- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- 1-2355-1058/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53055-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- P. L.
- Nukentėjusysis
- T. V.
- Advokatai
- Viktoras Firsovas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2013 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis, paskiriant 10 mėn. laisvės apribojimo bausmę. 2013 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi (patikslinta 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi) laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę;
2) 2013 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant galutinę 18 parų arešto bausmę;
3) 2014 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 20 parų arešto bausmę;
4) 2014 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę 1 m. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant subendrintą 1 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmę;
5) 2014 m. lapkričio 26 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 186 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant subendrintą 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausmę;
Žemesnės instancijos teismas
6) 2014 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 20 parų arešto bausmę;
7) 2015 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, paskiriant subendrintą 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmę. 2015 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi (kuri patikslinta 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi) skirta bausme, paskiriant subendrintą 2 m. 4 mėn. 14 d. laisvės atėmimo bausmę;
8) 2018 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant galutinę 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 68 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 1 m. 6 mėn. naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, konfiskuota transporto priemonė – automobilis „Mitsubishi Carisma“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2019 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti paskirtos 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės;
9) 2020 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, paskiriant 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę; Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas 3 m. naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, bei turto konfiskavimas, išieškant 884 EUR kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą;
10) 2020 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, paskiriant galutinę 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę; Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 m. laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. L. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų. Jis, 2019 m. gruodžio 15 d. apie 14 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui su nukentėjusiuoju T. V., kumščiais sudavė ne mažiau dviejų smūgių nukentėjusiajam T. V. į galvos sritį, po ko vieną kartą dūrė peiliu jam į kairę koją, padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose bei durtinę-pjautinę žaizdą kairėje šlaunyje, t. y. sužalojimus, kurie, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. gruodžio 18 d. specialisto išvada Nr. G 4488/2019 (01) ir 2020 m. vasario 21 d. specialisto išvada Nr. 448/2020 (01), vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis P. L. teismo posėdyje parodė, kad išgėrinėjo pas T. Š., kai atvažiavo nukentėjusysis su dviem draugais. Kol jų nebuvo, viskas buvo gerai. Kol jie išgėrinėjo, T. V. kažkur vaikščiojo po kambarius. Norėjo T. duoti pinigų, kad nueitų į parduotuvę. Pinigus iš T. V. paėmė jo draugas ir kažkur išbėgo. Jis pradėjo T. V. klausti, kodėl be leidimo paėmė pinigus. Jis atsakė, kad neėmė. T. Š. matė, kad T. V. paėmė. Jis vėl jo paklausė, kodėl paėmė. T. buvo stipriai neblaivus, o jis (P. L.) tik išgėręs. T. V. pradėjo kelti konfliktą, nors jo prašė nerėkti, atiduoti pinigus ir viskas. T. V. teigė, kad neėmė ir trenkė kažkur į veidą, tada jis atsakė tuo pačiu. Viskas įvyko koridoriuje prie virtuvės, D. V. tuo metu nebuvo, jis buvo išbėgęs. Nežino, kodėl išbėgo, gal dėl to, kad paėmė pinigus, kuriuos jam nukentėjusysis davė. Trečiasis – O., girtas miegojo kitame kambaryje, sėdėdamas, įvykio net nematė. P. J. tuo metu irgi nebuvo, jis irgi ant kėdės miegojo. Buvo tik jis ir T. Š.. Kai nukentėjusysis trenkė, jam sudavė atgal, susimušė. T. V. trenkė kažkur į pakaušį, kumščiu. Jis buvo sudavęs vieną smūgį. Paskui vėl trenkė, praskėlė lūpą. Jis (P. L.) sudavė į pakaušį ir nustūmė nuo savęs. Nukentėjusysis krito koridoriuje, ten dar skalbimo mašina stovėjo ir dėžė su įrankiais. Tada T. V. atsistojo ir vėl priėjo. Jis (P. L.) suėmė už kaklo, bet nesmaugė, kaip teigė nukentėjusysis, ir vėl pastūmė. Kai tas įvykis įvyko, nepilnamečio liudytojo nebuvo, jis negalėjo matyti peilio rankoje. T. V. irgi nematė peilio, nes jo neturėjo ir net nematė. Paduoti niekieno neprašė. T. V. iškvietė pirmas policiją, pasakė, kad jį padūrė, bijojo gal, kad jis (P. L.) kvies dėl vagystės. Jis dažnai kelia kompanijose konfliktus, visur kur tik būna. Jis pripažįsta tik du smūgius ir tai, tik atsakė tuo pačiu, bet jokiu peiliu nedūrė. Galėjo susižaloti krisdamas. Kai pareigūnai kratą darė, jokio peilio nerado. Kai jie atvažiavo, jis ramiai sėdėjo prie stalo, nes žinojo, kad nukentėjusysis iškvietė policiją, specialiai nieko nedarė. Policija užėjo į butą, visus paguldė, elektrošokas ir viskas, net žodžio nepaklausė. Matė, kad nukentėjusysis kraujavo. Kai po kritimo jis atsistojo ir vėl artėjo, jį vėl pastūmė ir dar jam pasakė, kad ramintųsi ir taip jau kraujas bėga. Kur jis susižalojo, nežino. Kai T. išėjo iš buto, nežiūrėjo kur jis galėjo susižaloti. Atsisėdo virtuvėje ir pradėjo kalbėti su T. Š. apie įvykį. Nukentėjusysis nukrito po to, kai stovint tarp sienų, vienas prieš kitą, po smūgių jį nustūmė. T. V. krito, net atsisėdo krisdamas. Nepamena kaip tiksliai krito, tokių smulkmenų neįžiūrėjo, krito atbulas. Ikiteisminio tyrimo metu P. L. kaltu prisipažino iš dalies. Psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, galvos traumų neturėjo, neįrašytas į įskaitą dėl priklausomybės nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Dėl įtarimo esmės parodė, kad 2019 m. gruodžio 15 d. jis su savo sesers R. Š. sutuoktiniu T. Š. kartu nuvažiavo į svečius pas T. Š. draugą P., jo pavardės nežino, anksčiau yra matęs gal vieną sykį. Jie kartu su T. nuvažiavo pas P. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), šiame bute buvo pirmą sykį. Jiems nuvažiavus, P. bute buvo vienas. Jie trise išgėrė vieną butelį degtinės, bet nepilną. Netrukus T. Š. paskambino į mobiliojo ryšio telefoną, po to paaiškėjo, kad skambino jo pažįstamas, irgi T., ir T. Š. jam pasakė, kur šiuo metu randasi. Po kažkiek laiko pas P. atvažiavo dar trise, vienas iš jų T., dėl kurio sumušimo yra įtariamas, jis jį iš matymo pažįsta, anksčiau su juo bendravo, ir su juo kartu buvo dar du vaikinai, kurių jis nepažįsta, jie savo vardų nesakė, vienas iš jų šviesių plaukų, apie 180 cm, o kitas tamsiaplaukis, žemesnio ūgio, daugiau jokių požymių negali nurodyti. Jie atsivežė dar vieną butelį degtinės, kurį jie taip pat išgėrė. Išgertuvės vyko virtuvėje, jie užtruko tame bute apie kelias valandas, jokių konfliktų tarp jų neįvyko. Jo striukė, kurią vilkėjo, buvo pakabinta ant pakabos koridoriuje, šalia virtuvės ir iš virtuvės matėsi ta vieta, kur buvo jo striukė. Sėdėdamas virtuvėje pamatė, kad tas T., kuris atvažiavo vėliau kartu su savo draugais, iš jo striukės dešinės išorinės kišenės paėmė 20 EUR kupiūrą ir jo pinigus padavė savo draugui, tam, kuris tamsiaplaukis. Po ko tas draugas su jo pinigais pasišalino iš buto, jis nespėjo jo sustabdyti ir pasiaiškinti. Tada jis priėjo prie T., kuris pavogė jo pinigus, ir paklausė, dėl ko jis pavogė jo pinigus. Šis pradėjo teisintis, kad nevogė, tada T. Š. pasakė, kad jis irgi matė, kaip T. pavogė iš jo striukės kišenės pinigus. Tarp jų (jo ir T., kuris pavogė jo pinigus) kilo žodinis konfliktas, po to T. sudavė jam smūgį kumščiu į veidą, jis T. taip pat sudavė smūgį kumščiu į veidą. Po to T. sudavė dar vieną smūgį kumščiu į veidą (į lūpą), jis atsakė irgi smūgiu į veidą, stūmė T. nuo savęs, T. buvo nukritęs ant grindų koridoriuje, po to vėl jį puolė, o jis ranka T. sugriebė už kaklo. Jokiu peiliu ar kitų daiktu jis T. nedūrė, jokių aštrių daiktų su savimi neturėjo (t. 1, b. l. 101). Papildomos apklausos metu P. L. su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą nesutiko, kaltu neprisipažino visiškai. Davė analogiškus parodymus kaip ir pirmosios apklausos metu. Papildomai parodė, kad koridoriuje, kuriame vyko įvykis, stovėjo dvi didelės dėžės su įvairiais įrankiais. Dėžės buvo atidarytos, nepridengtos. T., kai nugriuvo, krito tiesiai ant tų dėžių, galimai susižalojo būtent tuo metu. Jokiu peiliu ar kitu daiktu jis jam nedūrė, jokių aštrių daiktų su savimi neturėjo (t. 1, b. l. 118-119).
