Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-10-17 · Civilinė byla Nr. 2S-799-883/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-17
Bylos Nr.
2S-799-883/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04693-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Pareiškėjas
A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-799-883/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04693-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.21.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio R. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7167-776/2017 pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis R. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. K. skundu kreipėsi į antstolio R. K. kontorą, prašydamas panaikinti antstolio R. K. 2016 m. gruodžio 14 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dalį, kuria yra ribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, bei sugrąžinti jam lėšas, jei pagal skundžiamą patvarkymą tokios buvo nurašytos. Nurodė, kad išieškant iš jo lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas patvarkymas apriboja jo teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už jo draugų ir artimųjų pervestas lėšas į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą.Antstolis R. K. 2017 m. gegužės 23 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, vykdomąją bylą su skundu persiuntė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Nurodė, kad pareiškėjas praleido 20 dienų skundo padavimo terminą ir 90 dienų naikinamąjį terminą. Skundžiamas 2016 m. gruodžio 14 d. patvarkymas yra teisėtas, nes, antstolis nenukreipė išieškojimo į pareiškėjo turtą, nurodytą Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 93 punkte, ir grynųjų pinigų sumą, neviršijančią vienos mėnesinės minimalios algos. Antstolio teigimu, nustačius, kad skolininkas bausmės atlikimo vietoje nedirba ir nevykdant jokių išskaitų iš jo darbo užmokesčio, taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo. Antstolis taip pat nurodė, kad pareiškėjo iš artimųjų gaunamos lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nustatytą sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi atnaujino praleistą skundo padavimo terminą, skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies, pripažino neteisėtais antstolio R. K. veiksmus priimant 2016 m. gruodžio 14 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dalyje, kurioje nenurodytas išskaitų dydis, numatytas CPK 736 straipsnyje, likusioje dalyje skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad antstolio skundžiamas patvarkymas pareiškėjui įteiktas 2016 m. gruodžio 16 d. Pareiškėjas prašymą atšaukti asmeninių lėšų įkalinimo įstaigoje areštą antstoliui pirmą kartą pateikė 2017 m. sausio 30 d., t. y. praleidęs 20 dienų skundo padavimo terminą. Antstolis 2017 m. vasario 2 d. patvarkymu nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. vasario 27 d. pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėjas skundą dar kartą pateikė 2017 m. vasario 13 d., tačiau antstolis 2017 m. vasario 17 d. patvarkymu pareiškėjui vėl nustatė terminą iki 2017 m. kovo 1 d. skundo trūkumams pašalinti, nurodydamas trūkumų nepašalinimo pasekmes. Pareiškėjas 2017 m. gegužė 16 d. dar kartą pateikė skundą antstoliui, kuris skundą priėmė ir išnagrinėjo, laikydamas, kad skundo esmė ir reikalavimas jam yra suprantami, nors pareiškėjas nepašalino visų nurodytų skundo trūkumų. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis, suėjus 2017 m. vasario 17 d. patvarkyme nurodytam terminui skundą būtų laikęs nepaduotu ir grąžinęs jį padavusiam asmeniui, be to, nėra duomenų, ar 2017 m. vasario 17 d. patvarkymas pareiškėjui įteiktas. Todėl, teismas vertino, kad pareiškėjui pirmą kartą skundą pateikus 2017 m. sausio 30 d. ir antstoliui jo nepripažinus nepaduotu ir negrąžinus pareiškėjui, laikytina, kad pareiškėjas praleido dvidešimt dienų skundo padavimo terminą, tačiau, priešingai nei nurodo antstolis, nepraleido devyniasdešimties dienų naikinamojo termino. Pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido tik dvidešimt penkias dienas, nesielgė pasyviai.

6. Teismas nurodė, kad CPK 78 straipsnyje įtvirtinta galimybė teismui savo iniciatyva atnaujinti praleistus procesinius terminus, jeigu jie praleisti dėl svarbių priežasčių, todėl užtikrinant pareiškėjo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę ir dėl to negalinčio laisvai gauti kvalifikuotos teisinės pagalbos, teisę į teisminę gynybą, teismas atnaujino praleistą skundo padavimo terminą.

7. Teismas konstatavo, kad skundžiamu patvarkymu antstolis teisėtai areštavo pareiškėjo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos – Vilniaus pataisos namų – sąskaitoje, ir nurodė jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Tačiau teismas nesutiko su antstoliu, kad areštuotos pareiškėjo iš artimųjų kaip parama į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą gaunamos lėšos nelaikytinos darbo užmokesčiu ar kitomis pajamomis CPK LI skyriaus normų prasme. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų, kurių dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis R. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Skolininkas A. K. skundą antstoliui dėl 2016 m. gruodžio 14 d. atliktų veiksmų pateikė 2017 m. gegužės 16 d., praėjus daugiau nei devyniasdešimt dienų nuo sužinojimo apie skundžiamo veiksmo atlikimą, tai yra suėjus senačiai ir naikinamojo termino atnaujinimo galimybių įstatymas nenumato. Teismas savo iniciatyva atnaujindamas skolininkui naikinamąjį skundo padavimo terminą, nesant net skolininko reikalavimo, ne tik viršijo jam suteiktas teises, bet ir netinkamai išaiškino CPK 512 straipsnio nuostatas.

