- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- e2-6561-1088/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02272-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Vitonė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Trečiasis asmuo
- G. D.
- Advokatai
- Laimutis Jankauskas
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės R. G. atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per filialą Lietuvoje, įgaliotam atstovui Vaidui Miliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per filialą Lietuvoje, dėl žalos atlygimo, trečiasis asmuo byloje G. D.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė R. G. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per filialą Lietuvoje (toliau – ir atsakovas) 2 286,01 Eur turtinę žalą, 12 000,00 Eur neturtinę žalą, viso 14 286,01 Eur, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje, jo patikslinime ir dublike (CBP-2835, DOK-67601, DOK-138632) nurodė, kad trečiasis asmuo G. D. (toliau – ir trečiasis asmuo) (duomenys neskelbtini) išvažiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), į pagrindinį kelią – (duomenys neskelbtini), ir sukdama į kairę susidūrė su motociklu „(duomenys neskelbtini) (toliau – ir motociklas), vairuojamu atsakovės sutuoktinio E. G., važiuojančiu tiesiai (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). E. G. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė.
3. Trečiojo asmens civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo, todėl ieškovė kreipėsi dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo. 2020 m. spalio 20 d. sprendimu atsakovas sprendė, jog draudimo bendrovei nekyla prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, vadovaudamasis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 13 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir aplinkybe, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas 2020 m. balandžio 8 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės nutarimu (toliau – ir nutarimas).
Šalies argumentai
4. Ieškovė prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą motyvuodama tuo, kad:
a) trečiasis asmuo G. D., iš automobilių stovėjimo aikštelės įvažiuodama į pagrindinį kelią nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio E. G. vairuojamo motociklo, todėl pažeidė Kelių eismo taisyklių 102 punktą, nustatantį, kad „įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms“.
b) 2020 m. kovo 13 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) 6 punkte nurodyta, kad nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad automobilio vairuotoja G. D., prieš įvažiuodama į pagrindinį kelią, neturėjo objektyvios galimybės pamatyti link jos artėjančio motociklo.
c) iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio vaizdo registratoriaus vaizdo įrašo taip pat matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojai G. D., sukant į kairę iš kiemo į pagrindinį kelią, nebuvo jokių pašalinių objektų, trukdančių matyti kelią bei juo artėjantį motociklą – tarp jos vairuojamo automobilio ir motociklo kelis šimtus metrų nebuvo jokių transporto priemonių. Todėl G. D., įvažiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės į pagrindinį kelią galėjo ir turėjo matyti pagrindiniu keliu važiuojantį E. G. vairuojamą motociklą.
d) akivaizdu, jog jeigu G. D., vykdydama Kelių eismo taisyklių 102 punktą, būtų praleidusi pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę, eismo įvykis nebūtų įvykęs, todėl laikytina, kad tarp G. D. veiksmų ir eismo įvykio yra priežastinis ryšys, kuris ir nulėmė žalos atsiradimą.
e) kadangi G. D. nesielgė atidžiai ir rūpestingai ir išvažiuodama iš stovėjimo aikštelės nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 102 punktą, jai taip pat tenka dalis kaltės dėl įvykusio eismo įvykio. Ekspertizės akte nustatyta, kad E. G. greičio viršijimas yra pagrindinė eismo įvykio priežastis, todėl laikytina, kad jam tenka 60 procentų kaltės dėl eismo įvykio, o G. D. tenka 40 procentų kaltės dėl eismo įvykio.
5. Ieškovė dėl sutuoktinio žūties patyrė turtinę ir neturtinę žalą:
a) sutuoktinio žūtimi padarytą neturtinę žalą ieškovė vertina 30 000,00 Eur. Ryšys su žuvusiu vyru buvo labai stiprus, santuokoje pragyveno 21 metus. Santykiai buvo paremti meile, pagarba, savitarpio parama. Visą santuokos laikotarpį vienas kitu rūpinosi, vienas kitam padėjo, užaugino vaikus ir dar labiau sustiprino savo tarpusavio ryšį. Po sutuoktinio netekties ieškovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, negrįžtamai sumažėjo bendravimo galimybės. Sutriko miegas, nes visą laiką nerimavo ir vis dar nerimauja dėl savo vyro žūties ir neapleidžia mintis, kad jau niekada nepavyks su juo susitikti. Vyro netektis sutrikdė ieškovės gyvenimą, sumažėjo bendravimo galimybės bei atsirado nuolatinis nerimas, pastovi emocinė įtampa. Ši būsena gali ir nepasikeisti ir tai gali lemti ir didesnes psichologines pasekmes.