Nukentėjusysis T. V. teisme parodė, kad tai buvo 2019 m. gruodžio 15 d., sekmadienis. Susitiko su D. V. (D. V.), vaikščiojo lauke, po kokios valandos paskambino T., pasiūlė atvažiuoti. Jie su D. atvažiavo pas juos taksi. Iki tol jau buvo pavartoję alkoholio. Užėjo pas buto savininką, ten buvo P., P. ir T. Pažinojo visus tris. Pasėdėjo virtuvėje, alkoholio nevartojo, prabuvo apie pusvalandį. Ar vartojo iki jiems ateinant – nežino, bet matėsi, kad kaltinamasis buvo išgėręs. P. paprašė alkoholio nupirkti, pasakė, kad duos pinigų. Jis sutiko. Po kurio laiko P. priėjo ir pradėjo klausti „kur pinigai?“, atsakė – „kokie?“, jis – „kuriuos daviau“. Jis nematė tų pinigų, apie kuriuos ėjo kalba. Staigiai pribėgo ir dar jam sėdint virtuvėje pradėjo smūgiuoti kumščiais. Kaltinamasis sudavė du kartus kumščiais į viršugalvį. Kai kaltinamasis smūgiavo, jis sėdėdamas gynėsi slėpdamasis nuo smūgių, pats nesimušė. Dėl kaltinamojo smūgių į pakaušį nieko nejuto, skausmo nebuvo. Paskui atsistojo ir nuėjo į koridorių. Tada būnant tarp virtuvės ir koridoriaus sienų kaltinamasis trynėsi, priėjęs bandė kažką daryti ir pajuto karštį kojoje. P. būnant koridoriuje dūrė peiliu. Pamatė, kad koja kraujuota. Nugriuvęs nebuvo. Peilio akivaizdžiai nematė, bet nemano, kad pats susižalojo. Koridoriuje jokių daiktų, statybinių įrankių ar kitokių aštrių daiktų, į kuriuos galėjo susižaloti, nebuvo. Už jo buvo virtuvė, o priešais – už gerų dviejų žingsnių veidrodis, spinta. Mano, kad sužalojo peiliu, nes kai smūgiavo, paprašė paduoti jam peilį. Kas padavė peilį, nematė. Koridoriuje smūgių nebuvo suduota, tik su peiliu durta. Jis (T. V.) norėjo išeiti, bet buto savininkas prie durų stovėjo ir neišleisdavo. Stovėjo taip koridoriuje gal 15 min., paskui paskambino tėvams, pasakė, kad padūrė ir tėvai atvažiavo. Kai tėvai atvažiavo, tada atidarė duris ir viskas. Per tą laiką iš buto niekas neišėjo. Jis iki tėvų atvažiavimo visą laiką buvo koridoriuje, į vonios kambarį nebuvo nuėjęs. Kol P. smūgiavo, visi kiti (T., P. ir D.) buvo šalia, bet kai padūrė, D. išbėgo į lauką. Bute dar buvo O. M. (O. M.), bet jis buvo visiškai girtas, pabuvo trumpai ir išėjo. Iki įvykio jis jau buvo išėjęs. Policiją iškvietė D. V.. Jam D. V. jau po visko sakė, kad matė peilį ar matė kaip dūrė, nežino. Dar prie greitosios pagalbos D. kažką kalbėjo apie peilį, bet jis (T. V.) nelabai ką suvokė. Motina su D. kalbėjo, ką jis jai sakė, nežino. Atvykus į butą peilio nematė, virtuvėje kaip ir buvo peilis, pas visus būna, bet akivaizdžiai jo nematė. Ikiteisminio tyrimo metu T. V. parodė, kad 2019 m. gruodžio 15 d. apie 16.30 val., jis kartu su savo dviem draugais D. V. ir O. M. (O. M.) taksi atvažiavo pas pažįstamus adresu (duomenys neskelbtini). Bute buvo jo pažįstami T. Š., P., jam apie (duomenys neskelbtini) metai, matė jį tik kelis kartus, ir P., jam apie (duomenys neskelbtini) metų. Jiems atvykus, jie visi kartu pabendravo, visi buvo virtuvėje. Bendraujant P., kuriam apie (duomenys neskelbtini) metai, pradėjo kabinėtis prie O. M. ir trenkė jam kelis kartus per veidą. Tuomet O. supyko ir kartu su D. išėjo iš buto. Kai O. išėjo, minėtas P. pradėjo kabinėtis prie jo ir, jam stovint koridoriuje, kumščiais trenkė 2-3 kartus per veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Kai P. jam trenkė, pradėjo jo klausti kur jo pinigai, nes jis pasigedo savo 20 eurų. Jis pinigų iš P. neėmė. P. priėjo prie jo arčiau, prisiglaudė ir jis kairės kojos šlaunyje pajuto stiprų deginimą, jam labai skaudėjo, pažiūrėjęs į koją pamatė, kad jo koja kraujuoja. Jis pasakė P., kad pas jį bėga kraujas ir pradėjo šaukti, kad jį papjovė. Jis norėjo išeiti iš buto, tačiau P., kuriam yra apie (duomenys neskelbtini) metu, jis, kiek žino, yra buto savininkas, neleido jam išeiti, laikė jį už peties. Taip pat prie jo priėjo T. ir įkalbinėjo, kad jis niekam nepasakotų. Su kuo P. jam įdūrė į koją, nematė. Toliau jis stovėjo prie buto išėjimo, o jie visi trys nuėjo į virtuvę. Tuo metu jis paskambino savo mamai A. V. ir pasakė, kad jį papjovė, nurodė jai adresą. Maždaug už 10 minčių į vietą atvažiavo jo tėvai ir beldėsi į duris, mama šaukė, kad atidarytų duris arba iškvies policiją. Kažkas iš bute minėtų asmenų atidarė duris, kas iš jų, jis nematė. Atidarius buto duris, jo mama pamatė, kad jam kraujuoja koja, jis su ja išėjo iš buto ir nusileido į apačią, apačioje lauke buvo jo draugas D., kuris girdėjo kaip jis šaukė, kad jį papjovė, todėl jis, būdamas lauke, iškvietė policijos pareigūnus. Jiems nusileidus į apačią, maždaug už 1 minutės privažiavo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai nubėgo į butą ir sulaikė P., P. ir T. Jam stovint lauke atvyko greitoji medicininė pagalba ir išvežė jį į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo nustatyta paviršiaus durtinė kairės kojos žaizda 2x1x4 cm, kurią ligoninėje jam užsiuvo ir paleido gydytis namuose. Įvykio metu jį mušė ir padūrė tik P., kuriam yra apie (duomenys neskelbtini) metai. Kelnes, su kuriomis tuo metu buvo kai jį padūrė, gali pateikti. Dėl šio įvykio jam padaryta fizinė ir moralinė žala (t. 1, b. l. 40). 2020 m. birželio 17 d. papildomos apklausos metu T. V. papildė anksčiau duotus parodymus, nurodydamas, kad 2019 m. gruodžio 15 d. jam paskambino pažįstamas T. Š. ir pakvietė atvažiuoti į butą pas kitą jo taip pat pažįstamą P. J. (P. J.), kuris gyvena (duomenys neskelbtini). T. pasakė, kad jie pasėdės, pašnekės, išgers. Pas P. J. jis nuvyko su savo draugu D. V. ir pažįstamu O. M., su juo bendrauja mažiau, nei su D. V.. Jiems atvažiavus pas P. J., jo bute buvo jo minėtas T. Š. ir dar jam prieš tai kelis kartus matytas P., šiuo metu žino, kad jo pavardė L. Visus šiuos asmenis jis anksčiau kelis kartus yra matęs, nuolatinių kontaktų nepalaiko, bet susitikus pasišneka. Jiems atvykus pas P. J. į butą, iš pradžių viskas buvo ramu, bet po to dėl jam nežinomų priežasčių T. Š. ir P. L. pradėjo kabinėtis prie O. M., tarp jų kilo konfliktas, kurio metu T. Š. ir P. L. sudavė O. M. į veidą kumščiais. Smūgių buvo gal du. O. M. jų nemušė, nes buvo girtas, jis jau girtas atvažiavo pas P. J.. Po to P. L. pradėjo kabinėtis prie jo dėl to, kad pasigedo savo pinigų ir pradėjo reikšti jam pretenzijas, neva, jis juos pavogė. Iš pradžių P. L. jam sudavė ne mažiau 2-jų kartų kumščiu į veidą, tai buvo virtuvėje. Po to P. L. priėjo prie jo labai arti, prisispaudė prie jo ir tuo metu jis pajuto stiprų deginimą, skausmą kairės kojos šlaunyje. Pasižiūrėjęs į koją, pamatė, kad ji kraujuoja. Tada jis suprato, kad jį sužalojo peiliu P. L., prisiglausdamas prie jo, jo rankose peilio nematė, tik po jo prisispaudimo suprato, kad sužalotas. Tai vyko bute tarp virtuvės ir koridoriaus, O. M. tuo metu jau buvo išėjęs ir to momento, kai jam dūrė peiliu P. L., nematė. D. V. taip pat buvo išbėgęs iš buto, nes tik dar prasidėjus konfliktui jis išbėgo į lauką ir skambino jo tėvams. Jis taip pat po įvykio skambino savo mamai ir jo tėvai buvo atvažiavę į butą pas P. J.. Dar kartą nori pabrėžti, kad jį sužalojo P. L., kuris jam sudavė smūgius kumščiu į veidą bei sužalojo koją. Jis po įvykio taip ir nematė, kokiu įrankiu šis jį sužalojo. Nei P. J., nei T. Š. prieš jį jokio smurto nenaudojo ir jiems jokių pretenzijų jis neturi. Po šio įvykio jis buvo pristatytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, o suteikus med. pagalbą, jį išleistas namo, taip pat gydėsi ambulatoriškai (duomenys neskelbtini) poliklinikoje (t. 1, b. l. 43).
