Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-4398-535/2020

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-10-13
Bylos Nr.: eI2-4398-535/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02447-2020-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas: I. U.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR VRM

Kategorijos

8.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI2-4398-535/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02447-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir JolantosVėgelienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. U. (I. U.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. U. pateikė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020-07-02 sprendimo Nr. (15-01) 31-15144U-3849/(15/5-3)4U-391 dalį, kuria nuspręsta I. U. uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus, praėjus 1 mėnesiui nuo sprendimo dėl jo grąžinimo į (duomenys neskelbtini) priėmimo dienos, o jeigu jis yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos - nuo informacijos apie jo išvykimą iš Lietuvos Respublikos Migracijos departamente gavimo dienos; 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020-07-02 sprendimo Nr. (15-01) 31-15144U-3849/(15/5-3)4U-391 dalį, kuria nuspręsta įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo I. U. atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis 3 metus, praėjus 1 mėnesiui nuo sprendimo dėl jo grąžinimo į (duomenys neskelbtini) priėmimo dienos, o jeigu jis yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos - nuo informacijos apie jo išvykimą iš Lietuvos Respublikos Migracijos departamente gavimo dienos.

Pareiškėjas paaiškina, kad Migracijos departamentas 2020-07-02 sprendimu atsisakė išduoti jam leidimą gyventi Lietuvoje; panaikinti išduotą daugkartinę vizą; pavedė Migracijos departamento Vilniaus skyriui spręsti jo grąžinimo į (duomenys neskelbtini) klausimą; uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus, praėjus 1 mėnesiui nuo sprendimo dėl jo grąžinimo į (duomenys neskelbtini) priėmimo dienos, o jeigu jis yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos - nuo informacijos apie jo išvykimą iš Lietuvos Respublikos Migracijos departamente gavimo dienos; įvedė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus, praėjus 1 mėnesiui nuo sprendimo dėl jo grąžinimo į (duomenys neskelbtini) priėmimo dienos, o jeigu jis yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos - nuo informacijos apie jo išvykimą iš Lietuvos Respublikos Migracijos departamente gavimo dienos.

Pareiškėjas nurodo, kad nei Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 patvirtintos Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės (toliau - Taisyklės), nei Migracijos departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintoje Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje (toliau - Vertinimo tvarka). Vertinimo tvarkoje nėra nustatyti sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką turiniui ir formai keliami reikalavimai. Suformuotoje teismų praktikoje yra konstatuota, kad priimdamas tokį sprendimą Migracijos departamentas turėtų vadovautis Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 8 straipsnio nuostatomis, kuriuo nagrinėjamu atveju nebuvo vadovaujamasi.

Pažymi, kad aplinkybių, išskyrus aplinkybes, sudariusias pagrindą atsisakyti jam išduoti leidimą laikinai gyventi (užsieniečiui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nes jis teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pateikė suklastotą turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, taigi, siekdamas leidimo laikinai gyventi elgėsi nesąžiningai, kas leidžia pagrįstai manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė), kurios galėtų būti faktinis ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindas, nėra nurodyta. Migracijos departamentas nenagrinėjo Vertinimo tvarkos 11 punkte nustatytų kriterijų įtakos sprendimui priimti, nemotyvavo nustatyto draudimo atvykti termino, nenustatė, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti kitokį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ar jo nenustatyti. Taip pat Migracijos departamentas neįverto, ar priimtas sprendimas bus proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui, nepažeis jo teisės verstis ūkine komercine veikla Lietuvoje ar verslo tikslais vykti į kitas Šengeno valstybes.

Byloje nėra pateikta duomenų, kad jis praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ar padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Dar daugiau, pats atsakovas pripažįsta, kad neturi duomenų, kad jis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pareiškėjo manymu, ginčijamame sprendime nėra pateikta argumentų, kad siekis užkirsti nelegalią migraciją nebus pasiektas be papildomos pakankamai reikšmingai pareiškėjo judėjimo laisvę ribojančios priemonės, t. y. draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukimo į Užsieniečių registrą ir perspėjimo įvedimo į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.

Pareiškėjas pažymi, kad skundo teikimo dienai jis gyvena Lietuvoje ir realiai dirba tinkuotoju, t. y. realiai vykdo jam išduotos darbinės vizos sąlygą, todėl atsakovo teiginiai, kad tikrieji jo buvimo tikslai Lietuvoje yra kitokie, yra visiškai nepagrįsti bei prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Jis neturi Lietuvoje jokių kitų tikslų, išskyrus dirbti tiesioginį tinkuotojo darbą, ką realiai jau dirba.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad, vadovaujantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2015-12-28 įsakymu Nr. 4-460 patvirtinto „Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešai tvarkai ir visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo ir bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 9 punktu, jis neatitinka nė vieno iš minėto aprašo kriterijų, kas pagrindžia, kad jis nekelia nelegalios migracijos grėsmės, todėl ginčijamu sprendimu nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas.

