Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei, Kristinai Gudonienei, dalyvaujant ieškovui J. O., jo atstovei advokatei S. Ž., atsakovui N. P., jo atstovui advokatui I. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. O. ieškinį atsakovams N. P., UAB „Inch Baltija“ ir V. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, byloje dalyvauja tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. Š., M. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas patikslintu ieškiniu (b.l. 98-102, t. IV) šioje byloje prašo teismo pripažinti negaliojančia 2012-12-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Inch Baltija“, atstovaujama V. B., pardavė transporto priemonę Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) N. P., taip pat pripažinti negaliojančia 2012-12-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Inch Baltija“, atstovaujama V. B., pardavė transporto priemonę Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. P., be to, priteisti iš atsakovų N. P., V. B. ir UAB „Inch Baltija“ solidariai 9114 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje ieškovas nurodo, kad jis yra pakeistas ieškovu šioje byloje vietoj UAB „Inch Baltija“ Vilniaus apygardos teismo 2014-03-21 nutartimi. Vilniaus apygardos teismas 2012-11-13 nutartimi UAB „Inch Baltija“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirdamas I. S.. Ta pačia nutartimi Vilniaus apygardos teismas areštavo ir visą UAB „Inch Baltija“ turtą. Po to, kai UAB „Inch Baltija“ buvo iškelta bankroto byla, bendrovės vardu buvo sudaryti sandoriai, t.y. 2012-12-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Inch Baltija“, atstovaujama V. B., pardavė transporto priemonę Toyota Camry, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) N. P., 2012-12-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Inch Baltija“, atstovaujama V. B., pardavė transporto priemonę Volvo XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) A. P.. UAB „Inch Baltija“, remdamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis ir gindama visų kreditorių interesus, kreipėsi į teismą dėl šių sandorių nuginčijimo, o ieškovas 2014-01-17 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi už 8501,10 Lt įgijo teisę reikalauti iš N. P. 21950 Lt, o A. P. 28520 Lt pagal ginčijamus sandorius ir 2013-09-25 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimą už akių šioje byloje. Už šiuos pinigus buvo padengtas UAB „Inch Baltija“ kreditorinis reikalavimas ir bankroto byla nutraukta, todėl ieškovas mano turintis reikalavimo teisę į atsakovus 31470 Lt (9114 Eur) sumai, įvertinus V. B. grąžintą UAB „Inch Baltija“ 19000 Lt sumą.

Pagrįsdamas ginčo sandorių prieštaravimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms, ieškovas nurodo, kad ginčijami sandoriai sudaryti po to, kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2012-11-13 nutartis dėl bankroto bylos UAB „Inch Baltija“ iškėlimo, todėl niekas kitas, o tik bankroto administratorius galėjo disponuoti UAB „Inch Baltija“ priklausančiu turtu (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 14 str. 1 d. 1 p., 2 d., CK 1.80 str.). V. B. 2012-10-19 išduotas įgaliojimas veikti UAB „Inch Baltija“ vardu tuo metu jau negaliojo (CK 2.147 str. 1 d. 5 p.), o UAB „Inch Baltija“ turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas.

Pagrįsdamas sąlygas actio Pauliana institutui taikyti, ieškovas nurodo, kad kreditorius turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (UAB „Inch Baltija“ 2012-11-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo pripažinta nemoki, ji neturėjo pakankamai turto, kad galėtų patenkinti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams ir padengti bankroto bylos administravimo išlaidas, todėl UAB „Inch Baltija“ bankroto administratorius galėjo reikšti ieškinius veikdamas UAB „Inch Baltija“ kreditorių interesais), ginčijami sandoriai pažeidžia kreditorių interesus (ginčijamais sandoriais perleistas turtas buvo realizuotas mažesne nei rinkos kaina, UAB „Inch Baltija“ neatgavo net tos sumos, kurią atsakovas V. B. gavo iš N. P. ir A. P., todėl ji neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, padengti administravimo išlaidas), nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, skolininkas ir tretieji asmenys buvo nesąžiningi, nes žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises (sandorių sudarymo metu Toyota Camry rinkos vertė buvo 21950 Lt, o ji perleista už 9000 Lt, Volvo XC70 rinkos vertė buvo 28520 Lt, o ji perleista už 10000 Lt (CK 6.67 str. 1 d. 4 p.), N. P. ir A. P. ginčo sandoriais perleistas transporto priemones perleido tretiesiems asmenims iš karto po to, kai tik transporto priemonėms buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės). Kadangi bankroto byla yra nutraukta, o ginčijamų sandorių objektai yra perleisti tretiesiems asmenims, ieškovas nurodo, kad restitucijos taikymas natūra nebūtų galimas (CK 6.146 str.). Todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 31470 Lt (9114 Eur).