Liudytojas D. V. teisme parodė, kad susitiko su T. V., buvo lauke, paskui paskambino T., norėjo susitikti. Jie atvyko, viskas buvo ramu. Visi buvo virtuvėje, T. kartą buvo nuėjęs į kitą kambarį su motina pasikalbėti, grįžo ir viskas. Bute buvo P., kitas T., savininkas, jis ir T. Jiems atvažiavus niekas nekonfliktavo, alkoholio nevartojo, tačiau buvusieji jau buvo išgėrę. Kažkas pasakė, nepamena kas, kad reikia eiti į parduotuvę, kažką nusipirkti. P. ištraukė 20 eurų, kiek pamena, ir jeigu neklysta, padėjo atgal arba padėjo ant stalo, bet paskui tą stalą apvertė. Kur galėjo dingti pinigai – nežino. T. tuo metu buvo virtuvėje. Kad kažkas būtų paėmęs pinigus, nematė. Jis nematė, kad T. būtų iš P. paėmęs kokius nors asmeninius daiktus. Paskui P. kilo mintis, kad T. pavogė. Pradėjo iš pradžių mušti T., paskui paėmė peilį ir viskas, jis (D. V.) pabėgo. Jeigu neklysta, muštynės kilo dėl pinigų, kurie dingo. T. sėdėjo ant kėdės ir P. pradėjo jam rankomis per galvą daužyti. Porą kartų pataikė ir viskas. Į kurią dar vietą smūgiavo, nepamena. Iš pradžių viskas vyko virtuvėje, o po to, koridoriuje, išeinant iš virtuvės į prieškambarį. Tada jis su draugu O. pabėgo į lauką ir pradėjo motinai skambinti, pasakė, kad T. muša. O. tuo metu nuėjo namo. Skambino ir policijai, greitajai. Paskui, kiek pamena, paskambino T., jis pasakė, kad jį papjovė. Vėl paskambino jo motinai ir pasakė. Ji pasakė, kad jau važiuoja. Su motina nuėjo į namą, paėmė T. ir išėjo į lauką. Tada atvažiavo policija. Kaip suprato, papjovė į koją, nes matė kruviną koją. Nemano, kad pats susižalojo. Matė virtuvėje pas P. peilį rankoje. Iš kur P. peilį paėmė, neprisimena. Jis pradėjo virtuvėje šūkauti „duokite peilį“, paskui pamatė pas jį rankoje peilį. Sunku prisiminti, kaip atrodė peilis, lygtai su juoda rankena, nedidelis, virtuvinis, apie 20 cm. Lygtai girdėjo, kaip P. prašė paduoti jam peilį, kas padavė peilį, nematė. Nepamena, ar kas buvo ant žemės parkritęs, ar koridoriuje buvo įrankių dėžė. Gal nieko nebuvo. O. buvo išgėręs, jo nebuvo virtuvėje, kai mušė T. V.. Jis tuo metu kažkur miegojo. Su T. kitą dieną buvo susitikę, jis sakė, kad jį virtuvėje P. daužė. Pasakė jam, kad šitą matė. Paklausė, kas buvo kai pabėgo, jis pasakė, kad norėjo išeiti, bet jo neišleisdavo, dūrė su peiliu ir viskas. Dėl pasekmių T. V. vėliau sakė, kad ne taip pastačius koją jam skaudėjo. Ikiteisminio tyrimo metu D. V. parodė, kad galimai 2019 m. žiemą, apie 15 val. susitiko su savo draugu T. V.. Pabendravo. Po to atėjo dar jų bendras pažįstamas O. M.. Jie trise kažkiek laiko pabendravo, po to T. V. paskambino T. Š. ir T. V. pasakė, kad juos pakvietė į svečius. Jie su T. V. ir O. M. nuvyko į butą, kurio adreso negali nurodyti. Važiavo taksi. Jiems atvykus, bute buvo jam pažįstamas T. Š., P., kurio pavardės nežino, ir buto savininkas P. T. Š., P. ir P. jis iš matymo pažįsta, anksčiau juos buvo matęs, bet santykių nepalaiko. Jiems atvykus į butą, P., P. ir T. Š. buvo neblaivūs, jis tai suprato iš jų elgesio, bet, jiems atvykus, alkoholinių gėrimų jau nebuvo. Jie visi bendravo, iš pradžių konflikto neįvyko. Visi sėdėjo virtuvėje. Po to P. išsitraukė pinigus, berods 20 EUR kupiūrą, padėjo juos ant stalo ir pasakė T. V. nueiti į parduotuvę. Pats T. tuo metu kalbėjosi mobiliuoju telefonu ir buvo išėjęs iš virtuvės, kurioje jie visi sėdėjo. Po to T. sugrįžo į virtuvę ir P. jo paklausė, kur pinigai. T. atsakė, kad nežino. P. pradėjo su juo konfliktuoti, priekaištavo, kad T. pavogė pinigus. Jis mėgino nuraminti P. Jis nežino, kokiomis aplinkybėmis dingo pinigai, gal stalas buvo apvirtęs ir jie nukrito, negali pasakyti. P., konfliktuodamas su T., sudavė jam ne mažiau 2-jų smūgių kumščiais į galvą. Po to P. paklausė, kur peilis, pradėjo ieškoti peilio. Jis suprato, kad T. ketina sužaloti ir po to jis su O. M. išbėgo iš buto. Jis skambino T. V. mamai, kad jie atvažiuotų pasiimti T. Būnant lauke ir skambinant T. mamai, jis negirdėjo jokių riksmų. Paskambinus T. mamai, jis dar buvo nubėgęs į laiptinę, norėjo paklausti kaimynų, koks čia yra adresas, kad iškviesti policiją. Atvažiavus T. tėvams, jie kartu vėl atėjo į butą ir T. jau buvo sužalotas, kraujavo. T. jam po to dar pasakojo, kad jis pats norėjo išeiti iš buto, bet jo neišleido. Jis nematė to momento, kai T. buvo sužalotas ir peilio irgi nematė (t. 1, b. l. 86, 89).
