Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Aivos Survilienės,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo J. P. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 2 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimas dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Apygardos teismo nustatytos aplinkybės

1. J. P. Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 271 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 5, 7, 8, 12 ir 13 punktus, 18 straipsnio 4 ir 6 dalis, 272 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi, jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė už tai, kad įsibrovęs į svetimo asmens butą pavogė jam nepriklausantį turtą, veikdamas bendrai su broliu dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai nužudė žmogų, o vėliau, turėdamas tikslą paslėpti tyčinį nužudymą, nužudė mažametį, taip pat jam suorganizavus ir padedant, kiti grupės nariai, panaudodami į šaunamąjį ginklą panašų daiktą, apiplėšė žmogų ir pakartotinai užvaldė turtą stambiu mastu, už ką jam buvo sumokėta.

2. 2003 m. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) redakcijai, Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendis pakeistas ir nusikalstama veika pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 5, 7, 8, 12 ir 13 punktus – perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 6, 9 ir 11 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 4 ir 6 dalis, 272 straipsnio 3 dalį – perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 4 ir 6 dalis, 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

3.1. Kauno apygardos teisme 2026 m. vasario 3 d. buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimas (toliau – ir Teikimas) dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Šį Teikimą bausmę vykdanti institucija grindė tuo, kad 2008 m. spalio 3 d. perkeltas į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, nuteistasis tinkamai prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės, pusiau atviro tipo sąlygomis. Bausmės atlikimo metu modulinėje profesinio mokymo programoje įgijo dailidės specialybę, vėliau – staliaus profesinę kvalifikaciją. Nuteistasis nėra išrankus darbo pobūdžiui, jo nuostata į darbą yra teigiama, pozityvi, šiuo metu jis tęsia darbinę veiklą, o duomenų, jog susidurtų su dideliais finansiniais sunkumais, kurie būtų susiję su specifiniais veiksniais (pvz., lošimu, kompulsyviu elgesiu ar pan.), negauta. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistajam buvo pareikštas civilinis ieškinys – 45 902,50 Eur. Kadangi santaupų būdamas laisvėje neturėjo, o įkalinimo metu ne visą laiką dirbo, nuteistasis yra padengęs tik mažą dalį civilinio ieškinio, tačiau suvokia, jog turi atlyginti padarytą žalą ir stengiasi tai daryti savo jėgomis – atliekant išskaičiavimus iš gaunamo atlyginimo bei nereguliarias savanoriškas įmokas.

3.2. Stebima, jog nuteistasis turi gana tvirtą asmeninę nuomonę bei geba ją apginti, nėra linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai, vengia destruktyvių grupių, autoriteto nuteistųjų tarpe neturi bei siekia išlikti neutralus, vengti konfliktinių situacijų bei kruopščiai atsirinkti asmenis, su kuriais palaiko ryšius bei leidžia laisvalaikį, taip pat tinkamai bendrauja su įkalinimo įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais. Nuteistasis pasitiki savo jėgomis ir save linkęs vertinti pakankamai gerai, elgiasi taktiškai, nepasiduoda provokacijoms ir atrodo nusiteikęs pozityviai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo pastebėtas ar sulaikytas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio, puikiai suvokia šių medžiagų neigiamą poveikį tiek pačiam asmeniui, tiek ir visuomenei.

3.3. Nuteistasis ryšius su jauniausiu broliu ir mama palaiko, bendrauja telefonu, rašo laiškus, pagal galimybes yra lankomas pasimatymų metu. Įkalinimo metu 2021 m. nuteistasis vedė, apie žmoną kalba su ypatinga pagarba ir meile. Nuteistasis išreiškia norą būti visuomenės dalimi, dėl galimybės išeiti į laisvę stengiasi: nepriekaištingai elgiasi, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, prevencinėse programose, užsiima darbine veikla. Tikėtina, jog išėjus į laisvę planai apsigyventi su žmona, stiprinti santykius su ja bei dirbti būtų įgyvendinami. Taigi galima teigti, jog šiuo metu nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumai bausmės atlikimo metu yra pakitę: jis išugdė tarpasmeninius įgūdžius, pradėjo vertinti savo elgesį bei pastebėti daromas klaidas, mokėsi naujų problemų sprendimo įgūdžių, stengėsi prisitaikyti prie aplinkos ir pagal tai formuoti savo elgesį.

