- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-04
- Bylos Nr.
- 2YT-7167-776/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04693-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio Ričardo Kudrausko veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas A. K. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 512 straipsnių, numatančių antstolio veiksmų apskundimo tvarką, pagrindu kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio Ričardo Kudrausko veiksmų ir prašo panaikinti antstolio Ričardo Kudrausko 2016 m. gruodžio 14 d. patvarkymo Nr. S-16-98-23818 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dalį, kuria yra ribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, bei sugrąžinti jam lėšas, jei pagal skundžiamą patvarkymą tokios buvo nurašytos. Pareiškėjas nesutikimą su skundžiamu antstolio patvarkymu iš esmės grindžia tuo, kad išieškant iš jo lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas patvarkymas apriboja jo teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už jo draugų ir artimųjų pervestas lėšas į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą.Antstolis Ričardas Kudrauskas 2017 m. gegužės 23 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų kaip nepagrįstą ir kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui. Antstolio nuomone, pareiškėjas praleido 20 dienų skundo padavimo terminą ir 90 dienų naikinamąjį teminą, kurio atnaujinti nėra galimybės. Antstolis nurodė, kad skundžiamas 2016 m. gruodžio 14 d. patvarkymas Nr. S-16-98-23818 yra teisėtas, nes, antstolis nenukreipė išieškojimo į pareiškėjo turtą, nurodytą Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 93 punkte, ir grynųjų pinigų sumą, neviršijančią vienos mėnesinės minimalios algos. Antstolio teigimu, nustačius, kad skolininkas bausmės atlikimo vietoje nedirba ir nevykdant jokių išskaitų iš jo darbo užmokesčio, taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo. Antstolis taip pat nurodė, kad pareiškėjo iš artimųjų gaunamos lėšos nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje nustatytą sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Antstolio nurodė, kad antstolis pagal teisės aktų reikalavimus turi ne teisę, o pareigą nukreipti priverstinį skolos išieškojimą į skolininko, atliekančio laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietoje, artimųjų pervedamas pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo vietos įstaigos administracijai nenurašius jokių pareiškėjo piniginių lėšų ir nepervedus į antstolio depozitinę, pareiškėjo teisės ir interesai skundžiamu patvarkymu nebuvo pažeisti.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir nurodė, kad jis yra nepagrįstas, ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis Ričardas Kudrauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0098/16/02199 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. rugpjūčio 8 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)483-86120 dėl 289,00 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. K. trečios eilės išieškotojai valstybei ir vykdymo išlaidų išieškojimo antstoliui. Antstolis Ričardas Kudrauskas skundžiamu 2016 m. gruodžio 14 d. patvarkymu Nr. S-16-98-23818 areštavo išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą patvarkymą ir grąžinti lėšas, jeigu tokios buvo nurašytos, motyvuodamas tuo, kad išieškant iš jo lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Kaip teisingai pastebėjo antstolis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso įtvirtinti specialūs terminai, per kuriuos suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti jų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius antstolio veiksmus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šių terminų tikslas – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam, ekonomiškesniam (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 straipsnis) ir realiam teismų bei kitų institucijų ir pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2007).Nagrinėjamu atveju antstolis nurodė, kad pareiškėjas praleido 20 dienų skundo padavimo terminą ir 90 dienų naikinamąjį teminą, kurio atnaujinti nėra galimybės. Iš vykdomojoje byloje esančių siuntų sąrašo ir AB „Lietuvos paštas“ informacijos apie siuntas nustatyta, kad antstolis skundžiamą patvarkymą pareiškėjui į (duomenys neskelbtini) pataisos namus išsiuntė 2016 m. gruodžio 14 d., o siunta įteikta 2016 m. gruodžio 16 d. Pareiškėjas prašymą atšaukti asmeninių lėšų įkalinimo įstaigoje areštą antstoliui pirmą kartą pateikė 2017 m. sausio 30 d., t. y. praleidęs 20 dienų skundo padavimo terminą. Antstolis 2017 m. vasario 2 d. patvarkymu Nr. S-425-17 nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. vasario 27 d. pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėjas skundą dar kartą pateikė 2017 m. vasario 13 d., tačiau antstolis 2017 m. vasario 17 d. patvarkymu Nr. S-609-17 pareiškėjui vėl nustatė terminą iki 2017 m. kovo 1 d. skundo trūkumams pašalinti, nurodydamas trūkumų nepašalinimo pasekmes. Pareiškėjas 2017 m. gegužė 16 d. dar kartą pateikė skundą antstoliui, kuris skundą priėmė ir išnagrinėjo, laikydamas, kad skundo esmė ir reikalavimas jam yra suprantami, nors pareiškėjas nepašalino visų nurodytų skundo trūkumų. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis, suėjus 2017 m. vasario 17 d. patvarkyme Nr. S-609-17 nurodytam terminui skundą būtų laikęs nepaduotu ir grąžinęs jį padavusiam asmeniui, be to, nėra duomenų, ar 2017 m. vasario 17 d. patvarkymas Nr. S-609-17 pareiškėjui įteiktas, o jei įteiktas, tai kada. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjui pirmą kartą skundą pateikus 2017 m. sausio 30 d. ir antstoliui jo nepripažinus nepaduotu ir negrąžinus pareiškėjui, laikytina, kad pareiškėjas praleido 20 dienų skundo padavimo terminą, tačiau, priešingai nei nurodo antstolis, nepraleido 90 dienų naikinamojo termino. Pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido tik 25 dienas, nesielgė pasyviai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsnyje įtvirtinta galimybė teismui savo iniciatyva atnaujinti praleistus procesinius terminus, jeigu jie praleisti dėl svarbių priežasčių. Užtikrinant pareiškėjo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę ir dėl to negalinčio laisvai gauti kvalifikuotos teisinės pagalbos, teisę į teisminę gynybą, praleistas skundo padavimo terminas atnaujintinas.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto ir išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 688 straipsnis reglamentuoja CPK 688 išieškojimą iš skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, turto, tarp jų ir pinigų sumų, iš kurių išieškojimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LI skyriaus normos nereglamentuoja. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į skolininko, laisvės atėmimo vietoje atliekančio laisvės atėmimo bausmę, pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Todėl nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog išieškojimas apskritai negali būti nukreiptas į jo gaunamas pinigų sumas, neviršijančias Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Skundžiamu patvarkymu antstolis, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 688 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimo nukreipimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis ar priklausantį skolininkui iš kitų asmenų, areštavo pareiškėjo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos – (duomenys neskelbtini) pataisos namų – sąskaitoje, ir nurodė jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Nesutiktina su antstoliu, kad areštuotos pareiškėjo į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą gaunamos lėšos nelaikytinos darbo užmokesčiu ar kitomis pajamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LI skyriaus normų prasme, kol nustatyta, kad pareiškėjas laisvės atėmimo vietoje nedirba ir negauna darbo užmokesčio. Skundžiamu patvarkymu vykdomas išieškojimas iš skolininko asmeninių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) pataisos namų administruojamoje sąskaitoje, todėl šios lėšos, jei jos būtų gautos pareiškėjo sąskaitoje, teismo vertinimu, turėtų būti laikomos ne pareiškėjo iki tol turėtu turtu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 688 straipsnio prasme. Todėl, kaip minėta, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 688 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, turto.Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, skolininkui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 733–743 straipsniai), kurių dydis, kaip jau buvo minėta, reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje. Pagal antstolio poziciją, kad į laisvės atėmimo vietos sąskaitą gautinos lėšos nelaikytinos pareiškėjo darbo užmokesčiu ar kitomis pajamomis, kol pareiškėjas nedirba, o nukreiptas išieškojimas į šias lėšas, kaip į turtą, išskyrus į turtą, į kurį išieškojimą draudžia nukreipti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnis, liktų neaišku, pagal kurias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas turėtų būti vykdomas išieškojimas, ar pagal nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko turto, ar pagal nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų pajamų. Todėl darytina išvada, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, turėjo laikytis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų.Sutiktina su antstoliu, kad pareiškėjas nepatiekė įrodymų, kad jo galimos gauti lėšos patenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje nustatytą sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad antstolio 2016 m. gruodžio 14 d. patvarkymas Nr. S-16-98-23818 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, pripažintinas neteisėtu iš dalies, kiek nenurodytas reikalavimas, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 733–743 straipsnių normomis, išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą, ir 20 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos minimalios mėnesinės algos.Pažymėtina, kad pareiškėjui, prašančiam, kad skundžiamu antstolio patvarkymu areštuotos ir nurašytos jo asmeninės lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, būtų grąžintos, tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo tik sąlygą tokias lėšas grąžinti, jei būtų nustatyta, kad jos buvo nurašytos. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis iš pareiškėjo sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje, yra išieškojęs kokias nors lėšas, o pareiškėjas kitų įrodymų apie galimai nurašytas lėšas nepateikė. Todėl šis pareiškėjo skundo reikalavimas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 512–513, straipsniais, teismas
nutaria:
atnaujinti pareiškėjui A. K. praleistą skundo padavimo terminą.
Pareiškėjo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl antstolio Ričardo Kudrausko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0098/16/02199 tenkinti iš dalies ir pripažinti neteisėtais antstolio Ričardo Kudrausko veiksmus priimant 2016 m. gruodžio 14 d. patvarkymą Nr. S-16-98-23818 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dalyje, kurioje nenurodytas išskaitų dydis, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje.
Likusioje dalyje skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0098/16/02199 grąžinti antstoliui.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.