Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2024-09-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-10924-1194/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-05
Bylos Nr.
e2YT-10924-1194/2024
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02015-2024-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
G. K.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Civilinė byla Nr. e2YT-10924-1194/2024Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02015-2024-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 5 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti, fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po J. A. mirties.

2. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad G. K. yra J. A., mirusios (duomenys neskelbtini) testamentinis įpėdinis. Turto paveldėjimo byla jo J. A. buvo užvesta per įstatymo nustatytą terminą. Po J. A. mirties liko: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris užregistruotas VĮ „Registrų centras“ pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 46S-586; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio daiktinės teisės neįregistruotos VĮ „Registrų centras“. Šis žemės sklypas J. A. grąžintas pagal 2014 m. birželio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 46S-171. Minimus žemės sklypus J. A. paliko pareiškėjui, pagal testamentą, kurį 2006 m. liepos 6 d. patvirtino Trakų r. notarų biuro notarė D. Aliukonienė, notarinio registro Nr. 1-3604. J. A. mirė būdama našlė. Ji turėjo dukrą I. G., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Kadangi J. A. minimą turtą paliko pagal testamentą, G. K. pradėjo tvarkyti žemės dokumentus. J. A. dar būdama gyva, pavedė pareiškėjui tvarkyti nuosavybės dokumentus minimų žemės sklypų, grąžinti ir perkelti žemės sklypus į bet kurią Lietuvos vietą, dalyvauti matuojant žemę, atlikti geodezinius matavimus, teisinę registraciją, gauti nuosavybės dokumentus. Šiuos pavedimus atliko pagal 2009 m. lapkričio 12 d. įgaliojimą, patvirtintą Trakų r.2-ojo notaro biuro notares D.Aliukonienės, notarinio registro Nr. DA-4670. Šiems darbams atlikti prireikė daug laiko. Neįregistruoto žemės sklypo, esančio Daugirdiškių k., Trakų sen., Trakų r. sav., pareiškėjas atliko geodezinius matavimus, kadastrinę bylą, bet VĮ „Registrų centras“ registruoti negali, nes yra mirusiosios J. A. vardu. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra miško ūkio paskirties. Pareiškėjas atliko šio miško valymo darbus, atsodino eglaites, prižiūri. Todėl pareiškėjas faktiniu valdymu turtą pradėjo valdyti, bet nespėjo įforminti. Todėl nebuvo gautas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, nes praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų apie J. A. palikimo perėjimo valstybei faktą, taip pat nesikreipė į notarą dėl palikėjo turto paveldėjimo valstybės vardu. Galutinį procesinį teismo sprendimą prašo priimti įvertintinus byloje esančius rašytinius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios bus įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu bei vadovaujantis įstatymais. Jeigu teismas nustatys, jog po J. A. mirties, pareiškėjas aktyviais veiksmais priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti ir tvarkyti jos paliktą turtą, neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas.

4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo J. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo G. K. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

5. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

6. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

7. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir panašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

8. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

9. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad mirusioji J. A. buvo pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkų (M. R., M. B., M. B.) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 1,66 ha žemės ir 0,34 ha (duomenys neskelbtini) (iš viso 2 ha žemės). Mirusioji J. A. 2006 m. liepos 26 d. testamentu notarinio registro Nr. 1-3604 pareiškėjui paliko ,,1. Man priklausančią nuosavybės teisę į žemę 1,63 ha, turėtą (duomenys neskelbtini),“. J. A. 2008 m. kovo 3 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.7-79-17009 atkurta nuosavybės teisės į 0,80 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, (duomenys neskelbtini); (žemės sklypas parduotas 2009-11-12 parduotas pareiškėjui); 2011 m. gruodžio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 46S-586 atkurta nuosavybės teisės į 0,51 ha miško žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 2012 m. kovo 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 46S-147 atkurta nuosavybės teisės į 0,37 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (parduotas); 2014 m. birželio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 46S-171 atkurta nuosavybės teisės į 0,8885 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). J. A., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) būdama našle ir nebaigusi nuosavybės teisės atkūrimo procedūrų. Jos sutuoktinis M. A. mirė (duomenys neskelbtini). Ji turėjo dukrą I. G., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. J. A. 2009 m. lapkričio 12 d. buvo išdavusi pareiškėjui įgaliojimą tvarkyti nuosavybės dokumentus žemės sklypo, kurio bendras plotas 1,66 ha, priklausiusio J. A., turėto (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje mirusios J. A. vardu registruoti šie žemės sklypai: 0,5100 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimas Nr. 46S-586), daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos; 0,8885 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. 46S-171), daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

10. Pareiškėjas nurodo, kad jis žemės sklypus prižiūri, miškų ūkio paskirties žemės sklype atlieka miško valymo darbus, atsodina eglaites, organizavo žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą, kurie tęsėsi ir po testatorės mirties. Taigi faktiniu valdymu turtą pradėjo valdyti, tačiau nespėjo gauti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, nes praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, paduodant pareiškimą notarui. Bylos faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjas po J. A. mirties ((duomenys neskelbtini)), palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti palikimo objektą sudarantį turtą. Pareiškėjo paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys pastarųjų faktinių aplinkybių neginčija, jas (minėtas aplinkybes) paneigiantys (priešingi) įrodymai į bylą nebuvo pateikti.

11. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas G. K. savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po J. A. mirties (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Silvija Bunkuvienė