3.4. Visgi stebima, jog nuteistajam trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių, kritiškumo savo paties atžvilgiu. Kalbėdamas apie aplinkybes, galėjusias turėti įtakos jo padarytiems nusikaltimams, nuteistasis teigia, jog sprendimui vykdyti nusikalstamas veikas įtaką padarė brolis, kuris anksčiau jau buvo teistas ir atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Tai patvirtina ir nuosprendyje aprašyti faktai. Nuteistasis taip pat pripažįsta, jog jaunystėje buvo spontaniškesnis, linkęs rizikuoti, būdamas prastoje finansinėje padėtyje nematė kitų būdų gauti pinigų, kaip tik juos vagiant, tačiau vertinant jo nusikalstamo elgesio istoriją, galima daryti prielaidą, jog nusikaltimai nebuvo spontaniški ar impulsyviai įvykdyti, o buvo planuoti, taip pat paties nuteistojo teigimu, tik žmogžudystė nebuvo planuota, o atlikta spontaniškai. Vis dėlto, nuteistasis neteisina savo elgesio nusikaltimų metu, kaltę dėl nužudymų ir apiplėšimo pripažįsta, gailisi, pastaruoju metu pripažįsta prisidėjęs ir prie apiplėšimo organizavimo. Bausmės atlikimo pradžioje buvo fiksuoti pavieniai pasyvios agresijos atvejai – pareigūnų nurodymų nevykdymas, badavimas, taip pat nuteistojo nusikalstamo elgesio istorijoje fiksuoti instrumentinės agresijos panaudojimo atvejai, t. y. jis nužudė du žmones (vieną iš jų siekdamas nuslėpti nusikaltimo įvykdymą). Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas 3 kartus (paskutinį kartą – 2013 m. gegužės 13 d.), drausmės komisijoje svarstytas 9 kartus, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, skatintas 22 kartus (paskutinį kartą – 2025 m. rugpjūčio 13 d.), vykdo 2025 m. spalio 21 d. atnaujintą individualų resocializacijos planą, kiek leidžia galimybės įsitraukia į pozityvaus užimtumo veiklas, o bausmės pradžioje pasireiškusį elgesį sieja su sunkiu prisitaikymu prie sąlygų ir atskyrimu nuo šeimos.

3.5. 2022 m. kovo 14 d. nuteistajam buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taikant „OASys“ metodiką ir buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tokia pati rizika išliko ir vėlesnių vertinimų metu, taip pat ir paskutiniojo, atlikto 2026 m. sausio 6 d. Atsižvelgiant į tai, kad J. P. nuteistas už du nužudymus apiplėšimo metu, o viena iš aukų buvo mažametis vaikas, 2024 m. spalio 22 d. buvo nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenei, asmeniui būnant laisvėje.

II. Žemesniojo teismo nutarties esmė

4.1. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs BK 51 straipsnio 2 dalyje, Teikime nurodytas aplinkybes bei kriterijus, aktualius sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą, 2026 m. kovo 2 d. nutartimi Teikimo netenkino. Žemesnysis teismas padarė išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti BK 51 straipsnio nuostatas ir sušvelninti J. P. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, jog nors nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės, pusiau atviro tipo sąlygomis, atlikus pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta vidutinė rizika ir dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius nėra pakitęs nuo paskutiniojo vertinimo, be to, nustatytas vidutinis didelės žalos rizikos lygis visuomenėje, kas, žemesniojo teismo vertinimu, vis dar rodo išlikusį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir nuteistasis padarė išvadas bei iš esmės pakeitė ankstesnes antivisuomenines nuostatas. Tokie skundžiamos nutarties motyvai grindžiami ir aplinkybėmis, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, kaltę dėl apiplėšimo neigė, visišką kaltės pripažinimą išreiškė tik visai neseniai, taip galimai siekdamas palankaus sprendimo nagrinėjant teikimą. Pažymėtina ir tai, jog nors nuteistajam nustatyti trys apsauginiai veiksniai, kurie, pakeitus bausmės rūšį į terminuotą laisvės atėmimą ir suteikus nuteistajam galimybę išeiti į laisvę, galėtų jį stabdyti nuo pakartotino nusikalstamo elgesio, po daugiau nei dvidešimt septynių metų bausmės atlikimo išskirti du statiniai kriminogeniniai veiksniai – smurtinio elgesio istorija ir būdingas teisės pažeidimų modelis, kurių nuteistasis jau niekaip savo elgesiu negali sumažinti ar panaikinti, ir net trylika dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos savo teigiamu elgesiu, pastangomis ir požiūriu bausmės atlikimo metu jis gali / galėjo sumažinti ar šiuos veiksnius iš vis eliminuoti. Be to, nors J. P. vertinimo metu pripažino, jog jaunystėje buvo spontaniškesnis, linkęs rizikuoti, o šiuo metu yra linkęs planuoti, labiau apgalvoti, ką ir kaip ketina daryti, resocializacijos specialisto vertinimu, J. P. nusikaltimai nebuvo spontaniški ar impulsyviai įvykdyti, o buvo planuoti. Tuo tarpu nuteistasis, kalbėdamas apie praeitį ir nusikalstamų veikų vykdymo metą, vengia analizuoti savo elgesio bei tam tikrų pasirinkimų priežastis, jam trūksta kritiškumo savo paties atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismas nurodė, jog duomenų visumos nepakanka, siekiant vienareikšmiškai konstatuoti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl savo įvykdytų nusikaltimų, neteisėto elgesio bei sukeltų neigiamų padarinių.