Pareiškėjas nurodo, kad jis realiai mokėsi (duomenys neskelbtini) aukštojoje meno profesinėje mokykloje, kurią baigus jam buvo išduotas profesinę kvalifikaciją patvirtinantis liudijimas, tuo tarpu, jo manymu, (duomenys neskelbtini) aukštosios mokyklos pateiktame rašte Nr. 385 yra suklysta, taip pat atsakymas buvo gautas elektroniniu paštu, kas neleidžia patikrinti minėtą raštą siuntusio asmens kompetencijos ir įgaliojimų tokį raštą pateikti ir iš esmės panaikina galimybę įsitikinti tokio atsakymo autentiškumu. Pareiškėjo teigimu, remiantis formuojama teismų praktika, sprendžiant leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo (atsisakymo išduoti) klausimą turi būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas bei tokios grėsmės galimybės akivaizdumas atitinkamo sprendimo priėmimo metu.

Pažymi, kad teikdamas Migracijos departamentui dokumentus, pagrindžiančius jo įgytą kvalifikaciją, neturėjo tyčios apgauti atsakovą, pateikti žinomai suklastotus dokumentus. Dar daugiau, atvykęs į Lietuvos Respubliką realiai dirba tinkuotoj darbą, kas objektyviai pagrindžia, kad neturėjo tyčios ir tikslo piktnaudžiauti migracijos procedūromis. Teikdamas Migracijos departamentui dokumentus, pagrindžiančius jo profesinę kvalifikaciją, sąžiningai klydo dėl teikiamų dokumentų tikrumo (galimai buvo apgautas trečiųjų asmenų dėl jo mokslų ir mokslų baigimo faktą, pagrindžiančių dokumentų tikrumo), kas objektyviai pagrindžia, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios apgauti atsakovą bei piktnaudžiauti migracijos procedūromis.

Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas Vertinimo taisyklių 5 punkto taikymui, nes jo judėjimo laisvę ribojanti priemonė - draudimas 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcinga, nes nėra realios nelegalios migracijos grėsmės

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad Migracijos departamentas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjas šiuo metu negali pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Be to, įvertinus tai, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, taip pat yra pagrindas panaikinti nacionalinę vizą pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ar išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Vertinimo tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovo vertinimu, pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus (atkreiptia dėmesį į tai, kad jau Vertinimo tvarkoje, įtvirtinant draudimo atvykti laikotarpį, atsižvelgta į proporcingumo principą). Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Taip pat, pagal Vertinimo tvarkos 12 punktą, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Vertinant objektyviai Migracijos departamento nustatytas aplinkybes ir imperatyvų teisinį reguliavimą, pareiškėjui ginčijamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai buvo nustatytas imperatyviai teisės akte nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas. Pagal nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, Migracijos departamentas negalėjo pareiškėjui nustatyti kitokio draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas verčiasi ūkine-komercine veikla ar turi verslo interesų kitose Šengeno valstybėse. Pareiškėjo teiginiai dėl ūkinės-komercinės veiklos ir verslo kitose Šengeno valstybėse prieštarauja skunde išdėstytiems pareiškėjo teiginiams, kad pareiškėjo tikslas – tik dirbti tinkuotojo darbą Lietuvoje.

Pažymi, kad Aprašas laikytinas iš esmės vidiniu teisės aktu, kuriuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba vadovaujasi teikdama išvadas dėl užsieniečio. Tačiau pagal Įstatymo 4 straipsnį Migracijos departamentas yra savarankiškas subjektas, vykdantis užsieniečių kontrolę. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus pagal kompetenciją, vadovaujasi Vertinimo tvarką. Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-01-22 nutarimu Nr. 79 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimo Nr. 166 redakcija), nustato, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimą šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (Lietuvos migracijos politikos gairių 12.5.3, 12.5.3.3 punktai). Remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018-03-01 įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – Kriterijai), ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė: pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); nustatyta, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir veikla Lietuvos Respublikoje, – pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio dirbti Lietuvos Respublikoje (7 punktas). Pareiškėjas savo skunde šių objektyviai nustatytų aplinkybių nepaneigė jokiais įrodymais.