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas, jo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, reikalavimus. Jų pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių, jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2012-11-13 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-6277-619/2012, Vilniaus apygardos teismas UAB „Inch Baltija“ iškėlė bankroto bylą (b.l. 20-21, t. I). Šia nutartimi UAB „Inch Baltija“ bankroto administratore buvo paskirta I. S., o UAB „Inch Baltija“ valdymo organams buvo nustatytas 10 dienų terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. 2012-11-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi taip pat buvo nutarta areštuoti visą UAB „Inch Baltija“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, iki nutarties įsiteisėjimo dienos (b.l. 20-21, 26-27, t. I). Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis apskųsta nebuvo, todėl įsiteisėjo 2012-11-24 (CPK 179 str. 3 d.). Nepaisant to, Turto arešto aktų registre Vilniaus apygardos teismo 2012-11-13 nutarties pagrindu 2012-11-14 registruotas turto arešto aktas Nr. 2012024782 2013-01-11 dar nebuvo panaikintas (b.l. 26-27, t. I). Teismo vertinimu, ši aplinkybė esminės reikšmės bylai teisingai išnagrinėti neturi, nes Vilniaus apygardos teismo 2012-11-13 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės UAB „Inch Baltija“ turtui bet kuriuo atveju nustojo galios 2012-11-25, byloje nėra duomenų, kad netikslūs turto arešto akto Nr. 2012024782 duomenys atsispindėjo VĮ „Regitra“ duomenų bazėje (b.l. 6, t. I).