4.2. Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje atkreipė dėmesį į tai, jog nuteistasis teigia, kad į nusikalstamų veikų vykdymą jį pastūmėjo pastovaus darbo ir pajamų neturėjimas bei vis augančios skolos, susijusios su jo buvusiais verslais. Tokia nestabili darbo patirtis, kaip vienas iš dinaminių kriminogeninių veiksnių, žemesniojo teismo vertinimu, buvo gana reikšminga su nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika susijusi sritis. Paskyrus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kurį laiką nuteistajam nebuvo suteikta galimybė įsidarbinti, o vėliau jis nebuvo įdarbintas dėl darbo vietų trūkumo, dirbti pradėjo tik nuo 2020 m., prieš tai oficialiai dirbęs nuo 1998 m. kovo 12 d. iki suėmimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog nors pats nuteistasis teigė, kad yra pasirengęs kuo greičiau atlyginti civiliniu ieškiniu priteistą sumą, įvertinus su darbine veikla ir finansais susijusius probleminius aspektus bei jo atžvilgiu išskirtą dinaminį kriminogeninį veiksnį – skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų turėjimą ir menkas jų apmokėjimo galimybes, akivaizdu, jog jis nėra suinteresuotas iš gaunamų pajamų savanoriškai kuo greičiau padengti priteistą civilinį ieškinį. Žemesniojo teismo vertinimu, finansinių įsiskolinimų turėjimas, įvertinus aplinkybes, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos siekiant finansinės naudos, nesudaro pagrindo manyti, kad suteikus galimybę ir pakeitus bausmės rūšį į terminuotą laisvės atėmimą, išėjus į laisvę jo vėl nepaskatintų pakartotinai nusikalsti.

4.3. Kauno apygardos teismas atkreipė dėmesį ir į dinaminį kriminogeninį veiksnį – priežiūros apribojimų pažeidimus, t. y. į tai, jog praeityje J. P. negebėdavo apriboti savo elgesio, keisti savo gyvenimo būdo, nepaisė galiojančių visuomenės normų, ko pasėkoje jis ne tik įvykdė nusikaltimas veikas, tačiau ir jau atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje priešinosi nustatytai tvarkai ją pažeisdamas – padarė 9 pažeidimus (dėl 6 iš šių atvejų buvo pravestas auklėjamasis pokalbis ir nuobauda nebuvo paskirta), buvo 3 kartus baustas drausmine tvarka (2 kartus pareikšti papeikimai, kartą buvo uždarytas 10 parų į baudos izoliatorių), bausmės atlikimo pradžioje buvo fiksuoti pavieniai pasyvios agresijos atvejai – pareigūnų nurodymų nevykdymas, badavimas, taip pat į smurtą linkęs elgesys (individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje yra Psichologinės tarnybos specialistės Onos Gylytės 2008 m. spalio 5 d. atliktas įrašas, kuriame nurodoma, kad „nuteistasis konsultuotas kaip naujai atvykęs ir po konflikto grupėje“). Nors nuteistasis paskutinį kartą drausmine tvarka buvo baustas 2013 m., po Teikimo išsiuntimo Kauno apygardos teismui du kartus pažeidė nustatytą tvarką, už ką 2026 m. sausio 12 d. ir 2026 m. sausio 17 d. buvo skirtos dvi nuobaudos. Akivaizdu, jog nuteistojo įvykdyti vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia jo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo, kryptingo bei atskleidžia jo atsainų požiūrį į nustatytas elgesio taisykles ar jų laikymąsi bei neigiamai charakterizuoja jo asmenybę.

4.4. Kauno apygardos teismas palankiai įvertino ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis – resocializacijos plano vykdymą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo veiklose, lankymąsi pas Resocializacijos skyriaus psichologę asmeninėms konsultacijoms, ramų bendravimą, socialinių ryšių su broliu, motina ir žmona palaikymą, taip pat į tai, jog už pozityvų elgesį ir gerai atliekamą darbą buvo paskatintas 22 kartus, nuo 2020 m. dirba, išėjęs į laisvę turėtų gyvenamąją vietą pas žmoną, o aplinkinių apibūdinamas kaip pozityvus, darbštus, gebantis laikytis nustatytos tvarkos bei higienos reikalavimų, nesivadovaujantis neformaliosiomis nuteistųjų bendrijos tradicijomis, jų nepalaikantis. Žemesnysis teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog vertinimo metu pastebėta, kad pokalbio metu nuteistasis elgiasi taktiškai, nepasiduoda provokacijoms, emocijas iškomunikuoja verbaliai, nepereidamas į agresiją, geba atpažinti turimus sunkumus, susijusius su dabartine jo padėtimi, situacija bei įvardinti, kokiu būdu juos siekia spręsti, geba suvokti ir įvardinti savo elgesio pasekmes ne tik sau pačiam, bet ir savo artimai aplinkai, nukentėjusiems asmenims, o savitvardos praradimų atvejų nefiksuota nuo 2008 m. Tačiau vertinamu atveju šių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, jog tolesnis J. P. bausmės atlikimas yra galimas švelnesnėmis sąlygomis. Padaryti vidaus tvarkos pažeidimai, kriminogeninių veiksnių nemažėjimas, nereguliarus civilinio ieškinio dengimas ir kiti aspektai leidžia spręsti, kad būnant struktūruotoje aplinkoje J. P. demonstruojami tam tikri teigiami elgesio pokyčiai nėra pakankami, kad būtų galima konstatuoti, jog šie pokyčiai yra stabilūs ir įtikinantys asmenybės korekciją, ir kad J. P. yra pasiruošęs konkrečiu terminu apibrėžtoje perspektyvoje laisvėje laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų ir gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl J. P. turėtų toliau būti taisomas struktūruotoje aplinkoje.

III. Skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

2. Skunde nuteistasis J. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 2 d. nutartį ir tenkinti Teikimą dėl bausmės sušvelninimo, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeičiant į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Kauno apygardos teismas nepakankamai įsigilino į Teikime pateiktas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t. y. į tai, jog bausmę atlieka ilgiau kaip 27 metus, yra suinteresuotas išeiti į laisvę, turi šeimą, žmoną, gyvenamąją vietą, sugeba dirbti bet kokį jam paskirtą darbą, yra ne kartą skatintas tiek už darbą, tiek už kitas pažangias veiklas, kurios išvardytos Teikime, yra teistas pirmą kartą, pripažįsta kaltę, gailisi padaręs nusikaltimus, dengia civilinį ieškinį. Nuteistojo vertinimu, jis yra pasirengęs gyventi laisvėje tvarkingą ir sąžiningą gyvenimą, nenusikalsdamas, laikantis nustatytų taisyklių. Taip pat jis pripažįsta, jog turi keletą nuobaudų, tačiau, atsižvelgiant į ilgą bausmės atlikimo laiką, jų nėra daug ir jos nėra keliančios jo pavojingumą visuomenėje bei neatsveria jį teigiamai charakterizuojančių duomenų. Nuteistojo teigimu, bausmės sušvelninimo atveju jis turėtų dar ilgą laiką (iki 10 metų) įvykdyti individualaus resocializacijos plano reikalavimus ir integruotis į visuomenę, tapdamas visaverčiu jos nariu.

3. Atsiliepime Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Virginijus Mizaras prašo nuteistojo J. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 2 d. nutartį. Prokuroras atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

6.1. Kauno apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistąjį J. P. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra pakankamos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Nuteistojo asmens bylos duomenys rodo, jog negalima daryti vienareikšmės išvados apie pozityvius jo elgesio bei mąstysenos pokyčius. Atsižvelgiant į tai, jog nors nusikalstamas veikas (iš kurių viena – nužudymas dėl savanaudiškų paskatų, siekiant pasipelnyti, bei mažamečio nužudymas, siekiant paslėpti minėtąjį nusikaltimą) J. P. įvykdė būdamas jauno amžiaus, tačiau jis jau buvo pilnametis ir turėjo mažametį vaiką bei žmoną, palaikė artimus ryšius su motina ir broliais, o su vienu iš jų vykdė nusikalstamas veikas, taigi skunde nurodomi ryšiai su žmona ir šeima vertintini prieštaringai, o įvykdytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti bausmės pakeitimui aktualias aplinkybes. Pažymėtina, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis kaltę dėl visų padarytų nusikalstamų veikų pripažino tik 2024 m. gruodžio 9 d., kas laikytina siekiu sušvelninti savo padėtį, todėl konstatuotina, jog toks požiūris į savo elgesį ir padarytus nusikaltimus nėra nuoširdus, kritiškas ir vienareikšmiškas.

6.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog bausmės atlikimo metu J. P. svarstytas drausminėje komisijoje ir paskutinį kartą baustas 2026 m. sausio 12 d. bei 2026 m. sausio 17 d., t. y. prieš pat svarstant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę klausimą. Taigi nuteistojo elgesys nėra nepriekaištingas, o, priešingai nei teigia pats nuteistasis, buvo pasireiškęs nepakankamai disciplinuotas ir kartais piktybiškas bei pavojingas jo elgesys – pažeidimai, ypač susiję su smurtu ir pareigūnų nurodymų nevykdymu. Be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų metu buvo nustatyta mažėjanti, tačiau vis dar vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, taip pat išliko vidutinis didelės žalos lygis visuomenėje.

6.3. Atsiliepime pažymima, jog žemesnysis teismas pagrįstai atsižvelgė į dinaminius kriminogeninius veiksnius, taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog teisminio nagrinėjimo metu nuteistajam buvo pareikštas 45 902,50 Eur civilinis ieškinys. J. P. šios sumos yra padengęs tik mažą dalį, o savanoriškas įmokas atlieka nereguliariai, todėl atsižvelgus ir į tai, jog J. P. nusikalstamas veikas padarė siekdamas praturtėti, visa tai neleidžia daryti išvados, jog nuteistojo deklaruojamas siekis atlyginti žalą yra nuoseklus ir nuoširdus. Taigi konstatuotina, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai nėra pasiekti, o pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį bei požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir ateityje ves tokį gyvenimo būdą, kuris nekels grėsmės visuomenei, nėra. Nesant akivaizdžios pažangos, turi būti tęsiamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimas.

IV. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo J. P. skundas atmetamas.

4. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, nuteistojo J. P. skundo ir prokuroro atsiliepimo į skundą argumentais bei skundžiamos nutarties motyvais, konstatuoja, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas teisingai įvertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pataisos namų Teikimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiškino ir taikė BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas, nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos ir padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma dar neleidžia spręsti, kad yra pagrindas J. P. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, jog jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnyje nurodyti kriterijai, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Tokia minėto BK straipsnio 2 dalies konstrukcija suponuoja išvadą, kad teikimą nagrinėjantis teismas kartu privalo įvertinti ir tikimybę, jog nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio, ar tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, nekelti pavojaus visuomenei. Išvados daromos ne tikint nuteistojo pažadais, o įvertinus jo realius veiksmus mažinant nusikalstamo elgesio riziką ar atlyginant padarytą žalą, elgesį atliekant bausmę, požiūrį į savo padarytas nusikalstamas veikas.

