- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- 2S-1132-854/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10017-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė D. M., KB ,,Rato kredito unija“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja M. K. pateikė skundą dėl antstolės D. M. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2020 m. kovo 18 d. patvarkymą Nr. S-250-12-2236 ,,Dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytynių“ ir sustabdyti vykdymo veiksmus.
2. Pareiškėja nurodė, kad patvarkymu paskelbtos antrosios varžytynės turi būti sustabdytos, kartu sustabdant ir išieškojimo vykdymą. Pasak pareiškėjos, antstolė turėjo stabdyti vykdymo veiksmus todėl, kad pareiškėja jau yra pateikusi kitą skundą dėl antstolės veiksmų (skundė turto įkainojimą), kuriuo prašė panaikinti antstolės 2020 m. sausio 31 d. patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios įkeisto turto varžytynės, ir šis skundas nėra išnagrinėtas. Antstolė to nepadarė, dėl to pareiškėja skundžia antstolės 2020 m. kovo 18 d. patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos antrosios įkeisto turto varžytynės.
3. Pažymėjo, kad reaguodama į susidariusią situaciją dėl COVID-19, Vyriausybė kreipėsi į visas institucijas su prašymu atidėti skolų išieškojimus, todėl šiuo atveju yra neleistinai skubama ir antstolės veiksmai atitinka tik išieškotojos interesus, pažeidžiami teisingumo ir protingumo principai.
4. Antstolė D. M. 2020 m. balandžio 3 d. patvarkymu skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
5. Antstolė nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1895/2011 dėl 61 402,84 Eur skolos ir nustatytų palūkanų išieškojimo. Priverstinai parduodant skolininkei M. K. nuosavybės teise priklausančio ir įkeisto turto – žemės sklypo, pastato-gyvenamojo namo, ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (šulinio), esančio (duomenys neskelbtini), išieškotojos naudai, 2020 m. kovo 18 d. patvarkymu Nr. S-20-12-2236 paskelbė skolininkei M. K. nuosavybės teise priklausančio ir įkeisto turto antrąsias varžytynes, kurių planuojama pabaiga 2020 m. balandžio 17 d., pradinė pardavimo kaina – 109 800 Eur.
6. Nurodė, kad nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjos prašymu teismas būtų pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones (vykdomosios bylos, varžytynių ar pan. sustabdymą), tęsė vykdymo veiksmus ir 2020 m. kovo 2 d. pasibaigus pirmosioms turto varžytynėms ir išieškotojai atsisakius perimti iš varžytynių neparduotą turtą, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis skundžiamu patvarkymu paskelbė antrąsias varžytynes.
7. Suinteresuotas asmuo KB ,,Rato kredito unija“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjos M. K. skundą dėl antstolės D. M. veiksmų atmetė.
9. Teismas nustatė, kad antstolė D. M. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1895/2011 dėl 61 402,84 Eur skolos (skolos likutis 2016 m. lapkričio 4 d. buvo 50 714,36 Eur) ir nustatytų palūkanų išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0012/14/00699). Priverstinai parduodant skolininkei M. K. nuosavybės teise priklausančio ir įkeisto turto – žemės sklypo, pastato-gyvenamojo namo, ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (šulinio), esančio (duomenys neskelbtini), išieškotojos KB ,,Rato kredito unijos“ naudai, skelbė pirmąsias varžytynes, kurios 2020 m. kovo 2 d. paskelbtos neįvykusiomis ir pasiūlyta išieškotojai perimti iš varžytynių neparduotą turtą už pradinę pardavimo kainą. Išieškotoja 2020 m. kovo 3 d. pranešimu informavo, kad atsisako perimti iš varžytynių neparduotą turtą už pradinę jo pardavimo kainą. Antstolė 2020 m. kovo 18 d. patvarkymu Nr. S-20-12-2236 paskelbė skolininkei nuosavybės teise priklausančio turto antrąsias varžytynes, kurių planuojama pabaiga 2020 m. balandžio 17 d., pradinė turto pardavimo kaina – 109 800 Eur.