Liudytojas P. J. teismo posėdyje parodė, kad jam paskambino draugas T. Š., paklausė ar gali užeiti į svečius, atrodo buvo išeiginės. Jis buvo su draugu P., dviese atėjo. Po jo atėjo dar T. ir jo draugas, vardo neatsimena. Visi sėdėjo, išgėrinėjo, buvo kaip ir viskas gerai. Paskui kilo konfliktas dėl 20 eurų. Lyg tai T. nuėjo į parduotuvę ir neatnešė grąžos. Tas T. draugas išėjo, pamatęs, kad konfliktas negeras, T. liko. Jis (P. J.) nuėjo į kambarį pareguliuoti muziką, grįžęs pamatė, kad T. nukentėjo. Jam atėjus, T. stovėjo. Sakė kažkas negerai su koja. Jo džinsai net buvo šlapi nuo kraujo. Liepė nuleisti džinsus, pamatė durtinę žaizdą. Vaistinėlėje rado tik elastinio binto, perrišo koją ir pasakė, kad geriau eitų namo. Vaistinėlę laiko antrame kambaryje, stalčiuje. T. išėjo, o jie liko toliau gerti. Po pusvalandžio atvažiavo policija, visus paguldė ant grindų, net nieko neaiškino. Kai muziką reguliavo, girdėjo, kad už sienos buvo kažkoks judesys, girdėjo garsus, panašius į balaganą, muštynes, bet muštynių pats nematė. Nukentėjusiojo nukritusio taip pat nematė. Pas P. peilio nematė. Jis peilių ant stalo nelaiko, visada jie būna spintelėje. Taip buvo ir tą dieną. Niekas jo neprašė paduoti peilį. Neįsivaizduoja, kaip T. galėjo susižaloti, jis sakė, kad P. jį sužalojo. Peilio nematė. Koridoriuje buvo įrankių dėžė su įrankiais. Jis yra santechnikas, tai įrankių turi. Buvo skaptukas ir atsuktuvai nedidelėje įrankių dėžėje, bet jie buvo gražiai sudėti, stačių nebuvo. Nematė, kad po įvykio įrankiai būtų kruvini. Parodžius byloje esančią virtuvėje ant stalo gulinčių dviejų peilių nuotrauką, negalėjo paaiškinti, kokie tai peiliai. Ikiteisminio tyrimo metu P. J. parodė, kad 2019 m. gruodžio 15 d. antroje dienos pusėje, galėjo būti apie 17 val., pas jį į svečius atvyko jo draugai T. Š. ir P. L.. Jie kartu gėrė degtinę. Po to jam paskambino dar vienas jo draugas, irgi T., bet jo pavardės nepamena, ir netrukus jis taip pat atvažiavo pas jį į butą, kuriame jis šiuo metu gyvena su savo sugyventine, kurios tą vakarą namuose nebuvo. T., kurio pavardės nepamena, atvažiavo su dviem jaunuoliais, kurių jis nepažįsta visai ir jie tęsė išgertuves. Du jam anksčiau nepažįstami jaunuoliai po kažkiek laiko išvažiavo, o jie vėl liko keturiese. T., kurio pavardės nežino, buvo žadėjęs eiti į parduotuvę ir P. L. davė jam 20 EUR apsipirkti. Jis asmeniškai nematė kaip L. davė tam T. pinigus, bet matė T. Š.. Tačiau T. iki parduotuvės nenuėjo, nes P. L. pradėjo sakyti, kad T. iš jo pinigus pavogė. Jis girdėjo, kad jie barėsi, lygtai buvo garsai, panašūs į smūgių sudavimą. Jie tuo metu buvo koridoriuje, o jis į koridorių išėjęs nebuvo ir smūgių nematė. Paskui jis visgi išėjo į koridorių ir pamatė, kad pas T. kruvini džinsai. Jis pasakė jam, kad jo koja kruvina ir sakė, kad reikia pažiūrėti, kas ten yra. Jis nusivilko džinsus ir jo kojos šlaunyje, užpakalinėje dalyje, tik nepamena, kuri koja, buvo žaizdelė. Jis jam elastiniu bintu sutvarstė koją ir pasakė, kad reikia ne elastinio, bet paprasto tvarsčio. Tuomet jis išėjo namo, o po to atvyko policijos pareigūnai. Du jaunuoliai, kurie buvo atvažiavę kartu su T., iki to laiko jau buvo išvažiavę, jis jų duomenų nežino. Be šio incidento daugiau jokių konfliktų neįvyko. (t. 1, b. l. 69).
Liudytojas T. Š. teismo posėdyje parodė, kad viskas įvyko dėl 20 eurų, kuriuos T. pavogė. Susitiko su P., buvo mieste, paskui pas P. nuvažiavo, išgėrė gal vieną butelį brendžio ar degtinės, nepamena. Paskui atvažiavo T., atrodo, vienas ar su D. Sėdėjo. Paskui T. pavogė iš P. pinigus. Kiek pamena, T. turėjo nueiti į parduotuvę alkoholio nupirkti, tarėsi P. su T. Pas P. dingo 20 eurų. Pats matė, kad pas jį buvo pinigų, bet nematė, kaip paėmė. Kad pas T. pinigai buvo rankoje matė, čia viskas virtuvėje buvo. Pinigai tikrai ne T. buvo, nes jis neturėjo. Tikrai matė pas jį pinigus rankoje, paskui P. pradėjo sakyti „kur mano pinigai“, T. jam trenkė, jie pasistumdė koridoriuje ir tiek. Smūgio nebuvo. Stovėjo jie vienas prieš kitą, T. pirmas trenkė P., gal P. atgal trenkė, atstūmė nuo savęs ir T. nugriuvo. Tuo metu jis (T. Š.) buvo virtuvėje, kartu su juo nieko nebuvo. P., atrodo, buvo kambaryje. Prieš tai buvo D., po to jis išėjo. Jokio peilio jis nematė. Negirdėjo, kad P. prašytų jam paduoti peilį. Pas P. koridoriuje ties virtuve stovėjo įrankių dėžės su krūva instrumentų. Gal kur užsigavo. Negali pasakyti, ar matė ant įrankių kraujo pėdsakus. P. T. su bintu koją perrišo. T. sakė, kad su peiliu padūrė, bet jis nematė jokio peilio. Kai T. nugriuvo, D. bute jau nebebuvo. Nežino, kodėl išėjo. Po to vėl atsirado, kai atvažiavo T. mama ir visi. Kaip T. susižalojo nematė. Matė kraują. P. surado elastinį bintą, nes kito neturėjo, ir perrišo jam koją. Niekas T. nelaikė bute. Negali pasakyti, ar virtuvėje matė peilį, nematė. Su O. M. nebuvo jokio konflikto, atrodo, jo tą dieną net nebuvo. Policija atvyko, kai T. jau nebuvo, jis pats išėjo. Negali pasakyti, kiek tuo metu buvo išgėręs. Gėrė ryte ir kai pas P. atvažiavo. Ikiteisminio tyrimo metu T. Š. parodė, kad 2019 m. gruodžio 15 d. po pietų jie su P. L., kuris yra jo žmonos brolis, nuvažiavo pas jų draugą P. J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jie pas P. gėrė degtinę, išgėrė nemažai. Vėliau pas P. atėjo jų bendras pažįstamas T. V. ir kartu su juo buvo dar vienas vaikinas O. Toliau jie tęsė išgertuves. T. V. ruošėsi eiti į parduotuvę ir paėmė pas P. L. 20 EUR apsipirkti. Jis nežino, ar jis paėmė pas L. pinigus savavališkai, ar su L. žinia. Tačiau T. iki parduotuvės nenuėjo, pasakė, kad pinigų neturi. Tuomet tarp jo ir P. L. prasidėjo konfliktas ir muštynės. Tai buvo koridoriuje. Muštynių metu T. V. nugriuvo ir susižalojo koją. P. bute, koridoriuje, kur jis mušėsi, yra spinta su įvairiais įrankiais, tad jis galėjo susižaloti nugriuvęs ant kokio nors įrankio. Ant T. V. kojos atsiradusią žaizdą padėjo sutvarstyti P. ir po to T. išėjo iš P. buto. Kas iš jų, ar P. L., ar T. V. pradėjo smūgiuoti vienas kitam, jis nematė, bet mušėsi jie abu. O. tuo metu jau irgi buvo išėjęs. Be šio konflikto dėl pinigų, daugiau jokių ginčų ar konfliktinių situacijų nebuvo (t. 1, b. l. 73).