6. Byloje nustatyta, kad J. P. yra atlikęs privalomą 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kai jam paskirta bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Vis dėlto, vien šio formalaus pagrindo buvimas neleidžia nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka anksčiau nutartyje nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Tokia įstatymų leidėjo valia atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, pagal kurią nuteistiesiems iki gyvos galvos turi būti suteikta reali galimybė tam tikrame etape tikėtis bausmės peržiūros ir galimo paleidimo, tačiau toks sprendimas grindžiamas atsižvelgus į nuteistojo reabilitacijos laipsnį ir įvertinus nuteistojo pavojingumą visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Šiame kontekste pažymėtina, kad atliktos bausmės poveikio nuteistajam, jo požiūrio į padarytas nusikalstamas veikas bei jų padarinius ir kitų aplinkybių, kurios nemaža dalimi susijusios su nuteistojo vidinių nuostatų pasikeitimu, vertinimas yra atsakingas procesas, reikalaujantis išsamaus ir kruopštaus reikšmingų aplinkybių analizavimo.

7. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Kauno apygardos teismas palankiai įvertino nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis – socialinių ryšių su artimaisiais palaikymą, individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių vykdymą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo veiklose ir prevencinėse programose, lankymąsi pas Resocializacijos skyriaus psichologę asmeninėms konsultacijoms, taip pat ir tai, jog už dalyvavimą visuomeninėje veikloje, pavyzdingą elgesį ir sąžiningą darbą buvo paskatintas 22 kartus (paskutinį kartą – 2025 m. rugpjūčio 13 d.), nuo 2020 m. dirba pataisos įstaigoje ir toliau tęsia darbinę veiklą, įgijo dailidės specialybę, o vėliau – staliaus profesinę kvalifikaciją. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės, pusiau atviro tipo sąlygomis. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2026 m. sausio 23 d. Socialinio tyrimo išvados (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumai bausmės atlikimo metu kito: jis suvokia ir geba apibūdinti padarytos žalos mastą ir pasekmes aukoms, jų artimiesiems ir visuomenei, geba atpažinti turimus sunkumus, susijusius su dabartine padėtimi, bei įvardinti, kokiu būdu juos siekia spręsti. Nepaisant menkos darbinės patirties laisvėje, kuri didžiąja dalimi nulėmė nuteistojo nusikalstamumo priežastis, nuteistasis džiaugiasi dirbdamas, kadangi tokiu būdu būna ne tik labiau užimtas, bet jaučiasi reikalingas, o tai, jo teigimu, gyvenimo kasdienybėje suteikia prasmės. Taip pat nuteistasis pasižymi gana tvirtos asmeninės nuomonės turėjimu ir gebėjimu ją apginti, nėra linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai, o tai, vertinant aplinkybę, jog nuteistojo nusikalstamumui įtaką darė ir vyresnysis brolis, kuris buvo teistas ir atlikęs laisvės atėmimo bausmę bei su kuriuo šiuo metu atlieka bausmę vienoje gyvenamojoje patalpoje, suponuoja teigiamą nuteistojo charakteristikos pokytį. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymimą, jog nuteistasis vengia destruktyvių grupių, nesivadovauja neformaliomis nuteistųjų bendrijos tradicijomis, jų nepalaiko, autoriteto nuteistųjų tarpe neturi bei siekia išlikti neutralus, vengti konfliktinių situacijų ir kruopščiai atsirinkti asmenis, su kuriais palaiko ryšius bei leidžia laisvalaikį (bendrauja su keliais kartu bausmę atliekančiais nuteistaisiais, kurie atitinka pagal panašius individualius bruožus (amžių, intelektą, pomėgius), laiškais bendrauja su kitu nuteistuoju, kuris bausmę atlieka Alytaus kalėjime). Nuteistas su įstaigos personalu, kitais nuteistaisiais bei jį prižiūrinčiais pareigūnais bendrauja taktiškai ir mandagiai, pareigūnų apibūdinamas kaip pozityvus, darbštus, gebantis laikytis nustatytos tvarkos bei higienos reikalavimų, pokalbių metu sudaro empatiško asmens įspūdį. Išdėstytos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad J. P. išugdė tarpasmeninius įgūdžius, pradėjo vertinti savo elgesį bei pastebėti daromas klaidas, mokėsi naujų problemų sprendimo įgūdžių, stengėsi prisitaikyti prie aplinkos ir pagal tai formuoti savo elgesį, taigi pastangos pakeisti savo elgesį tinkama linkme yra akivaizdžios.