10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo išsprendė 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi jį atmesdamas, nagrinėdamas skundą iš esmės dėl šio pareiškėjos prašymo nebepasisakė. Teismas sprendė klausimą dėl pareiškėjos prašymo panaikinti antstolės 2020 m. kovo 18 d. patvarkymą Nr. S-20-12-2236 ,,Dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytynių“, pareiškėjai nesutinkant su nustatyta turto rinkos verte.
11. Teismas nurodė, kad pareiškėja prieštaravimų nustatytai turto rinkos vertei nepagrindė objektyviais duomenimis. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO teismas nustatė, kad pareiškėjos skundas 2020 m. kovo 25 d. nutartimi civilėje byloje 2YT-11912-861/2020 buvo atmestas, pareiškėjai nepateikus konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad jai priklausančio turto vertė yra didesnė, negu nustatyta antstolės.
12. Pasisakydamas dėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad 2018 m. spalio 30 d. ji buvo sudariusi tarpininkavimo paslaugų, parduodant turtą, sutartį, kurioje šalys sutarė, kad turto pardavimo kaina bus 190 000 Eur, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nurodyta kaina, už kurią pardavėjai tikisi parduoti turtą, nėra reali nurodyto turto rinkos vertė. Pažymėjo, kad 2020 m. balandžio 20 d. patvarkymu ir antrosios ginčo turto varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, kas, be kita ko, paneigia pareiškėjos teigiamas aplinkybes, esą turto vertė yra didesnė, negu nustatyta.
Šalies argumentai
13. Pasisakydamas dėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl COVID-19 pandemijos, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė kreipėsi į visas institucijas su prašymu atidėti skolų išieškojimus, teismas nurodė, kad iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ turinio matyti, jog ribojimų ar draudimų rengti varžytynes Vyriausybė nenustatė. Atsižvelgdamas į vykdymo proceso stadiją ir nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad išieškojimo iš turto vykdymo veiksmų atidėjimas ar stabdymas iki tol, kol baigsis COVID-19 pandemija, t. y. iš esmės neapibrėžtam laikui, būtų neproporcinga priemonė išieškotojos ir skolininkės interesų pusiausvyros atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas nurodė, kad pareiškėja jokiais leistinais įrodymais nepagrindė, kodėl antstolės priimtas patvarkymas skelbti antrąsias varžytynes naikintinas. Pažymėjo, kad pareiškėjos teisės skųsti antstolės veiksmus realizavimas savaime negali būti laikomas pagrindu stabdyti vykdymo veiksmus. Nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjos prašymu teismas būtų pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ar tenkinęs prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 8 dalies nustatyta tvarka, antstolė pagrįstai, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, tęsė vykdymo veiksmus ir 2020 m. kovo 2 d. pasibaigus pirmosioms ginčo turto varžytynėms bei išieškotojui atsisakius perimti iš varžytynių neparduotą turtą, vadovaudamasi CPK 721 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikydamasi nustatytų terminų, teisėtai skundžiamu patvarkymu paskelbė antrąsias varžytynes.
15. Suinteresuotas asmuo KB ,,Rato kredito unija“ atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą nepateikė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Pareiškėja M. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį ir sustabdyti vykdymo veiksmus iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė panaikins šalyje karantiną ir tuo pagrindu pagerės finansinė padėtis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Pirmos instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi motyvai siejami tik su formaliu antstolės pareigų, numatytų įstatyme, vykdymu.
16.2. Antstolė turėjo elgtis teisingai ir veikti taip, kad parduodant turtą iš varžytynių būtų gauta maksimali nauda. Antstolė tik formaliai įkeistą turtą perkainojo ir siekė parduoti jį iš varžytynių už tokią kainą, kuri iš esmės tenkintų tik išieškotoją. Tiek antstolė, tiek teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad VĮ Registrų centras atliekamas turto vertinimas nėra objektyvus, kadangi tas daroma masiniu būdu. Turto rinkos vertė priklauso nuo valstybėje susidariusios sunkios ekonominės padėties dėl paskelbto karantino ir esamos krizės. Tą patvirtina tai, kad Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ kreipėsi į visus išieškotojus su prašymu atidėti išieškojimus. Nors prašyme nėra paminėti antstoliai, tačiau šis nutarimas liečia ir juos, kadangi nekilnojamojo turto perpardavinėtojai, pasinaudoję šia situacija, ir palaikydami glaudžius ryšius su antstoliu, pigiai nusipirkę iš varžytynių parduodamą turtą, vėliau jį brangiai parduos.
