematė, patvirtina ne tik ekspertizės metu atlikti skaičiavimai, bet ir tyrimo metu apklaustų liudytojų nuoseklūs, papildantys vienas kitą, ir neprieštaraujantys ekspertizės išvadoms parodymai apie motociklo judėjimo greitį. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą ekspertizės akto 6 punkte daryta išvada, kuria remiantis ieškovė ir grindžia reikalavimą (pastaba: o nagrinėjamu atveju ir apeliacinį skundą), įvertinta visų ikiteisminio tyrimo surinktų duomenų kontekste ir galutinai spręsta, kad G. D. Kelių eismo taisyklių nepažeidė, kadangi ji neturėjo objektyvios galimybės įvertinti motociklo greičio. Įvertinęs byloje esančių duomenų visetą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys neteikia pagrindo išvadai, jog G. D., pradėdama įsukti į pagrindinį kelią iš šalia esančios teritorijos, neįsitikino, kad šiam manevrui atlikti nėra jokios kliūties, t. y. nėra ir subjektyviojo požymio. Šios išvados teisėtumo nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, nes byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad trečiasis asmuo (t. y. G. D.) galėjo objektyviai įvertinti motociklo greitį.

23. Kaip nepagrįsti atmestini ieškovės skundo argumentai, kuriuose teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai patvirtino aplinkybę, jog trečiasis asmuo turėjo matyti arba matė atvažiuojantį motociklą. Iš ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotų parodymų seka išvada, kad motociklą pastebėti buvo sunku, motociklo greitis tikrai buvo viršytas (liudytojo A. B. 2018 m. spalio 15 d. apklausos protokolas, liudytojo G. R. 2018 m. spalio 17 d. apklausos protokolas, liudytojo V. V. 2018 m. spalio 18 d. apklausos protokolas).

24. Pati G. D. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad prieš darydama kairįjį posūkį į (duomenys neskelbtini), ji visiškai sustojo, apsidairė, įsitikino, kad jai kliūties nėra, pradėjo manevrą, netikėtai pamatė antroje eismo juostoje nuo (duomenys neskelbtini) važiuojantį motociklą, o tiksliau tik motociklo ratą, ir įvyko susidūrimas (G. D. 2019 m. spalio 23 d. įtariamojo apklausos protokolas). Aiškindama įvykio aplinkybes ji nurodė, kad motociklą pamatė tik 2 sekundes iki atsitrenkiant į jos automobilį (G. D. 2019 m. spalio 14 d. paaiškinimas apie eismo įvykio aplinkybes). 2020 m. balandžio 8 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra konstatuota, kad G. D. parodymus visiškai patvirtina UAB „Rimi Lietuva“ vaizdo stebėjimo kamerų išrašas, iš kurio matyti, kad automobilis „Hyundai IONIQ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš aikštelės ir besirengiantis daryti kairįjį posūkį, visiškai sustojo ir pradėjo judėti po 1–3 sekundžių. Taigi trečiojo asmens įvykio versija užfiksuota paaiškinime apie eismo įvykio aplinkybes, įtariamojo apklausos protokole, neprieštarauja kitai ikiteisminio tyrimo medžiagai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi tais parodymais ir juos vertino visų įrodymų kontekste. Vien dėl to, kad G. D. nebuvo apklausta teismo posėdyje, negalima abejoti jos ikiteisminio tyrimo metu, kai iš karto po eismo įvykio buvo tiriamos jo aplinkybės, teiktų parodymų patikimumu.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu tirtos aplinkybės buvo tiesiogiai susijusios su nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyku, todėl priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip rašytinius įrodymus vertino baudžiamojoje byloje esančius dokumentus. Prie šios civilinės bylos yra pridėta visa ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, jog automobilio vairuotoja G. D. būtų pažeidusi Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimas buvo priimtas ikiteisminio tyrimo duomenis vertinant kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, tai yra procesiniuose dokumentuose išdėstytais bei teismo posėdžio metu šalių duotais paaiškinimais, kitais rašytiniais įrodymais, todėl teismo išvados dėl šalių reikalavimų (ne)pagrįstumo yra pagrįstos byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių CPK nuostatų. Ištyręs byloje esačių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog G. D. eismo įvykio metu vairuodama automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 102 punktų reikalavimus (CPK 12, 178, 183, 185 straipsniai). Tokiu atveju apeliantės argumentai, kad tarp G. D. veiksmų ir eismo įvykio yra priežastinis ryšys, kuris ir nulėmė žalos atsiradimą, yra nepagrįsti ir todėl atmestini.

26. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jai neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepateikė prašymo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas Koriaginas Edvardas Paliokas Albina Rimdeikaitė