Iš rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad Turto arešto aktų registre buvo registruotas kitas turto areštas aktas Nr. 0110004027, kuriuo buvo areštuotas UAB „Inch Baltija“ nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o materialaus turto nesant ar esant nepakankamai, piniginės lėšos 7666,13 Lt sumai BUAB „Egavis“ reikalavimams užtikrinti Kauno apygardos teismo 2010-06-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2639-109/2010 pagrindu (b.l. 26-27, t. I). Šis turto arešto aktas 2013-01-11 taip pat galiojo, nors Vilniaus apygardos teismo 2012-12-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-6277-619/2012 UAB „Inch Baltija“ bankroto administratorės prašymu buvo panaikinti taikyti areštai visam BUAB „Inch Baltija“ turtui ir piniginėms lėšoms (CPK 179 str. 3 d.). Kada įsiteisėjo ši nutartis byloje surinktų įrodymų nustatyta nepakanka, tačiau tai esminės reikšmės bylai teisingai išnagrinėti neturi, dėl ko teismas pasisakys toliau šiame sprendime. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad faktas apie tai, kad UAB „Inch Baltija“ turi bankrutuojančios įmonės statusą Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas 2012-12-06 (b.l. 8-9, t. IV).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2012-12-14 UAB „Inch Baltija“, atstovaujama V. B., sudarė du sandorius – dvi 2012-12-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal vieną iš jų transporto priemonė Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduota N. P. už 9000,00 Lt, pagal kitą - transporto priemonė Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduota A. P. už 10000,00 Lt (b.l. 24-25, t. I). V. B., sudarydamas šiuos sandorius, veikė pagal UAB „Inch Baltija“ 2012-10-29 jam išduotą įgaliojimą, kurį pasirašė iki 2012-11-24 UAB „Inch Baltija“ direktoriumi buvęs A. T. (b.l. 28, t. I, b.l. 8-9, t. IV). 2013-01-13 pirkimo-pardavimo sutartimi N. P. ir A. P. atitinkamai nurodytus automobilius pardavė - Toyota Camry R. Š. už 9000,00 Lt, o Volvo XC70 M. M. už 10000,00 Lt (b.l. 75-76, t. I). Jie yra šių transporto priemonių savininkai iki šiol (b.l. 25-26, t. IV).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad BUAB „Inch Baltija“ pradinį ieškinį šioje byloje buvo pateikusi atsakovams A. T., N. P. ir A. P., kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2012-12-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Inch Baltija“, atstovaujama V. B., pardavė transporto priemonę Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) N. P., pripažinti negaliojančia 2012-12-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Inch Baltija“, atstovaujam V. B., pardavė transporto priemonę Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. ir grąžinti šias transporto priemones BUAB „Inch Baltija“ nuosavybėn (b.l. 18-19, t. I). Vėliau pateikusi pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo A. T. atžvilgiu, kurį teismas patenkino (b.l. 68, 137, t. I), BUAB „Inch Baltija“ pateikė patikslintą ieškinį atsakovams V. B., N. P. ir A. P.. Patikslintu ieškiniu BUAB „Inch Baltija“ prašė pripažinti negaliojančia 2012-12-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Inch Baltija“, atstovaujama V. B., pardavė transporto priemonę Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) N. P. ir priteisti iš N. P. 21950 Lt, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažinti negaliojančia 2012-12-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Inch Baltija“, atstovaujama V. B., pardavė transporto priemonę Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. ir priteisti iš A. P. 28520 Lt, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti iš atsakovo V. B. 2012-12-14 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu gautus 19000 Lt ir 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 123-127, t. I). Patikslintame ieškinyje BUAB „Inch Baltija“ bankroto administratorė nurodė ginanti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, prašydama sandorius pripažinti sudarytais pažeidžiant imperatyvias teisės aktų normas ir kreditorių interesus, kurių reikalavimų suma UAB „Inch Baltija“ bankroto byloje lygi 8501,10 Lt. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šis patikslintame ieškinyje BUAB „Inch Baltija“ bankroto administratorės paminėtas kreditorinis reikalavimas priklausė BUAB „Egavis“, kurio pareiškimu ir buvo iškelta bankroto byla BUAB „Inch Baltija“, o jis buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2013-03-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1568-619/2013 (b.l. 203, t. I). 2013-05-27 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1568-619/2013 taip pat buvo patvirtintas ir S. K. kreditorinis reikalavimas 72000 Lt sumai (b.l. 15, t. II), kuris atsirado UAB „Inch Baltija“ 2012-06-20 išduoto vekselio pagrindu, turėto būti apmokėto 2012-12-20 (b.l. 18, t. II).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013-08-26 BUAB „Inch Baltija“ ir V. B. pasirašė šioje byloje taikos sutartį, kurią Vilniaus m. apylinkės teismas patvirtino 2013-08-26 nutartimi (b.l. 46, 47-48, t. II). Šia sutartimi V. B. įsipareigojo sumokėti BUAB „Inch Baltija“ 19000 Lt ne vėliau kaip 2013-09-09, o šias sąlygas V. B. įvykdžius, BUAB „Inch Baltija“ įsipareigojo atsisakyti reikalavimų N. P. ir A. P. atžvilgiu. V. B. vėluojant vykdyti Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-08-26 nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas, o BUAB „Inch Baltija“ reikalaujant nagrinėti bylą N. P. ir A. P. atžvilgiu iš esmės (b.l. 60-61, t. II), Vilniaus m. apylinkės teismas 2013-09-25 sprendimu už akių BUAB „Inch Baltija“ ieškinį N. P. ir A. P. atžvilgiu tenkino pilnai: pripažino negaliojančia 2012-12-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Inch Baltija“ pardavė transporto priemonę Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) N. P. ir priteisė iš jo 21950 Lt, 5 procentų metines procesines palūkanas ir 595,26 Lt bylinėjimosi išlaidų BUAB „Inch Baltija“ naudai, taip pat pripažino negaliojančia 2012-12-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Inch Baltija“ pardavė transporto priemonę Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. ir priteisė iš jos 28520 Lt, 5 procentų metines procesines palūkanas ir 789,34 Lt bylinėjimosi išlaidų BUAB „Inch Baltija“ naudai (b.l. 63-65, t. II). Dėl šio sprendimo už akių peržiūrėjimo N. P. ir A. P. per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos pateikė pareiškimą, kuris teismo buvo priimtas (b.l. 99-101, t. II) ir išnagrinėtas Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-11-26 nutartimi (b.l. 118-123, t. II), atsisakant jį tenkinti. N. P. ir A. P. apskundus šią Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-11-26 nutartį apeliacine tvarka, BUAB „Inch Baltija“ pateikė prašymą Vilniaus apygardos teismui dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, prašydama pakeisti BUAB „Inch Baltija“ J. O. 2014-01-17 sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu (b.l. 157, t. II). Šioje sutartyje BUAB „Inch Baltija“ nurodė turinti reikalavimo teisę į N. P. ir A. P. 2013-09-25 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-5945-868/2013 pagrindu, kuriuo iš N. P. ir A. P. buvo priteistos minėtos sumos. Šias reikalavimo teises BUAB „Inch Baltija“ perleido J. O. už 8501,01 Lt (b.l. 157-158, t. II). 2014-03-21 nutartimi Vilniaus apygardos teismas pakeitė ieškovą BUAB „Inch Baltija“ J. O. (b.l. 171-172, t. II), o 2014-04-09 nutartimi panaikino Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-11-26 nutartį, 2013-09-25 sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės (b.l. 181-185, t. II).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. B., nors ir pavėluotai, tačiau Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-08-26 nutartimi patvirtintą taikos sutartį įvykdė – BUAB „Inch Baltija“ buvo pervesta 19000 Lt suma (b.l. 69, 91-92, 94, t. II). Taip pat iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-02-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1044-619/2014 teismas iš BUAB „Inch Baltija“ kreditorių sąrašo išbraukė kreditorių V. G., perėmusi BUAB „Egavis“ reikalavimą, ir nutraukė civilinę bylą pagal BUAB „Egavis“ ieškinį atsakovui UAB „Inch Baltija“ dėl bankroto bylos iškėlimo (b.l. 115-116, t. III). Šioje nutartyje Vilniaus apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad S. K. 72000 Lt reikalavimo BUAB „Inch Baltija“ 2013-11-13 atsisakė. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2014-12-03 A. P. mirus, ji Vilniaus apygardos teismo 2015-05-19 nutartimi šioje byloje buvo pakeista jos teisių ir pareigų perėmėju N. P. (b.l. 198, 211, 237, t. III).