Pažymi, kad aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) aukštosios mokyklos pažymos sudarė pagrindą Migracijos departamentui priimti sprendimą atsisakyti išduoti leidimą gyventi – šios sprendimo dalies (dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi) pareiškėjas neskundžia. Be to, pažymi, kad Migracijos departamentas gavo oficialų (duomenys neskelbtini) aukštosios mokyklos raštą Nr. 385, kuriame teigiama, kad pareiškėjas mokykloje nesimokė, nurodyta pažyma nebuvo išduota mokyklos ir joje esantis direktoriaus parašas nesutampa su originaliu mokyklos direktoriaus parašu. Minėtas raštas buvo gautas iš (duomenys neskelbtini) (oficialaus (duomenys neskelbtini) aukštosios mokyklos elektroninio pašto), minėtas raštas buvo pasirašytas minėtos aukštosios mokyklos direktoriaus A. I. B., ant rašto yra aukštosios mokyklos antspaudas. Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėjas minėtoje aukštojoje mokykloje nesimokė ir Migracijos departamentui pateiktame dokumente nurodytos kvalifikacijos neįgijo. Atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo argumentus, Migracijos departamentas pakartotinai pateikė užklausas aukštajai mokyklai. (duomenys neskelbtini) aukštosios mokyklos direktoriaus 2020-08-18 raštu Nr. 488 Migracijos departamentas buvo informuotas, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) aukštojoje mokykloje nesimokė. Taip pat Migracijos departamentas 2020-08-11 elektroniniu paštu minėtos aukštosios mokyklos buvo informuotas, kad aukštoji mokykla neturi licencijos mokyti užsienio piliečius, todėl pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) piliečiu, negalėjo šioje aukštojoje mokykloje mokytis. Pareiškėjas nepateikė jokių patikimų įrodymų, leidžiančių daryti kitokias išvadas.

Pažymi, kad ginčijamas Migracijos departamento sprendimas pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalimis (pareiškėjas neskundžia dalies dėl atsisakymo išduoti leidimą). Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką dėl grėsmės valstybės saugumui ar viešai tvarkai yra numatytas Įstatymo 133 straipsnio 5 ir 6 dalyse – tai savarankiškas draudimo atvykti pagrindas. Ginčijamas sprendimas priimtas kitu savarankišku pagrindu – Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi (užsieniečiui atsisakyta išduoti leidimą gyventi).

Mano, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime). Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas turi teisę pateikti motyvuotą rašytinį prašymą Migracijos departamentui sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ar išbraukti jo duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir šiame prašyme nurodyti visas, jo vertinimu, reikšmingas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo dalies, kuria užsieniečiui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus ir į centrinę antros kartos Šengeno informacinę sistemą buvo įvestas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2020-05-28, tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tinkuotoju) UAB „Transmeridianas“ (toliau – Bendrovė), pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir siekdamas įvertinti, ar minėtas užsienietis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, pareiškėją paprašė pateikti jo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė (duomenys neskelbtini) aukštosios meno profesinės mokyklos 2013-05-19 išduotą pažymą Nr. 251, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas turi tinkuotojo kvalifikaciją.

Migracijos departamentas 2020-05-16 oficialiu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pažymą išdavusiai mokyklai išsiuntė paklausimą, kuriame prašė patvirtinti, ar pareiškėjo pateikta pažyma iš tikrųjų buvo išduota ir ar pareiškėjas iš tikrųjų įgijo tinkuotojo profesinę kvalifikaciją. Kartu su šiuo paklausimu išsiuntė pareiškėjo pateiktos pažymos skaitmeninę kopija. Mokykla 2020-06-16 pateikė oficialų raštą Nr. 385, kuriame nurodė, kad pareiškėjas mokykloje nesimokė, nurodyta pažyma nebuvo išduota mokyklos ir joje esantis direktoriaus parašas nesutampa su originaliu mokyklos direktoriaus parašu.

Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, konstatavo, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją ((duomenys neskelbtini) aukštosios meno profesinės mokyklos 2013-05-19 išduota pažyma Nr. 251 neatitinka tikrovės), pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kadangi nepateiktas pareiškėjo turimą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, kuris atitiktų tikrovę ir patvirtintų jo turimą kvalifikaciją. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, į tai, kad kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo atvykimo tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio dirbti Lietuvos Respublikoje, konstatavo, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Migracijos departamentas taip pat įvertino pareiškėjo socialinius, ekonominius bei kitus ryšius Lietuvos Respublikoje ir nustatė, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuva, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas 2020-06-10 pareiškėjui išdavė daugkartinę nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią iki 2020-10-28. Ši viza pareiškėjui buvo išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017-12-28 įsakymu Nr. 1V-899/V-330, 70.11 papunktį, kuriame nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę.