16.3. Šiuo metu ir pati pareiškėja negali rasti tinkamo pirkėjo turtui, kadangi esamos sąlygos riboja tiek bendravimo galimybes, tiek ir potencialaus pirkėjo, kuris galėtų šį turtą nupirkti už realią kainą, suradimą. Pigiai pardavus iš varžytynių brangų turtą, būtų pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai.
16.4. Be to, šiuo metu atliktas turto vertinimas taip pat nebus objektyvus dėl esamos ekonominės krizės. Bandant realizuoti turtą, būtų užtikrinti tik išieškotojo, antstolio ir turto perpardavinėtojų interesai.
16.5. Antstolė turėjo stabdyti vykdymo veiksmus, kadangi dėl antstolės veiksmų buvo paduotas skundas, kurį antstolė atmetė ir perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau ji to nepadarė. Pareiškėja atkreipė dėmesį į CPK 588 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad teismo nutartys ir nutarimai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja. Šiuos reikalavimus antstolė pažeidė ir teismas privalėjo dėl to pasisakyti.
Atsiliepimas
17. Antstolė D. M. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
17.1. CPK 510 straipsnio 3 dalis numato, kad skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi išsprendė pareiškėjos prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo jo netenkinęs, todėl pareiškėjos skundų padavimas vykdymo veiksmų, įskaitant ir turto realizavimą, nesustabdo.
17.2. Aplinkybė, kad nėra priimta įsiteisėjusi teismo nutartis dėl pareiškėjos skundo, neturi įtakos vykdymo veiksmų atlikimui, juolab Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-11912-861/2020 pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas.
17.3. Vykdomoji byla yra vykdoma nuo 2014 metų. Per visą šį laikotarpį buvo paskelbtos septynerios varžytynės, kurios paskelbtos neįvykusiomis, vykdomoji byla keletą kartų buvo stabdyta skolininkės iniciatyva iškeltose civilinėse bylose priimtų procesinių sprendimų pagrindu, todėl nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad paskelbus varžytynes yra skubama. Per visą vykdomosios bylos vykdymo laikotarpį skolininkė turėjo galimybę realizuoti turtą savo iniciatyva už jai tinkamą kainą ir tokiu būdu visiškai padengti įsiskolinimą išieškotojai.
17.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog 2018 m. spalio 30 d. ji buvo sudariusi tarpininkavimo paslaugų, parduodant turtą, sutartį, kurioje šalys sutarė, kad turto pardavimo kaina bus 190 000 Eur, nėra reali nurodyto turto rinkos vertė. Faktas, kad 2020 m. balandžio 20 d. patvarkymu ir antrosios varžytynės paskelbtomis neįvykusiomis, kadangi nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, paneigia pareiškėjos nurodomas aplinkybes, esą turto vertė yra didesnė nei nustatyta.
17.5. Teismas pagrįstai nurodė, kad išieškojimo iš turto vykdymo veiksmų atidėjimas ar stabdymas iki tol, kol baigsis COVID-19 pandemija, t. y. iš esmės neapibrėžtam laikui, būtų neproporcinga priemonė išieškotojos ir skolininkės interesų pusiausvyros atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
kontatuoja:
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl pareiškėjos atskirojo skundo ir antstolės atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
20. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
21. Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų
22. Iš vykdomosios bylos Nr. 0012/14/00699 nustatyta, kad antstolė D. M. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. vykdomąjį dokumentą – hipotekos teisėjos nutartį civilinėje byloje Nr. 1895V/2011 dėl 56 742,82 Eur (195 921,62 Lt) negrąžintos paskolos, 3 645,58 Eur (12 587,47 Lt) nesumokėtų palūkanų, 975,33 Eur (3 367,62 Lt) delspinigių ir 39,10 Eur (135 Lt) žyminio mokesčio, taip pat 5 procentų palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos (61 363,74 Eur (211 876,71 Lt)), skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos 2011 m. lapkričio 14 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą iš skolininkės M. K. išieškotojos KB „Rato kredito unija“ naudai (t. I, v. b. l. 1-14). Antstolė, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių, 2014 m. gegužės 26 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (t. I, v. b. l. 25).