b) Turtinę žalą sudaro laidojimo išlaidos – 5 715,04 Eur (2 800,00 Eur kapavietės restauracija – kapo išklojimas plokštėmis, antkapio ir kryžiaus pastatymas, akmeninio suoliuko ant kapo įrengimas; 108,00 Eur duobės iškasimas, 43,44 Eur palaikų paruošimas, 1 263,60 Eur kitos laidojimo paslaugos, 1 100,00 Eur gedulingi pietūs, 400,00 Eur gėlės).
c) Atsižvelgiant į trečiojo asmens (40 procentų) ir ieškovės sutuoktinio (60 procentų) kalčių santykį, 40 procentų padarytos neturtinės (12 000,00 Eur) ir turtinės (2 286,01 Eur) žalos turi atlyginti G. D. civilinę atsakomybę apdraudęs atsakovas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdyje ieškovės atstovas pilnai palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, kadangi atsakovė neįrodė atsikirtimų į ieškinį pagrindo, byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. trečiojo asmens neteisėti veiksmai pasireiškė Kelių eismo taisyklų 102 punkto pažeidimu, šią aplinkybę patvirtina teismo posėdyje ištirtas vaizdo įrašas, iš kurio matosi, kad trečiasis asmuo turėjo 7 sekundes motociklui pamatyti, kadangi 200 metrų atstumu nebuvo jokios kliūties. Trečiasis asmuo pažeidė taisyklių 101 punktą, t. y. neįsitikino, kad niekam nesudarys kliūčių. Ekspertai išvados 6 punkte nurodė, kad tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad trečiasis asmuo, prieš įvažiuodama į pagrindinį kelią, neturėjo objektyvios galimybės pamatyti link jos artėjančio motociklo. Atsakovas byloje neįrodinėjo, kad trečiasis asmuo negalėjo ar neturėjo galimybės pamatyti jai iš kairės artėjančio motociklo. Jei trečiasis asmuo būtų laikęsis taisyklių 102 punkto reikalavimų ir praleidęs motociklą, jo vairuotojo mirtį sukėlusio įvykio būtų išvengta. Teismo nuosprendžio, kad G. D. nekalta nėra, kalti abiejų transporto priemonių vairuotojai, tik skiriasi jų kaltės laipsnis. Turtinė žala įrodyta rašytiniais įrodymais. Neturinės žalos dydis apskaičiuotas vadovaujantis teismų praktika tokio pobūdžio bylose.
II. Atsakovo atsikirtimų argumentai
7. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime ir triplike (DOK-30813, DOK-74446) nurodė, kad autoįvykio metu galiojo tarp atsakovo ir G. D. 2019 m. rugpjūčio 22 d. sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. 2020 m. spalio 2 d. buvo gautas ieškovės prašymas atlyginti neturtinę žalą, 2020 m. spalio 14 d. papildomas prašymas atlyginti turtinę žalą. Atsakovas 2020 m. spalio 20 d. raštu Nr. AJA/20/008967 informavo ieškovę, kad priimtas sprendimas nemokėti draudimo išmokos, nes remiantis nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, eismo įvykio kaltininku pripažintas E. G..
8. Ikiteisminio tyrimo metu, įvertinus visą surinktą medžiagą, tame tarpe ir ekspertizės aktą, buvo konstatuota, kad G. D. nepažeidė Kelių eismo reikalavimų. Remiantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 1 dalimi draudikui atsiranda pareiga mokėti draudimo išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. G. D. neatliko neteisėtų veiksmų, nes nepažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimų, buvo atidi ir nėra priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir eismo įvykio, nes jei motociklo vairuotojas nebūtų viršijęs greičio, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Todėl darytina išvada, kad G. D. nekyla civilinė atsakomybė už eismo įvykį, kas reiškia, kad atsakovui negali kilti pareiga atlyginti ieškovės nuostolius, draudimo sutarties pagrindu.
9. Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 11 punktas nurodo, kad žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į mirusįjį laidojusių asmenų pateiktus dokumentus, įrodančius protingas bei pagrįstas laidojimo ir su tuo susijusias išlaidas (atskaičius laidojimo pašalpas, gautas pagal teisės aktus), ir vadovaujantis kitais gautais dokumentais apie žalą. Atsakovė prašė vadovautis teismų praktika, pagal kurią atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovo pateikti įrodymai, atlyginamos įprastos vidutinės išlaidos, o ta dalis, kuri viršija įprastas išlaidas, neatlyginama.