Liudytoja A. V. teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. gruodžio 15 d. jai paskambino sūnus, prašydamas atvažiuoti. Sakė, kad P. jį padūrė, kad laukia pas P. Bevažiuojant paskambino D., prašė greičiau atvažiuoti. Atvykus, ji pirma užėjo į butą. Atidarius duris, atsirado P., prieškambaryje pabalęs sėdėjo sūnus, o prie jo su kumščiais, kaip grasindamas, stovėjo Š. ir netoliese P. Sūnus atsikėlė, pasakė, kad jam silpna. Greitai išėjo į lauką. Paskui atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Su policija užėjo į butą. Ji koja parodė, kas dūrė. P. pažinojo, buvo draugų gimtadienyje susitikę. Jai sūnus pasakė, kad dūrė P., ji pati nieko nematė. Būnant lauke T. pasakė, kad viskas dėl 20 eurų. Šalia stovėjo pareigūnė, kuri iš karto sūnaus kišenes apieškojo ir nieko nerado. Paskui atvažiavo greitoji pagalba ir jie išvažiavo į ligoninę. Sūnus sakė, kad dūrė kaip ir su peiliu, koja buvo užsiūta. Tada buvo šoke, pati nieko neklausinėjo, bet kai vėliau paklausė, kaip dūrė, tai sūnus pasakė, kad priėjo, norėjo į šoną durti, sūnus išsisuko, o paskui pajautė karštį kojoje ir pamatė kruviną koją. Be dūrio peiliu sūnus daugiau niekuo nesiskundė. Buvo mėlynės, atrodo, po akim, iššoko guzai ant galvos. Kartu važiavo ekspertizę daryti. Paskui sakė, kad jam galva skauda. D. vėliau taip pat pasakė, kad su peiliu buvo durta, buvo pas sūnų atėjęs, kai jis buvo „nedarbingume“. D. juos pasitiko lauke, pasakė, kad išsigando ir išbėgo, o T. laiko ir neišleidžia iš buto. Sūnaus ji klausė, ar nebuvo parkritęs, sakė, kad buvo parkritęs koridoriuje. Nepastebėjo, ar jis buvo girtas. Akivaizdžiai to nesimatė. P. ir kiti matėsi, kad buvo išgėrę, maivėsi dar. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. parodė, kad 2019 m. gruodžio 15 d. dienos metu jos sūnus T. V. kažkur išėjo. Pasakė, kad greit grįš. Kur nuėjo, nepasakė, o ji ir nepaklausė. Už kelių valandų, buvo apie 16.40 val., ji paskambino sūnui paklausti, kur jis yra, nes buvo pagaminusi pietus. Tačiau sūnus atsiliepė ir pasakė, kad yra sužalotas. Ji pradėjo klausinėti, kas įvyko. Jis pasakė, kad yra pas savo pažįstamą P. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ji žinojo, kur tai yra, nes anksčiau jos sūnus prašė jį paimti iš to paties buto, ji žinojo, kad jis pažįsta to buto savininką P. Ji su vyru nuvažiavo iki to namo. Prie laiptinės ji pamatė sūnaus draugą D., kuris laukė prie laiptinės ir pasakė, kad T. yra sužalotas. Jie užėjo į namo laiptinę, kuri buvo atidaryta, be kodinės spynos. Jie nuėjo greitai prie buto. Paties buto durys buvo užtrenktos, bet neužrakintos. Jie įėjo, prie buto durų (iš vidaus) stovėjo P. (buto šeimininkas), jos sūnus T. sėdėjo atsitūpęs, atsirėmęs prie sienos prieškambaryje, o prie jo stovėjo T. Š., kuris buvo sugniaužęs kumščius ir kažką jam aiškino, t. y. T. Š. jos sūnui kažką kalbėjo. Ji pradėjo klausti, kad atsitiko, o jie, t. y. T. Š. su P., lyg ir pasimetė, sakė, kad nieko neatsitiko. Ji matė, kad jos sūnaus T. džinsinės kelnės buvo permirktos krauju ir jis laikėsi už kairės kojos. Dar bute buvo P., kuris ir sužalojo jos sūnų. Sūnaus draugas D. iš savo telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir perdavė jai savo telefoną kalbėti ir ji paprašė, kad atvyktų policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 77).
Liudytojas V. C. (V. C.) teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. gruodį dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini). Atliko buto apžiūrą (duomenys neskelbtini). Jis įvykio vietoje dirba su objektais, ne su žmonėmis. Su jais praktiškai nebendrauja. Kai atvyko, vietoje jau buvo tyrėjas ir pareigūnai. Pamena, kad buvo rasti ant sienų pėdsakai, panašūs į kraujo. Kraujas buvo visur, koridoriuje, virtuvėje, peiliai virtuvėje gulėjo. Nežino, kas rado peilius. Jam atvykus peiliai buvo virtuvėje ant stalo. Juos užfiksavo, kaip rado. Dar rado šiukšliadėžėje stiklines su krauju. Neprisimena, ar koridoriuje buvo kokia nors įrankių dėžė. Kraujo pėdsakai buvo visur, ant sienų prieš tualetą, pagrinde virtuvėje, ten toks praėjimas į virtuvę, ten ant sienų ir virtuvėje. Daugiausiai ant sienų buvo kraujo pėdsakų, panašus kaip nuo rankų. Peiliai buvo apžiūrimi kaip nusikaltimo įrankis. Jeigu buvo kūno sužalojimas, tai ieškoma daiktų, su kuriais buvo padaryti sužalojimai. Peilis buvo preliminariai laikomas nusikaltimo įrankiu. Tai pasakė kažkuris iš pareigūnų. Buvo visas butas apžiūrimas dėl kūno sužalojimo, ieškomi pagrinde peiliai. Peilių ieškojo tik bute, po langais neieškojo. Nepasakys, ar buto langai buvo atidaryti. Jeigu apžiūros protokole nėra buto savininko parašo, vadinasi, jo nebuvo apžiūros metu. Objekto mazginė nuotrauka yra priartinimas prie objekto, arčiau, o situacinė – toliau nuo objekto. Fotografuojama taip, kaip rasta.
Liudytojas V. Ž. teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. dirbo patrulių rinktinėje vyr. patruliu. Maždaug atsimena 2019 m. gruodžio 15 d. buto apžiūrą. Gavo iškvietimą, kad lyg tai yra sužalotas žmogus peiliu. Atvažiavo į įvykio vietą, lauke stovėjo grupė žmonių, tarp jų viena moteris ir lyg nukentėjusysis. Kai paklausėme - kas nutiko, lygtai, moteris pasakė, kad vyras sužalotas peiliu. Sužalojo trys vyrai, kurie nubėgo į laiptinę, (duomenys neskelbtini) aukštą iš kairės esantį butą. Jie (pareigūnai) nubėgo į tą butą, duris atidarė vyras, nepamena nei kaip atrodė, nei kas jis buvo. Įėjo į butą, virtuvėje buvo dar du asmenys. Sulaikė visus tris. Tada atėjo moteris, kuri buvo lauke ir nurodė kuris iš jų padarė sužalojimą. Neatsimena, kaip vyko buto apžiūra. Ieškojo peilio ir jį rado, bet nepamena kur. Jie buvo pirmieji į butą įėję pareigūnai. Niekada neliečia rastų daiktų, laukia ekspertų. Nepamena, ar koridoriuje buvo įrankių dėžė. Su nukentėjusiuoju nešnekėjo, jis liko lauke. Kiek pamena, sulaikytieji taip pat nieko nesakė.
Liudytojas E. K. teismo posėdyje parodė, kad yra Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės vyr. patrulis. 2019 m. gruodžio 15 d. įvykį kažkiek atsimena. Pamena, kad vyras buvo sužalotas peiliu. Jam kraujavo koja. Buvo ir moteris, kuri nurodė, kad bute (duomenys neskelbtini) aukšte yra sužaloję asmenys. Bute buvo 3 piliečiai, visi buvo sulaikyti. Matėsi daug kraujo ant sienų. Paklausius kur peilis, su kuriuo padūrė, nesakė. Tada kitas ekipažas buvo iškviestas, jie buvo išvežti. Tas ekipažas į butą net nėjo. Jie (pareigūnai) liko laukti NRS. Jie apžiūrėjo butą. Pamena, kad peilius kažkur akivaizdžiai matė, bet nepamena, kur. Jų nelietė. Nežino, gal NRS padėjo ant stalo. Nepasakys, ar ant peilių matė kokių nors žymių.
Teismo ekspertas J. Plenta teismui paaiškino, kad sužalojimo mechanizmas durtinis- pjautinis. Žaizda, orientuota 1-7 val., griūnant ant aštraus daikto negalėjo būti padaryta. Žaizdos ilgis yra 1,8 cm, t. y. siaura. Paprastai žmogus griūdamas žmogus atlieka judesį ir tuomet žaizda būda pjautinė, o čia durtinė-pjautinė. Durta. Atitinka geležtės plotį. Kūnas savo jėga paprastai nustumia peilį. Daiktas turi būti itin aštrus, kad perdurti rūbus ir odą. Žaizda yra kairės šlaunies viršutinės pertvaros išoriniame paviršiuje, pagal laikrodžio konfigūraciją – 1-7 val., tai kad griūdamas žmogus pasidarytų tokį sužalojimą, turėjo pašokti ir užgriūti. Pagal žaizdos kanalą mažai tikėtina, kad galėjo pats užgriūti ant įrankio, įtvirtinto kažkur – per aukštai. Griūnant ant peilio, jis kažkiek pjauna, o čia graži lygi žaizda. Atsuktuvas tokios žaizdos negali padaryti – 1,8 cm, lygiais, gražiais kraštais. Jokių nubrozdinimų šiuo atveju nėra. Tai durtinis, pjautinis sužalojimas.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. gruodžio 15 d. apie 17.10 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) su peiliu padūrė žmogų, vaikiną. Užpuolikai vietoje. Skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atitinka D. V. naudojamą telefono numerį (t. 1, b. l. 11).