Dėl ieškovo tinkamumo (suinteresuotumo) pagal pareikštą ieškinį

Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str.). Šis konstitucinis principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatose. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 str. teismas imasi nagrinėti civilinę bylą tik pagal suinteresuoto asmens pareiškimą. Įstatymai detalizuoja, kokį asmenį laikyti suinteresuotu: tai asmuo (arba jo atstovas), besikreipiantis, kad būtų apginta jo subjektyvinė teisė ar įstatymo saugomas interesas. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi įrodyti, kad jis turi subjektyvinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas ir nurodyti materialųjį reikalavimą: kaip prašo apginti pažeistą ar ginčijamą teisę ar įstatymo saugomą interesą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia tik galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektyvinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Siekiant apginti viešąjį interesą, kitų asmenų teises ir įstatymo saugomus interesus, į teismą gali kreiptis prokuroras, valstybės institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ir pavieniai asmenys, kuriems įstatymu suteikta teisė tai daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-05-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000).

Ieškovas savo suinteresuotumą šioje byloje sieja su reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 2014/01/17-1, jo pasirašyta 2014-01-17 su BUAB „Inch Baltija“. Nurodytas aplinkybes ieškovas patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu, pažymėdamas, kad jokių reikalavimų iki šios sutarties pasirašymo nei UAB „Inch Baltija“, nei V. B., nei N. P. ar šiuo metu mirusiai A. P. jis neturėjo, jo interesai šiuo metu yra pažeisti tik tuo aspektu, kad jis nėra gavęs to, ko tikėjosi pagal minėtą reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Byloje nustatyta, kad šia reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovui J. O. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Inch Baltija“ buvo perleista kaip BUAB „Inch Baltija“ 2014-01-17 dieną jau turima reikalavimo teisė į N. P. ir A. P. pagal Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-09-25 sprendimą, priimtą už akių šioje byloje. Reikalavimo perleidimo sutartyje šalių nebuvo nurodyta apie jokių kitų reikalavimų teisių, kokios jos bebūtų, perleidimą. Pats ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė supratęs už 8501,10 Lt įgyjantis reikalavimo teisę į N. P. ir A. P. Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-09-25 sprendime už akių nurodytose sumose (CK 6.193 str. 1 d.). Taip pat ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė žinojęs, kad išieškojimas iš BUAB „Inch Baltija“ jam perleidžiamos reikalavimo teisės į N. P. ir A. P. kol kas nėra galimas, jam gali tekti bylinėtis, nes Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-09-25 sprendimas už akių šioje byloje reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu nėra įsiteisėjęs.

Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 str. 1 d.), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 str. 2 d.). Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri doktrinoje vadinama cesijos sutartimi. Tam tikrais atvejais reikalavimo teisė negali būti perleista. Draudimai perleisti reikalavimo teisę gali būti nustatyti įstatymo (CK 6.102 str.) arba sutarties. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad CK 6.102 str. 1 d. įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti, t. y. patenkinti. Sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 str.), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 str. 3, 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).

Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad 2014-01-17 BUAB „Inch Baltija“ perleido J. O. negaliojantį reikalavimą, t.y. reikalavimą pagal neįsiteisėjusį Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-09-25 sprendimą už akių (CK 6.102 str., 1.80 str.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 str. visoje Lietuvos Respublikoje turi būti vykdomi tik įsiteisėję teismo sprendimai. Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas (CPK 279 str. 2 d.). Kadangi Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-09-25 sprendimas už akių taip ir neįsiteisėjo, priešingai, buvo panaikintas, kartu panaikinant jame nurodytą BUAB „Inch Baltija“ reikalavimo teisę į N. P. ir A. P., teigti, kad šiai dienai ieškovas turi kokią nors reikalavimo teisę į N. P., kuris taip pat yra A. P. teisių ir pareigų perėmėjas, teismas neturi jokio pagrindo. Tokių įrodymų byloje nėra.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo atstovė akcentavo tai, kad ieškovas vietoj BUAB „Inch Baltija“ šioje byloje buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014-03-21 nutartimi kaip procesinių teisių perėmėjas, kas, ieškovo teigimu, liudija, jog jis yra perėmęs ne tik procesinę, bet ir materialinę teisę į N. P. ir A. P. pagal ginčijamas transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, turėtą iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties pasirašymo BUAB „Inch Baltija“. Teismas su tokiais ieškovo atstovės samprotavimais nesutinka dėl kelių priežasčių. Pirma, priešingai nei nurodo ieškovo atstovė, 2014-03-21 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovas buvo pakeistas vietoj BUAB „Inch Baltija“ ne Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 str., reglamentuojančio procesinių teisių perėmimą, pagrindu, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 str., reglamentuojančio netinkamo ieškovo pakeitimo tinkamu, pagrindu. Todėl teigdamas, kad jis yra tinkamas ieškovas reikšti tokio pobūdžio reikalavimą šioje byloje, savo, o ne BUAB „Inch Baltija“ tinkamumą – suinteresuotumą, ir privalėjo įrodyti. Į tai teismas atkreipė ieškovo dėmesį dar Vilniaus m. apylinkės teismo 2015-07-23, 2015-08-11 nutartyse (b.l. 39-41, 85-86, t. IV). Tai, kad ieškovo tinkamumas yra esminė ginčui teisingai išnagrinėti aplinkybė, liudija ne vien Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 str., reglamentuojantis teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 str. straipsnis, numatantis, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti tik suinteresuotas asmuo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 str., numatantis, kad teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jei šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti, gali tik kreditorius, kuriais remdamasis ieškovas reiškia reikalavimus atsakovui šioje byloje. Antra, priešingai nei nurodo ieškovo atstovė, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teismui teigti, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartimi 2014-01-17 ieškovui BUAB „Inch Baltija“ perleido kitokias reikalavimo teises nei nurodytos Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-09-25 sprendime už akių. Nesant tokių įrodymų, teismas tik trumpai pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos numato draudimą ne tik perleisti reikalavimą, kurio atžvilgiu išieškojimas nėra galimas, bet ir reikalavimą, kuris yra betarpiškai susijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.101 str. 1 d.). Todėl ieškovo atstovės samprotavimai apie galimai J. O. perimtas reikalavimo teises, kylančias iš ginčo objektu šioje byloje esančių transporto priemonių pirkimo-pardavimo sandorių, ne tik nėra pagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 str.), bet ir neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 str. 1 d. nuostatų. Byloje nustatyta, kad dar iki 2014-01-17 reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo su ieškovu BUAB „Inch Baltija“ ir N. P. bei A. P. buvo pilnai įvykdę jiems kylančias prievoles pagal ginčijamas pirkimo-pardavimo sutartis (BUAB „Inch Baltija“ buvo perdavusi automobilius N. P. ir A. P., o BUAB „Inch Baltija“ buvo gavusi visą jų sumokėtą kainą pagal šiuos sandorius). BUAB „Inch Baltija“ savo materialinį teisinį reikalavimą iki ją pakeičiant J. O. kildino ne iš N. P. ir A. P. pagal šią sutartį neįvykdytos vienašalės prievolės, o iš reikalavimo pripažinti šiuos sandorius negaliojančiais taikant restituciją. Nors BUAB „Inch Baltija“ ieškiniu reikalavo tiek sumokėti kainą pagal ginčijamas pirkimo-pardavimo sutartis, tiek atlyginti atsakovams perleisto turto vertę, kuri BUAB „Inch Baltija“ teigimu, viršijo automobilių pardavimo kainą, reikalavimus reiškė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 str., 6.66 str. pagrindu, kurie numatė dvišalę, o ne vienašalę restituciją. Todėl toks reikalavimo teisių perleidimas, jeigu jis ir būtų vykęs, negalėtų vykti be skolininkų sutikimo (CK 6.101 str. 1, 5 d.), nes jis buvo susijęs su priešpriešine BUAB „Inch Baltija“ pareiga grąžinti tai, ką ji pati gavo pagal ginčijamas sutartis iš N. P. ir A. P.. Tuo labiau, kad BUAB „Inch Baltija“ reiškiamas reikalavimas pačios įmonės buvo siejamas su išimtine bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriaus teise, įtvirtinta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, ginti ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir jos kreditorių interesus, kas taip pat užkirto kelia tokio pobūdžio reikalavimo perleidimui tretiesiems asmenims (CK 6.102 str. 3 d., 6.66 str. 4 d.).

Teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės yra pakankamos atmesti visiems ieškovo pasirinktiems atsakovams N. P., UAB „Inch Baltija“ ir V. B. pareikštą to paties pagrindo ieškinį kaip pareikštą netinkamo ieškovo (CPK 5 str., 45 str.). Tačiau siekiant išsamiai išnagrinėti šią bylą, įvertinus jos nagrinėjimo teisme laiką, teismas trumpai pasisako dėl kitų ieškinyje nurodytų kaip esminių argumentų, ypač kuriuos vertinti teismas gali ir ex officio.

Dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 str. pagrindu

Ieškovas 2012-12-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Inch Baltija“ pardavė transporto priemonę Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) N. P., ir 2012-12-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Inch Baltija“ pardavė transporto priemonę Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. P., ginčijo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 str., 2.147 str., Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 14 str. 1 d. 1 p., 2 d., 1.92 str. pagrindu. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 str. 1 d. sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis vadovaujantis įstatymais negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu, o niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuota ex officio, teismas, nepaisant ieškovo ieškinio pareiškimo neturint tam teisės, pasisako dėl šių sandorių niekingumo savo iniciatyva. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.92 str. netaikytinas. Viena vertus, jis reglamentuoja nuginčijimo sandorio pripažinimą negaliojančiu, kurio negaliojimo fakto ir pasekmių teismas neturi pagrindo pripažinti savo iniciatyva (CK 1.78 str. 4 d.). Kita vertus, šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatų pažeidimu, liudija imperatyvių normų pažeidimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1071/2012, 2013-10-18 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Verdispar International“ v. UAB „Aludarių Development“).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 str. 1 d. numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 14 str. 1 d. 1 p. nustatyta, jog teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 14 str. 1 d. nuostatas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 14 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovo ieškinyje nurodomi sandoriai buvo sudaryti po to, kai įsiteisėjo 2012-11-13 Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos UAB „Inch Baltija“ iškėlimo, todėl bet kuriam asmeniui, išskyrus administratorių, galiojo imperatyvus draudimas disponuoti UAB „Inch Baltija“ turtu. Nors V. B. atsiliepimu (b.l. 186-191, t. I) į BUAB „Inch Baltija“ patikslintą ieškinį nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie bankroto bylos iškėlimą, o parduodamas automobilius jis veikė pagal UAB „Inch Baltija“ išduotą įgaliojimą, ką liudija ir byloje surinkti duomenys, tai nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad ginčijamus sandorius sudarė ne bankroto administratorius, o juos sudaryti neturintis teisės asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.147 str. 1 d. 5 p. įgaliojimas pasibaigia juridiniam asmeniui iškėlus bankroto bylą. Todėl konstatuotina, kad 2012-12-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Inch Baltija“ pardavė transporto priemonę Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) N. P., ir 2012-12-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Inch Baltija“ pardavė transporto priemonę Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. P., yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų sudarymo sandoriai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 str., Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 14 str. 1 d. 1 p., 2 d. pagrindu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 str. 2 d. numato, kai sandoris negalioja, viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Byloje nustatyta, kad transporto priemonės Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) N. P. ir A. P. buvo perleistos tretiesiems asmenims. Byloje nėra jokių duomenų apie šių trečiųjų asmenų nesąžiningumą, todėl šalių grąžinimas į pradinę padėtį įpareigojant N. P., kuris taip pat yra A. P. teisių ir pareigų perėmėjas, grąžinti transporto priemones UAB „Inch Baltija“, o UAB „Inch Baltija“ įpareigojant grąžinti atsakovui N. P. 19000 Lt yra negalimas (CK 1.80 str. 4 d., 6.153 str., 6.146 str.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.146 str., 6.147 str. 1 d., kai restitucija natūra neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims, ji atliekama sumokant ekvivalentą pinigais, kuris apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką privalo grąžinti. Byloje nustatyta, kad N. P. transporto priemonę Toyota Camry, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo už 9000 Lt ir už tokią pačią kainą ją perleido R. Š. (b.l. 24, 74, t. I). A. P. transporto priemonę Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo už 10000 Lt ir už tokią pačią sumą ją perleido M. M. (b.l. 25, 75, t. I). Nors ieškovas byloje įrodinėjo, kad šių transporto priemonių kaina jų perleidimo N. P. ir A. P. metu buvo žymiai didesnė, pastarųjų aplinkybių pakankamais įrodymais nepagrindė (CPK 178, 185 str.). Vien tik Emprekis nustatytos tokio tipo automobilių vidutinės rinkos kainos (b.l. 128-129, t. I) neleidžia suabejoti, kad jų rinkos vertė, nurodyta 2012-12-14 sudarytose transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartyse, neatitiko tikrosios jų vertės: byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti kokios techninės būklės, ridos tokio tipo automobiliai buvo vertinti nustatant vidutinę rinkos vertę Emprekis, byloje net nėra duomenų, kurie leistų apskritai įvertinti kokiais kriterijais remiantis tokia vertė yra nustatyta Emprekis išduotose pažymose. Iš atsakovo N. P. paaiškinimų bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pirkti automobilius jam pasiūlė V. B., atsakovas dėl kainų su V. B. derėjosi, o jas siūlydamas vertino perkamų transporto priemonių stovį, nes transporto priemonės buvo su trūkumais. Aplinkybę, kad ginčijamais sandoriais N. P. ir A. P. perleistos transporto priemones turėjo trūkumų, neginčijamai liudija atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 166-183, t. III). Iš jų matyti, kad 2012-12-14 automobilyje Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas greičių dežės defektas, vairo kolonėlės skysčių prasisukimas, amortizatorių skysčių prasisukimas, susidėvėję priekiniai diskai, kaladėlės, suplyšusios variklio pagalvės, dėl ko jo remontui buvo reikalingi papildomi 6800 Lt (b.l. 166, 180-182, t. III), kt. (b.l. 177, 178-179, t. III). Automobilyje Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti alyvos prasisunkimai iš variklio, amortizatorių skysčių prasisunkimas, elektros instaliacijos pažeidimas, susidėvėję stabdžių diskai, kaladėlės, lūžusi priekinė spyruoklė (b.l. 168, t. III), kt. (b.l. 172-176, t. III). Nors ieškovo atstovė kėlė byloje abejones dėl šių įrodymų, įvertinusi jų pateikimo teismui datą, teismas tokiu abejonių neturi pagrindo pripažinti pagrįstomis, nes šiuose įrodymuose fiksuotas aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra (CPK 178 str.). Priešingai, atsakovo V. B. teiktame atsiliepime į patikslintą BUAB „Inch Baltija“ ieškinį yra apibūdinama iš esmės tapati šių transporto priemonių techninė būklė (b.l. 188, t. I).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.147 str. 2 d. numato, kad privalantis grąžinti turtą asmuo privalo atlyginti didžiausią turto vertę tuo atveju, kai jis yra nesąžiningas ar restitucija taikoma dėl jo kaltės. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų atsakovą N. P. ar A. P. laikyti nesąžiningais transporto priemonių Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijėjais (CK 4.96 str. 1 d., CPK 178 str.). Atsakovas Vaidas B. N. P. pateikė įgaliojimą veikti šių transporto priemonių savininko UAB „Inch Baltija“ vardu sudarant 2012-12-14 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, todėl N. P., veikęs sandorių sudarymo metu tiek savo, tiek A. P. vardu, neturėjo pagrindo manyti, kad sandorį jis sudaro su netinkamu atstovu. V. B., kuris nurodė pats nežinojęs apie UAB „Inch Baltija“ iškeltą bankroto bylą, ką paneigiančių įrodymų byloje nėra, N. P. apie tai neinformavo. Esant tokioms aplinkybėms, tikrinti Juridinių asmenų registro duomenis N. P. neprivalėjo (CK 2.133 str. 2 d., 2.147 str. 3 d.). Ieškovo atstovė bylos nagrinėjimo teisme metu apeliavo ir į tai, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Inch Baltija“ turto atžvilgiu buvo taikomi turto areštai. Teismas sutinka, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu galiojo vienas turto arešto aktas BUAB „Inch Baltija“ turto atžvilgiu (b.l. 26, t. I), tačiau šis turto arešto aktas nebuvo nukreiptas konkretaus BUAB „Inch Baltija“ turto atžvilgiu (b.l. 6, t. I), kas registruojant transporto priemonių perleidimą jokių nesklandumų nesukėlė, o kartu neleido N. P. suabejoti nei V. B. kaip UAB „Inch Baltija“ atstovo tinkamumu, nei UAB „Inch Baltija“ galimybe disponuoti šiuo turtu.

