Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, dalyvaujant teismo posėdžio sekretorei Jūratei Meiluvienei, ieškovei D. D., jos atstovei advokatei V. Č., atsakovui M. D., jo atstovei advokatei I. M., teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovas M. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalys gyvendamos santuokoje buvo įgiję nekilnojamąjį turtą-1996 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas atsakovo vardu, o jo vidutinė vertė pagal Valstybės įmonės Registrų centras 2015-01-01 dienai atliktą vertinimą yra 21.900 Eur. Santuokos metu buvo įgytas automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 0,01 Eur.

Santuokos nutraukimo metu bendro turto nepadalino, nes tikėjo, jog pavyks išspręsti viską geruoju, toliau bendrai jį valdyti, naudoti ir disponuoti, tačiau atsakovas turtu naudojasi ir juo disponuoja vienas.

Ieškovei įgyvendinant savo teisę padalyti santuokoje įgytą turtą, nagrinėjamoje byloje taikytinas Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (-toliau CK) (pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 2 dalies nuostatas).

Butas buvo įgytas pardavus žemės sklypą, skirtą namo statybai (buvo pastato pamatai) ir pasiskolinus lėšų iš jos tėvų.

Atsakovo nuomone, ieškovė neturi pagrindo prašyti kompensacijos už padalinamą turtą 2015 m. kainomis, nes CK 3.119 straipsnyje imperatyviai nurodoma, jog dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, o CK 3.100 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką.

Prašomas padalinti turtas yra pagerintas: pakeisti langai, grindų danga, padarytas einamasis remontas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas.

Įstatymas numato, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (LR (duomenys neskelbtini), 185 str. ).

Byloje nustatyta, kad 2000 m. birželio 21 d. Utenos rajono apylinkės teismas patenkino M. D. ieškinį ir nutraukė jo santuoką sudarytą su D. D. (b.l.6).Teismo sprendimu santuokoje įgytas turtas nebuvo padalintas. Ištuokos liudijimas buvo išduotas 2000 m. liepos 19 d. (b.l.7).

Pagal Valstybės įmonės registrų centro pažymą matyti, jog atsakovui M. D. priklauso butas su rūsiu (5,19 kv.m. ploto), unikalus numeris 8299-3002-3012:0002, esantis (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), įgytas 1996 m sausio 17 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. DM-493 pagrindu (b.l.8). Butą atsakovas įgijo už 16 000 Lt (b.l.5).Santuokos metu buvo įgytas ir automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l.27), kuris taip pat nebuvo padalintas nutraukiant santuoką.

Šalių santuoka pasibaigė, galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK), 2000 m. liepos 19 d., kai buvo įregistruotas santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos organuose (SŠK 40 straipsnis). Ginčo butas įgytas 1996 m. sausio 17 d., t.y. santuokai nepasibaigus. Tiek galiojusiame SŠK, tiek ir galiojančiame CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Nors atsakovas nurodė, jog prašomas padalinti turtas-butas buvo įgytas iš jo asmeninių lėšų , tačiau įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė, teigdamas, jog lėšas davė jo tėvai, kurie šiuo metu mirę , o daugiau įrodymų jis negali pateikti.

Atsakovas byloje prašė taikyti ieškinio senatį, nes ieškovė praleido terminą kreiptis į teismą. Atsakovo pozicija yra tokia, jog buvo pasibaigęs ir trejų metų ieškinio senaties terminas pagal SŠK, nes 2000 m. birželio 21 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendime buvo nustatyta, jog šalys šeiminius santykius nutraukė nuo 1998 m. pabaigos, be to ir šiuo metu galiojančiame CK nustatytas dešimties metų terminas.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Remiantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d., normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. Šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Šeimos santykių teisiniam reguliavimui nustatytas taisykles sistemiškai taikant kartu su to paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus, paminėtas teisinis reguliavimas tampa aktualus šios bylos kontekste, nes ieškovas įgyvendina savo teisę dalį turto šalių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdu gauti asmeninėn nuosavybėn, įsigaliojus Civiliniam kodeksui. Šeimos santykių teisinio reguliavimo sudėtinė dalis yra ir CK 3.129 straipsnyje įtvirtintos sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimui taikytinos senaties taisyklės, pagal kurias reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo ieškinio senatis netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo 2003-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 449/2003). Tačiau ieškinio senačiai taikytina teisė nustatoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnį, kuriame įtvirtinta nuostata, kad Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Dėl to, sprendžiant taikytinos teisės klausimą byloje, būtina įvertinti, ar ieškinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, nes, priešingai nei 2001-07-01 įsigaliojusio Civilinio kodekso 3.129 straipsnyje, kur nustatyta, kad reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo ieškinio senatis netaikoma, SŠK 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams padalyti bet kokį, tarp jų ir nekilnojamąjį, turtą.

Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo pagal SŠK nuostatas, yra išaiškinta, kad ieškinio senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po ištuokos eiga prasideda nuo tos dienos, kada sutuoktinis sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektyvinė teisė naudotis bendrąja jungtine nuosavybe, ją valdyti arba ja disponuoti. Taigi šios teisės pažeidimas su santuokos nutraukimu gali sutapti, bet gali ir nesutapti, nes santuokos nutraukimas ne visada reiškia buvusio sutuoktinio, kaip savininko, turtinių teisių suvaržymą ar pažeidimą. Santuokos nutraukimu yra konstatuojamas santuokinių teisinių santykių pasibaigimas, kuris gali turėti įtakos ir buvusių sutuoktinių turtiniams santykiams. Jeigu po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai ir toliau bendrąja jungtine nuosavybe gali naudotis, ją valdyti ar ja disponuoti, netrukdydami vienas kitam, reikiamais atvejais sutardami, tai savininko teisių varžymo neatsiranda ir nėra pagrindo kalbėti apie teisės pažeidimą bei pažeistos teisės gynimui skirto termino prasidėjimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. J. v. R. J. , bylos Nr. 3K-3-280/2000; 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. S. v. L. S. , bylos Nr. 3K-3-989/2002; 2006 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. K. G. , bylos Nr. 3K-3-551/2006;2008 m. birželio 20 d.nutartį, priimtą civilinėje byloje R.G.v Z.G., bylos Nr. 3K-3-292/2008,2015 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. D. v. P. D. , bylos Nr. 3K-3-378-248/2015; kt.).

Nagrinėjamoje byloje pripažintina, jog ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo tada, kad ieškovė nebegalėjo naudotis butu. Apklausta teismo posėdžio metu ieškovė teigė, jog įsigijus ginčo butą šalys gyveno kartu, kol jai buvo sudarytos nepalankios gyvenimo sąlygos, dėl kurių ji buvo priversta iš buto išeiti. Matydama, jog santykiai blogėja, su atsakovu bandė tartis gražiuoju dėl turto padalinimo, tačiau atsakovas nesutiko išsikraustyti, o ir jai nurodė, kad ji negalės jame gyventi. Dėl blogų tarpusavio santykių ji dalį laiko praleisdavo pas tėvus, tačiau grįždavo atgal, kol vieną kartą į namus nebuvo įleista, kvietė policijos pareigūnus. Nuo 2000 metų minėtame bute nebegyvena. Ginčo bute liko gyventi buvęs sutuoktinis, tačiau ieškovė iki šiol manė, jog turto padalinimo klausimą bus galima išspręsti geruoju. Atsakovo atstovė teigė, jog turėtų būti atsižvelgta į 2000 m. birželio 21 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-625/2000 m., (b.l.6), kuriame buvo nustatyta, jog šalys šeiminius santykius nutraukė nuo 1998 m. pabaigos, tačiau tai nereiškia, jog jie nebegyveno ginčo bute, nes ieškovė neneigė, jog jie kaip sutuoktiniai jau kurį laiką prieš santuokos nutraukimą gyveno atskiruose kambariuose, be to ir pats ieškovas palaikydamas ieškinį teigė, jog jis su sutuoktine D. D. gyvena atskirai nuo 1999 m. gegužės mėnesio. Tačiau netgi atsižvelgiant į nurodytas abi datas, laikytina, jog iki naujojo CK įsigaliojimo -2001 m. liepos 1 d., trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui padalyti nekilnojamąjį turtą dar nebuvo pasibaigęs, o pagal naująjį CK reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo ieškinio senatis netaikoma, todėl ieškovė, reikšdama reikalavimą padalyti butą ir automobilį, ieškinio senaties termino nepraleido. Be to įvertintina ir tai, ką apklaustas posėdžio metu patvirtino ir atsakovas, jog ginčo bute ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta buvo iki 2011 m. ir ieškovė iki tol laikė save buto bendrasavininke, o atsakovas tam neprieštaravo.

Kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini)r. sav., (duomenys neskelbtini)m., (duomenys neskelbtini),ir automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl dalytinas pagal CK trečiojoje knygoje nustatytas taisykles; tai reiškia, kad teismas turi nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys, 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.123 straipsnis), atsižvelgiant į CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, parinkti turto padalijimo būdą, paskirstyti sutuoktiniams turtą natūra, siekiant išlaikyti nustatytas proporcijas, iš sutuoktinio, gavusio didesnę, nei jam priklauso, turto dalį, priteisti kitam sutuoktiniui kompensaciją pinigais.

Atsakovo nuomone, sutuoktinių turtas turi būti padalintas pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, t.y. remiantis 2000 m. liepos 19 d. turto vertėmis, t. y. buvusiomis šalių santuokos nutraukimo metu (ištuokos liudijimo išdavimo terminas). Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 str. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Nutraukiant šalių santuoką Utenos rajono apylinkės teismo 2000 m. birželio 21 d. sprendimu pagal tuo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso nuostatas šalių turtas nebuvo padalintas. Aišku, jog atsakovas bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigą siekdamas susieti su santuokos nutraukimu, o ne turto padalinimu, nori, jog dalintino turto vertė būtų nustatoma pagal santuokos nutraukimo metu galiojusias nekilnojamojo turto vertes, kurios yra akivaizdžiai mažesnės (pagal pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą prieš maždaug 4 metus iki ištuokos liudijimo išdavimo butas buvo įgytas už 16.000 Lt-b.l.5). Šiuo atveju darytina išvada, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas baigsis tik šioje byloje išsprendus turto padalinimo klausimą. Tai reiškia, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė .Pažymėtina, kad tai, jog nutraukiant santuoką nepadalinto bendro sutuoktinių turto vertė sietina ne su santuokos nutraukimo, o sprendimo dėl turto padalijimo momentu, patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2005;3K-3-251/2006; Vilniaus apygardos nutartys civilinėse bylose Nr.2A-97-345/2014;Nr.2A-1119-560/2015 ).

Turto vertė gali būti nustatoma remiantis Valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju yloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėjo būti aktyvus reikalavimui dėl turto padalinimo ir rinktis įrodymus savo iniciatyva, todėl vadovavosi šalių pateiktais dokumentais.

Ieškovė pateikė teismui duomenis, jog pagal Valstybės įmonės registrų centro 2015-01-01 atliktą vertinimą vidutinė ginčo buto vertė yra 21.900 Eur (b.l.10), o automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ,kurį prašo priteisti atsakovui vertė yra 0,01 Eur. Atsakovas nepateikė įrodymų dėl prašomo padalinti turto vertės, kuri pagrįstų turto vertę civilinės bylos dėl turto padalijimo iškėlimo metu.

Sutuoktinių lygiateisiškumo principas reiškia, kad sutuoktiniai turi lygias turtines teises; dalijant sutuoktinių turtą preziumuojama, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis); sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija galioja, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog ginčo bute gyvena atsakovas, be to ieškovė prašo automobilį atsakovui priteisti natūra , nereikalaudama už jį kompensacijos, nes jo vertė maža, nesant kitų siūlymų dėl turto padalinimo bei nenustačius aplinkybių kurioms esant galima nukrypti nuo turto lygių dalių principo, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas 50,98 kv. m. butas su rūsiu (5,19 kv. m. pažymėtą R-9), unikalus numeris 8299-3002-3012:0002, esantis(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. ir automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o iš atsakovo ieškovei atitinkamai priteistina 10.950 Eur kompensacija už jam natūra tenkančią turto dalį (CK 3.127 str. 3 d.), ją sumokant per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ieškovė nepareiškė prašymo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)265,269 str. teismas

nusprendžia:

ieškovės D. D. ieškinį patenkinti.

Atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 50,98 kv. m. butą su rūsiu (5,19 kv. m. pažymėtą R-9), unikalus numeris 8299-3002-3012:0002, esantį (duomenys neskelbtini), Utenos m. ir automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 10.950 Eur (dešimties tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimties eurų) kompensaciją už jam tenkantį didesnės vertės turtą ieškovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, ją sumokant per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.