2019 m. gruodžio 15 d. protokole-pareiškime T. V. nurodė, kad 2019 m. gruodžio 15 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), jo pažįstamas, vardu P., rankų kumščiais sudavė jam apie 2-3 kartus per veidą, po to, galimai peiliu, dūrė jam vieną kartą į kairę koją. Dėl šių savo pažįstamo P. veiksmų jis jautė fizinį skausmą. Dėl šio įvykio jam padaryta fizinė ir moralinė žala (t. 1, b. l. 13-16).
Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuotas apžiūros objektas – dvejų kambarių butas, esantis daugiabučiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini) aukšte. Laiptinė, kur yra apžiūrimas butas, yra pirma iš namo dešiniojo krašto. Laiptinės durys su mechanine kodine spyna. Apžiūros metu laiptinės durys užrakintos. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) įėjimo durys yra šarvuotos su dvejomis spynomis. Ant durų ir spynų akivaizdžių išorinių pažeidimų neaptikta. Už buto įėjimo durų yra prieškambaris, kuriame dešinėje pusėje stovi skalbimo mašina ir spintelė, ant vinies sienoje kaba du raktai nuo buto, kairėje pusėje yra durys į vonios kambarį. Ant skalbimo mašinos aptikti pėdsakai, panašūs į kraują, nuo kurių padaryta 1 nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. l. Ant vonios kambario durų ir rankenos aptikti pėdsakai, panašūs į kraują. Vonios kambaryje yra vonia ir klozetas. Ant vonios krašto aptikti pėdsakai, panašūs į kraują, nuo kurių padaryta 1 nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 2. Prieškambario gale priešais buto įėjimo duris yra kambarys Nr. l, kairėje pusėje yra koridorius, kurio gale yra virtuvė. Koridoriuje ant kairės ir dešinės sienų aptikti pėdsakai, panašūs į kraują. Nuo dešinės sienos padaryta 1 nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 3. Virtuvėje priešais įėjimą prie lango stovi šaldytuvas ir stalas. Ant grindų guli sudaužyti indai. Ant stalo guli du peiliai: su juoda rankena ir su raudona. Peilis su juoda rankena paimtas ir supakuotas į voką Nr. 4, peilis su raudona rankena paimtas ir supakuotas į voką Nr. 5. Kairėje virtuvės pusėje stovi viryklė, spintelė su praustuvu ir kiti virtuvės baldai. Ant praustuvo spintelės durelių kaba šiukšlių kibiras, kuriame tarp šiukšlių guli plastikinė stiklinė su pėdsakais, panašiais į kraują, kuri paimta ir supakuota į voką Nr. 6. Kambaryje Nr. 1 priešais įėjimą į kambarį stovi fotelis, spintelė, spintelė, ant kurios stovi televizorius ir staliukas. Ant grindų guli pagalvė ir 3 tušti alaus buteliai. Kambario kairėje pusėje stovi sekcija ir spintelė, ant kurios stovi garso stiprintuvas ir du mobilaus ryšio telefonai „Samsung“. Ant mobilaus ryšio telefono, kurio dėklo yra užrašas „Solomon“ yra pėdsakai, panašūs į kraują, jo ekranas yra suskaldytas. Minėtas telefonas supakuotas į voką Nr. 7. Kitas mobilaus ryšio telefonas supakuotas į voką Nr. 8. Iš kambario Nr. l yra praėjimas į kambarį Nr. 2, kuriame dešinėje pusėje stovi spinta, priešais įėjimą į kambarį stovi lova, kairėje pusė stovi spinta, už kurios stovi stalas. Ant stalo stovi monitorius, po stalu - kompiuteris. Kitų pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės tyrimui, neaptikta. Įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Butas užrakintas ant dvejų spynų, du raktai supakuoti į voką Nr. 9 (t. 1, b. l. 18-34).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2020 m. liepos 8 d. specialisto išvadoje Nr. S 383/2020(01) nurodyta, kad voke Nr. 4 biologiniam tyrimui pateiktas peilis su juoda rankena, paimtas nuo stalo virtuvėje. Peilis apie 24.5 cm ilgio. Nuo geležtės ir rankenos darytos nuoplovos. Voke Nr. 5 biologiniam tyrimui pateiktas peilis su raudona rankena, paimtas nuo stalo virtuvėje, apie 17,2 cm ilgio. Nuo geležtės ir rankenos darytos nuoplovos. Ant peilių žmogaus kraujo nerasta (t. 1, b. l. 37).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis T. V. savanoriškai pateikė medicinos dokumento išrašą ir mėlynos spalvos džinsus (t. 1, b. l. 46). Medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad T. V. buvo apžiūrėtas 2019 m. gruodžio 15 d., traumos laikas 2019 m. gruodžio 15 d. 17 val. Nustatyta kairės šlaunies lateralinio viršutinio 1/3 paviršiaus durtinė, apie 2x1x4 cm žaizda. Pasak paciento, dūrė su peiliu P., adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 48-49). 2020 m. rugsėjo 22 d. daiktų apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota pateiktų mėlynų džinsų apžiūra. Kairėje jų pusėje matyti galimai kraujo pėdsakai, kurie yra nuo juosmens ir tęsiasi žemiau kelių. Kairėje pusėje, nuo kelnių juosmens, ties liniuotės 21 cm. matyti apie 0,7 cm skylė, ties šonine siūle. Skylė galimai pjautinė, kadangi medžiagos kraštai lygūs. Kraujo žymės matyti ir kitoje džinsų pusėje (gale). Kraujas galimai tekėjo šonu (t. 1, .b. l. 183-191).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. gruodžio 18 d. specialisto išvadoje Nr. G 4488/2019 (01) nurodyta, kad T. V. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose – kietu buku daiktu (vienu trauminiu poveikiu, kuris būdingas smūgio sudavimui), durtinė – pjautinė žaizda kairėje šlaunyje – duriančiu pjaunančiu daiktu, kuris turėjo geležtę (vienu trauminiu poveikiu). T. V. nustatyta kraujosruva vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, durtinė-pjautinė žaizda kairėje šlaunyje šiuo metu vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tačiau kategoriškai neatmetama galimybė, kad dėl jos nukentėjusiojo sveikata gali sutrikti virš 10 dienų, tuomet ji būtų vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 51).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. vasario 21 d. specialisto išvada Nr. Gp 448/2019 (01) nurodyta, kad, įvertinus pateiktą T. V. VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos asmens sveikatos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini), daroma išvada, kad nustatyta durtinė pjautinė žaizda kairėje šlaunyje T. V. sveikatos sutrikimo virš 10 dienų nesukėlė, todėl vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tai yra visi specialisto išvadoje Nr. G 4488/2019(01) konstatuoti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 55-56).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. Ž. 2019 m. gruodžio 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad „2019 m. gruodžio 15 d. apie 17.10 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu E. K. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) su peiliu padurtas žmogus. Atvykus nurodytu adresu pamatė lauke prie (duomenys neskelbtini) namo kampo stovinčią grupelę žmonių. Vienam iš grupelės asmenų, vyrui (kaip vėliau paaiškėjo, tai T. V.) sužalota koja peiliu, kraujuoja. Iš asmenų grupės pribėgo moteris (kaip vėliau paaiškėjo, tai atėjusiojo mama A. V.), kuri nurodė, kad trys užpuolikai pabėgo į (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) aukšte esantį butą. Nieko nelaukę ir įspėję, kad nukentėjęs lauktų medikų, kartu su moterimi užbėgome į (duomenys neskelbtini) aukštą. Moteris nurodė, kad trys vyrai pasislėpė (duomenys neskelbtini) bute. Paskambinus į nurodytą butą, jo duris atidarė vyras (kaip vėliau paaiškėjo, tai (iš žodžių) P. J.), kuris iškart buvo sulaikytas. Įėjus į butą, virtuvėje sėdėjo dar du vyrai (kaip vėliau paaiškėjo, tai P. L. ir T. Š.), kurie taip pat buvo iškart sulaikyti, laikymo metu panaudota spec. priemonė - antrankiai. Mums sulaikant asmenis, moteris užėjo į vidų ir rodė P. L., kuris ir dūrė jos sūnui peiliu į koją. Buto sienos, bute esantys daiktai buvo kruvini. Bandant bendrauti su asmenimis, klausiant, kur yra padėtas peilis, su kuriuo buvo padurtas žmogus, nei vienas iš vyrų su mumis nebendravo. Tiek nukentėjusiojo, tiek jo mamos, tiek pranešėjo apibūdintas peilis (juoda rankena, galimai virtuvinis, gan ilgas) buvo rastas koridoriuje stovinčiame metaliniame kibire. Į pagalbą buvo iškviesti kolegos VI781. Paklausus sulaikytų asmenų, kam priklauso butas, visi tylėjo, klausus, kur yra buto raktai, kur yra buto savininkas ar asmuo, kuris čia gyvena, taip pat atsakymo į savo busimus negavome. Vyrai su mumis visiškai nebendravo. Patikrinus sulaikytus asmenis „POLIS II“ naršyklėje paaiškėjo, kad nei vienas iš sulaikytų asmenų šiame bute neregistruotas. Kadangi buto savininko nebuvo, sulaikyti asmenys su mumis nebendravo, vyrai kolegų pagalba buvo pristatyti į komisariatą tolimesniam aiškinimuisi. Kadangi bute buvo daug kraujo pėdsakų, galimai nusikaltimo įrankis, apie įvykį buvo informuotas Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojas ir į įvykio vietą iškviestas NVRS 1003 bei ekspertas“ (t. 1, b. l. 90).