23. Antstolė 2017 m. liepos 1 d. patvarkymu skyrė skolininkei priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (inžinierinių)-kiemo statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Turtas) ekspertizę rinkos vertei nustatyti (t. I, v. b. l. 38). 2014 m. rugpjūčio 12 d. ekspertizės akte nurodyta turto rinkos vertė – 188 542,63 Eur (651 000 Lt) (t. I, v. b. l. 43-80). Turtas nebuvo parduotas nei pirmosiose, nei antrosiose varžytynėse (t. I, v. b. l. 141, 161-162, 174, 180, 182). Antstolė 2015 m. rugsėjo 25 d. vykdomąją bylą sustabdė, atnaujino 2016 m. liepos 12 d. (t. I, v. b. l. 196, 202).
24. Antstolė 2016 m. lapkričio 3 d. patvarkymu skyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti (t. I, v. b. l. 208). 2017 m. sausio 27 d. ekspertizės aktu nustatyta turto rinkos vertė 2017 m. sausio 5 d. buvo 183 000 Eur (t. I, v. b. l. 230-268). Turto nepavyko parduoti nei pirmosiose, nei antrosiose varžytynėse – jos paskelbtos neįvykusiomis (t. I, v. b. l. 271-273, 278, 287–288). Antstolė 2017 m. spalio 13 d. patvarkymu vėl paskelbė pirmąsias turto varžytynes, 2017 m. gruodžio 7 d. patvarkymu – antrąsias varžytynes, tačiau abi varžytynės paskelbtos neįvykusiomis (t. I, v. b. l. 298, 300-301, 317, 328-329). Antstolė 2018 m. vasario 14 d. patvarkymu vykdomąją bylą sustabdė, atnaujino 2019 m. lapkričio 15 d. (t. I, v. b. l. 347, 367).
25. Antstolė 2019 m. lapkričio 15 d. patvarkyme nurodė, kad turto vertė – 183 000 Eur. Antstolė 2020 m. sausio 31 d. patvarkymu paskelbė pirmąsias turto varžytynes (vyko 2020 m. sausio 31 d. – 2020 m. kovo 2 d.). Varžytynės 2020 m. kovo 2 d. buvo paskelbtos neįvykusiomis (t. I, v. b. l. 374, 378-379). Išieškotoja 2020 m. kovo 3 d. informavo, kad atsisako perimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą įkeistą turtą už jo pradinę pardavimo kainą (146 400 Eur) ir prašė skelbti antrąsias turto varžytynes už 109 800 Eur pradinę pardavimo iš varžytynių kainą (t. II, v. b. l. 3).
26. Pareiškėja pateikė antstolei skundą dėl 2020 m. sausio 21 d. patvarkymo (t. I, v. b. l. 383). Antstolė 2020 m. kovo 4 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2020 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė (civilinė byla Nr. 2YT-11912-861/2020) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista (civilinė byla Nr. 2S-926-933/2020).
27. Antstolė 2020 m. kovo 18 d. priėmė patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos antrosios turto varžytynės, kurios vyko nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2020 m. balandžio 17 d., pradinė turto pardavimo kaina – 109 800 Eur, varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) (t. II, v. b. l. 4-5). Pareiškėja pateikė antstolei skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2020 m. kovo 18 d. patvarkymą ir sustabdyti vykdymo veiksmus. Antstolė 2020 m. balandžio 3 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista (civilinė byla Nr. 2S-911-643/2020) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
29. 2020 m. balandžio 17 d. antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (t. II, v. b. l. 26). Antstolė 2020 m. balandžio 20 d. patvarkymu paskelbė neįvykusiomis antrąsias varžytynes ir pasiūlė išieškotojai perimti neparduotą turtą už pradinę pardavimo kainą, t. y. 109 800 Eur, sumokant skirtumą tarp neparduoto turto kainos ir jo daliai tenkančios lėšų sumos (t. II, v. b. l. 27). Duomenų, kad išieškotoja būtų sutikusi perimti turtą nėra.
30. Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2020 m. kovo 25 d. skundu prašė panaikinti antstolės 2020 m. kovo 18 d. patvarkymą dėl antrųjų varžytynių paskelbimo ir sustabdyti vykdymo veiksmus. Kadangi antrasis prašymas (dėl vykdymo veiksmų sustabdymo) kaip prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi (nutarties 28 punktas), nagrinėjant pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties, pasisakytina tik dėl tų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kurie būtent susiję su antstolės 2020 m. kovo 18 d. patvarkymu Nr. S-250-12-2236 ,,Dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytynių“.
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
31. Pareiškėja 2020 m. kovo 18 d. patvarkymo panaikinimą 2020 m. kovo 25 d. skunde iš esmės siejo su tuo, jog antrosios turto varžytynės negalėjo būti paskelbtos, nes pareiškėja buvo pateikusi skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo skundė turto įkainojimą, taip pat dėl to, jog Vyriausybė dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino kreipėsi į visas institucijas su prašymu atidėti skolų išieškojimus. Atskirajame skunde pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, savo argumentus iš esmės sieja su nustatyta netinkama turto verte, šalyje esančia ekonomine padėtimi dėl paskelbto karantino dėl COVID-19, teigdama, jog esant tokiai situacijai turtas negali būti parduodamas, nes būtų parduotas per pigiai.
32. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad tai, jog pareiškėja buvo pateikusi skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo ginčijo nustatytą turto rinkos vertę, buvo pagrindas antstolei nepriimti patvarkymo, kuriuo paskelbtos antrosios turto varžytynės. Pažymėtina, kad pats skundo padavimas savaime vykdymo veiksmų nestabdo (CPK 510 straipsnio 8 dalis). Tuo tarpu nenustatyta, kad pareiškėja, teikdama pirmąjį skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo ginčijo nustatytą turto rinkos vertę, būtų teismo prašiusi taikyti laikinąsias apsaugos priemones – vykdomosios bylos ar atskirųjų vykdymo veiksmų sustabdymą – ir jos būtų teismo pritaikytos (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta, kad būtų egzistavę privalomi vykdomosios bylos ar vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindai, numatyti CPK 626 straipsnyje, kuriems esant antstolė būtų privalėjusi stabdyti vykdymo veiksmus. Tokių pagrindų nenurodė ir pareiškėja (CPK 178 straipsnis).
33. Pažymėtina, kad CPK 627 straipsnis numato atvejus, kuomet antstolis turi teisę visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. Vienas tokių atveju nurodytas CPK 627 straipsnio 6 punkte – teismui išreikalavus vykdomąją bylą. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad šiuo atveju antstolė turėjo pasinaudoti šiuo pagrindu ir vykdymo veiksmus sustabdyti ar atidėti, tačiau pastebėtina, kad CPK 627 straipsnis numato antstoliui teisę pačiam nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo ar atidėjimo reikalingumo. Vykdomosios bylos išreikalavimas pats savaime nelemia, kad antstolis negalėtų toliau atlikti vykdymo veiksmų.
34. Nagrinėjamu atveju tai, kad pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo ginčijo turto rinkos vertę, o antstolė tęsė vykdymo veiksmus ir paskelbė antrąsias turto varžytynes, nesudaro pagrindo teigti, antstolė pažeidė proceso teisės normas ar viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Paminėtina ir tai, kad turto realizavimo iš varžytynių tvarka yra aiškiai reglamentuota CPK nuostatų, Sprendimų vykdymo instrukcijos. Šiuo atveju iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjos turtas iš pirmųjų varžytynių parduotas nebuvo, išieškotoja atsisakė perimti turtą, todėl antstolė, vadovaudamasi CPK 721 straipsnio 1 dalimi, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis, turėjo pareigą skelbti antrąsias turto varžytynes. Kadangi skelti antrąsias turto varžytynes kliūčių nebuvo (teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, antstolės savo iniciatyva taikyto vykdomosios bylos, vykdymo veiksmų sustabdymo, atidėjimo, taip pat nebuvo nuginčyta nustatyta turto rinkos vertė), antstolė pagrįstai priėmė patvarkymą, kuriuo buvo nuspręsta skelbti antrąsias turto varžytynes.
35. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodytas CPK 588 straipsnis, numatantis, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai, šiuo atveju vykdomosios bylos, atskirų vykdymo veiksmų sustabdymo, atidėjimo kontekste nėra aktualus, kadangi byloje nėra keliamas klausimas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pagrįstumo ir teisėtumo (CPK 651 straipsnis).