8. Nors skunde teigiama, kad minėtuosius teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius pokyčius Kauno apygardos teismas įvertino nepakankamai, vis tik pažymėtina, jog aukštesnės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka, kadangi teigiami asmenybės aspektai turi būti vertinami ir kitų BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių kontekste. Tuo remiantis aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje pagrįstai tvirtinama, jog nuteistojo elgesio pokyčiai nėra pakankamai įtikinami ir stabilūs, kad būtų galima daryti išvadą apie jo pasirengimą integruotis į visuomenę, nekeliant jai pavojaus. Ši išvada pirmiausiai sietina su J. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, jog nors 2024 m. spalio 22 d. rizikos vertinimo pagal „OASys“ metu dėl nuteistojo darbinės veiklos ir civilinio ieškinio dengimo pastebėtas rizikos mažėjimas lėšų tvarkymo ir pajamų srityje, paskutinio vertinimo, atlikto 2026 m. sausio 6 d., metu konstatuota, jog išliko ankstesnių vertinimų metu nustatyta vidutinė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika. Be to, 2026 m. sausio 23 d. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti 2 statiniai kriminogeniniai veiksniai – smurtinio elgesio istorija ir būdingas teisės pažeidimų modelis, ir, nors jų nuteistasis savo pastangomis nebegali panaikinti, svarbu pažymėti, kad vis dar didelę nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių yra net 13. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Taigi bausmės atlikimo metu dinaminius kriminogeninius veiksnius dėl dedamų pastangų ir teigiamų elgesio pokyčių nuteistasis gali / galėjo sumažinti ar visai eliminuoti, tačiau, kaip teisingai pažymėjo Kauno apygardos teismas, šių veiksnių skaičius nuo paskutinio vertinimo nėra pakitęs, o tai neleidžia konstatuoti pakankamai reikšmingų ir išskirtinių nuteistojo elgesio pokyčių.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbu įvertinti ne tik nuteistojo išorines pastangas – individualaus resocializacijos plano vykdymą ir aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo veikloje, bet ir nustatyti, kaip keičiasi J. P. požiūris į nusikalstamą elgesį. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. P. nuteistas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 ir 6 dalyse, 180 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 1, 6, 9 ir 11 punktuose. Pažymėtina, kad J. P. nuteistas dėl nužudymo esant net keturiems kvalifikuojantiems požymiams – nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų, itin žiauriai, nužudyti du žmonės, iš kurių vienas – mažametis, nusikalstama veikia padaryta siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, o baudžiamosios bylos duomenimis, J. P. buvo mažamečio nužudymo iniciatorius. Nuteistasis pripažįsta, kad į nusikalstamas veikas jį pastūmėjo nestabili finansinė padėtis: prekiaujant turguje pajamos, kurias išleisdavo kasdieniams poreikiams (maistui, drabužiams, kurui) ne visada būdavo pastovios, todėl ilgainiui atsirado skolų, o kurį laiką iki nusikalstamų veikų vykdymo jis buvo bedarbis, pajamų ir santaupų neturėjo, todėl, nors nusikalstamų veikų jam nepatiko daryti, nematė kitų būdų gauti pinigų, kaip tik juos vagiant. Akivaizdu, jog J. P. tikslas gauti finansinės naudos ir to siekimui pasirinktos smurtinės priemonės atskleidžia tai, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o sąmoningai, dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei pirmenybės teikimo asmeniniams interesams. Šios aplinkybės rodo J. P. ženkliai didesnį pavojingumą visuomenei, ir, nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu J. P. skiriant bausmę, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo nusikalstamų veiksmų, už kurių įvykdymą J. P. buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Šiame kontekste paminėtina, jog, kaip nurodyta Teikime, nuteistasis savo elgesio nusikaltimų metu neteisina, kaltę dėl nužudymų ir vagystės pripažįsta, gailisi, kaltės dėl šių veikų neminimizuoja, pastaruoju metu prisipažįsta prisidėjęs ir prie apiplėšimo organizavimo. Tačiau Socialinio tyrimo išvados 4.9. punkte nurodoma, kad J. P., kalbėdamas apie vieną iš nusikalstamų veikų (apiplėšimo organizavimą), kaltės nepripažįsta, teigia, kad tik pasidalijo žiniomis su broliu, o pastarasis – su draugais, taip pat nepripažįsta įvykdęs žmogžudystes, tačiau nurodė, kad tokiu būdu netekti artimų žmonių itin liūdna ir tragiška. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad įvykdytų nusikalstamų veikų atžvilgiu nuteistasis vengia analizuoti savo elgesio bei tam tikrų pasirinkimų priežastis, jam trūksta savianalizės įgūdžių, kritiškumo savo paties atžvilgiu, save linkęs vertinti pakankamai gerai. Visgi teismo posėdžio, vykusio Kauno apygardos teisme 2024 m. gruodžio 9 d., metu nuteistasis kaltę dėl visų padarytų nusikalstamų veikų pripažino. Teismo vertinimu, tokia nevienareikšmiška nuteistojo pozicija ir tarpusavyje nekoreliuojantys teiginiai dėl jo paties įsitraukimo į minėtąsias nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į tai, kad didžiąją bausmės atlikimo laikotarpio dalį nuteistasis kaltės nepripažino arba nors ir pripažino, bet išliko gynybiškas savo poelgiams, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog visai nesenas Kauno apygardos teismo posėdžio metu išreikštas aiškus kaltės pripažinimas ir gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų yra nuoseklus ir nuoširdus. Kaip teisingai atsiliepime pažymėjo prokuroras, toks veiksmas labiau laikytinas siekiu sušvelninti savo padėtį ir kartu, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti vertinamas kaip pakankamai savikritiškas. Pažymėtina, jog remiantis šiais aspektais, vertinimo metu J. P. buvo konstatuoti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, negebėjimas tinkamai vertinti savo elgesio pasekmių, empatijos stoka, nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Aukštesniojo teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės, susijusios su nuteistojo požiūriu į padarytus nusikaltimus ir jais sukeltus padarinius, leidžia konstatuoti, jog J. P. ne visą bausmės atlikimo laiką suvokė atliktų veiksmų nusikalstamą pobūdį, jų neanalizavo, negalvojo apie padarinius, nesuprato, dėl ko yra nubaustas tokia griežta laisvės atėmimo bausme, todėl bausmės paskirtis visa apimtimi kurį laiką nebuvo įgyvendinama. Dėl šių priežasčių reikalingas ypatingas atidumas, vertinant J. P. pasikeitimą, nes visuomenės saugumo interesas išlieka prioritetinis, o aptartos aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pakankamumo bei rodo nuteistojo pavojingumą ir poreikį reikšmingai pakeisti savo požiūrį į visuotinai priimtų elgesio taisyklių laikymąsi.

10. Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo išimtinai teigiamas. Svarbu pastebėti tai, kad BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuteistojo elgesio kriterijus yra siejamas su visu bausmės atlikimo laikotarpiu. Kaip matyti iš pateiktos asmens bylos, nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką padarė 9 pažeidimus, buvo 3 kartus baustas drausmine tvarka, bausmės atlikimo pradžioje buvo fiksuoti pavieniai pasyvios agresijos atvejai – pareigūnų nurodymų nevykdymas, badavimas, į smurtą linkęs elgesys. Nors nuteistasis paskutinį kartą drausmine tvarka buvo baustas 2013 m., o Teikime kaip apsauginis kriminogeninis veiksnys išskirtas teigiamas nusistatymas į kalėjime nustatytą tvarką, po Teikimo išsiuntimo Kauno apygardos teismui J. P. du kartus pažeidė nustatytą tvarką, už ką 2026 m. sausio 12 d. ir 2026 m. sausio 17 d. buvo skirtos dvi nuobaudos. Nuteistasis skunde teigia, jog nuobaudų skaičius, atsižvelgiantį į ilgą bausmės atlikimo laikotarpį, nėra didelis ir nepaneigia jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau pažymėtina, jog įvertinus skirtų nuobaudų pasiskirstymą laike, akivaizdu, kad nuteistojo elgesys vis dar išlieka nenuoseklus, nepakankamai disciplinuotas, jam sunku laikytis nustatytų taisyklių, reikalavimų ir išvengti impulsyvaus elgesio apraiškų. Be to, nuteistojo vertinimo metu vis dar nustatomi tokie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai kaip rizikingas / pavojingas elgesys, emocijų valdymo problemos, mažas atsparumas stresui, agresyvus / kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka bei priežiūros / apribojimų pažeidimai, o žalos rizikos vertinimu nustatytas vidutinės didelės žalos rizikos lygis visuomenei, kurį lėmė nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis – nužudymas ir viena jo aukų – mažametis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu neturi kelti abejonių, jo pažanga turi būti nuosekli, pastovi bei akivaizdi ir sudaryti pakankamą pagrindą išvadai, kad paskirtos bausmės tikslai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolimesnė elgesio korekcija galima atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Taip pat akcentuotina, kad nepaisant to, jog nuteistasis gali turėti ilgą sąrašą programų, užsiėmimų, renginių, kuriuose dalyvavo bausmės atlikimo metu, dirba, yra gavęs daug paskatinimų – kitoms bylos aplinkybėms patvirtinant, jog jo vidinės nuostatos yra nepasikeitusios ir jis vis dar yra pavojingas, pagrindas švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę negali būti nustatytas, todėl nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog nuteistojo akcentuojamų skatinimų skaičius, taip pat kitų anksčiau aptartų teigiamų asmenybės pokyčių visuma nėra pakankama konstatuoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis nepasielgtų impulsyviai ir negrįžtų prie nusikalstamų įpročių.

11. Baudžiamasis įstatymas numato, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, taip pat atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Iš bylos duomenų matyti, jog teisminio nagrinėjimo metu nuteistajam buvo pareikštas civilinis ieškinys – 45 902,50 Eur. Nuteistasis vertinimo metu teigė suvokiantis, kad turi atlyginti padarytą žalą ir stengiasi tai daryti savo jėgomis, tačiau dėl to, jog būdamas laisvėje santaupų neturėjo, o įkalinimo metu dirba tik gana neilgą laiko tarpą (nuo 2020 m.) bei, nenorėdamas apsunkinti artimųjų, neprašo prisidėti prie civilinio ieškinio dengimo, yra padengęs tik labai nedidelę jo dalį, daugiausiai atliekant priverstinius išskaičiavimus iš gaunamo atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors J. P. iš esmės nevengia civilinio ieškinio atlyginimo ir deda pastangas padengti įsiskolinimą, šios aplinkybės nepaneigia fakto, jog nuteistasis ilgą laiką nesiėmė rimtų priemonių bent minimaliai atlyginti teismo priteistą turtinę žalą, savanoriškas įmokas atlieka nereguliariai, o padarytos žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip pakankamas ir atitinkantis BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą minėtą sąlygą, taigi tai neleidžia daryti išvados, jog nuteistojo deklaruojamas siekis panaikinti šį finansinį įsiskolinimą yra nuoseklus ir nuoširdus. Nuteistojo dabartinė darbinė veikla ir pastangos dėl savanoriško žalos atlyginimo, o taip pat ir aplinkybė, kad vertinimo metu kaip apsauginis kriminogeninis veiksnys nustatyta aukšta darbinė motyvacija, prisideda prie teigiamos nuteistojo charakteristikos, tačiau anksčiau aptartų aplinkybių kontekste įvertinus ir tai, kad nustatyti turimi reikšmingi finansiniai įsipareigojimai ir menkos nuteistojo galimybės juos apmokėti bei nestabili darbo patirtis išlieka dinaminiais kriminogeniniais veiksniais vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, o taip pat ir tai, kad J. P. nusikalstamas veikas padarė siekdamas greitai ir lengvai praturtėti, kaip teisingai pažymėjo žemesnysis teismas, neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog suteikus galimybę ir pakeitus bausmės rūšį į terminuotą laisvės atėmimą, išėjus į laisvę jo vėl nepaskatintų pakartotinai nusikalsti.