Kadangi byloje nenustatyta, kad N. P. ir A. P. 2012-12-14 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu buvo nesąžiningi, pagal šias sutartis už BUAB „Inch Baltija“ parduotas bendrovei priklausiusias transporto priemones buvo sumokėta sulygta jų pardavimo vertė, kuri atitiko realią jų vertę, teismas mano esant pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.145 str. 2 d. nustatytą išimtį ir restitucijos šiuo atveju netaikyti.

Dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 str. pagrindu

Ieškovas ieškiniu prašė 2012-12-14 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 str. pagrindu. Ši įstatymo nuostata numato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos, kurioms esant galimas sandorio pripažinimas negaliojančiu: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009-04-28 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012-05-02 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; kt.). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų egzistavimo nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų – kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Jos nepašalina ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Būtina nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra nei įrodymų, kad ieškovas yra kreditorius, kuris turėjo ir/ar turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimą teisę į UAB „Inch Baltija“, nei įrodymų, kad ginčijami 2012-12-14 sandoriai sukėlė kitų UAB „Inch Baltija“ kreditorių teises, nei įrodymų, kad N. P. ir A. P., sudarydami ginčijamus sandorius su BUAB „Inch Baltija“, buvo nesąžiningi. Ieškovas pats nurodė niekada nebuvęs UAB „Inch Baltija“ kreditoriumi, o reikalavimus į N. P. ir A. P. jis teigė įgijęs tik 2014-01-17 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi. Ieškovo šioje byloje ginčijami sandoriai atsirado dar iki 2014-01-17 reikalavimo teisių perleidimo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų kokius konkrečius turtinius interesus 2012-12-14 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sandoriai sukėlė pačiai BUAB „Inch Baltija“: šie sandoriai nesukėlė BUAB „Inch Baltija“ nemokumo, nes bankroto byla UAB „Inch Baltija“ buvo iškelta dar 2012-11-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, 2012-12-14 reikalavimo teisę į BUAB „Inch Baltija“ turėjo tik vienas kreditorius BUAB „Egavis“, kurio reikalavimui patenkinti pakako lėšų sumos, priklausančios BUAB „Inch Baltija“ pagal 2012-12-14 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, ginčo, kad N. P. ir A. P. šias sumas iš karto sumokėjo UAB „Inch Baltija“ atstovu prisistačiusiam V. B., byloje net nekilo, S. K. kreditorinį reikalavimą BUAB „Inch Baltija“ dar 2013-11-13 atsiėmė. Byloje teismas nustatė nesant jokių įrodymų, kad N. P. ir A. P., sudarydami 2012-12-14 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, būtų nesąžiningi. Taigi, ir šie ieškovo ieškinyje dėstomi argumentai, nepaisant aukščiau nurodytų, negali būti laikomai pagrįstais.