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės G. B. 2019 m. gruodžio 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad „2019 m. gruodžio 15 d. apie 17.10 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. G., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) su peiliu padūrė žmogų, vaikiną. Užpuolikai vietoje. Vykstant nurodytu adresu V1726 nurodė, jog jie įvykio vietoje ir taip, pat patikslino, jog kilti reikia (duomenys neskelbtini) aukštą. Pakilus į (duomenys neskelbtini) aukštą pastebėjo praviras (duomenys neskelbtini) buto duris. Viduje buvo V1726 ekipažas bei trys vyrai, kurie jau buvo paguldyti ant žemės. Kartu su V1726 visiems 3 vyrams buvo uždėtos spec. priemonės atrankiai. Buto koridoriuje ant vonios kambario durų bei ant sienų matėsi rusvos spalvos dėmės. Visame bute matėsi išmėtyti daiktai. Pranešėja A. V. ir nukentėjusysis T. V. buvo automobilių stovėjimo aikštelėje šalia (duomenys neskelbtini). Pabendravus su A. V. ji paaiškino, jog jai į mobilųjį telefoną paskambino sūnus ir pasakė, kad jis padurtas peiliu, taip pat pasakė savo buvimo vietą. A. V. atvykus į (duomenys neskelbtini), trys vyrai laikė jos sūnų T. V. ir jo nepaleido, tada moteris pasakė, jog iškvietė policiją, išsigandę vyrai sūnų paleido ir jie išėjo į kiemą. T. V. paaiškino, jog su iš matymo pažįstamais 3 vyrais buvo (duomenys neskelbtini) ir vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau tie patys vyrai ėmė kaltinti T. V. pavogus iš jų 20 EUR bei ėmė jį mušti rankomis. Vėliau vienas iš jų, vardu P. paėmė į rankas peilį su juoda rankena ir dūrė su juo jam į kairės kojos šlaunį. T. V. bandė išsilaisvinti ir pabėgti, tačiau vyrai jį laikė ir jo nepaleido. Atvykus T. V. mamai A. V. vyrai jį paleido. GMP 0803 dėl durtinės žaizdos T. V. išvežė į VRUL. Apie 17.10 val. trys vyrai sulaikyti (t. 1, b. l. 91).
Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad P. L. 2019 m. gruodžio 15 d. nustatytas 1.47 promilių girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 92).
Dėl veikos kvalifikavimo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam T. V. kumščiu į galvos sritį (ikiteisminio tyrimo metu nurodė – į veidą, teisme teigė, kažkur į pakaušį). Tokie kaltinamojo parodymai atitinka nuoseklius T. V. parodymus, kuris tvirtino, jog kaltinamasis jam du kartus sudavė kumščiais į viršugalvį (ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs 2-3 smūgius į veidą), taip pat liudytojo D. V. parodymus, jog jis matė, kaip P. L. pora kartų sudavė T. V. per galvą. Smūgio į veidą sudavimo faktą patvirtina ir 2019 m. gruodžio 18 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad T. V. apžiūros metu nustatyta kraujosruva kairės akies vokuose, padaryta vienu trauminiu poveikiu. Teisme apklausta nukentėjusiojo motina A. V. parodė, kad matė po T. V. akim kraujosruvą, teigė, kad buvo iššokę guzai ant galvos. Išdėstyti įrodymai sutampa esminėse aplinkybėse, t. y., kad P. L., būdamas (duomenys neskelbtini) esančiame bute, sudavė du smūgius T. V. į galvos sritį. Išklausius kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymus teisme, bei sugretinus juos su duotais ikiteisminio tyrimo metu, tikslintina kaltinimo faktinė aplinkybė, nurodant, jog P. L. kumščiais sudavė ne mažiau dviejų smūgių nukentėjusiajam T. V. į galvos sritį. Tokios faktinės aplinkybės labiau atitinka apklaustų asmenų parodymus, tuo tarpu toks kaltinimo patikslinimas kaltinamajam pripažinus savo kaltę dėl smūgių sudavimo, savaime įtakos jo atsakomybei neturi.
Nors kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai neigė T. V. sužalojimo peiliu aplinkybę, tačiau ją patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Teisme ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nukentėjusysis T. V. tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) esančiame bute vykusio konflikto tarp jo ir P. L. metu, pastarasis koridoriuje dūrė jam peiliu į šlaunį. Nors pats P. L. rankose peilio nematė, tačiau tokią išvadą darė iš kaltinamojo veiksmų – iki dūrio momento jie konfliktavo, P. L. jau buvo sudavęs du smūgius kumščiu, o būnant koridoriuje buvo smarkiai priartėjęs, „trynėsi“ į jį, po ko pajuto karštį kojoje. Be to, girdėjo, kaip P. L. prašė paduoti jam peilį. Liudytojais apklausti T. Š. ir P. J. parodė, kad peilio nematė ir negirdėjo P. L. prašant jį paduoti, tačiau šie asmenys yra kaltinamojo draugai ir todėl turi pagrindą padėti pastarajam išvengti atsakomybės. Juo labiau, kad visi trys buvo labai girti, todėl tam tikrų aplinkybių galėjo neužfiksuoti dėl fizinės būklės. Teismas tiki T. V. parodymais, kadangi juos atitinka kiti byloje surinkti įrodymai. Tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas būtent peiliu, užfiksuota iš karto po įvykio patrulių V. Ž. ir G. B. tarnybiniuose pranešimuose, cituojant T. V. ir A. V. paaiškinimus. Tokią aplinkybę patvirtino ir įvykio vietoje buvęs liudytojas D. V.. Jis teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad konflikto metu P. L. šūkavo „duokite peilį“. Ikiteisminio tyrimo metu D. V. teigė, kad nematė nei momento, kai T. V. buvo sužalotas, nei peilio, bet iš kaltinamojo veiksmų supratęs, kad ketina sužaloti nukentėjusįjį, pabėgo. Teisme liudytojas parodė, kad vis tik matė pas kaltinamąjį rankoje peilį, nors sužalojimo fakto nematė. Kita vertus, iš patrulio V. Ž. tarnybinio pranešimo matyti, kad į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams peilis buvo apibūdintas. Nurodyta, kad jis buvo juoda rankena, virtuvinis, gan ilgas. Analogiškai peilį apibūdino teismo posėdyje ir D. V. (juoda rankena, virtuvinis, apie 20 cm). Toks peilis buvo rastas įvykio vietoje – pareigūno V. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad peilis (juoda rankena, galimai virtuvinis, gan ilgas) buvo rastas koridoriuje stovinčiame metaliniame kibire. Teisme V. Ž. nors ir prastai prisiminė kaltinamojo sulaikymo aplinkybes, tačiau parodė, kad jie (pareigūnai) pirmieji įėjo į butą ir sulaikę jame buvusius asmenis rado nukentėjusiojo, jo mamos ir pranešėjo (D. V.) apibūdintą peilį. Taigi, iš V. Ž. tarnybinio pranešimo ir jo parodymų seka, kad peilis juoda rankena buvo rastas kibire prie durų ir jau po to padėtas virtuvėje ant stalo šalia kito bute rasto peilio raudona rankena, kaip užfiksuota įvykio vietos situacinėje fotonuotraukoje. Nors nei ant vieno bute rasto peilio specialistas žmogaus kraujo pėdsakų nerado ir kaltinamasis kėlė versiją, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti pats, užgriūdamas ant koridoriuje buvusios dėžės su įrankiais, tačiau išlieka nepaneigta peilio juoda rankena panaudojimo prieš nukentėjusįjį aplinkybė. Iš 2019 m. gruodžio 18 d. specialisto išvados matyti, kad T. V. padaryta žaizda buvo lygiais kraštais, smailiais galais, 1,8 cm ilgio, t. y. jos plotis iš esmės atitinka fotolentelės nuotraukoje Nr. 29 užfiksuoto juoda rankena peilio geležtės plotį. Teisme apklaustas ekspertas J. Plenta paaiškino, kad pagal nukentėjusiajam padaryto sužalojimo vietą, pobūdį ir kryptį, jis greičiausiai buvo padarytas peiliu ir negalėjo būti padarytas asmeniui užgriūnant ant aštraus statybinio instrumento. Tokiu atveju žaizdos kraštai nebūtų lygūs, matytųsi nubrozdinimas ir žaizda būtų ne durtinė, o pjautinė, be to, pagal sužalojimo vietą ir kryptį užgriuvimo mechanizmas neįmanomas. Kaip matyti iš nukentėjusiojo džinsų fotonuotraukos, juose esančios skylės kraštai lygūs, jokių nudrėskimų, kas galėtų būti asmeniui krentant ant aštrių daiktų, taip pat nėra. Ekspertas paaiškino, kad tokios žaizdos, kaip T. V., kraujuoja daug ir iš karto, tuo tarpu iš įvykio vietos apžiūros metu darytų fotonuotraukų, kur užfiksuotos visos bute rastos kraujo dėmės, matyti, jog kraujo pėdsakų ties dėže, esančia prie skalbimo mašinos (nuotrauka Nr. 5), nėra. Daugiau dėžių, kuriose kaltinamojo teigimu buvo sudėti statybiniai įrankiai, koridoriuje neužfiksuota. Buto savininkas patvirtino, kad koridoriuje laikė savo darbo įrankius (yra santechnikas), tačiau įrankiai dėžėje buvo gražiai suguldyti, stačių nebuvo. Taip pat nematė, kad po įvykio jie būtų kruvini. Visos šios aplinkybės paneigia kaltinamojo versiją, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti užvirsdamas ant P. J. įrankių. Be to, žaizdos vieta – viršutinėje išorinėje šlaunies pusėje, jos kryptis – ties 1-7 valanda, rodo, jog dūrio vieta yra pasiekiama ranka stovint ir galėjo būti padaryta duriant iš viršaus į apačią. Tai, jog ant įvykio vietoje rasto peilio juoda rankena nebuvo žmogaus kraujo pėdsakų kaltinamojo atsakomybės taip pat nešalina. P. L. parodė, jo žinojo, kad nukentėjusysis iškvietė policiją. Kaip matyti iš T. V., jo mamos A. V., D. V., P. J., T. Š. ir V. Ž. parodymų, P. L., P. J. ir T. Š. kurį laiką po T. V. išėjimo iki policijos atvykimo bute buvo vieni, taigi, P. L. turėjo galimybę pasiruošti pareigūnų atvykimui ir nuplauti panaudotą peilį. Tokią išvadą patvirtina ir įvykio vietos fotonuotraukos, kur vonios kambaryje buvo užfiksuoti kraujo pėdsakai (nuotraukos Nr. 18, 19), tuo tarpu teismo posėdyje T. V. parodė, kad po sužalojimo vonios kambaryje nesilankė, visą laiką buvo prieškambaryje, kur jį rado A. V.. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, nelieka abejonių, jog be dviejų T. V. suduotų smūgių kumščiu, kaltinamasis kartą dūrė ir peiliu į kairės kojos šlaunį, pagal specialisto išvadas padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl kvalifikuoti teisingai.
Dėl skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, nukentėjusiajam dėl kaltinamojo veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, P. L. savo kaltę pripažino tik iš dalies. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis pripažino tik dalį nusikalstamų veiksmų, todėl nėra pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. P. L. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, už kurį teistumas dar nebuvo išnykęs (2018 m. liepos 5 d. nuosprendis), t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – P. L. teisiamas 11 kartą, 2015 m. teistas už plėšimą, daugiausia teistas už turtinius nusikaltimus, paskutinį kartą – už viešosios tvarkos sutrikdymą, kurio metu kitam asmeniui sukeltas fizinis skausmas (veika padaryta 2020 m. vasario 1 d.), šią nusikalstamą veiką padarė esant jo atžvilgiu pradėtiems dviem ikiteisminiams tyrimams (t. 1, b. l. 126-132). Nors P. L. praeityje buvo taikyta tiek realaus laisvės atėmimo bausmė, tiek ir šios bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo pasitikėjimo kaltinamasis nepateisino ir 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Akivaizdu, kad net ir griežčiausios bausmės skyrimas nesulaikė P. L. nuo nusikalstamų veiksmų darymo. Eilę kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie skirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 133-137). Registravosi Užimtumo tarnyboje, darbo paieška nutraukta dėl teismo nuosprendžio (t. 1, b. l. 138), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad švelnesnėmis, nei griežčiausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai negali būti pasiekti. P. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui.
Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme. Įvertinus P. L. charakterizuojančią medžiagą ir jo nusikalstamų veiksmų tiek iki šio nusikaltimo, tiek ir po jo sistemiškumą bei pavojingumą, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtina didesnė, nei minimali laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Į bausmės laiką įskaitytini pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį įskaityti laikotarpiai ir atliktos bausmės dalis.
Ikiteisminio tyrimo metu P. L. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. gruodžio 15 d., 17.15 val. iki 2019 m. gruodžio 17 d., 13.13 val., t. y. dvi dienas (t. 1, b. l. 94, 105), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į galutinę bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 106) – paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.
Dėl civilinio ieškinio.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti 35,44 EUR žalą dėl nukentėjusiojo gydymo taip pat 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Pateikti patirtą žalą patvirtinantys dokumentai (t. 1, b. l. 60-61). Byloje neginčytinai nustatyta, jog padaryta žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais sutrikdant nukentėjusiojo T. V. sveikatą, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai priteisiant 35,44 EUR turtinei žalai atlyginti.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo P. L. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą turtinę žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo ir kitų klausimų.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2020 m. rugsėjo 22 d., 2020 m. spalio 7 d. ir 2020 m .lapkričio 6 d. pateikė pažymas, kuriose nurodyta, kad už P. L. teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina 208 EUR, 178 EUR ir 268 EUR (t. 1, b. l. 182, t. 2, b. l. 6, 29).
Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas atsižvelgiant į BPK 51 straipsnio reikalavimus, t. y. nepriklausomai nuo jos valios. Byla nėra didelės apimties, išnagrinėta per pakankamai trumpą laikotarpį, visos aplinkybės buvo aiškios, kaltinamasis savo teise į gynybą nepiktnaudžiavo, iki jo suėmimo niekur nedirbo, šiuo metu jokių pajamų negauna, kadangi atlieka laisvės atėmimo bausmę. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo finansinę padėtį. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su nepilnamečio D. V. apklausos įrašais, saugomi bylos 1 tomo 89 lapu pažymėtame voke ir 2 tomo 10 lapu pažymėtame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje; nuoplovos (supakuotos vokuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3), plastikinė stiklinė su biologiniais pėdsakais (supakuota į voką Nr. 6), paimti įvykio vietos apžiūros metu ir perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities Vyriausiojo komisariato Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilniuje (t. 1, b. l. 140, 141), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); 2 peiliai (supakuoti į voką Nr. 4), perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities Vyriausiojo komisariato Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (t. 1, b. l. 140, 141), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini savininkui P. J., nustatant vieno mėnesio terminą daiktams atsiimti, jų neatsiėmus, peiliai sunaikintini; džinsinės kelnės (supakuotos į paketą Nr. 1) perduotos saugojimui į Vilniaus apskrities Vyriausiojo komisariato Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (t. 1, b. l. 140, 141), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini savininkui T. V., nustatant vieno mėnesio terminą daiktams atsiimti, jų neatsiėmus, kelnės sunaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
P. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį ir įskaitytus laikotarpius bei P. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 15 d., 17.15 val. iki 2019 m. gruodžio 17 d., 13.13 val., (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
P. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš P. L. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 35,44 turtinę žalą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų priteisimo netenkinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su nepilnamečio D. V. apklausos įrašais, saugomais bylos 1 tomo 89 lapu pažymėtame voke ir 2 tomo 10 lapu pažymėtame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje; daiktus, saugojimui perduotus į Vilniaus apskrities Vyriausiojo komisariato Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilniuje: nuoplovas (supakuotas vokuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3), plastikinę stiklinę su biologiniais pėdsakais (supakuotą į voką Nr. 6), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; 2 peilius (supakuotus į voką Nr. 4), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui P. J., nustatant vieno mėnesio terminą daiktams atsiimti, jų neatsiėmus, peilius sunaikinti; džinsines kelnes (supakuotas į paketą Nr. 1), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui T. V., nustatant vieno mėnesio terminą jiems atsiimti, neatsiėmus, kelnes sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.