10. Ieškovė neturtinės žalos dydį vertindama 12 000,00 Eur (skaičiuojant nuo 30 000,00 Eur sumos) nepagrindė, kodėl ją skaičiuoja beveik nuo maksimaliausios 30 000,00 Eur sumos. Nėra aišku, kodėl pasirinktas toks nedidelis skirtumas tarp vairuotojų vertinamos kaltės 60 ir 40 procentų. Motociklo vairuotojas ne tik yra atsakingas dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo, tačiau tuo pačiu sukėlė didelę grėsmę ir kitiems eismo įvykio dalyviams – G. D. ir jos dviem mažamečiams vaikams. Jie taip pat patyrė didelį stresą ir išgyvenimus. Remiantis liudytojų parodymais, G. D. ir jos vaikai, po eismo įvykio, buvo šoko būsenoje, vaikai stipriai verkė. Šie patirti išgyvenimai gali turėti įtakos ir ateityje. Vertinant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į visas bylos aplinkybes ir neturtinės žalos dydis sumažintinas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, kadangi byloje nėra trečiojo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Teismo posėdyje ištirtas vaizdo įrašas patvirtina, kad motociklo vairuotojas pradėjo stabdyti likus tik 1 sekundei iki susidūrimo su trečiojo asmens transporto priemone, kad nėra G. D. kaltės patvirtina ekspertų išvados, kurių ieškovė byloje neginčijo.
12. Trečiasis asmuo G. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai įteikti, apie posėdį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys atmetamas.
13. Byloje nustatyta, kad dėl (duomenys neskelbtini) eismo įvykio, kurio metu susidūrė ieškovės sutuoktinio E. G. vairuojamas motociklas (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens G. D. vairuojamas lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), sukeltų sužalojimų žuvo motociklo vairuotojas.
14. 2019 m. spalio 15 d. Valstybinė teismo medicinos tarnyba uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašė PVM sąskaitą faktūrą VTMT K087 už žmogaus palaikų aprengimą ir įdėjimą į karstą 43,44 Eur. 2019 m. spalio 18 d. PVM sąskaita-faktūra RIM Nr.001464 išrašyta uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad laidojimo išlaidos sudarė 1 263,60 Eur (karstas, urna, žvakės, juostos urnos įleidimui, laikinas paminklas, dokumentų forminimas, patarnavimai, urnos nešyklės nuoma, velionio nuvežimas į šaldymo kamerą, velionio nuvežimas į salę, šaldymo kamera, epitafija, kremavimo paslauga, nuvežimas į krematoriumą, projektoriaus nuoma). Iš 2020 m. gegužės 26 d. uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos-faktūros Serija AP Nr. 1436 matyti, kad kapavietės restauracijos išlaidos sudarė 2 800,00 Eur.
15. 2020 m. balandžio 8 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas trečiojo asmens G. D. atžvilgiu, nutrauktas nustačius, jog nebuvo padaryta veika, turinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.
16. 2019 m. spalio 14 d. autoįvykio metu galiojo (sutarties terminas nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. 00:00 iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. 24:00 val.) tarp atsakovo ir trečiojo asmens 2019 m. rugpjūčio 22 d. sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).
17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (akto redakcija, galiojusi įvykio metu, TAR, 2019, Nr. 2019-10385) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – Taisyklės) 102 punktas nustato, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).
18. Ieškovė trečiojo asmens G. D. civilinę atsakomybę grindžia kelių eismo taisyklių 102 punkto reikalavimų pažeidimu, t. y. tuo, kad išvažiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės į A. Juozapavičiaus prospektą ir sukdama į kairę, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam motociklui, dėl to įvyko autoįvykis. Atsakovės teigimu, ieškovės sutuoktinis eismo įvykyje nukentėjo išimtinai dėl jo paties didelio neatsargumo, nes G. D. veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų – ji nepažeidė taisyklių reikalavimų, buvo atidi ir nėra priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir eismo įvykio, nes jei motociklo vairuotojas nebūtų viršijęs greičio, eismo įvykis nebūtų įvykęs.
19. TPVCAPDĮ nustato transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. TPVCAPDĮ 3 straipsnio nurodyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.
20. Civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, pagrindus ir bendruosius žalos atlyginimo principus nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK). Būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis).
21. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Jeigu paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio žalos atlyginimas, jei įstatymai nenumato ko kita, turi būti sumažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą turi būti atmestas (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).