36. Pareiškėja taip pat nurodo argumentus, susijusius su turto rinkos verte, kad antrosios varžytynės negalėjo būti skelbiamos, nes nustatyta turto vertė neatitinka realios turto rinkos vertės. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjos teiginiais nesutinka dėl žemiau nurodytų motyvų.
37. Paminėtina, kad pareiškėja nustatytą turto rinkos vertę (183 000 Eur) skundė civilinėje byloje Nr. 2YT-11912-861/2020, kurioje teismas pareiškėjos skundą 2020 m. kovo 25 d. nutartimi atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėja nereiškė prieštaravimų dėl turto kainos, nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nustatyta turto kaina neatitinka rinkos kainos, todėl sprendė, jog nustatyta turto vertė teisinga. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2020 m. birželio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs į bylą pateiktus duomenis, pastebėjo, jog skolininkės turto vidutinė rinkos vertė, kuri nurodyta registruose, iš esmės turi tendenciją mažėti. Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė, nustatyta 2019 m. lapkričio 11 d. pagal nekilnojamojo turto registro išrašus, esmingai nesiskiria nuo tos turto vidutinės rinkos vertės, kuri 2016 m. buvo prieš nustatant individualią rinkos kainą 2017 m. sausio 27 d. ekspertize. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė aplinkybės, jog būtina turtą perkainoti. Pažymėjo, kad pareiškėjos argumentas, susijęs su laiko aspektu, t. y. kad nekilnojamojo turto rinkoje nuo 2017 m. įvyko pokyčių aptariamu atveju neįrodo būtinybės perkainoti turtą. Jokių kitų argumentų ar aplinkybių, jog turto kaina esmingai pasikeitusi ir turi būti perkainota pareiškėja nepateikė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Teismas konstatavo, kad nepateikta jokių duomenų ar pagrįstų argumentų, kurie galėtų kelti abejones dėl turto vertės kainos (183 000 Eur), kuri individualizuota 2017 m. sausio 27 d. ekspertizės akte ir nurodyta skundžiamame antstolės 2020 m. sausio 31 d. patvarkyme (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
38. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio mėn. pareiškėjai skundžiant turto rinkos vertę, nustatytą 2017 m. sausio 27 d. ekspertizės aktu, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad nustatyta turto rinkos vertė yra pagrįsta, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nagrinėdamas atskirąjį skundą iš esmės panašiu laikotarpiu neturi pagrindo teigti, kad turto rinkos vertė per kelis mėnesius galėtų būti pasikeitusi, todėl dėl pareiškėjos argumentų, kurie teismų jau buvo įvertinti, nebepasisako.
39. CPK 722 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos. Kadangi turtas 2017 m. sausio 27 d. ekspertizės aktu buvo įvertintas 183 000 Eur ir teismų konstatuota, jog tokia turto vertė yra pagrįsta (nutarties 37 punktas), turto pardavimo iš antrųjų varžytynių kaina atitinkamai pagrįstai nustatyta 109 800 Eur.
40. Pareiškėja, pasisakydama dėl turto rinkos vertės, papildomai nurodė, kad tarp jos ir UAB „Real Estate Advice“ 2018 m. spalio 30 d. buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartis Nr. 2018/10/30-1, kurioje pagal šalių susitarimą turto pardavimo kaina buvo nustatyta 190 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmos instancijos teismo pozicijai, pažymi, kad kaina, už kurią pardavėjai tikisi parduoti turtą, nėra reali nurodyto turto rinkos vertė. Šiuo atveju pareiškėjos subjektyvus įsitikinimas dėl turto vertės nėra pagrįstas objektyvumo kriterijumi ir nesuponuoja to, jog pareiškėjos nurodyta turto kaina atitinka realią turto rinkos vertę. Nors pareiškėja nurodė, kad turtu su esama kaina domėjosi pirkėjai, tačiau šie pareiškėjos teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Be to, kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, antrosios varžytynės, kuriose parduodamo turto kaina nustatyta 109 800 Eur, neįvyko, nes jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad parduodamas turtas už esamą kainą, kuri netgi 80 200 Eur mažesnė negu pareiškėjos nurodyta (190 000 Eur), nėra patrauklus potencialiems pirkėjams. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti nustatyta turto rinkos verte, pareiškėja nepateikė duomenų, kurie paneigtų nustatytą turto rinkos vertę, todėl antstolė pagrįstai paskelbė antrąsias turto varžytynes, turto pardavimo iš varžytynių kainą nustatydama šešiasdešimt procentų nuo 183 000 Eur turto rinkos vertės (CPK 722 straipsnio 1 dalis).