Atsižvelgiant į tai, kad daugkartinė nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini) išduota pareiškėjui kaip pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, o Migracijos departamentas atsisako išduoti jam leidimą laikinai gyventi, todėl laikoma, kad pareiškėjas šiuo metu negali pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.

Migracijos departamentas, įvertinęs tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, remiantis tuo, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi neatitiko tikrovės, tai, kad įvertinus visas faktines aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad užsienietis ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti vykti į kitas Šengeno valstybes, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į C.SIS, jo duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teiktini C.SIS, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 14 punktais, 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalimis, 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsnio 1 ir 3 dalimi, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436, 4, 6, 15, 16 ir 20 punktais ir Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33, 12 punktu, atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, panaikino daugkartinę nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus ir įvedė į centrinę antros kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis.

Pareiškėjas neginčija sprendimo dalies dėl atsisakymo išduoti jam leidimą laikinai gyventi ir daugkartinės nacionalinės vizos panaikinimo. Tačiau nesutinka su sprendimo dalimi, kuria jam yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus ir perspėjimo įrašymo į centrinę antros kartos Šengeno informacinę sistemą. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas nenagrinėjo Vertinimo tvarkos 11 punkto nustatytų kriterijų įtakos ginčijamo sprendimo priėmimui, nemotyvavo draudimo atvykti termino, nenustatė, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti kitokį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, neįvertino ar ginčijamas sprendimas bus proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui, nepažeis jo teisės verstis ūkine-komercine veikla Lietuvoje ar verslo tikslais vykti į kitas Šengeno valstybes.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 2¹ dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo patirties sąlyga ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu kreipėsi nepraėjus dvejiems metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje išvardintos faktinės aplinkybės suponuoja normoje įtvirtintos taisyklės taikymą, t. y. nurodoma, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu, duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė; pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą – jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą – jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka yra išduodamas arba pakeičiamas, jeigu užsienietis atitinka sąlygas, nustatytas Įstatymo 26 straipsnyje, jo veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų (žr., pvz., 2017-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4530-624/2017; 2016-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016). Atsižvelgus į tai, kiekvienu atveju, kai sprendžiamas leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui klausimas, būtina įvertinti, ar nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų (LVAT 2019-04-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3809-756/2019).

Pareiškėjas teigia, kad jis nenorėjo tyčia pateikti galimai suklastotą dokumentą apie mokymasi (duomenys neskelbtini) aukštojoje meno profesinėje mokykloje, kurią baigus jam buvo išduotas profesinę kvalifikaciją patvirtinantis liudijimas.

Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė (duomenys neskelbtini) aukštosios meno profesinės mokyklos 2013-05-19 išduotą pažymą Nr. 251, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas turi tinkuotojo kvalifikaciją. Tačiau į bylą pateiktas Migracijos departamento 2020-05-16 oficialiu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išdavusiai mokyklai išsiųstas paklausimas, kuriame buvo prašoma patvirtinti, ar pareiškėjo pateikta pažyma iš tikrųjų buvo išduota ir ar pareiškėjas iš tikrųjų įgijo tinkuotojo profesinę kvalifikaciją ir (duomenys neskelbtini) aukštosios mokyklos raštas Nr. 385, kuriame teigiama, kad pareiškėjas mokykloje nesimokė, nurodyta pažyma nebuvo išduota mokyklos ir joje esantis direktoriaus parašas nesutampa su originaliu mokyklos direktoriaus parašu, patvirtina kad pareiškėjas minėtoje aukštojoje mokykloje nesimokė ir Migracijos departamentui pateiktame dokumente nurodytos kvalifikacijos neįgijo. Pažymėtina, kad minėtas raštas buvo gautas iš oficialaus (duomenys neskelbtini) aukštosios mokyklos elektroninio pašto, raštas buvo pasirašytas aukštosios mokyklos direktoriaus A. I. B., ant rašto yra aukštosios mokyklos antspaudas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo argumentus pakartotinai pateikė užklausą aukštajai mokyklai. (duomenys neskelbtini) aukštosios mokyklos direktorius 2020-08-18 raštu Nr. 488 informavo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) aukštojoje mokykloje nesimokė. Taip pat pažymėtina, kad Migracijos departamentas 2020-08-11 elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) aukštosios mokyklos buvo informuotas, kad aukštoji mokykla neturi licencijos mokyti užsienio piliečius. Ši informacija leidžia teigti, kad pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) piliečiu, negalėjo mokytis (duomenys neskelbtini) aukštojoje mokykloje.

