Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. I. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Santa Selezniovienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Antstolė Santa Selezniovienė, nagrinėdama į pareiškėjo skundą, 2024 m. gruodžio 16 d. priėmė Patvarkymą dėl skundo nagrinėjimo Nr. S1J-25183, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino, teismo prašo nagrinėtis skundą teismo nuožiūra, kadangi suinteresuotumo bylos baigtimi neturi. Nurodė, kad vykdomos bylos pareiškėjo atžvilgiu vykdomos dėl administracinių baudų išieškojimo. Vykdymo veiksmai vykdmosiose bylose buvo vykdomi nuolat, tai įrodo informacija, esanti antstolio informacinėje sistemoje bei vykdomosiose bylose, dėl šių priežasčių nėra pagrindo taikyti skolos išieškojimo senatį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

4. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolės Santos Selezniovienės kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos: Nr. 0184/24/02388 dėl 86,89 Eur baudos bei palūkanų išieškojimo iš skolininko D. I. išieškotojos VMI naudai, pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (tuo metu - Šilutės rajono apylinkės teismas) 2013 m. vasario 8 d. vykdomąjį dokumentą – Nutarimą Nr. A.2.2-133-635/2013; Nr. 0184/24/02545 dėl 347,54 Eur baudos bei palūkanų išieškojimo iš skolininko D. I. išieškotojos VMI naudai, pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (tuo metu - Šilutės rajono apylinkės teismas) 2013 m. kovo 12 d. vykdomąjį dokumentą – Nutarimą Nr. A.2.6-265-750/2013; Nr. 0184/24/02546 dėl 362,03 Eur baudos bei palūkanų išieškojimo iš skolininko D. I. išieškotojos VMI naudai, pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (tuo metu - Šilutės rajono apylinkės teismas) 2013 m. kovo 21 d. vykdomąjį dokumentą – Nutarimą Nr. A.2.6-278-164/2013.

5. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra nurodęs, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

7. CPK nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų. Tokių terminų nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau ir ATPK). ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui (ATPK 249 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje.

8. Apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą ir per nurodytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 96 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BK 96 straipsnio 2 dalis). Jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja (BK 96 straipsnio 3 dalis).

9. Dėl šių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatų taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-182/2010).

10. Negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos (ATPK 308 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šis terminas nepraleistas visose trijose vykdomosiose bylose Nr. 0184/24/02388, Nr. 0184/24/02545, Nr. 0184/24/02546, todėl nutarimai gali būti vykdomi.

11. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta, jog vykdomosiose bylose būtų dviejų metų laikotarpis, kai bauda nebuvo išieškoma. Iš vykdomųjų bylų nustatyta, kad pareiškėjo banko sąskaitų areštas (vykd. b. Nr. 0184/24/02388 l. 12) ir nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-166-5053, Nr. S-19-166-18042 (vykd. b. Nr. 184/24/2545 l. 11, 12) yra ne vienkartiniai, o trunkamieji vykdymo veiksmai, t. y. vykstantys kiekvieną dieną, kadangi areštavus banko sąskaitą, joje atsiradusios skolininkui priklausančios piniginės lėšos, be atskiro vykdymo veiksmo būtų pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą.

12. Dėl senaties termino eigos sustojimo pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju jis taip pat gali būti taikomas. Vykdomųjų bylų aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas siekė išvengti baudos mokėjimo. Pirma, nors baudos yra sąlyginai nedidelės, pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą geranoriškai jų nesumokėjo, dėl ko baudų išieškojimas perduotas vykdyti antstolei priverstinai. Antra, pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų baudoms sumokėti jau ir priverstinio vykdymo metu, nepranešė antstolei apie savo gyvenamąją, darbo vietą, nesidomėjo vykdymo eiga, savo iniciatyva nesumokėjo baudų nors pagal pareiškėją jis nuo 2019 m. spalio 4 d. iki 2024 m. birželio 20 d. gyveno Jungtinėje Karalystėje, kur, tikėtina, kad gavo didesnį negu Lietuvoje atlygį už darbą (CPK 644 straipnsio 1 punktas, 2 punktas, 4 punktas), nors apie vykdomą išieškojimą jam buvo žinoma bent nuo 2013 m. gegužės 27 d., kuomet, Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. 0166/13/00190/1 100,12 Eur (tuo metu – 345,69 Lt) dalis skolos iš pareiškėjo buvo išieškota, apie ką pareiškėjas negalėjo nežinoti (vykd. b. Nr. 184/24/2388 l. 17). Taip pat visose vykdomosiose bylose skolininkui išsiųsti Patvarkymai priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Teismas sprendžia, kad atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra pagrindų, dėl kurių vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo bylose turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas nenustatė pareiškėjo teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, skundžiami antstolės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, nenustatyta jokio teisinio ir faktinio pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas dėl senaties termino suėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513, teismas

nutaria:

skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti vykdomąsias bylas Nr. 0184/24/02388, Nr. 0184/24/02545, Nr. 0184/24/02546 antstolei Santai Selezniovienei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.