41. Pareiškėja, pasisakydama dėl pagrindo panaikinti antstolės 2020 m. kovo 18 d. patvarkymą dėl antrųjų varžytynių paskelbimo taip pat remiasi tuo, jog turtas negalėjo būti parduodamas šiuo laikotarpiu dėl šalyje paskelbto karantino dėl COVID-19. Pareiškėja teigia, kad šiuo laikotarpiu turtas būtų parduotas per pigiai, nes ekonominė situacija yra sudėtinga. Be to, Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ kreipėsi į visus išieškotojus su prašymu atidėti išieškojimus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjos teiginiais nesutinka.
42. Pažymėtina, kad pareiškėjos turto rinkos vertė nustatyta 2017 m. sausio 27 d. ekspertizės aktu, taigi šiuo atveju nustatytai turto rinkos vertei šalyje Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtas karantinas jokios įtakos neturėjo. Paminėtina, kad antrosios turto varžytynės vyko nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2020 m. balandžio 17 d. Nors varžytynių paskelbimas kelių dienų skirtumu sutapo su karantino paskelbimu šalyje (karantino režimo trukmė – 2020 m. kovo 16 d. – 2020 m. birželio 16 d.), tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima sutikti su pareiškėjos teiginiais, kad pareiškėjos turtas nenupirktas dėl paskelbto karantino, kad dėl to neatsirado potencialių pirkėjų. Paminėtina, kad turtas iš antrųjų varžytynių nebuvo parduotas nepaisant to, jog jo pardavimo kaina, palyginus su pirmosiomis varžytynėmis, kuriose turtas buvo parduodamas už 146 400 Eur, buvo sumažinta 36 600 Eur suma, t. y. iki 109 800 Eur. Šiuo atveju abejotina, kad paskelbtas karantinas (jo pirmasis mėnuo) iš esmės turėjo įtakos turto pardavimui. Taigi pareiškėjos išreikštas susirūpinimas, kad turtas karantino metu galėjo būti parduotas per pigiai visiškai nepagrįstas, nes turtas netgi su sumažinta kaina nesudomino jokių potencialių pirkėjų.
43. Pažymėtina ir tai, kad karantino laikotarpiu iš esmės buvo atidėtos tik tam tikros dalies skolų valstybei išieškojimas iš skolininkų darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų (pensijų, stipendijų ir kt.), mokestinės prievolės, tačiau išieškojimo tvarka iš visų skolų rūšies privatiems asmenims nesikeitė. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjos teiginiai, kad Vyriausybės nutarimu buvo atidėti išieškojimai, kuomet teisiniai santykiai susiklostę išimtinai tarp privačių asmenų. Pareiškėja turėjo galimybė kreiptis į išieškotoją, prašydama atidėti įsiskolinimo sumokėjimą ar taikyti kitas lengvatas, šiam sutikus ir pasirašius atitinkamą dokumentą, antstolė taip pat būtų turėjusi pagrindą stabdyti arba švelninti skolos išieškojimą, tačiau šiuo atveju pati antstolė tokių veiksmų savo iniciatyva imtis negalėjo. Kadangi karantino metu nenustatyta jokių ribojimų, nepriimta nutarimų, kuriais būtų drausta vykdyti išieškojimą kreditoriams – privatiems asmenims, konstatuotina, kad antstolė pagrįstai ir toliau vykdė išieškojimo veiksmus, paskelbdama antrąsias įkeisto turto varžytynes. Pagrindų, kuriems esant paskelbtos varžytynės turėjo būti atšauktos (CPK 703 straipsnis), nenustatyta, tokių pagrindų neįrodė ir pareiškėja (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylos baigties
44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo panaikinti antstolės 2020 m. kovo 18 d. patvarkymo, kuriuo paskelbtos antrosios įkeisto turto varžytynės, todėl pareiškėjos atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos M. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.