Ieškovas byloje sumokėjo 273 Eur žyminio mokesčio (b.l. 118, t. IV), turėjo 289,62 Eur advokatės pagalbos išlaidų (b.l. 121-122, t. III). Kadangi ieškinys atmestas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje jam neatlygintinos (CPK 93 str.). Atsakovas byloje patyrė 1663,67 Eur advokato pagalbos išlaidų (b.l. 112-113, t. III, b.l. 163-165, 181-182, t. IV). Šios išlaidos priteistinos atsakovo N. P. naudai iš ieškovo, nes jos atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, bylos apimtį, sudėtingumą, yra protingo dydžio ir pagrįstos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Valstybė šioje byloje patyrė 27,74 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos valstybės naudai iš ieškovo (CPK 96 str.).

Vilniaus m. apylinkės teismas 2013-03-01 nutartimi šioje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo transporto priemonę Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančią M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonę Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančią R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 85-86, t. I). Be to, Vilniaus apygardos teismas 2014-01-23 nutartimi šioje byloje (Nr. 2S-464-232/2014) ieškovo BUAB „Inch Baltija“ reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei A. P. priklausančio nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto areštą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę, 28520 Lt sumai, o nesant (trūkstant) tokio turto, - atsakovės piniginių lėšų, esančių pas ją ar trečiuosius asmenis areštą, neviršijant nurodytos sumos. Taip pat šia nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutarė areštuoti atsakovui N. P. priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jo vertę, 21950 Lt sumai, o nesant (trūkstant) tokio turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, neviršijant nurodytos sumos (b.l. 50-52, t. III). Vilniaus m. apylinkės teismas 2015-08-10 nutartimi šioje byloje pakeitė 2014-01-23 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (Nr. 2S-464-232/2014) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui N. P. priklausančio nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę, areštą 21950 Lt sumai, o nesant (trūkstant) tokio turto, atsakovo piniginių lėšų, esančių pas jį ar trečiuosius asmenis, areštą į konkretaus turto – antstolio A. S. 2014-02-21 patvarkymo sustabdyti lėšų išmokėjimą vykdomojoje byloje Nr. 0010/14/00487 pagrindu aprašytų atsakovui N. P. priklausančių 6357,16 Eur piniginių lėšų, esančių jo vardu atidarytoje sąskaitoje AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), areštą (b.l. 71-73, t. IV). Ieškovo ieškinį atmetus, šios laikinosios apsaugos naikintinos teismo sprendimu (b.l. 71-73, t. IV, CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., teisėja

nutarė:

Ieškovo J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Pripažinti 2012-12-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Inch Baltija“ pardavė transporto priemonę Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Restitucijos netaikyti.

Pripažinti 2012-12-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Inch Baltija“ pardavė transporto priemonę Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Restitucijos netaikyti.

Priteisti atsakovo N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1663,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 27,74 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660.

Panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-03-01 nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – transporto priemonės Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančios M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančios R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), areštą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-01-23 nutartimi (Nr. 2S-464-232/2014) taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovei A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto areštą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertė, 28520 Lt sumai, o nesant (trūkstant) tokio turto, - atsakovės piniginių lėšų, esančių pas ją ar trečiuosius asmenis areštą, neviršijant nurodytos sumos.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-01-23 nutartimi (Nr. 2S-464-232/2014) taikytas ir Vilniaus m. apylinkės teismas 2015-08-10 nutartimi šioje byloje pakeistas laikinąsias apsaugos priemones – antstolio A. S. 2014-02-21 patvarkymo sustabdyti lėšų išmokėjimą vykdomojoje byloje Nr. 0010/14/00487 pagrindu aprašytų atsakovui N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančių 6357,16 Eur piniginių lėšų, esančių jo vardu atidarytoje sąskaitoje AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), areštą.

Sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašą išsiųsti VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus m. apylinkės teismą.