8.2. Patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, forma yra nustatyta Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priede. Siunčiant patvarkymą į skolininko bausmės vietą, vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje pagal priedo 11 formą, joks išskaitų dydis nenurodomas, nes pagal įstatymo leidėją, į skolininko sąskaitą patenkančios ir joje esančios visos lėšos skiriamos skolininko skolai dengti.

8.3. Išieškojimas iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, tiesiogiai sietinas su CPK 688 straipsniu, kuriame taip pat nenumatytas joks išskaitų dydis, todėl teismo išvados, kad antstolis 2016 m. gruodžio 14 d. patvarkyme nenurodė išskaitų dydžio, yra niekuo nepagrįstos.

Atsiliepimas

9. Pareiškėjas A. K. ir suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimų į suinteresuoto asmens antstolio R. K. atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujintas praleistas skundo padavimo terminas, pripažinti neteisėtais antstolio R. K. veiksmai priimant 2016 m. gruodžio 14 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dalyje, kurioje nenurodytas išskaitų dydis, numatytas CPK 736 straipsnyje.

11. Byloje nustatyta, kad antstolis R. K. vykdo vykdomąją bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. rugpjūčio 8 d. išduotą vykdomąjį dokumentą (duomenys neskelbtini) dėl 289,00 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. K. trečios eilės išieškotojai valstybei ir vykdymo išlaidų išieškojimo antstoliui. Antstolis skundžiamu 2016 m. gruodžio 14 d. patvarkymu areštavo 421,39 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjui 2016 m. gruodžio 14 d. patvarkymas įteiktas 2016 m. gruodžio 16 d. Pareiškėjas 2017 m. sausio 30 d. pateikė antstoliui prašymą atšaukti asmeninių lėšų įkalinimo įstaigoje areštą. Antstolis 2017 m. vasario 2 d. patvarkymu nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. vasario 27 d. pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėjas 2017 m. vasario 13 d. pakartotinai pateikė skundą. Antstolis 2017 m. vasario 17 d. patvarkymu pareiškėjui nustatė terminą iki 2017 m. kovo 1 d. pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėjas 2017 m. gegužė 16 d. dar kartą pateikė skundą, kurį antstolis 2017 m. gegužės 23 d. patvarkymu atsisakė tenkinti.

12. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva atnaujindamas skolininkui naikinamąjį skundo padavimo terminą, nesant net skolininko reikalavimo, ne tik viršijo jam suteiktas teises, bet ir netinkamai išaiškino CPK 512 straipsnio nuostatas, nes pareiškėjas skundą antstoliui pateikė praėjus daugiau nei devyniasdešimt dienų nuo sužinojimo apie skundžiamo veiksmo atlikimą, tai yra suėjus senačiai ir naikinamojo termino atnaujinimo galimybių įstatymas nenumato.

13. CPK 512 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui pirmą kartą skundą pateikus 2017 m. sausio 30 d. ir antstoliui jo nepripažinus nepaduotu ir negrąžinus pareiškėjui, laikytina, kad pareiškėjas praleido dvidešimties dienų skundo padavimo terminą, tačiau, priešingai nei nurodo antstolis, nepraleido devyniasdešimties dienų naikinamojo termino. Pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido tik dvidešimt penkias dienas, nesielgė pasyviai.

14. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva atnaujindamas skolininkui naikinamąjį skundo padavimo terminą, nesant skolininko reikalavimo, viršijo jam suteiktas teises.

15. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, išaiškino, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad CPK normos atskirai reglamentuoja išieškojimą iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, skolininkui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK kodekso 733–743 straipsniai), kurių dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pažymėtina, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis), todėl nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, suformuluotais išaiškinimais.

16. CPK 736 straipsnio 1 dalis numato, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (1 p.); visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų (2 p.); pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų (3 p.). Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

17. Iš antstolio R. K. 2016 m. gruodžio 14 d. patvarkymo Nr. vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, matyti, kad antstolis minėtą patvarkymą priėmė nesivadovaudamas CPK 736 straipsnio nuostatomis, todėl nėra pagrindo antstolio veiksmus priimant minėtą patvarkymą laikyti teisėtais.

18. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias skolos išieškojimą iš skolininkui priklausančių pajamų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, bei pagrįstai tenkino skolininko skundą iš dalies panaikindamas antstolio R. K. 2016 m. gruodžio 14 d. patvarkymą. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irena Stasiūnienė