22. Dėl eismo įvykio sukeltų padarinių atliktas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį, įtarimai dėl šiame straipsnyje numatytos veikos padarymo buvo pareikšti lengvojo automobilio vairuotojai G. D.. Tyrimo eigoje tikslu nustatyti, ar vairuodama automobilį G. D. pažeidė kelių eismo taisykles, jei jas pažeidė, ar yra priežastinis ryšys tarp pažeidimo ir kilusių pasekmių, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams buvo pavesta atlikti ekspertizę.
23. Ieškovė reikalavimą grindė tuo, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad automobilio vairuotoja negalėjo ir neturėjo objektyvios galimybės pamatyti artėjančio motociklo. Ieškovės teigimu, tai, kad automobilio vairuotoja galėjo pamatyti artėjantį motociklą, patvirtina teismo posėdyje ištirtas automobilyje, kurį aplenkė motociklas, buvusio registratoriaus vaizdo įrašas, iš kurio matosi, kad trečiasis asmuo turėjo 7 sekundes motociklui pamatyti, kadangi 200 metrų atstumu nebuvo jokios kliūties.
24. 2020 m. kovo 13 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje dėl techniniu požiūriu eismo įvykio kilimo mechanizmo nurodyta, kad motociklo vairuotojas važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta nemažesniu nei 119 km/h greičiu; motociklui iki susidūrimo vietos būnant nemažesniu kaip 57,7 m atstumu, iš dešinės į (duomenys neskelbtini) įvažiavo trečiojo asmens vairuojamas automobilis ir atliko kairio posūkio manevrą; motociklo vairuotojas prieš pat susidūrimą intensyviai stabdė. Iš ekspertizės tiriamosios dalies matyti, kad remiantis bylos medžiaga kompiuterio pagalba buvo atkurti motociklo ir automobilio judėjimai iki susidūrimo. Apskaičiuota, kad buvusioje kelio eismo situacijoje (iki susidūrimo vietos motociklui būnant nemažesniu kaip 57,7 m atstumu) motociklo vairuotojas, važiuodamas apie 119 km/h greičiu ir laiku stabdydamas, neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio, nes 119 km/h greičiu važiuojančio motociklo sustabdymui reikalingas 117,2 m atstumas. Apskaičiuota, kad jei motociklas būtų važiavęs 50 km/h greičiu, tai iki susidūrimo su automobiliu vietos būtų sugaištos 4,16 sekundės, reikalingas stabdymui kelias būtų apie 29,9 m. Daryta išvada, kad jei motociklo vairuotojas būtų neviršijęs greičio automobilio vairuotoja būtų ne tik išvažiavusi iš kelio važiuojamosios dalies pusės, kuria judėjo motociklas, bet ir būtų pilnai pabaigusi posūkio manevrą į kairę, o motociklui net nebūtų reikėję stabdyti.
25. 2020 m. balandžio 8 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi nebuvo nustatyta, kad automobilio vairuotoja G. D. būtų pažeidusi kelių eismo reikalavimus. Ši išvada grįsta visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir ištirtų duomenų pagrindu, tarp jų ir šioje byloje ištirtu, registratoriaus vaizdo įrašu. Sutiktina su ieškove, kad ekspertizės 6 punkte daryta išvada, jog tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad trečiasis asmuo, prieš įvažiuodama į pagrindinį kelią, neturėjo objektyvios galimybės pamatyti link jos artėjančio motociklo, tačiau, teismo vertinimu, ši išvada nėra pakankama taisyklių 102 punkto pažeidimui konstatuoti. Teismo vertinimu, taisyklių pažeidimui konstatuoti nėra pakankamas ir ieškovės argumentas, jog G. D. turėjo 7 sekundes motociklui pamatyti, kadangi 200 metrų atstumu nebuvo jokios kliūties. Dalyvaujantis eisme asmuo ne tik pats turi laikytis kelių eismo taisyklių, bet ir turi pagrindo pagrįstai tikėtis, jog ir kiti eismo dalyviai jų laikysis. Remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga, G. D. pradėjo įsukimo į pagrindinį kelią manevrą tuomet, kai atstumas tarp motociklo ir jos automobilio buvo nemažesnis kaip 57,7 m. Mieste leistinas greitis yra 50 km/h, todėl ir nesant matomumą trikdžiusių kliūčių, nėra pagrįsta manyti, kad ji ir matydama 57,7 m ar 200 m atstumu atvažiuojantį motociklą, galėjo pagrįstai tikėtis ir tuo labiau objektyviai įvertinti, kad motociklo greitis yra 119 km/h. Matomumo ir įsukimo į pagrindinį kelią aplinkybės išsamiai ištirtos ikiteisminiame tyrime, kuriame nustatyta, kad G. D. iš kairės pusės, iš kurios važiavo ir motociklas, matė du tamsius automobilius, motociklo ji nematė, dešinėje pusėje taip pat artėjo du automobiliai, todėl ji, įvertinusi atstumus, pradėjo daryti manevrą. Daryta išvada, kad objektyvios galimybės įvertinti motociklo greičio ji neturėjo, kadangi būtent dėl didelio greičio apskritai jo nematė. Šią aplinkybę patvirtina ne tik ekspertizės metu atlikti skaičiavimai, bet ir tyrimo metu apklaustų liudytojų nuoseklūs, papildantys vienas kitą, ir neprieštaraujantys ekspertizės išvadoms parodymai apie motociklo judėjimo greitį. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad G. D. kelių eismo taisyklių nepažeidė, kadangi ji tinkamai suskaičiavo atstumus iki matomų artėjančių transporto priemonių, o motociklo apskritai nematė dėl jo ženkliai viršyto greičio, kuris buvo žymiai didesnis nei kitų artėjančių transporto priemonių. Todėl teismo vertinimu, trečiasis asmuo galėjo pagrįstai tikėtis, jog jai įvažiuojant į pagrindinį kelią nebus transporto priemonių, kurioms ji sudarys kliūtis važiuojant pagrindiniu keliu. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą ekspertizės akto 6 punkte daryta išvada, kuria remiantis ieškovė ir grindžia reikalavimą, įvertinta visų ikiteisminio tyrimo surinktų duomenų kontekste ir galutinai spręsta, kad G. D. kelių eismo taisyklių nepažeidė, kadangi ji neturėjo objektyvios galimybės įvertinti motociklo greičio. Ieškovė šioje byloje ekspertizės akto 6 punktu ir vaizdo registratoriaus įrašo pagalba įrodinėjo, kad nebuvo jokių kliūčių jai pamatyti artėjantį motociklą, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad G. D. galėjo objektyviai įvertinti motociklo greitį, nėra. Byloje esantys duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad G. D., pradėdama įsukti į pagrindinį kelią iš šalia esančios teritorijos, neįsitikino, kad šiam manevrui atlikti nėra jokios kliūties, t. y. nėra ir subjektyviojo požymio.
26. Esminė ir pagrindinė nustatyta eismo įvykio priežastis – žymiai viršytas greitis. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei šios bylos nagrinėjimo metu, nebuvo nustatytos kitos aplinkybės ar neteisėti trečiojo asmens veiksmai, kurie galėjo nulemti motociklo įsirėžimą į trečiojo asmens vairuojamą automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės rodo, kad motociklo vairuotojas eismo įvykyje nukentėjo išimtinai dėl savo paties didelio neatsargumo. Būtent motociklo vairuotojas pažeidė pareigą laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų ir kelyje elgtis taip, jog niekam nepadarytų žalos. Remiantis byloje ištirtais duomenimis daroma išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog G. D. eismo įvykio metu vairuodama automobilį pažeidė kelių eismo taisyklių 101 ir 102 punktų reikalavimus (CPK 12, 178, 183, 185 straipsniai).
27. 2020 m. rugsėjo 30 d., 2020 m. spalio 14 d. prašymais ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 2020 m. spalio 20 d. sprendimu atsakovas atsisakė atlyginti žalą argumentuojant tuo, jog trečiasis asmuo neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nėra kalta dėl kilusio įvykio. Draudžiamasis įvykis nustatomas draudimo sutartyje arba įstatyme (CK 6.987 straipsnio 1 dalis). TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis numato, kad draudžiamasis eismo įvykiu laikomas toks įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad eismo įvykis tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo arba buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 17 punkte taip pat numatyta, kad viena iš būtinųjų sąlygų, pagrindžiančių draudiko prievolę atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui patirtą žalą, yra draudžiamojo įvykio fakto buvimas. Sistemiškai aiškinant šių teisės aktų nuostatas, draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad motociklo vairuotojo didelis neatsargumas nulėmė žalingas pasekmes, trečiasis asmuo kelių eismo taisyklių nepažeidė, todėl dėl eismo įvykio trečiojo asmens civilinė atsakomybė nekyla. Nesant draudžiamojo įvykio faktui, neatsiranda ir draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką ieškovei, todėl ieškinys atmestinas (CPK 183, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 13,82 Eur, kurios, ieškinį atmetus, valstybei priteisiamos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,82 Eur (trylikos eurų ir 82 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.