Teismas konstatuoja, kad Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, į tai, kad kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo atvykimo tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio dirbti Lietuvos Respublikoje, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas netinkamai nustatė, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.

Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 10 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-01-22 nutarimu Nr. 29, kuriame patvirtintos Lietuvos migracijos politikos gairės (toliau – Gairės), neteisėtos migracijos prevencija ir kontrolė yra vienas iš migracijos politikos tikslų, o Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybių (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (Gairių 22.1, 22.3.3 punktai). Pagrindą konstatuoti, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė, sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio tikslo bei sąlygų (LVAT administracinės bylos Nr. A-4046-756/2015, Nr. eA-4282-858/2017), sąžiningo užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios įmonės veiklos ir kt.

Byloje aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad pareiškėjo vienintelis tikslas yra pasiekti Šengeno erdvę, o ne užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, todėl siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Konstatuotina, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis teismų praktika dėl nelegalios migracijos grėsmės, pagrįstai nustatė esant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindą. Pareiškėjo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Bendrovėje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir taip legalizuoti savo buvimą Šengeno zonoje. LVAT pripažįsta, kad vertinant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę, teismai pagrįstai atsižvelgia į Gaires (administracinė byla Nr. eA-4840-756/2016), be to, yra konstatavęs, kad kitų pagrindų, nustatytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, buvimas (pavyzdžiui, duomenų, kurie pateikti norint gauti leidimą gyventi, neatitikimas tikrovei) savaime gali būti rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (administracinė byla Nr. eA-3464-624/2017).

Vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Pagal Taisyklių 11¹ punktą, duomenys iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teikiami Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į šį sąrašą, atitinka 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 ar 25 straipsnyje nustatytus pagrindus.

Vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 7 dalimi, užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (Įstatymo 133 straipsnio 8 dalis).

Įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad užsieniečiui, kuriam nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, sprendimą uždrausti (neuždrausti) atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, o tokio užsieniečio duomenys įtraukiami į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą. Šį nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi uždraudus užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, toks faktas Migracijos departamento užfiksuojamas Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionaliniame sąraše. Tuo tarpu duomenys iš šio nacionalinio sąrašo teikiami Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į šį sąrašą, atitinka 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 ar 25 straipsnyje nustatytus pagrindus. Pagal nurodyto 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 3 dalį, perspėjimas gali būti įvestas, kai sprendimas dėl draudimo atvykti grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas aplinkybe, kad pareiškėjui nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi ir jam draudžiama atvykti į Lietuvos Respublika 3 metus, Migracijos departamentas pagrįstai nurodė įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.

Vertinant ginčijamu sprendimu pareiškėjo atžvilgiu nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, matyti, kad pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvą 3 metus. Akcentuotina, kad nors Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis nustato ne ilgesnį kaip 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, Kriterijų vertinimo tvarka detalizuoja tokio draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką skyrimo terminus.

Verinimo tvarkos 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.

Pagal Tvarkos 12 punktą šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi remiantis tuo, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi neatitiko tikrovės, taip pat byloje nėra duomenų apie pareiškėjo šeiminius ryšius, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 12 punktais, pagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus.

Pažymėtina, kad Migracijos departamentas skiriamą draudimo atvykti terminą pagrindė teisės aktų nuostatomis, motyvavo susidariusia faktine situacija, todėl laikytina, kad tinkamai ginčijamame sprendime išaiškino tokio draudimo termino skyrimo pagrindą. Pareiškėjas nenurodė objektyvių pagrindų, kodėl toks draudimo laikas yra per ilgas ar neatitinkantis įprasto draudimo atvykti neturint šeiminių ryšių ir pateikus netikrą išsilavinimo dokumentą sąlygų. Aplinkybė, kad pareiškėjas dėl šio sprendimo galimai patirs neigiamas pasekmes, nėra pagrindas laikyti šį sprendimą neproporcingu.

Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, remiantis tuo, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi neatitiko tikrovės, tai, kad įvertinus visas faktines aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad užsienietis ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti vykti į kitas Šengeno valstybes, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į C.SIS, jo duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo pagrįstai pateikti C.SIS. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ginčijamoje dalyje. Migracijos departamentas šį sprendimą priėmė įvertinęs individualias su pareiškėjo situacija susijusias aplinkybes, pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika. Sprendimo ginčijamos dalys atitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam administraciniui aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl jo panaikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento 2020-07-02 sprendimo Nr. (15-01) 31-15144U-3849/(15/5-3)4U-391 ginčijama dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. U. (I. U.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėJolanta Vėgelienė