12. Išvados, kad egzistuoja valstybės pareiga apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens, nepaneigia ir J. P. akcentuojami jį saistantys tamprūs šeiminiai ryšiai. Iš tiesų, Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad J. P. santykius su mama apibūdina kaip palaikančius ir teigia manantis, jog mama jo nesmerkia ir yra atleidusi bei kartu su kitais artimaisiais labai laukia jo išeinančio į laisvę. J. P. įkalinimo metu vedė, apie sutuoktinę kalba su ypatinga pagarba ir meile. Su mama, sutuoktine, kuri nuteistajam išėjus į laisvę suteiktų gyvenamąją vietą, ir jaunesniuoju broliu palaiko ryšius, reguliariai bendrauja telefonu, rašo laiškus, pagal galimybes yra lankomas pasimatymų metu, taigi nuteistasis bausmės atlikimo metu neabejotinai geba palaikyti artimus ryšius su šeimos nariais ir sulaukia jų emocinio, psichologinio bei finansinio palaikymo. To pasėkoje kaip apsauginis kriminogeninis veiksnys išskirta socialiniai ryšiai su žmona, kartu su artimųjų palaikymu galintys padėti nuteistajam palaikyti viltį, tinkamai elgtis ir išėjimo į laisvę atveju palengvinti integracijos visuomenėje procesą. Vis dėlto, prokurorui atsiliepime atkreipus dėmesį, aukštesnysis teismas pastebi, kad nusikalstamų veikų vykdymo metu J. P. ne tik palaikė artimus ryšius su motina ir broliais, o su vienu iš jų net vykdė nusikalstamas veikas, tačiau palaikė ir artimus santykius su moterimi, su kuria susilaukė sūnaus, tačiau tai neužkardė neteisėtų veiksmų. Nors aptariami santykiai laikytini vienu iš svarbiausių veiksnių, galinčių stabdyti nuo pakartotino nusikalstamo elgesio būnant laisvėje, jie neeliminuoja J. P. dviprasmiško požiūrio į nusikalstamą elgesį ir nukentėjusiesiems sukeltus padarinius.

13. Skunde nuteistasis pažymi, jog bausmę atlieka ilgiau kaip 27 metus, yra orientuotas į išėjimą į laisvę bei pasirengęs gyventi tvarkingą ir sąžiningą gyvenimą be nusikaltimų, laikantis nustatytų taisyklių, o bausmės sušvelninimo atveju jis turėtų dar ilgą laiką (iki 10 metų) įvykdyti individualaus resocializacijos plano reikalavimus ir integruotis į visuomenę, tapdamas visaverčiu jos nariu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog nepaisant to, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka išties ilgai ir yra teistas pirmą kartą, o bausmės švelninimo atveju iki išėjimo į laisvę dar praeitų ne mažiau kaip penkeri metai, teismas negali priimti sprendimo sušvelninti bausmę vien remdamasis abstrakčiais nuteistojo pažadais nenusikalsti ir tikėdamasis, kad per ateinančius penkerius ar daugiau metų pakartotinio nusikalstamumo rizika jam būnant laisvėje sumažės, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis akivaizdžiai nededa pakankamai pastangų sumažinti ar eliminuoti tuos kriminogeninius veiksnius, kuriuos turi galimybę kontroliuoti, bei atkreipiant dėmesį į EŽTT jurisprudenciją, kurioje konstatuota, jog vien tik faktas, kad asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Nuteistasis, siekdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turi pasižymėti nepriekaištingu elgesiu ir ne tik demonstruoti nenuginčijamas pastangas esmingai pasikeisti, bet ir neabejotinai įtikinti, jog būdamas laisvėje sugebės išlaikyti teigiamus asmenybės pokyčius bei juos stiprinti. Nagrinėjamu atveju skunde akcentuojami teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai kitų nustatytų ir aptartų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia konstatuoti, jog nuteistojo elgesys ir jo vertybinės nuostatos yra pakitusios pakankamai.

14. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-56-851/2024, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-308-851/2023 ir kt.). Nuteistojo J. P. siekis išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie J. P. pakartotinius kalėjime nustatytos tvarkos pažeidimus, iš kurių paskutinieji buvo nustatyti prieš pat Teikimo nagrinėjimą, ilgą laiką nekintantį dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičių, nevienareikšmišką kaltės pripažinimą, nereguliarų civilinio ieškinio dengimą bei kitas aptartas aplinkybes nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis rodo nenuginčijamą ryžtą keistis ir patvirtina realiai pasireiškiantį pažangų elgesio ir mąstymo pokytį.

15. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ištirtos aplinkybės leido žemesniajam teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju esamoje bausmės vykdymo stadijoje pakeitus nuteistajam J. P. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, nebus pasiekti bausmės tikslai. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo J. P. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 2 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.